Rail Baltica II atšakos į Klaipėdą vizijos

[Gator]

Klaipedai labai reikia buti kuo arciau Vilniaus/Kauno, jeigu norime tureti 3-ju miestu Lietuva, ne 2.5.

Norime turėti 5 miestų Lietuvą. Minimum.

[taccido]

Greitis yra labai svarbu lyginant maršrutus, važiuojančius tuo pačiu dažniu, tačiau retai važiuojantis greitesnis maršrutas gali būti mažiau konkurencingas nei dažnai važiuojantis lėtesnis. Reti maršrutai dažnai būna nepatogūs laiko prasme, nes jų reikia laukti ir planuoti dieną aplink juos, pavėlavimo į juos kaina yra gerokai didesnė, o mažesnis pervežamų žmonių skaičius reiškia mažiau tinkamų bilietų. Naujieji traukiniai bus (spėju) labai patogūs ir juose bus galima patogiai dirbti tad skirtumas tarp šių variantų praktikoje gali susivesti į skirtumą tarp sėdėjimo prie nešiojamo kompiuterio laukiamojoje salėje ir sėdėjimo prie nešiojamojo kompiuterio dirbant traukinyje, važiuojančiame idealiai tinkančiu laiku. Pridedame dar prie to pakeliui esančius Panevėžį ir Šiaulius, į kuriuos dažnis taip pat taptu labai neblogas, ir variantas tampa tikrai konkurencingu.

Žiūrint iš visos šalies perspektyvos, galimybė sujungti 5 didžiausius šalies miestus viena (tebūnie ir kreivoka) linija yra bet kokio geležinkelių planuotojo svajonė bei milžiniškas dalykas šaliai, ypač mažinant regionų atskirtį. Tokia linija (vadinčiau ją Z linija dėl jos formos) yra vienintelis būdas pasiekti sąlyginai gerą važinėjimo dažnį. Tai, kad, dėl miestų išdėstymo, mažiau nei 3m žmonių turinti Lietuva apskritai turi galimybę tai padaryti yra nerealiai gerai ir gali tapti dideliu pliusu šalies konkurencingumui. Mano nuomone didesniu, nei greitesnė retesnių maršrutų tiesioginė linija į Klaipėdą, kurią reiktų labiau subsidijuoti, o ji dar ir izoliuotų Šiaulius bei sumažintų traukinių dažnį (dėl to ir maršruto konkurencingumą) į Panevėžį.

Tai būtent. Šiaip jau čia labai tinka prisiminti integruoto taktinio tvarkaraščio principą. Šveicarai jau seniai suvokė, kad svarbu yra ne pavienio maršruto greitis, o greitis visame tinkle. Traukinys turi važiuoti ne kiek įmanoma greičiau, bet tiek greitai, kiek to reikia geram tinklo funkcionavimui.

Skirtumas Vln-Klp ruože tarp A „trijų miestų ekspreso“ ir C varianto lygiaverčio ekspreso yra pusvalandis: A 2:30 ir C 2:01.
Jeigu traukiniai važiuotų kas 15 minučių (kaip tam tikruose ruožuose pvz. Austrijoje ar Šveicarijoje), tada sutinku, kad būtų neblogai pagreitinti traukinius pusvalandžiu, nes tokį pagreitėjimą pajus kiekvienas keleivis. T.y. traukinio pagreitėjimas yra didesnis už intervalą.

Bet pas mus ir A, ir C variante ekspresiniai traukiniai geriausiu atveju važinės kas valandą, todėl tą pusvalandžio pagreitėjimą 50 % atvejų „praris“ traukinio laukimas. Nes jei ateisi į traukinio stotį atsitiktiniu laiku, bus 50 % tikimybė, kad turėsi laukti bent pusvalandį.

