Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilnius

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė lukass Rodyti pranešimą
    Grigiškių ir nesiūliau
    Tarp Vilniaus ir Kauno galėtų stot oro uoste, Žaizdriuose, Elektrėnuose ir Žiežmariuose.
    Būtų logiška ir pro Grigiškes dėl regioninių keleiviniu maršrutų, kai senoji ruska linija jungia Kaišiadoris, Vievį, Lentvarį. Bet keleiviniai visko matyt neapsprendžia. Linijos trajektorija tampo turbūt daugiausiai krovinių judėjimo taškai.

    Comment


      Parašė lukass Rodyti pranešimą
      O autobusų keleiviai?
      Autobusai laimi kaina ir galimybe nemokamai prakišti stambų bagažą jei bagažinė tuščia. Vargu ar traukinys galės konkuruoti tiek kaina, tiek bagažu.

      Parašė lukass Rodyti pranešimą
      Be to, kodėl į WAW ar RIX keliaujantys vilniečiai nepasirinks greitųjų traukinių, kurių kaina bus mažesnė nei lėktuvų, plius nereiks visokių patikrų patikrų? O dar potencialūs automobilių keliautojai, nenorintys trankytis autobusu ar skristi lėktuvu.
      Nes perkant bilietą su persėdimu avialinijos atsako už persėdimą. Jei pavėluosi važiuodamas traukiniu - tavo asmeninės bėdos. Be to, vietinis privežamasis skrydis minimaliai keičia ilgesnių skrydžių kainą. T.y. jungiamojo skrydžio kaina nėra visų skrydžio dalių atskirų kainų suma. Tuo tarpu važiuojant traukinių tektų susimokėti pagal pilną programą.

      Comment


        Parašė mantasm Rodyti pranešimą
        Autobusai laimi kaina ir galimybe nemokamai prakišti stambų bagažą jei bagažinė tuščia. Vargu ar traukinys galės konkuruoti tiek kaina, tiek bagažu.
        O traukiniai laimi laimi komfortu ir ir kelionės trukme. Kiek tenka keliaut traukiniais, vietos bagažui visad užtenka, nebent esi turgaus prekeivis.

        Nes perkant bilietą su persėdimu avialinijos atsako už persėdimą. Jei pavėluosi važiuodamas traukiniu - tavo asmeninės bėdos. Be to, vietinis privežamasis skrydis minimaliai keičia ilgesnių skrydžių kainą. T.y. jungiamojo skrydžio kaina nėra visų skrydžio dalių atskirų kainų suma. Tuo tarpu važiuojant traukinių tektų susimokėti pagal pilną programą.
        Jei dabar yra autobusų maršrutų į RIX, tai atsiras ir traukiniu keliaujančių ten, tuo labiau, kad Rygos oro uostas turės RB stotį priešai terminalą.

        Tačiau ne mum, forumiečiam, spręst kiek leist traukinių dar net nesančiu geležinkeliu. Per 7-is metus gali daug kas pasikeiti, todėl ši diskusija apie būsimus keleivių srautus šiuo metu neturi prasmės.
        Paskutinis taisė lukass; 2019.05.26, 17:50.
        Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

        Comment


          Parašė lukass Rodyti pranešimą
          O traukiniai laimi laimi komfortu ir ir kelionės trukme.
          Kiek tautiečiams (ir ne tik) svarbu komfortas - matom tiek iš autobusų populiarumo (ar Vilnius - Klaipėda, ar pvz Vokietijoj kur po dirbtinių ribojimų panaikinimo autobusai sparčiai populiarėja), tiek iš pvz pigių avialinijų populiarumo

          [QUOTE=lukass;n1724698]Kiek tenka keliaut traukiniais, vietos bagažui visad užtenka, nebent esi turgaus prekeivis.

          Nežinau kokie traukiniai numatyti RB, bet sakykim Vokietijoje greituosiuose traukiniuose vietos bagažui liūdnoka. Su turistine kuprine turėjau nemažai problemų. Su dviračiu išvis turbūt būtų šikna. Kai Vilnius-Ryga ant smūgio nusivežt dviratį ne problema. Ką jau kalbėt apie didelę kuprinę.

          Parašė lukass Rodyti pranešimą
          Jei dabar yra autobusų maršrutų į RIX, tai atsiras ir traukiniu keliaujančių ten, tuo labiau, kad Rygos oro uostas turės RB stotį priešai terminalą.
          Autobusai irgi sustoja. Važiuojančių kažkiek bus, bet visi tikrai nepersimes nepersimes. Esminis klausimas - ar bus kritinė masė, kad nebūtų einama į didelį minusą.

