Šiaurės Lietuvos buv. siaurieji geležinkeliai (Panevėžys-Joniškis, Gubernija-Biržai)

[udrius]

Galima ir be stočių. Dėl peronų privatizacijos - įtariu, kad nebent tik prie pastato esantis peronas. Kelyną galima būtų kiek patraukti nuo pastato ir įrengti naują peroną. Vietos Joniškėlyje daug.

Konkrečiai Joniškėlyje - privatizuoti VISI peronai....

[Salvijus]

Viskas labai labai gražu ir kelis kartus svarsčiau tą variantą, bet mane visada stabdo vieans bet - visos stotys, pakartosiu visos stotys privačios. Na gal vienoje stotyje liko 1 komukarta dar neprivatizuota. Joniškėlyje privatizuoti net peronai. Taigi, iš principo veikla be jokios galimybės išlipti stotyse...

Su ta privatizacija kažkas nenormalaus. Iš serijos kai valstybė neturi jokios strategijos ir viską paleidžia prichvatizacijai.

[Al1]

Galima ir be stočių. Dėl peronų privatizacijos - įtariu, kad nebent tik prie pastato esantis peronas. Kelyną galima būtų kiek patraukti nuo pastato ir įrengti naują peroną. Vietos Joniškėlyje daug.

[udrius]

Viskas labai labai gražu ir kelis kartus svarsčiau tą variantą, bet mane visada stabdo vieans bet - visos stotys, pakartosiu visos stotys privačios. Na gal vienoje stotyje liko 1 komukarta dar neprivatizuota. Joniškėlyje privatizuoti net peronai. Taigi, iš principo veikla be jokios galimybės išlipti stotyse...

[Al1]

Gerai, bet kodėl niekas neatsako, kokia būtų konkrečiai nauda iš šio projekto, tam naujam sukurtam VŠĮ? Suprantu, kad daug ka faina butų atstatyti, bet kokie argumentai? Nebus taip, kaip suremontuotom stotim, kai jos stovi uzdarytais langais?

Ne apie naudą kalbama. Projekto tikslas būtų išsaugoti paveldą, pritaikyti turizmo poreikiui ir didinti rajonų, per kurį eina geležinkelis turizmo, rekreacijos patrauklumą ir t.t. Plius atsirastų naujų darbo vietų geležinkelyje. Nedaug, bet vis tiek.

[DDoncys1]

Nauda priklauso nuo to, koks tu žmogus. Jei tikiesi iš to nesuskaičiuojamos galybės milijardų, tada tau naudos tikrai nebus. TAČIAU, jei esi žmogus, kuris turi bent kažkokias vertybes, kuriam svarbu kažkas daugiau pinigų, istorinių objektų išsaugojimas, savos istorijos saugojimas, bei vietovės garsinimas, tada nauda tikrai bus. Dėl to vietovės garsinimo, galiu pateikti pavyzdį iš savo patirties. Kartą, užsiminęs tėvui apie Joniškėlį, jis pasitikslino: -čia tas, pro kurį siaurukas eina? - Jis taip atsakė, nes jaunystėje, tose vietose turėjo panelę, su kuria kartkartėmis pravažiuodavo siauruku. O bekalbėdamas su tikrai pakankamai turtingu žmogumi, kuris keliauja po Lietuvą, pakalbėjus apie siauruką, tai Petrašiūnus įvardino, kaip kažkokio lenkų siauruko stotį,apie kurią nelabai aiškiai prisiminė. Taip pasakė greičiausiai dėl to, kad jam nebeteko ten esančiu siauruku naudotis. Nors tas pats žmogus neblogai papasakojo apie Panevėžys-Anykščiai ruožą, įvardindamas Raguvėlę, Surdegį.
Grįžtant prie naudos. Tai gi nauda yra, tačiau reikia mokėti ją suprasti.

[Mantukas05]

Gerai, bet kodėl niekas neatsako, kokia būtų konkrečiai nauda iš šio projekto, tam naujam sukurtam VŠĮ? Suprantu, kad daug ka faina butų atstatyti, bet kokie argumentai? Nebus taip, kaip suremontuotom stotim, kai jos stovi uzdarytais langais?

Čia gal kaip paveldas gautusi mano manymu. Istorija ir t.t. Trumpai tariant - būtų kuo pasigirti , kad turim siauruką ir t.t.

[Garbanius]

Gerai, bet kodėl niekas neatsako, kokia būtų konkrečiai nauda iš šio projekto, tam naujam sukurtam VŠĮ? Suprantu, kad daug ka faina butų atstatyti, bet kokie argumentai? Nebus taip, kaip suremontuotom stotim, kai jos stovi uzdarytais langais?

[DDoncys1]

Mano manymu šį reikalą reikėtų labiau iškelti į viešumą. Tada ir LG garantuotai perleistų ruožą kokiai įmonei, kuri užsiimtų jo atnaujinimu, ir vietiniai valdžiažmogiai nebemastytų apie dviračių takus iš siauruko ir dar paremtų siauruko restauraciją. Šiuo metu tikrai apie siauruką masto tik labai, labai menka dalis lietuvių, dar mažiau ką nors dėl jo padaro. Bet garsiai prakalbus, jog valdžia nori pasmerkti siauruką mirčiai ir sunaikinimui, paminėjus, jog tai yra svarbus lietuvių techninis, architektūrinis ir kultūrinis paminklas, o kūjo ir pjautuvo gamybos žmonės nori gauti naudos sunaikinant siauruką, tada turėtų kažkas pradėti vykti siauruko naudai.

