Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Išgilintas išorinis laivybos kanalas

    Baigti gilinimo iki 15,5 m darbai atviroje jūroje esančiame laivybos kanale. Tai pirmieji žingsniai Klaipėdos uoste siekiant 17 metrų gylio.

    „Labai svarbu, kad didesnės gramzdos laivai, esant sudėtingesnėms oro sąlygoms, gali išlaikyti didesnį greitį ir saugiai pasiekti uosto vartus bei uosto akvatoriją. Tai yra reikšmingas įdirbis ateityje einant 17 m gylio link“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

    Išorinis laivybos kanalas išgilintas maždaug 1 200 m ruože. Gilinimo metu iškasta daugiau kaip 51 tūkst. kub. m grunto. Darbų, kuriuos ganėtinai sudėtingomis oro sąlygomis atliko belgų bendrovė „Jan DE Nul N.V“, vertė siekia 1,08 mln. Eur. Gilinant uosto prieigas iškelta nemažai akmenų, tam rangovas savo sąskaita iš Danijos buvo atsigabenęs specialią įrangą.

    2018–2020 m. planuojama uosto laivybos kanalą iki upės žiočių išgilinti iki 16,5–17 m.

    Comment


      Rekonstruos krantinę prie Jūrų muziejaus
      http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1...ejaus-1442676/
      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

      Comment


        Klaipėdos uosto veikla pranoksta lūkesčius

        Pernai pasiekęs visų laikų krovos rekordą, šiais metais Klaipėdos uostas taip pat žengia išskirtiniu tempu.

        Klaipėdos uostas yra vienintelis iš visų didžiųjų rytinės Baltijos jūros uostų, kuris demonstruoja geresnius krovos rezultatus nei pernai. Tokio spartaus pirmųjų mėnesių krovos augimo nebuvo tikėtasi. Per du mėnesius Klaipėdos uosto krova buvo didesnė net 7,5 proc.

        "Mane ypač džiugina 49,1 proc. "Krovinių terminalo", 35,9 proc. "Klaipėdos naftos", 34,9 proc. "Vakarų krovos" krovos augimas. Ypač žaviuosi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Ji ir taip uoste kraudama daugiausia šiemet padidino krovą net 20 proc.", – pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

        Išskirtinį Klaipėdos uosto krovos didėjimą jis aiškino tuo, kad uostas veikia itin skaidriai ir yra patrauklus klientams.

        Kaip labai teigiamą tendenciją jis akcentavo tai, kad šiemet vienas po kito į Klaipėdos uostą atplaukia dujovežiai. Per pirmuosius mėnesius suskystintųjų gamtinių dujų krovos augimas Klaipėdos uoste buvo didesnis, palyginti su praėjusiais metais, net 186 proc.

        Rusijai nesutarus su Lenkija dėl krovininio transporto srautų jūrų keltais, krovinių vasarį Klaipėdos uoste gabenta net 29 proc. daugiau, o nuo metų pradžios – 13,3 proc. daugiau.

        A.Vaitkus net prabilo apie naujas jūrų keltų linijas į Klaipėdą. Šiuo metu regione vis daugiau krovinių gabenama laivais. Teigiama, kad Klaipėdos uostas šiame procese gali įgyti labai geras pozicijas.

        Comment


          Kinijos verslo gigantė grįžta į Lietuvą

          Kitos savaitės pradžioje Lietuvoje lankysis Kinijos pramonės korporacijos „China Merchants Group“ atstovai. Jie susitiks su „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos uosto direkcijos atstovais. Konkrečios susitikimo temos neskelbiamos, tačiau plėtros galimybėmis Lietuvoje Kinijos gigantė domisi jau ne pirmus metus.

          Praėjusiais metais „China Merchants Group“ (CMG) su „Lietuvos geležinkeliais“ sutarė steigti bendrą įmonę ir paskelbė apie planus Klaipėdos uoste steigti išorinį uostą. Šių metų pradžioje CMG pranešė ketinanti steigti Vilniuje ir Klaipėdoje savo atstovybes.

          ...

          Šių metų pabaigoje turėtų būti įgyvendintas milžiniškas CMG projektas Baltarusijoje – 500 mln. dolerių vertės pramonės parkas „Didysis akmuo“, kuriame planuoja kurtis tokios kompanijos kaip „Huawei“ ir ZTE.

