Rail Baltica II

[ejs-ejs]

Tik Kinijoje statomos, nes miestai per kelis metus priauga ir apauga stotį. O Europoje to nėra. Europoje nėra tokios miestų plėtos, kokia buvo XIX a. viduryje ir XX a. pirmoje pusėje. Apie Lietuvą iš viso kalbos nėra. Nesvarbu, į kurią pusę Vilnius išaugo, nei vienas miesto pakraštys stočiai netinkamas,

Taip nebūna kad aplik miestą nebūtų tinkamos vietos infrastruktūrai. Kiek pamenu teoriją, geležinkelio keleivinei pravažiuojamai stočiai reikia maždaug 800x100 m santykinai lygaus žemės sklypo. Galinei maždaug 600x150m, priklauso nuo kelių skaičiaus. Krovinių stotys - kita tema, jų plotą apsprendžia technologija ir jos įrengimai. Čia rusiškos normos, kitų tuo metu vartyti neteko. Tokį plotą tikrai galima rasti, net ir su tinkamu privažiavimu.

Todėl geriausia išlaikyti tai, kas yra, o ne užsiiminėti nesąmonėm su stočių iškėlimu. Panevėžio stotis už miesto - visiškas debilizmas. Jokio regioninio susisiekimo ten nebus, nes tik pusgalvis važiuos iš Kauno š Panevėžį traukiniu, kai galima bus su autobusu ir toliau nuvažiuoti iki centro, o ne į laukus, iš kurių vis tiek autobusu reikės gautis į centrą.

Esamų stočių nereikia kelti lauk, kol jos netrukdo. Ji trukdo - galima uždengti. Bet dirbant su infrastruktūra reikai įvertinti ir alternatyvas, o ne tik laikyti status quo ir galvoti kad štai Caras Tėvelis tikrai buvo išmintingas ir parinko Pačią Geriausią Vietą Stočiai.
Ir nelabai įsivaizduoju tavo pasiūlymo Panevėžiui. Ateiti palei A8, Velžį ir lygiagretinti liniją mieste ar prisipausti prie A17?

[Aleksio]

Ir nelabai įsivaizduoju tavo pasiūlymo Panevėžiui. Ateiti palei A8, Velžį ir lygiagretinti liniją mieste ar prisipausti prie A17?

Numatyta trasa, dešine kreive susijungti su linija Radv.-Panevėžys, stotis dabartinėje vietoje, išvažiavus iš miesto - kaire kreive grįžti į numatytą trasą (padaryti S formos posūkį).

[Al1]

Tai aplink miestą ir yra laisvos teritorijos, bet juk stotis turi būti ten, kur keleiviai, o ne kažkur laukuose iki kurių važinės autobusas 2 kartus per valandą. Lietuvoje pakankamai daug miestų, kur dėl blogos stočių padėties, daugiausiai dėl to, kad miesto pakraščiuose, žmonės nesinaudoja traukiniais (ar autobusais) taip, kaip galėtų.

Panevėžyje galima laisvai buvo realizuoti užvažiavimą iš rytų ir išvažiavimą iš vakarų, jei žiūrėti Rygos link. Keleiviniams. Tuo pačiu ir Panevėžio mieste būtų buvę galima išspręsti geležinkelio problemą, įrengiant viadukus visam geležinkeliui mieste esamose pagrindinėse pervažose. Kelionės trukmė pailgėtų iki 10 minučių, bet tai mizeris. Užtat geležinkelis gautų daug daugiau papildomų keleivių.

[ejs-ejs]

Panevėžyje galima laisvai buvo realizuoti užvažiavimą iš rytų ir išvažiavimą iš vakarų, jei žiūrėti Rygos link. Keleiviniams. Tuo pačiu ir Panevėžio mieste būtų buvę galima išspręsti geležinkelio problemą, įrengiant viadukus visam geležinkeliui mieste esamose pagrindinėse pervažose. Kelionės trukmė pailgėtų iki 10 minučių, bet tai mizeris. Užtat geležinkelis gautų daug daugiau papildomų keleivių.

Nepavyks. Įbrėžk liniją pro Velžį ir pamatysi kas gaunas. Aplink Venslaviškį radiusas apie 1000 m kas mažina V_{max} visiems traukiniams. Praėjus Pajuosčio oro uosto pakraščių jau gali gauti minimalios projektinės 4000 m kreives. Apvertus mazgą, einant siauruko trasa ir pro Piniavą / Vaivadus, galima gauti 1500 m spindulius, kas irgi nedžiugina. Išeitis būtų užvažiuojamoji linija, kuria naudotųsi ne visi traukiniai. Tuomet pvz RE Vilnius - Panevėžys - Ryga turėtų keisti kabiną Panevėžyje.