          Parašė lukass Rodyti pranešimą
          Tačiau ne mum, forumiečiam, spręst kiek leist traukinių dar net nesančiu geležinkeliu. Per 7-is metus gali daug kas pasikeiti, todėl ši diskusija apie būsimus keleivių srautus šiuo metu neturi prasmės.
          Na minusas gali būti finanuojamas iš mūsų visų kišenių. O skaičiavimus, kurie aiškiai skirti pateisinti abejotinos reikšmės investicijas, komentuoti galim visi. Tam ir yra forumiukai.

          Comment


            Parašė mantasm Rodyti pranešimą
            Kiek tautiečiams (ir ne tik) svarbu komfortas - matom tiek iš autobusų populiarumo (ar Vilnius - Klaipėda, ar pvz Vokietijoj kur po dirbtinių ribojimų panaikinimo autobusai sparčiai populiarėja), tiek iš pvz pigių avialinijų populiarumo
            O kaip perpildyti traukiniai į Klaipėdą, Šiaulius? Šitiek spaudoje ir forume rašyta.

            Nežinau kokie traukiniai numatyti RB, bet sakykim Vokietijoje greituosiuose traukiniuose vietos bagažui liūdnoka. Su turistine kuprine turėjau nemažai problemų. Su dviračiu išvis turbūt būtų šikna. Kai Vilnius-Ryga ant smūgio nusivežt dviratį ne problema. Ką jau kalbėt apie didelę kuprinę.
            Numatomi traukiniai yra anksčiau forume pateiktoje ataskaitoje, nuo 108 puslapio. Galimi ir lokomotyvai, ir EMU.

            Autobusai irgi sustoja. Važiuojančių kažkiek bus, bet visi tikrai nepersimes nepersimes. Esminis klausimas - ar bus kritinė masė, kad nebūtų einama į didelį minusą.

            Na minusas gali būti finanuojamas iš mūsų visų kišenių. O skaičiavimus, kurie aiškiai skirti pateisinti abejotinos reikšmės investicijas, komentuoti galim visi. Tam ir yra forumiukai.
            O kas atsakys, ar bus minusas? Jei visam civilizuotam ir nelabai pasauly statomi greitieji geležinkeliai ir atsiranda keleivių, tai jau Lietuvoj neatsiras? Keleiviniai traukiniai visur neša nuostolius, kuriuos kompensuoja kroviniai. Juk ir dabar koks traukinių maršrutas Vilnius - Marcinkonys ar Šiauliai - Rokiškis irgi dideliam minuse, bet traukiniai kursuoja.

            Komentuot galim visi, bet būti tvirtai įsitikinusiem apie beveik po dešimtmečio būsiančius keleivių srautus gali tik aiškiaregiai. Gal atidarius RB bus įvestas auto mokestis ir griežtinami reikalavimai autobusams, išauginsiantis traukinių keleivių skaičių, gal Lietuvoj neliks gyventojų, gal... niekas nepasikeis, kas žino?
            Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

            Comment


              Parašė mantasm Rodyti pranešimą

              Autobusai laimi kaina ir galimybe nemokamai prakišti stambų bagažą jei bagažinė tuščia. Vargu ar traukinys galės konkuruoti tiek kaina, tiek bagažu.



              Nes perkant bilietą su persėdimu avialinijos atsako už persėdimą. Jei pavėluosi važiuodamas traukiniu - tavo asmeninės bėdos. Be to, vietinis privežamasis skrydis minimaliai keičia ilgesnių skrydžių kainą. T.y. jungiamojo skrydžio kaina nėra visų skrydžio dalių atskirų kainų suma. Tuo tarpu važiuojant traukinių tektų susimokėti pagal pilną programą.
              Kiek teko važinėti Vokietijoje (nedaug ir vis ta pačia kryptimi), kelionė iš A į D buvo pigesnė nei AB+BC+CD. Kartą traukinys BC vėlavo, tai CD irgi išvažiavo vėliau (nors priklausė skirtingoms kompanijoms)..
              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

              Comment


                Parašė lukass Rodyti pranešimą
                O kas atsakys, ar bus minusas? Jei visam civilizuotam ir nelabai pasauly statomi greitieji geležinkeliai ir atsiranda keleivių, tai jau Lietuvoj neatsiras?
                Tose šalyse gyventojų (t.y. keleivių) yra daugiau, nei Lietuvoje+Latvijoje+Estijoje.
                Parašė lukass Rodyti pranešimą
                Keleiviniai traukiniai visur neša nuostolius, kuriuos kompensuoja kroviniai.
                Jeigu viskas "verda" viename katile - galima daryti kryžminį finansavimą, bet geležinkelio rinka kuo toliu, tuo labiau bus liberalizuojama, ir tada jau ne kroviniai finansuos eksploatavimo nuostolius, o biudžetas.