Jeigu traukiniai važinėtų kas pusvalandį, tada galbūt apsimokėtų tas pusvalandžiu greitesnis važiavimas. Bet čia ir slypi problemėlė: A variante dažnesnis važinėjimas apsimokėti gali (nes yra daugiau potencialo leisti regioninius ekspresus ir regioninius-lėtuosius), o C variante jis vargiai įmanomas.

Jeigu A variante kas valandą paleistume „5 miestų ekspresą“ ir kas 2 valandas regioninius ekspresus, ir kas 4 valandas regioninius-lėtuosius, tai beveik visą dieną būtų daugmaž pusvalandžio intervalas (arba netaisyklingas intervalas, bet esmė: apie 2 kartus per valandą).
C variante jeigu ir galima išstenėti papildomus traukinius, tai juos bus brangu išlaikyti dėl mažesnių keleivių srautų...

Sklansky kalba apie 3 miestų Lietuvą, bet ar ne geriau 5 miestų Lietuva?

[taccido]

Gal daugiau suprantantys galėtų pakomentuoti kiek kainuotų trečio europinio bėgio instaliacija ant jau esančių bėgių tarp Panevėžio ir Klaipėdos? Nieko negreitinant?

Maršrutų dažnis kaip A varianto pasirinkimo priežastis neįtikina. Jau kartojau ne kartą, kad C variantu traukinį galima leisti ratu. Kas valandą ar dar kokiu kitu pageidaujamu dažniu. Nebent to trečio bėgio kaina yra kosminė ir toks variantas yra nerealus. Blogiausiu atveju, Šiauliai negauna pagreitėjimo, visiems kitiems gerai. Neturiu įgūdžių paskaičiuoti įtakos automobilizmui, bet žiūrint iš akies, C variantas atrodo "žalesnis".

Pagal A variantą mes renkamės HSR vėžę Šiaulių susisiekimui gerinti. Kas yra šaunu ir sveikintina, bet ne gerokai didesnių Kauno ir Klaipėdos sąskaita. Be to, mes niekada patys nepajėgsime nusitiesti pietinės linijos, vien tiltas per Nemuną turbūt kainuotų šimtus milijonų(dabar finansuoja pagrinde ES). Ko nesakysi apie šiaurinę, nes ji ir šiaip tuoj bus elektrifikuota.

Kaip ką tik parašiau dviejuose pranešimuose, tą vos pusvalandžiu greitesnį Kaunas-Klaipėda pavažiavimą elementariai pradangins traukinio laukimas (nes intervalas bus 60 min.).
Ir tas važiavimas ratu kažin ką pagelbės, nes traukinys nuvažiuos vos ne dvigubai daugiau kilometrų, bet keleivių perveš tiek pat ar net mažiau (aptarnaus tuos pačius 5 miestus). Plius dar papildomą geležinkelį reikia tiesti nuo nulio (110 km). „Didesnių Kauno ir Klaipėdos“ – apie bendrą gyventojų skaičių geležinkelio jungiamuose miestuose taip pat parašiau dviem pranešimais aukščiau.
Tai jeigu taip brangu tiesti tą pietinę liniją, kam ją tiesti? Dėl sutaupyto pusvalandžio kauniečiams?

[taccido]

Įdedu dar paveiksliuką, kokius ekspresus galima suorganizuoti A variante.


1) Raudonai pažymėtas „5 miestų ekspresas“, kaip minėjau, sudarytų stuburą, nes juo naudotųsi daugelio miestų gyventojai. Todėl būtų gerai turėti pastovų bazinį intervalą – valandą. Kadangi tai penkis didžiausius miestus jungiantis maršrutas – manau toks intervalas pasiteisintų, ypač kaip „ofenzyva“ skatinant persėsti į traukinius. Jau prieš 50 metų, kai Vokietijoje buvo įvedinėjami InterCity traukiniai, buvo IŠ KARTO įvestas valandinis taktas. T.y. nebuvo murkdomasi su pavieniais reisais ar netaisyklingais tvarkaraščiais, o iškart paleidžiama eismas pagal koncepciją, kuri iš karto REKLAMUOJAMA.
Visur turi būti plakatai „5 miestų ekspresas“ – lygiai kas valandą, visą dieną.