[Al1]

Taip, užvažiuojamoji linija dar paprasčiau, bet laiko požiūriu net ir lėtesnė linija su mažo radiuso kreivėmis būtų greitesnis Panevėžio pravažiavimo su visų traukinių sustojimu variantas. Nes važiavimo krypties keitimas minimum 10 min užtrunka. Iš kitos pusės tai Bialystokas planuojamas RB važiavimo krypties keitimas, nes į Suvalkus eitų nauja linija nauja trasa, o ne esama būtų rekonstruojama...

[ejs-ejs]

Taip, užvažiuojamoji linija dar paprasčiau, bet laiko požiūriu net ir lėtesnė linija su mažo radiuso kreivėmis būtų greitesnis Panevėžio pravažiavimo su visų traukinių sustojimu variantas. Nes važiavimo krypties keitimas minimum 10 min užtrunka. Iš kitos pusės tai Bialystokas planuojamas RB važiavimo krypties keitimas, nes į Suvalkus eitų nauja linija nauja trasa, o ne esama būtų rekonstruojama...

Nelabai įsivaizduoju ICE tipo traukinį, stojantį Kaune IR Panevėžyje. RE - prašau, be problemų, dar ir KUN galima. Rygoj ten išvis kažkokia beliberda keleiviams numatyta. Įtariu kokį 30 min mieste užtruks?

Bialystok - Elk -Suwalki? Techniškai apėjo krypties klausimą Suwalki stotyje
Bialystoke jie patys vieni kitus stebina, https://poranny.pl/pkp-rozwaza-budow...ar/c1-15304003

[Al1]

Suvalkuose numatyta nauja stotis, ten vietos daug. Bialystoke kol kas dar neaišku, kaip bus. Bet, kaip minėjau, planai, planai. Ne tik Kaune, bet ir Marijampolėje sustojimas būtinas.

[Sula]

Įdomi, tarsi pasiūlymas ministrui, išdėstyta pozicija:

Dėl „Rail Balticos“ nuo Kauno iki Talino. Jau matosi, kad skelbtais 2026 m. šiuo geležinkeliu traukiniai dar nevažiuos. Todėl svarbu suvaldyti bent išlaidas. „Rail Baltica“ ne tik statybų, bet ir veiklos metu bus tikra mokesčių mokėtojų pinigų deginimo mašina. Lietuvos tikslas – sumažinti paaukojamas pinigų sumas.

https://www.lrt.lt/naujienos/pozicij...kimo-ministras

[VNS]

Ekonomistas tiesiog nenori sukelt šaršalo tai visko ir nepasako iki galo, nors daugeliui yra aišku, kad kol latviai statysis savo Railbalticos kosmodromus Rygoje, mums tikslingiau būtų nusitiesti liniją iki Vilniaus (iki Vaidotų taip pat). O tada abejoms valstybėms griebti jautį už ragų ir prijungt tą Rygą . Tikėkimės, kad atsiras daugiau blaiviai mąstančių ir drąsesnių ekonomistų.

[Al1]

Linija į Vilnių kaip šuniui net ne 5, o 10 koja. Kur važiuosime? Kaunas - Lenkija net bet signalizacijos... Lenkija irgi neaišku, kada turės tą supergreitą RB. Lietuvai dabar svarbiausiai yra pradėti vežti krovinius jau nutiesta linija, ją užbaigiant - įrengiant signalizaciją ir blokuotę bei nutiesiant Rokai - Palemonas ruožą. Taip pat lygiagrečiai reikia plėsti perkrovimo terminalus, įrengti naujus.

[VNS]

Tai ir miniu Vaidotus. O ten ir keleivinė stotis yra? Net nežinojau.

[Al1]

Prie ko tie Vaidotai? Kaune ar Marijampolėje galima perkrauti krovinius ir toliau vežti geležinkeliu ar autotransportu. Kas tas Vilnius toks yra? Pagrindiniai krovinių srautai eina tranzitu ir sklinda po visą likusią Lietuvą, Vilnius nei didžiausias vartotojas, nei tuo labiau gamintojas.