P.S. gerai, gal šiek tiek ir persistengiau, tačiau viešuma visad daro savo.
P.P.S. šis postas buvo ir šiokia tokia treniruotė prie lietuvių kalbos egzą.

[Eimantas]

Mes renkam valdžią, ją tiesiogiai tarkuoti ir reikia.

[Salvijus]

Al1 - teisus. Čia slypi stambių verslininkų ausys ir jų veikla Vyriausybėje kur reikia pakoreguoti saugomų vertybių sąrašą.

[Al1]

Čia greičiau ne vien tik valdžios noras, bet ir verslo. Yra didelių interesų nušliuoti kai kuriuos pastatus ir užstatyti teritorijas iš naujo, rekonstruoti taip, kaip nori, o ne kaip reikalauja paveldosaugininkai ir t.t.

[Eimantas]

Jei toks spaudimas yra, tai visos šalies mastu reikia tą dalyką garsiai skelbti ir priešintis visomis įmanomomis priemonėmis. Nes valdžia mato perspektyvą vieniems ar keliems biudžetiniams metams, ir viskas.

[Salvijus]

Dabar Vyriausybė daro spaudimą KPD mažinti saugomų paminklų skaičių.
Be to įstatiminė bazė dėl nusėvėjimo leidžia palikti sąraše, bet nuimti teisinę apsaugą.
Tad siaurukas gali tapti vienu pirmuoju taikiniu.

[Al1]

Paveldo objektas - linijos pločio keisti neleis. Bet išardyti biurokratai gali leisti.

[udrius]

Liniją iki Pakruojo matau tik 600 mm, tuo labiau, kad jau riedmenų yra. Taip , iki Pakruojo dvaro viena iš idėjų - didesnis turistų srautas. Arba dar idėja 600 mm - Petrošiūnai - Linkuva.

[Al1]

Atskiroms dalims tuo labiau bus problemų dėl lėšų pritraukimo ir skyrimo. Dar konkurencija tarpusavio, jei atskiras VšĮ steigti. Dėl Pakruojo atkarpos ne tas pats. Techniškai statyba (ant iš esmės išlikusio pylimo, kai kur gal nukasto, metinkamų naudoti tiltų) ar rekonstrukcija tai tas pats. Bet juridiškai ne tas pats. Geležinkelio tarp Petrašiūnų ir Pakruojo jau nėra. Todėl faktiškai tai jau naujos linijos tiesimas, nesvarbu, kad realiai esama trasa (išskyrus Petrašiūnų karjero apylanką). O čia daugybė papildomų juridinių ir biurokratinių kliūčių.
Pakruojyje liniją dar būtų galima atstatyti iki Statybininkų ir Vilniaus sankryžos. Toliau trasa užstatyta Sodros pastatu (jau po nepriklausomybės atstatymo) ir daugiabučiu. Jei ir būtų galima atstatyti liniją, tai tik iki Vytauto Didžiojo g. Ten įrengti stotelę, o du kelius, kad šilumvežis galėtų apvažiuoti, kiek toliau link Petrašiūnų, palei Puknionių g.

[Salvijus]

Aš irgi už visą sistemą, tik atsiras rėkiančių balsų dėl investicijų skyrimo prasmingumo.
Dėl išardytos linijos - vis tiek visur reikia kapitalinio remonto, o tai praktiškai reiškia statyti naują, o Pakruojy linija nėra užstatyta - geležinkelis ėjo palei gatvę (ir dabar dar matosi sampilo likučiai).

Bet žinant realią situaciją - baigsis tuom, kad likusius statinius privatizuos, o bėgius su tiltais supjaustys metalui.

[Al1]

Bet tai gautųsi izoliuoti ruožai. Manau, kad sistemą reikia išsaugoti visą. Taip, ne visi ruožai vienodai galėtų būti panaudojami.
Be to Pakruojis - Petrašiūnai visiškai išardyta ir atstatyti iki Pakruojo nėra jokių šansų, nes miestas tikrai neleis tiesti geležinkelio, be to ir trasa užstatyta. Galima būtų kalbėti tik apie liniją iki Pakruojo dvaro.

[Salvijus]

Apie jokį atsipirkimą nėra prasmės kalbėti, nes jo niekada nebus. Rekonstruoti liniją ir pritaikyti turizmui galima būtų tik už ES lėšas. Likusią dalį galbūt susimestų savivaldybės, ASG, Susisiekimo ministerija ar netgi LG. Toliau klausimas būtų kaip organizuoti geležinkelio darbą ir kitų turizmo objektų, įmonių, traukos taškų sąveiką, kad atsipirktų eksploatacinės išlaidos. Lygiai kaip dabar ASG. Tik čia startas bus kitoks - linija dar buvo tinkama eksploatacijai. Dabar gi Panevėžio - Biržų su atšaka į Petrašiūnus ir Linkuvą eismui nebetinkama. Tačiau ją rekonstravus, savo technine būkle ji lenktų Panevėžio - Anykščių - Rubikių liniją.

Tęsiant diskusiją. Jei prakalbom apie ruožo atgaivinimą.
Ateitį turėtų ruožai Pakruojis-Petrašiūnai-Linkuva (15 km, daug objektų ir gyvenviečių pakankamai) ir Pasvalys-Biržai (vien dėl Biržų, tik klausimas su Pasvalio trauka).