2) Trijų miestų ekspresas gali labiau pasitarnauti kauniečiams, norintiems vykti į Klaipėdą ir atvirkščiai. Jeigu automobiliu užtrunka 2:25, o traukiniu bus 1:50, manau, kad tai visai neblogas laikas. Tik klausimas, kiek tokių ekspresų reikėtų. Priešingai negu B.S., aš netikiu, kad apsimokėtų leisti tokius ekspresus kas valandą. Gal pakaktų kokių 3 per dieną. Nu bet reikia žiūrėti pagal turimą traukinių skaičių ir bendrą visos dienos tvarkaraštį.

3) Ypatingai greitas išeitų Pajūrio ekspresas Vilnius-Klaipėda be sustojimų, nes nedarytų užsukimo į Kauną. Gal irgi pakaktų kokių 3 per dieną, panašiai kaip dabar? Gal sezono metu galėtų sustoti Kretingoje, kur būtų atkabinama traukinio dalis į Palangą.

4) Dar gali būti koks nors Aukštaitijos-Žemaitijos ekspresas, stojantis tik Šiauliuose ir Panevėžyje, aplenkiantis Kauną. Bendras važiavimo laikas būtų apie 2:25.

Galima tvarkaraštyje išdėlioti šituos ekspresus daugmaž tolygiai per visą dieną, jei tai apsimoka, kad tarp Vilniaus ir Klaipėdos kas kelias valandas važiuotų kažkoks ekspresas, tarkim 7:00 išvyksta „3 miestų ekspresas“, 9:00 išvyksta Aukštaitijos-Žemaitijos ekspresas, 12:00 išvyksta Pajūrio ekspresas ir panašiai. Todėl keleiviai, važiuojantys ruožu Vilnius-Klaipėda nebus nuskriausti, nes visos dienos metu galės užtaikyti ant tokių pavienių greitesnių ekspresų, tiesiog galbūt stojančių skirtinguose miestuose... Ir t.t. ir pan.
O C variante ekspresai kažkiek greitesni, bet visada jungiantys tuos pačius 3 miestus, ir leisti dar daugiau papildomų reisų gali būti labai nuostolinga.

[B.S.]

taccido
Pagal jūsų pačių grafiką Panevėžys-Kaunas yra 42 min(tiek A, tiek C) plius Kaunas-Klaipėda yra 1:21(C). Galima žaisti su persėdimais, arba galima paleisti tiesiai Panevėžys-Kaunas-Klaipėda, ir tada persedinėja vilniečiai, nes jiems ir su persėdimu C gaunasi greičiau nei A.

Taigis, turime 4 miestų ekspresą, jeigu prie europinės vėžės nepajungiame Šiaulių. O pajungti Šiaulius kiek suprantu kainuotų nedaug, jeigu nesiekiame 200kmh. Atstumas iki Panevėžio nedidelis, HSR greičio nereikia nes laiko sutaupymas minimalus.

Kas dėl kainos, tai kažkodėl Vilnius-Kaunas S5 yra brangesnė nei ilgesnė ir visiškai nauja P2P5 einanti per laukus. Spėčiau jog maršruto kainai įtakos turi ne tik esamo geležinkelio buvimas, bet ir gyvenviečių tankumas. Tad tiek NT kainos, tiek viadukų gausa tą kainą išpučia, ir klausimas kuri trasa galų gale kainuotų pigiau. Jau vien Panevėžio apvažiavimas ir dviejų aukštų stotis kiek kainuos.

Galiausiai, nelabai suprantu geležinkelio kainos argumento. Koks mums skirtumas, jei beveik viską apmoka ES? ES parama ne begalinė, bet skirtumas turbūt minimalus.