          CMG jau kuris laikas ieškojo prekybos koridoriaus, per kurį galėtų gabenti prekes iš Baltarusijos. Įmonė rinkosi tarp Klaipėdos bei Rygos ir nusprendė, kad prekes gabenti per Lietuvą bus patogiau.

          ...

          Comment


            Milijoniniai uosto centimetrai

            Comment


              Naujos efektyviausiai veikiančios bendrovės krantinės

              Uosto direkcija pradės rengti 105-106 krantinių rekonstrukcijos projektą. Jos reikalingos uoste sėkmingai vykdančio „Birių krovinių terminalo“ plėtrai.

              Ši bendrovė pagal krovos rezultatus 2015 metais tapo antrąja uoste po KLASCO. Ji efektyviausiai naudoja nuomojamų krantinių ir teritorijos plotą.

              105-106 krantinių rekonstrukcijos prasidės 2017 metais.

              105 krantinės ilgis 149 metrai, 106 – 281 metras. Dalis 106 krantinės bus užpilta ir suformuota nauja krovos teritorija.

              Prie krantinių bus maksimalūs iki 16,5 metrų gyliai.

              Po rekonstrukcijos bus galima priimti 245 m ilgio, 43 m pločio ir 120 tūkst. tonų talpos laivus.

              Comment


                Žingsniai uosto užpylimo link

                Kol kas nėra aiškaus atsakymo bus ar ne užpilamas istorine vertybe laikomas žiemos uostas. Viskas gali paaiškėti jau šiomis dienomis, kai bus pristatomi uosto bendrojo plano koncepciniai pasiūlymai.

                Šiuo metu viskas eina link to, kad žiemos uostas turėtų būti užpilamas. Tam yra pritarusi Kultūros ministerijos Kultūros paveldo komisija. Ji rekomendavo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui, kad šis pritartų žiemos uosto užpylimo projektiniams pasiūlymams.

                ...

                „Žiemos uosto krantinės yra senos, prastos būklės. Uosto direkcija susiduria su dilema rekonstruoti jas kalant naują sienutę ar užpilti akvatoriją“, - dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė.

                Jo teigimu nelogiška bus, kai apie 2022 metus Klaipėdos uosto laivybos kanale atsiras 17,5 metrų gylis, o šalia bus mažai naudojama 8 metrų gylio akvatorija.

                „Šiandien su kitais uostais regione sėkmingai norintis konkuruoti Klaipėdos uostas susiduria su dviem reikšmingomis problemomis – gyliais, kurie yra per maži ir teritorijų stoka. Uoste turėti nenaudojamą plotą yra per didelė prabanga. Paskaičiuota, kad vienas hektaras krovai naudojamo ploto Klaipėdos uoste per metus valstybei atneša 1,4 mln. eurų pajamų per mokesčius“, - pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

                Todėl Uosto direkcija, anot jo, rengdama Uosto bendrąjį planą sieks prisijungti kuo daugiau teritorijų, kad uždirbtų kuo daugiau pajamų iš jūrinio verslo. Tarp tokių ateityje pertvarkomų teritorijų yra ir žiemos uostas. Jau netrukus bus svarstomi Uosto bendrojo plano koncepciniai sprendimai ir juose bus pateikti argumentai dėl žiemos uosto likimo.

                V.Paukštė atskleidė, kad šiuo metu yra du žiemos uosto užpylimo projektiniai pasiūlymai: mažasis su vieno hektaro užpylimu pagal dabartinius Klaipėdos jūrų krovos kompanijos poreikius ir pilnas visų 16 ha ploto užpylimo.

                ...

                Comment


                  Taškas dėl „Klaipėdos Smeltės“ pardavimo


                  Svarbus susitikimas

                  Šiemet per pirmuosius du mėnesius „Klaipėdos Smeltė“ krovė 25226 TEU konteinerių. Vertinant vidutinę krovą tai yra netgi mažiau nei pernai. Priminsime, kad pernai „Klaipėdos Smeltė“ iš viso krovė 162764 TEU konteinerių arba vidutiniškai 27127 TEU per mėnesį.