                Comment


                  Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                  Tose šalyse gyventojų (t.y. keleivių) yra daugiau, nei Lietuvoje+Latvijoje+Estijoje.
                  Baltijos šalyse šiuo metu yra apie 6 mln. gyventojų.
                  Suomijoje (5,5 mln.) šiuo metu planuojama statyti Espoo–Salo greitąjį geležinkelį (300 km/h),
                  Danijoje (5,8 mln.) ką tik pastatytas Kopenhagos-Rigstedo geležinkelis (250 km/h),
                  O kur dar Norvegijoje, Kroatijoje planuojami ir jau nutiesti greitieji geležinkeliai.
                  Paskutinis taisė lukass; 2019.05.26, 20:37.
                  Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                  Comment


                    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                    Kiek teko važinėti Vokietijoje (nedaug ir vis ta pačia kryptimi), kelionė iš A į D buvo pigesnė nei AB+BC+CD. Kartą traukinys BC vėlavo, tai CD irgi išvažiavo vėliau (nors priklausė skirtingoms kompanijoms)..
                    Bent aš rašiau apie važiavimą traukinių į WAW ar RIX, kad toliau kelinę tęsti lėktuvu. Jei persėdimas į kitą traukinį tai taip, turėtų palaukti jei bilietas jungiamasis.

                    Comment


                      Parašė lukass Rodyti pranešimą
                      O kaip perpildyti traukiniai į Klaipėdą, Šiaulius? Šitiek spaudoje ir forume rašyta.
                      Pikinis maršrutas kaip LG nesugeba pajungt talpesnių vagonų. O autobusais žmonės ir toliau važiuoja ir kitom savaitės dienom.

                      Parašė lukass Rodyti pranešimą
                      Numatomi traukiniai yra anksčiau forume pateiktoje ataskaitoje, nuo 108 puslapio. Galimi ir lokomotyvai, ir EMU.
                      Būtų įdomu jei kas pakomentuotų kiek minimuose variantuose erdvės bagažui ir t.t.

                      Parašė lukass Rodyti pranešimą
                      O kas atsakys, ar bus minusas? Jei visam civilizuotam ir nelabai pasauly statomi greitieji geležinkeliai ir atsiranda keleivių, tai jau Lietuvoj neatsiras? Keleiviniai traukiniai visur neša nuostolius, kuriuos kompensuoja kroviniai. Juk ir dabar koks traukinių maršrutas Vilnius - Marcinkonys ar Šiauliai - Rokiškis irgi dideliam minuse, bet traukiniai kursuoja.
                      Kompensuojami maršrutai gerai kaip socialinė funkcija kur komerciniai nevažinėtų. RailBaltica maršrutai neblogai aptarnaujami ir komercinių vežėjų. Kam dotuoti tai, kas ir taip veikia komerciniais pagrindais?

                      Comment


                        Parašė mantasm Rodyti pranešimą
                        Pikinis maršrutas kaip LG nesugeba pajungt talpesnių vagonų.
                        ???

                        O autobusais žmonės ir toliau važiuoja ir kitom savaitės dienom.
                        Tai traukiniai nekonkurencingi lyginant su autobusais? Tai nurinkim bėgius, traukinius - į metalo laužą ir juokimės iš kvailo užsienio.
                        Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                        Comment


                          Parašė lukass Rodyti pranešimą
                          ???
                          Pamenu ir forume buvo nemažai diskusijų, kodėl nepasiunčia nuolat talpesnių vagonų.

                          Parašė lukass Rodyti pranešimą
                          Tai traukiniai nekonkurencingi lyginant su autobusais? Tai nurinkim bėgius, traukinius - į metalo laužą ir juokimės iš kvailo užsienio.
                          Yra socialiniai maršrutai ir yra konkurencingi maršrutai. Nesvarbu ar traukinys, ar autobusas. Vilnius-Ryga komerciniai autobusai sėkmingai išsilaiko. O kalbant apie RailBaltica nelabai girdžiu kalbų apie būsimą pelningumą. Apart pieno riebumo skaičiavimų kur tiesiog svarbu prastumti strateginį projektą gauti ES paramą.