Argumentas dėl traukinių dažnio yra gana įtikinamas, bet čia gaunasi vilniečių, kauniečių ir klaipėdiečių pavežėjimas Šiaurės Lietuva per prievartą

Ir jei jau dedam viską ant stalo, tai... Dar tolesnėje perspektyvoje... Vėžė su Gardinu ir Minsku... Broliams gudams gaunasi Jūrmala ir Ryga arčiau nei Klaipėda...
Tuo pat metu mes nebijom jog LT pajūris nukraujuos nes vilniečiams ir kauniečiams Ryga arčiau? Ir klaipėdiečiams Ryga arčiau nei Vilnius?

[taccido]

taccido
Pagal jūsų pačių grafiką Panevėžys-Kaunas yra 42 min(tiek A, tiek C) plius Kaunas-Klaipėda yra 1:21(C). Galima žaisti su persėdimais, arba galima paleisti tiesiai Panevėžys-Kaunas-Klaipėda, ir tada persedinėja vilniečiai, nes jiems ir su persėdimu C gaunasi greičiau nei A.

Taigis, turime 4 miestų ekspresą, jeigu prie europinės vėžės nepajungiame Šiaulių. O pajungti Šiaulius kiek suprantu kainuotų nedaug, jeigu nesiekiame 200kmh. Atstumas iki Panevėžio nedidelis, HSR greičio nereikia nes laiko sutaupymas minimalus.

Kas dėl kainos, tai kažkodėl Vilnius-Kaunas S5 yra brangesnė nei ilgesnė ir visiškai nauja P2P5 einanti per laukus. Spėčiau jog maršruto kainai įtakos turi ne tik esamo geležinkelio buvimas, bet ir gyvenviečių tankumas. Tad tiek NT kainos, tiek viadukų gausa tą kainą išpučia, ir klausimas kuri trasa galų gale kainuotų pigiau. Jau vien Panevėžio apvažiavimas ir dviejų aukštų stotis kiek kainuos.

Galiausiai, nelabai suprantu geležinkelio kainos argumento. Koks mums skirtumas, jei beveik viską apmoka ES? ES parama ne begalinė, bet skirtumas turbūt minimalus.

Argumentas dėl traukinių dažnio yra gana įtikinamas, bet čia gaunasi vilniečių, kauniečių ir klaipėdiečių pavežėjimas Šiaurės Lietuva per prievartą

Ir jei jau dedam viską ant stalo, tai... Dar tolesnėje perspektyvoje... Vėžė su Gardinu ir Minsku... Broliams gudams gaunasi Jūrmala ir Ryga arčiau nei Klaipėda...

Taip, supainiojau, jau ištaisiau. Bet važiuojant Panevėžys-Kaunas-Klaipėda panėvėžiečiams vis tiek išeina 45 min ilgiau nei A variante. Be to, kada persėdinėja tie vilniečiai? Kas antrą valandą? T.y. vieną valandą važiuoja ekspresas Vilnius-Kaunas-Klaipėda, o kitą Panevėžys-Kaunas-Klaipėda? Tai kam tada tas dėl mažesnio atstumo sutaupytas pusvalandis ar valanda? Ar čia turima omenyje papildomi traukiniai?

O dėl Vilniaus-Klaipėdos susisiekimo tai jau kelintame pranešime rašau, kad galima suorganizuoti atskirus ekspresus neužsukant į Kauną, jeigu toks jau didelis poreikis. Žr. 145 pranešimą. Tada nebus jokios prievartos važinėtis po šiaurės Lietuvą.

Taip, galima pristatyti už Europos pinigus geležinkelių. Bet juos reikės išlaikyti, remontuoti, ir dar keleivinius traukinius leisti. O leisti dažnai kursuojančių traukinių valdžiai nesinori, ypač kai nėra keleivių. Ir priešingai nei dabartinė Rail Baltica, čia viską reikės išlaikyti patiems, niekas nesidalins išlaidų. Taip pat dėl dažnio žr. 143 pranešimą. Todėl ypač svarbi tampa eksploatacijos kaina ir kiek traukinių važinės.