                  Didesnės šios kompanijos krovos Klaipėdos uosto direkcija jau laukia kurį laiką. Mat į „Klaipėdos Smeltės“ krantines per pastaruosius metus buvo investuotos didžiulės lėšos, o intensyvaus krovos didėjimo kaip nėra, taip nėra.

                  Neperseniausiai MSC grupės prezidentu Diego Aponte ir „Klaipėdos Smeltę“ valdančios „Terminal Investment Limited“ (TIL) vadovu Vikram Sharma Ženevoje buvo susitikę susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

                  Buvo kalbamasi apie „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centro (HUB-o) veiklą, uosto gilinimą iki 17 metrų ir to įtaką „Klaipėdos Smeltei“, didesnius konteinerinius laivus, „Klaipėdos Smeltės“ pardavimą „China Merchant group“.

                  Kompanija gali veikti

                  „Mums buvo svarbu išgirsti, kada pradės veikti „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centras (HUB-as). Šiemet birželį „Klaipėdos Smeltei“ bus perduota pastatyta estakada, kuri jungs ją su „Progreso“ teritorija. Iš Uosto direkcijos sudariusi visas, kad kompanija veiktų pilnu pajėgumu“, - dėstė Uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus.

                  Tiesa, dar liko rekonstruoti 97-100 krantines, kur turėtų būti statomi dideli transatlantiniai konteineriniai laivai. Tačiau „MSC Azia“ pavyzdys įrodė, kad didžiulis 337 metrų ilgio konteinervežis sėkmingai galin būti statomas ir prie 91-96 krantinių.

                  „Ženevoje iš MSC grupės atstovų išgirdome, kad kompanija neatsisako savo ketinimų „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje plėtoti HUB-o veiklą. Didesnis konteinerių srauto augimas žadamas antroje šių metų pusėje“, - tikino A.Vaitkus.

                  Sulauksime naujų gigantų

                  „Po šio susitikimo ir man tapo aiškesnė „Klaipėdos Smeltės“ ateitis. Išgirdome aiškų atsakymą, kad MSC grupė neketina pardavinėti „Klaipėdos Smeltės“. Dėl šių diskusijų jau galima dėti tašką“, - pastebėjo R.Juška.

                  Jo teigimu, MSC grupė ir TIL „Klaipėdos Smeltę“ laiko svarbiu punktu Baltijos jūros regione. Tik laiko klausimas, kada po geopolitinės situacijos iššauktų sunkumų tas terminalas pradės veikti didesnėmis apsukomis.

                  „Jau šiandien „Klaipėdos Smeltė“ dirba kaip „transhipment“ terminalas, tik per jį keliauja tušti konteineriai. Gavome aiškų nurodymą didinti bendrovės pajėgumus, gerinti konteinerių krovos procesą. Pažadėta, kad antroje šių metų pusėje į „Klaipėdos Smeltę“ pardės plaukti dideli transokeaniniai laivai – po 1-2 per mėnesį“, - tikino R.Juška.

                  Comment


                    Klaipėdos uostas lenkia Rygą

                    ... Rygos uostas labai priklausomas nuo Rusijos tranzito. Rusijai perorientuojant krovinius į savo uostus Rygos krova kasmet mažėja. Tuo tarpu Klaipėdos uoste Rusijos tranzito dalis yra nežymi. Pagrindiniai jo partneriai Lietuvos ir Baltarusijos kompanijos. Todėl Klaipėdos uosto krova nuosekliai auga.

                    Šiais metais per pirmuosius du mėnesius Klaipėdos uostas pirmą kartą per pastaruosius penkis metus lenkia Rygos uostą. Pastarasis per sausį ir vasarį krovė 6,14 mln. tonų krovinių. Ir tai buvo 10 proc. mažiau nei pernai. Tuo tarpu Klaipėdos uostas krovė 6,49 mln. tonų krovinių. Ir tai yra 7,5 proc. daugiau nei pernai per du mėnesius.

                    Tarp Klaipėdos ir Rygos uostų trapus maždaug 350 tūkst. tonų skirtumas. Bet jis Klaipėdos uosto naudai. O svarbiausia, kad palyginti su rekordiniais 2015 metais, kai krauta 38,51 mln. tonų, šiemet dauguma Klaipėdos uosto krovos rodiklių yra teigiami, išskyrus konteinerių krovą.