                          Comment


                            Parašė mantasm Rodyti pranešimą
                            Pamenu ir forume buvo nemažai diskusijų, kodėl nepasiunčia nuolat talpesnių vagonų.
                            Kad reikia talpesnių vagonų tai sutinku, bet tas sakinys...

                            Yra socialiniai maršrutai ir yra konkurencingi maršrutai. Nesvarbu ar traukinys, ar autobusas. Vilnius-Ryga komerciniai autobusai sėkmingai išsilaiko. O kalbant apie RailBaltica nelabai girdžiu kalbų apie būsimą pelningumą. Apart pieno riebumo skaičiavimų kur tiesiog svarbu prastumti strateginį projektą gauti ES paramą.
                            RB pagrindinis tikslas - sujungti Baltijos šalis su Europos tinklu. O srautus ir pelnus skaičiuoti sudėtinga, nes net dabar nėra nieko panašaus. Bijant ateities, žmonija paskęstų stagnacijos jūroje.
                            Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                            Comment


                              Parašė lukass Rodyti pranešimą
                              RB pagrindinis tikslas - sujungti Baltijos šalis su Europos tinklu. O srautus ir pelnus skaičiuoti sudėtinga, nes net dabar nėra nieko panašaus. Bijant ateities, žmonija paskęstų stagnacijos jūroje.
                              Norint ieškot ateities reiktų kokį HyperLoop statyt Sujungimui yra vagonai su keičiamu pločiu. Ispanijoje naudoja ir rodos nesiskundžia. Aišku esminis dalykas - kroviniai ir kariniai reikalai. Bet tam nereikia 250km/h.

                              Comment


                                Keisti vėžę galima, bet pats geležinkelis nuo Šeštokų iki Talino vingiuoja kaip gyvatė, tikrai nekonkurencingas tiek krovinių, tiek keleivių atžvilgiu.

                                Ir kaip nuo mano pasiūlymo tiesti atšaką kita trasa (pasirėmus AECOM 2014 m. studija) prieita iki HyperLoop?
                                Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                                Comment


                                  Ar labiau vingiuota, negu Kaunas - Lenkija?

                                  Comment


                                    Parašė liutass Rodyti pranešimą
                                    Ar labiau vingiuota, negu Kaunas - Lenkija?
                                    Visa trasa eina zigzagais, net pirmosiose studijose esamos linijos modernizavimas buvo "išbrokuotas" dėl mažų greičių ir didelių investicijų.
                                    Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                                    Comment


                                      Parašė lukass Rodyti pranešimą
                                      Keisti vėžę galima, bet pats geležinkelis nuo Šeštokų iki Talino vingiuoja kaip gyvatė, tikrai nekonkurencingas tiek krovinių, tiek keleivių atžvilgiu.
                                      Tiesesnė trasa krovinų atžvilgiu būtų nepalyginamai konkurencingesnė?

                                      Comment


                                        Parašė Gator Rodyti pranešimą
                                        Tiesesnė trasa krovinų atžvilgiu būtų nepalyginamai konkurencingesnė?
                                        Taip, juk laikas ir kroviniams svarbus, taip pat kroviniai apmokestinami pagal nuvažiuotą atstumą, taip kad kuo ilgesnis maršrutas, tuo brangiau kainuos ne tik laiko, bet ir €.
                                        Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                                        Comment


                                          Parašė lukass Rodyti pranešimą
                                          Baltijos šalyse šiuo metu yra apie 6 mln. gyventojų.
                                          Suomijoje (5,5 mln.) šiuo metu planuojama statyti Espoo–Salo greitąjį geležinkelį (300 km/h),
                                          Danijoje (5,8 mln.) ką tik pastatytas Kopenhagos-Rigstedo geležinkelis (250 km/h),
                                          O kur dar Norvegijoje, Kroatijoje planuojami ir jau nutiesti greitieji geležinkeliai.
                                          KAS kompensuoja eksploatavimo išlaidas tose šalyse ir kas ruošiasi kompensuoti Lietuvoje? Pasakas apie "keleiviai sumokės už bilietus ir tai viską atpirks" nepasakok.
                                          IŠVADA: greitaeigė RBII yra visiškai nereikalingas daiktas.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X