Netikiu, kad kada nors bus europinė vėžė į Baltarusiją. Niekas neperdarinės. A variante bent jau yra prasmė daryti europinę vėžę, nes dalis naujo maršrutų tinklo eitų dabar tiesiamu Rail Baltica geležinkeliu, kuris jau šiaip ar taip bus europinis. O Baltarusijai niekada nebus tikslo pas save vesti kažkokių europinio tinklo ataugų. Net vakarų Europos valstybės vos sugeba nutiesti tarptautinius greituosius geležinkelius, nesusikalba, tai ką jau kalbėti čia, su skirtingo mentaliteto tautomis.

Kaip jau minėjau 145 pranešime, baltarusis gali sėst į Pajūrio ekspresą ir per 2:05 val. nusigaut iki Palangos ar Klaipėdos.

[B.S.]

Kodėl taip negatyviai apie baltarusius? Niekas jiems nesiūlo perdarinėti daug bėgių. Ar vidutinis gudas nenori greitos vėžės su Europa?
Manu nori ir labai tuom džiaugtųsi. Ir jiems reikėtų labai nedaug. Greita vėžė su Minsku, ir jie gaunasi pajungti prie visos ES. Jei sunormalėtų santykiai, tai ir RailBalticą galima pagreitinti per Gardiną, ir Gardinas turėtų greitą jungtį su Minsku per Vilnių.

[B.S.]

Dar mums reiktų apsispręsti kuris oro uostas bus pagrindinis Lietuvos. Jei Kauno, tai visi ekspresai ten turėtų stoti.

[Sklansky]

Kodel A variante reikalingas naujas ivaziavimas i Panevezi is pietu?

[B.S.]

Kodel A variante reikalingas naujas ivaziavimas i Panevezi is pietu?

Todėl kad norime kad traukinių transportas būtų patogus panevėžiečiams ir miesto svečiams, ir toks traukinys sustotų centre. Įvažiavimas iš vakarų pridėtų apie 10 min prie kelionės laiko.

[taccido]

Kodėl taip negatyviai apie baltarusius? Niekas jiems nesiūlo perdarinėti daug bėgių. Ar vidutinis gudas nenori greitos vėžės su Europa?
Manu nori ir labai tuom džiaugtųsi. Ir jiems reikėtų labai nedaug. Greita vėžė su Minsku, ir jie gaunasi pajungti prie visos ES. Jei sunormalėtų santykiai, tai ir RailBalticą galima pagreitinti per Gardiną, ir Gardinas turėtų greitą jungtį su Minsku per Vilnių.

O tai baltarusiai neprijungti prie ES? Jie gal net geriau prijungti, negu mes. Jeigu ne karantinas, Minsko gyventojas gali sėst į STRIŽ traukinį ir išlipt Varšuvoj ar Berlyne, o jei nori į Baltijos šalis, laisvai tą galėjo padaryt elektriniu traukiniu Minskas-Vilnius arba UZ keturių sostinių traukiniu.
Greitieji traukiniai turi prasmę tik tada, jeigu važiuoja dažnai. Prieš karantiną buvo berods trys Minskas-Vilnius reisai ir kas antrą dieną važiuodavo ukrainiečių traukinys. O ir jis naktinis (todėl greitis nesvarbu).

Neįsivaizduoju, kas turėtų įvykti, kad traukinių eismas iš 3-4 per dieną suaktyvėtų iki 15-18 per dieną (kas valandą). Nes dabar akivaizdu, kad kryptis nuo Vilniaus į rytus buvo proginė – žmonės iš anksto susiplanuoja, nusiperka bilietus ir važiuoja ilgą kelią. Net jeigu nebebus vizų ir muitinės procedūrų, kam reikalinga europinė vėžė į Minską? Kam investuoti milijonus dėl laimimo pusvalandžio, kurio niekas nepastebės, nes traukinys geriausiu atveju kas porą valandų važinės?