                    Tuo tarpu Rygos uoste beveik visi rodikliai neigiami. Anglių krova Rygos uoste sumažėjo 20,8 proc., naftos produktų – 7,3 proc., rūdų – 13,7 proc. ...

                    Comment


                      Turbūt gan aktuali naujiena Klaipėdos uostui:
                      Antradienį kalbėdamasis su premjeru Algirdu Butkevičiumi jis patikino, kad ši Kinijos pramoninė korporacija yra pasirinkusi Lietuvą kaip bazę tolesnei plėtrai į Vidurio ir Rytų Europos šalis. CMG korporacija steigia atstovybę Vilniuje, o jos įmonė, užsiimanti uostų veikla – Klaipėdoje.
                      Plačiau: http://vz.lt/verslo-aplinka/2016/03/...#ixzz43ef0fkTj

                      Comment


                        Uoste – galimybė daugiau pakrauti laivus

                        Patvirtinus naują leistiną grimzlė iki 13,8 m, šiandien iš Klaipėdos uosto išplaukė pirmasis trąšomis pakrautas laivas, kurio grimzlė siekė 13,6 m. Galimybė pilniau pakrauti laivus uoste atsirado neseniai išgilinus išorinį laivybos kanalą jūroje bei pernai atlikus gilinimo darbus šiaurinėje vidinio kanalo dalyje.

                        „Kiekvienas uosto gylio centimetras yra be galo svarbus, nes tai leidžia generuoti daugiau krovinių. Šiuo atveju atsiranda galimybė gerokai pilniau pakrauti laivus, o tai uostą daro dar patrauklesnį mūsų partneriams, mažėja kaštai jų logistinėje grandinėje. Kartu tai yra didelė mūsų daromų investicijų į infrastruktūrą grąža valstybei“, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                        Iki šiol didžiausia leistina grimzlė uoste buvo 13,4 m. Nuo AB KLASCO naudojamos krantinės į Kiniją šiandien išplaukė laivas ECOSAND G.O., pakrautas daugiau kaip 68 tūkst. tonų trąšų, su 13,6 m grimzle, vandens lygiui akvatorijoje šiuo metu nukritus 10 cm. Atlikti šiaurinės uosto dalies ir išorinio laivybos kanalo gilinimo darbai atvers didžiulę perspektyvą ir AB „Klaipėdos nafta“ bei UAB Krovinių terminalui.

                        „Didesnė leistina grimzlė – tai vienas esminių pokyčių Klaipėdos uoste šiais metais, žingsnis į priekį siekiant į „Panamax“ laivus krauti kuo daugiau krovinių. Kartu tai galimybė išlaikyti Lietuvai tranzitinių krovinių srautus. Džiugu, kad šis laivas išplaukia iš KLASCO, mums tai stimulas kartu su Uosto direkcija sutelkti pajėgas kitiems žingsniams, kad pritrauktume dar daugiau birių krovinių, nes sandėlių pajėgumai tai leidžia“, – sakė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO vadovas Audrius Pauža.

                        Šių metų kovo pradžioje buvo baigti daugiau kaip 1 mln. eurų vertės gilinimo iki 15,5 m darbai atviroje jūroje esančiame laivybos kanale, o praėjusių metų pabaigoje dalis vidinio laivybos kanalo buvo išgilinta iki 15 m. Šių darbų vertė siekė 4,14 mln. eurų. Tai pirmieji svarbūs žingsniai Klaipėdos uoste siekiant 17 metrų gylio.

                        Apskaičiuota, kad viena krovinio tona valstybės biudžetą papildo 17,8 euro. Pernai Klaipėdos uoste perkrovus 38,5 mln. tonų krovinių valstybė gavo daugiau kaip 684 mln. eurų pajamų.

                        Comment


                          Uoste paminėta Pasaulinė meteorologų diena

                          Minint Pasaulinę meteorologų dieną Klaipėdos uoste lankėsi apie 80 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos darbuotojų, kurie tiesiogiai susipažino su uosto, kuriam nuolat teikia duomenis, veikla. Hidrometeorologams įteiktas Uosto direkcijos ženklas.