[VNS]

O kam čia reikia tų zavodų, norint į logistikos sandėlį atsivežt lenkiškos mėsos ar kiniškų niekučių iš tos pačios Lenkijos sandėlių. Tiesiai bus galima mest į sprinterius ir suvežiot į reikiamus taškus per 25 minutes. Įsivaizduok kiek vienas sąstatėlis pakeistų furų.

[Al1]

Jo, jo, kam gaminti, galima nupirkti. Netolimoje ateityje vartotojiškai visuomenei bus galas. Išliks tik tie, kurie gamina, o ne tik vartoja.

[ejs-ejs]

Prie ko tie Vaidotai? Kaune ar Marijampolėje galima perkrauti krovinius ir toliau vežti geležinkeliu ar autotransportu. Kas tas Vilnius toks yra? Pagrindiniai krovinių srautai eina tranzitu ir sklinda po visą likusią Lietuvą, Vilnius nei didžiausias vartotojas, nei tuo labiau gamintojas.

Pvz yra viena gamyklėlė netoli Vilniaus, dirbanti tik užsieniui. Per parą ją aplanko apie 10 sunkvežimių su metalu ir maždaug tiek pat išveža produkciją. Apie geležinkelio atšaką negalvojo, nes taupo vietą ir truputį tolokai, bet jei turėtų galimybę priekabas krauti į vagonus - greičiausiai pasinaudotų. Pagrindinė problema - neišbandytos logistikos geležinkeliu grandys. Sunkvežimis per 3-4 dienas tikrai pasieks reikiamą tašką, bet ar pasieks krovinys vagone - neaišku.

[liutass]

Jo, jo, kam gaminti, galima nupirkti. Netolimoje ateityje vartotojiškai visuomenei bus galas. Išliks tik tie, kurie gamina, o ne tik vartoja.

jei nebus kas vartoja, nereikes nieko gaminti

[Al1]

jei nebus kas vartoja, nereikes nieko gaminti

Nereikia statyti arklio prieš vežimą.

[Al1]

Pvz yra viena gamyklėlė netoli Vilniaus, dirbanti tik užsieniui. Per parą ją aplanko apie 10 sunkvežimių su metalu ir maždaug tiek pat išveža produkciją. Apie geležinkelio atšaką negalvojo, nes taupo vietą ir truputį tolokai, bet jei turėtų galimybę priekabas krauti į vagonus - greičiausiai pasinaudotų. Pagrindinė problema - neišbandytos logistikos geležinkeliu grandys. Sunkvežimis per 3-4 dienas tikrai pasieks reikiamą tašką, bet ar pasieks krovinys vagone - neaišku.

Tai čia būtent ir yra ne bėgių pločio ir vagono problema kaip tokių, o viso pervežimo proceso organizavimo. 90-91-aisiais pervežimo organizavimo problema stovėjo ir prieš autotransportą. Nors Europoje autotransportas jau tada dominavo, tačiau visa Rytų Europa ir TSRS krovinius gabeno tarp šalių ir su Vakarais pagrinde tik geležinkeliu ir jūrų transportu. Autopervežimai buvo mizerni. Bet susitvarkė.

[ejs-ejs]

Tai čia būtent ir yra ne bėgių pločio ir vagono problema kaip tokių, o viso pervežimo proceso organizavimo. 90-91-aisiais pervežimo organizavimo problema stovėjo ir prieš autotransportą. Nors Europoje autotransportas jau tada dominavo, tačiau visa Rytų Europa ir TSRS krovinius gabeno tarp šalių ir su Vakarais pagrinde tik geležinkeliu ir jūrų transportu. Autopervežimai buvo mizerni. Bet susitvarkė.

Būtent. Bet iš kitos pusės, austrai uždarė savo kelius sunkiasvoriam transportui ir visi buvo tiesiog priversti su puspriekabėmis lipti į vagonus. Irgi susitvarkė. ir net geriau nei austrai tikėjosi
Teko pagyventi kempinge prie Chiusa / Klausen. Visą naktį juda traukiniai tarp Brenero (ar Insbruck) ir Trento ar Treviso ( ten yra dar kažkokia didžiųlė skirstymo stotis pietuose, virš venecijos, bet dabar greitosiomis nerandu). Nes Brenero perėja gausiai mokama, kelias visą laiką žemys, gan dažni lietūs (debesys nuo Adrijos prispaudžiami pre kalnų) ir nereikia vairuojams mokėti papildomų €€€.

[liutass]

Nereikia statyti arklio prieš vežimą.

nebutu arklio, nereiketu ir vezimo