Baltarusijoje pasikeitus režimui su ekonomika bus ne pyragai, todėl koks beprotis sugalvos merkti milijonus į europinę vėžę, kai jau yra ką tik elektrifikuotas dvikelis geležinkelis?

[ejs-ejs]

Todėl kad norime kad traukinių transportas būtų patogus panevėžiečiams ir miesto svečiams, ir toks traukinys sustotų centre. Įvažiavimas iš vakarų pridėtų apie 10 min prie kelionės laiko.

O dabar suplanuok tai Panevėžyje.
Jei PNV-West yra šiauriau A9, tai jungtis su PNV-Hbf galima tik per šiaurinę dalį, Bliūdžiai - Girelė. Tokiu atveju jungtis į Rygą būtų iš pietų, prieš PNV-West.
Toliau, Gustonys - PNV-West pietų kryptimi gaunasi tik per PNV-Hbf. Ir čia pradedu labai abejoti dėl +10 minučių. Gaunasi taip, kad PNV-West nėra labai reikalinga, o visą maršruto paruošimą turėtų prižiūrėti link A9 kelio paslinkta PNV krovinių stotis.

[B.S.]

ejs-ejs
Nelabai suprantu ką bandai suprojektuoti. RailBaltica į Panevėžį neužsuks, nes visi laikai jau suskaičiuoti. Gali gal truputį pastumti vėžę į vieną ar kitą pusę, bet esmės tai nekeičia, ir turi žiūrėti koks geriausias variantas ateičiai, ty nutiesus PNV-Klaipėda. Šie geležinkeliai kertasi vakarų pusėje, tai dabar išspręsk kaip su mažiausiai sustojimų nuvažiuoti iš Kauno į Šiaulius.

[B.S.]

Neįsivaizduoju, kas turėtų įvykti, kad traukinių eismas iš 3-4 per dieną suaktyvėtų iki 15-18 per dieną (kas valandą). Nes dabar akivaizdu, kad kryptis nuo Vilniaus į rytus buvo proginė – žmonės iš anksto susiplanuoja, nusiperka bilietus ir važiuoja ilgą kelią. Net jeigu nebebus vizų ir muitinės procedūrų, kam reikalinga europinė vėžė į Minską? Kam investuoti milijonus dėl laimimo pusvalandžio, kurio niekas nepastebės, nes traukinys geriausiu atveju kas porą valandų važinės?

Baltarusijoje pasikeitus režimui su ekonomika bus ne pyragai, todėl koks beprotis sugalvos merkti milijonus į europinę vėžę, kai jau yra ką tik elektrifikuotas dvikelis geležinkelis?

Su euro veze vietoj dvieju su puse valandu galetu virsti viena valanda, valanda su puse. O tai jau kosminis skirtumas.
Minskas, kaip ne kaip, yra gerokai didesnis nei Ryga. Ir nors Ryga mums yra artimesne kulturiskai, neabejoju jog turetume daugiau keleiviu is Minsko, nei is Rygos, jei kada nors BY nusprestu integruotis ar bent jau nekonfliktuoti su ES. Vilnius-Ryga su RailBaltica yra apie 2 valandos, tai Minskas gautusi ir arciau, ir greiciau, ir didesnis miestas. Su tokia veze kelione prie juros minskieciams staiga tampa nebe ilgai planuojama kelione, o savaitgalio isvyka.

Koks beprotis merks milijonus? ES be abejo, kas daugiau. Integracijai ir draugystei su ES vystyti. Ismesti kelis simtus milijonu yra menkniekis, kai snekama apie 10mln gyventoju neatidavima Rusijai.