                          „Klaipėdos uosto darbas
                          neįsivaizduojamas be meteorologų atliekamų prognozių. Dauguma darbų yra planuojami būtent pagal gaunamas prognozes. Tai ypač aktualu rudenį, žiemą, kai pučia štorminiai vėjai. Remiantis prognozėmis yra peršvartuojami, išvedami iš uosto laivai, planuojami krovos darbai“, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

                          Anot uosto kapitono Adomo Aleknos, tikslios sinoptikų prognozės padeda apsisaugoti nuo audrų galimų pasekmių, padeda išvengti nuostolių.

                          „Šiemet nusprendėme pažymėti Pasaulinę meteorologų dieną pas vieną didžiausių ir svarbiausių savo klientų – Klaipėdos uoste. Uostas yra labai svarbus Lietuvai, netgi dalis mūsų darbuotojų specialiai dirba uostui, teikia paslaugas, prognozes“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Saulius Balys.

                          Hidrometereologai uostui teikia ne tik orų prognozes ir informaciją apie vėjo stiprumą, bet ir apie bangų aukštį, prognozuoja traukūną.

                          Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos duomenimis, 2015 m. oro sąlygos buvo ganėtinai sudėtingos darbui – palyginti nemažai būta vėjuotų dienų. Pernai stipresnis kaip 20 m/s vėjas siautėjo ir trikdė laivybą 117 val., tai yra maždaug trigubai ilgesnį laiką nei 2014 m. 18–20 m/s vėjas fiksuotas 97 val.

                          Comment


                            KLASCO akcininkai patvirtino 2015 metų rezultatus

                            Koncernas „Achemos grupė“ planuoja investicijas į Smeltės pusiasalį, Vitės sandėlius ir techniką

                            Akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) eilinis akcininkų susirinkimas kovo 24 dieną patvirtino 2015 metų bendrovės finansiniais rezultatus ir veiklos ataskaitą.

                            Perkrovusi 12,2 mln. tonų, 2015 metais KLASCO gavo 44,8 mln. eurų pajamų, uždirbo 5,7 mln. eurų pelno (prieš mokesčius). Dividendams išmokėti patvirtinta 3,5 mln. eurų – 23,8 euro cento vienai akcijai atskaičius mokesčius.

                            2014 metais bendrovė buvo perkrovusi tokį patį kiekį krovinių, 12,2 mln. tonų, pajamos sudarė 44,4 mln. eurų, pelnas -7,4 mln. eurų.

                            Svarbiausia 2015-ųjų investicija – už daugiau kaip 7 mln. eurų įsigytas jūrinis vilkikas „KLASCO 3“.

                            „Praėjusieji metai buvo sudėtingi dėl menko tranzitinių krovinių srauto Rytų-Vakarų prekybos koridoriuje ir dar stipresnės paslaugų konkurencijos tiek regiono rinkoje, tiek Klaipėdos uosto viduje. Kadangi KLASCO - universali kompanija, mums pavyko krovą stabilizuoti, o sklandžiai vykę gamybiniai procesai padėjo išlaikyti tą patį pajamų lygį. Todėl praėjusių metų KLASCO veiklą akcininkai vertino teigiamai“, - po akcininkų susirinkimo sakė KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

                            Šiemet bus tęsiamas 2015 metais pradėtas įgyvendinti Vitės kvartalo pritaikymo uosto veiklai projektas. Taip pat analizuojamas tolesnis teritorijos vystymas Smeltės pusiasalyje. 2016 metų KLASCO investicijoms valdyba yra patvirtinusi daugiau kaip 20 mln. eurų.

                            Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti KLASCO yra didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija, kurioje dirba daugiau kaip 700 žmonių. Veiklą vykdo penkiuose specializuotuose terminaluose (biriųjų ir skystųjų trąšų, grūdų, generalinių krovinių ir ro-ro), teikia uosto vilkikų paslaugas.

                            Comment


                              MSC neatsisako planų į Klaipėdą reguliariai siųsti vandenynų laivų

                              Laivų krovos bendrovę "Klaipėdos Smeltė" valdanti viena didžiausių pasaulyje konteinerinių krovinių gabenimo kompanijų MSC Klaipėdos įmonę vis dar laiko strategiškai svarbiu terminalu Baltijos jūros regione ir neatsisako planų čia reguliariai siųsti vandenynų laivų, "Verslo žinioms" sako "Klaipėdos Smeltės" generalinis direktorius Rimantas Juška.

                              Tačiau konkretus laikas, kada į 77 mln. eurų kainavusį bendrovės konteinerių skirstymo centrą tokie laivai ims plaukti reguliariai ir kada čia prasidės konteinerių skirstymas į mažesnius fiderinius laivus, išvežiojančius krovinius į kitus Baltijos jūros regiono uostus, vis dar neįvardijamas.

                              Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuri statant "Klaipėdos Smeltės" paskirstymo centrą į naujų krantinių statybą investavo per 20 mln. eurų, generalinis direktorius Arvydas Vaitkus dienraštį informavo, kad šį mėnesį lankantis MSC ir su "Klaipėdos Smeltės" akcininkais ir MSC vadovais aptariant terminalo ateities planus, sulaukė patikinimo, kad didesnis konteinerių srauto augimas numatomas antroje šių metų pusėje.

                              Comment


                                Dalis Melnragės bus paaukota uostui?

                                Artėjant rinkimų karštinei politinių partijų atstovai jau griebiasi išorinio uosto vėliavos ir ima gąsdinti, kad statant uostą teks iškeldinti Pirmosios Melnragės gyventojus, ir tokiu būdu bando susikrauti politinį kapitalą. Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) tvirtina, kad konkrečių planų dėl išorinio uosto statybos dar nėra.

                                Pastarosiomis dienomis kai kurių klaipėdiečių širdyse nerimą sukėlė susisiekimo viceministro Algirdo Žvaliausko siūlymas Aplinkos ministerijai Pajūrio regioninio parko teritorijoje ateityje suformuoti žemės sklypus, kurie galėtų būti panaudojami atlyginti I Melnragės gyventojams už visuomenės poreikiams paimtą žemę plėtojant išorinį uostą.

                                Tačiau susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius mano, kad klaipėdiečių nerimas dar labai ankstyvas, "kad lauželis sukurtas ne toje vietoje".

                                "Kai pamačiau tarpministerinio susirašinėjimo dokumentą, supratau, kad tam tikri procesai jau prasidėjo. Šioje istorijoje man yra labai daug klaustukų. Kalbama apie poreikį iškeldinti dalį Melnragės, siekiant įgyvendinti planus, kurie dar tik dėliojami būsimame uosto bendrajame plane. Jis dar nepatvirtintas, tačiau galimų pasekmių suvaldymas Vyriausybės nutarimais rengiamas jau dabar. Operatyvumas ir įžvalgumas pagirtinas. Tačiau nėra oficialios miesto pozicijos, jog sutinkama aukoti dalį miško ar Melnragės, gyventojus perkeliant kažkur už miesto, netgi į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Kol kas tai skamba kaip lengva egzotika. Vienas dalykas, reikėtų keisti gausybę įstatymų, kitas dalykas - kas klausė miesto gyventojų nuomonės?" - kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

                                ...

                                Comment


                                  Šiandien:





                                  144-ojoje krantinėje metalo laužo krūva.
                                  GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                  Comment


                                    Revoliucija Malkų įlankoje prasideda jau dabar

                                    Comment


                                      Kol mes svarstome, lenkai stato

                                      Per pastaruosius 10-15 metų Klaipėdos uostas yra labiausiai augantis uostas Baltijos jūroje ir vienas iš labiausiai augančių uostų Europoje. Tačiau to negana - jo vadovas Arvydas Vaitkus apgailestauja, kad mes jau daug metų tik kalbame apie išorinį uostą.

                                      Per 16 metų Klaipėdos uosto krovos augimo vidurkis - 6,6 proc. Šių metų pirmo ketvirčio rezultatai rodo, kad krovos pajėgumas auga 9,1 proc.

                                      "Mes priversti mąstyti apie ateitį, privalome ją numatyti. Išsemti savo galimybes galime labai greitai ir, jeigu nebūsime pasiruošę ateities procesams, gali ištikti rimta krizė. Jeigu dabar nustumsime į šoną krovinių savininkus, vargu ar vėliau jie ateis pas mus su pasiūlymais", - įsitikinęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus.

                                      Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, uosto pajėgumas krovos apyvartą turi viršyti bent 30 proc.