[ejs-ejs]

ejs-ejs
Nelabai suprantu ką bandai suprojektuoti. RailBaltica į Panevėžį neužsuks, nes visi laikai jau suskaičiuoti. Gali gal truputį pastumti vėžę į vieną ar kitą pusę, bet esmės tai nekeičia, ir turi žiūrėti koks geriausias variantas ateičiai, ty nutiesus PNV-Klaipėda. Šie geležinkeliai kertasi vakarų pusėje, tai dabar išspręsk kaip su mažiausiai sustojimų nuvažiuoti iš Kauno į Šiaulius.

https://www.google.com/maps/d/u/0/ed...me&usp=sharing
Pardon už mano prancūzų. RB II trasa preliminari.

Gustonys - Kaunas kroviniai apsisuka naujoje krovinių stotyje PnvCago;
Klaipėdos keleiviai važiuoja kilpa per Panevėžį arba Gustonys-PnvHbf-PnvCargo maršrutu, arba PnvCargo-PnvHbf-Gustonys. Taip tikėčiau, nes jei būsimoje keleivinėje Pnv-West mašinistas keičia kabiną, tai užima apie 10 minučiu. Ir dar kartą keičia PnvHbf tam, kad judėtų toliau.

Yra teorinė galimybė sujungti RB II ir rusišką vėžę Degionys - Berčiūnai kilpa, bet nelabai įsivaizduoju ką veiktų naujoji PnvCargo ir kaip iš Panevėžio nuvažiuoti į Tallinnąąą.

[B.S.]

ejs-ejs
Kiek suprantu, RB2 preliminari tik tiek, kiek tai leidžia užfiksuotas tvarkaraštis. Pats RB2 lyg ir neperbraižei, o tik ieškai PNV-KLP ir RB2 jungties sprendimų.

Toks variantas kokį nupaišei be abejo yra įmanomas, bet akivaizdu jog ne pats greičiausias. Vietoj vieno švelnaus posūkio (Pietryčių variantas) prie Kaimiškio, siūlai aštrų posūkį ties PNV Cargo, 15km kelionę į priešingą pusę, ir dar papildomai 180 laipsnių pilną apsisukimą. Koks vidutinis greitis visuose šiuose posūkiuose ir kilpoje? Kokia viso šito pasiūlymo prasmė? Nesu geležinkelininkas ir kažko nematau? Gal kažkiek pigiau, bet žiūrint iš keleivio pusės, akivaizdu toks važinėjimas užtruks ilgiau.

Jei KUN-PNV-KLP atšakojam nuo RB2 prie Pamplių ar dar anksčiau, tai nuo šios vietos PNV Hbf/Central yra arčiau nei PNV West. Tokiu atveju ne tik sutaupomas laikas tiesiau važiuojant
į pagrindinę stotį, bet ir nebereikia važiuoti beprasme šiaurine kilpa atgal į miestą.

[vėkas]

ejs-ejs
Kiek suprantu, RB2 preliminari tik tiek, kiek tai leidžia užfiksuotas tvarkaraštis. Pats RB2 lyg ir neperbraižei, o tik ieškai PNV-KLP ir RB2 jungties sprendimų.

Toks variantas kokį nupaišei be abejo yra įmanomas, bet akivaizdu jog ne pats greičiausias. Vietoj vieno švelnaus posūkio (Pietryčių variantas) prie Kaimiškio, siūlai aštrų posūkį ties PNV Cargo, 15km kelionę į priešingą pusę, ir dar papildomai 180 laipsnių pilną apsisukimą. Koks vidutinis greitis visuose šiuose posūkiuose ir kilpoje? Kokia viso šito pasiūlymo prasmė? Nesu geležinkelininkas ir kažko nematau? Gal kažkiek pigiau, bet žiūrint iš keleivio pusės, akivaizdu toks važinėjimas užtruks ilgiau.

Jei KUN-PNV-KLP atšakojam nuo RB2 prie Pamplių ar dar anksčiau, tai nuo šios vietos PNV Hbf/Central yra arčiau nei PNV West. Tokiu atveju ne tik sutaupomas laikas tiesiau važiuojant
į pagrindinę stotį, bet ir nebereikia važiuoti beprasme šiaurine kilpa atgal į miestą.

O jūs "projektuodami" atsižvelgiat į geografiją (aukščiai, gruntas, vandenys ir pan.) ar tiesiog ant stalo plokštumos svarstot?

[B.S.]

O jūs "projektuodami" atsižvelgiat į geografiją (aukščiai, gruntas, vandenys ir pan.) ar tiesiog ant stalo plokštumos svarstot?

Tai pasakyk kas konkrečiai negerai. Kokios problemos daryti atšaką tarp Pamplių ir Kaimiškio? Žiūrint satelinines nuotraukas, atrodo gana lygu, didelių upių Pietryčių apvažiavime nėra, reikės berods 4 viadukų, lygiai tiek pat kiek ejs-ejs pasiūlyme.

[ejs-ejs]

ejs-ejs
Kiek suprantu, RB2 preliminari tik tiek, kiek tai leidžia užfiksuotas tvarkaraštis. Pats RB2 lyg ir neperbraižei, o tik ieškai PNV-KLP ir RB2 jungties sprendimų.

Toks variantas kokį nupaišei be abejo yra įmanomas, bet akivaizdu jog ne pats greičiausias. Vietoj vieno švelnaus posūkio (Pietryčių variantas) prie Kaimiškio, siūlai aštrų posūkį ties PNV Cargo, 15km kelionę į priešingą pusę, ir dar papildomai 180 laipsnių pilną apsisukimą. Koks vidutinis greitis visuose šiuose posūkiuose ir kilpoje? Kokia viso šito pasiūlymo prasmė? Nesu geležinkelininkas ir kažko nematau? Gal kažkiek pigiau, bet žiūrint iš keleivio pusės, akivaizdu toks važinėjimas užtruks ilgiau.
Jei KUN-PNV-KLP atšakojam nuo RB2 prie Pamplių ar dar anksčiau, tai nuo šios vietos PNV Hbf/Central yra arčiau nei PNV West. Tokiu atveju ne tik sutaupomas laikas tiesiau važiuojant
į pagrindinę stotį, bet ir nebereikia važiuoti beprasme šiaurine kilpa atgal į miestą.

Tai laukiu trasos. Aš matau vienintelę galimybę - Pampliai - Velžys - Kaimiškis. 26 km, pažymėjau žemėlapyje.

Praleidi posūkį į šiaurę. Jei turi tik pietinį pasijungimą, o PNV Cargo yra virš A9, reikia papildomos krovinių ir keleiviu stoties tam, kad krovinys iš Klaipėdos pasiektų Bauskę. Mano variante PnvCargo gali apsukti tiek krovinį, tiek keleivius. Bėda ta, kad PnvCargo RBii projekte numatyta dar šiauriau, maždaug ties Ažagais. Ją perkėlus arčiau A9, nebereikia PnvWest.

Regioninis Kaunas - Klaipėda šiaurine atšaka pasiekia PnvHbf ir sutapdinta vėže lekia į Gustonis. Regioninis Riga - Kaunas PnvHbf pasiekia sutapdintu keliu ir link Kauno juda šiaurine jungtimi. Ką galvoju apie naują tarptautinę stotį PnvWest - kiek šiauriau.

[ejs-ejs]

O jūs "projektuodami" atsižvelgiat į geografiją (aukščiai, gruntas, vandenys ir pan.) ar tiesiog ant stalo plokštumos svarstot?

Čia projektiniai pasiūlymai, o ne darbo projektas.
Regionas beveik lygus, upių slėniai neišreikšti. Tad svarbu ne visus tiltus išilgai upių numatyti.