                                      "Būtina turėti rezervinį pajėgumą, nes neįmanoma į visas 15 uosto kompanijų vienu metu pristatyti 15 geležinkelio sąstatų. Jie pristatomi į vieną, paskui į kitą kompaniją, gaištamas laikas, todėl reikia turėti 30 proc. rezervą", - sakė jis.

                                      Pernai krovos apyvarta uoste buvo 38,5 mln. tonų. Siekiant užtikrinti tokią krovą, reikia turėti 50 mln. t rezervą. Sudėjus visų Klaipėdos uosto krovos kompanijų pajėgumus, susidaro 80 mln. t pajėgumas, tačiau, anot A. Drungilo, tikrasis uosto pajėgumas yra 60-65 mln. t, ir rezervo, jeigu nieko nebus daroma, jis turi realiai tik iki 2019-2020 metų.

                                      "Jeigu pastatytume išorinį uostą, 10 metų paankstintume krovinių apyvartos prieaugį", - teigia uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius.

                                      Lenkijos Gdansko uosto krovos apyvarta iki tol, kol jis nepastatė išorinio uosto konteineriams krauti, buvo 70 tūkst. konteinerių. 2006 metais pastatytas naujas konteinerių terminalas. Krovos augimas buvo 10 proc.

                                      "Tai augimas, sąlygotas vidinės prekybos. Lenkai pradėjo naudoti išorinį konteinerinį terminalą, prieaugis nuo 2007 metų didėjo dvigubai. Šiandien lenkai jau krauna 1 mln. 200 tūkst. konteinerių. Tuos konteinerius generavo ne ekonomika, o nauja infrastruktūra. Nauja infrastruktūra kuria naują verslą", - teigė A. Drungilas.

                                      Pasak jo, Gdanskas irgi tvirtino, kad turi rezervinį pajėgumą, tačiau tol, kol nebuvo naujos struktūros, krovos augimo nebuvo. Tačiau lenkai nesustojo vietoje, jie toliau plečia giliavandenes krantines konteineriams krauti, vysto naują 27 ha teritoriją, kurioje prie 600 m ilgio krantinių bus 16,5 m grimzlė. Darbus jie baigia jau šiemet.

                                      "Mes tik šnekame apie išorinį uostą, esame paskendę debatuose, ar jis turi būti Būtingėje, ar Klaipėdoje, o lenkai jau jį turi ir dar didina pajėgumus. Jeigu mes nereaguosime į tai, kas vyksta aplinkui, viską prarasime. Palyginti su Gdansku, jau praradome", - kalbėjo A. Drungilas.

                                      Kitas pavyzdys - Švedijos Geteborgo uostas. Jis krauna tiek pat krovinių per metus, kaip ir Klaipėdos uostas - 38,5 mln. t. Iš jų 21 mln. t yra naftos produktai, nors Švedija naftos neturi. Tačiau ji turi giliavandenes krantines, ir visa nafta iš Norvegijos, kuri paskirstoma po regioną, eina būtent per Geteborgą.

                                      "Giliavandenio uosto, krantinių turėjimas generuoja papildomą paslaugą", - įsitikinęs A. Drungilas.

                                      Comment


                                        Aptartos galimybės pritraukti investuotojus iš JAV

                                        Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams (Rytų kaimynystei) Žygimantas Pavilionis, kurį priėmė Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus bei rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas. Susitikimo metu aptartos galimybės pritraukti JAV investuotojus ir gamintojus į Lietuvą bei Klaipėdą, išnaudojant Klaipėdos uosto galimybes.

                                        Comment


                                          Klaipėdos uosto krovos apžvalga

                                          Pagal procentinį krovos pokytį (7,8 proc.) ir pagal krovos prieaugį tonomis (471,7 tūkst. t), Klaipėdos uostas – 2-as tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų. 2016 m. sausio–vasario mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 1 014 laivų, t. y. 9,0 proc. arba 84 laivais daugiau nei 2015 m. sausio–vasario mėn.

                                          Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

                                          generaliniai kroviniai – krauta 1 885,3 tūkst. t, +4,1 proc. arba +74,7 tūkst. t;
                                          skystieji kroviniai – pilta 2 057,8 tūkst. t, +21,9 proc. arba +370,1 tūkst. t;
                                          birieji kroviniai – pilta 2 566,3 tūkst. t, +1,1 proc. arba +26,9 tūkst. t.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X