Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė molotov_47 Rodyti pranešimą
    /\ Nėra ir ko stebėtis - Klaipėdos uostas yra vienintelis didelis neužšąlantis uostas Baltijos šalyse.
    Bet toliau klimatui šylant, greitai taps nevieninteliu arba nebeuostu....
    Parašas :)

    Comment


      Parašė molotov_47 Rodyti pranešimą
      /\ Nėra ir ko stebėtis - Klaipėdos uostas yra vienintelis didelis neužšąlantis uostas Baltijos šalyse.
      Manau nėra čia esminis faktorius dabar, ne burlaivių laikai.
      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

      Comment


        JAV kreiseris buvo okupavęs "Begos" pirsą

        http://www.ve.lt/?rub=1065924818&dat...&id=1179936433
        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

        Comment


          Baltarusija dalies uosto negali pirkti

          Lietuva nesirengia Baltarusijai parduoti Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros dalies.

          Uoste dirba 19 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos.
          Susisiekimo ministerija paneigė Baltarusijos transporto ir komunikacijos ministro pirmojo pavaduotojo Nikolajaus Verhoveco spaudos konferencijoje pasakytus žodžius, jog Baltarusija svarsto galimybę įsigyti dalį Ventspilio ar Klaipėdos jūrų uostų infrastruktūros. Šį klausimą esą svarsto politikai, koncernas "Belneftechim" bei transporto ir komunikacijos ministerija. N. Verhoveco teigimu, galutinį žodį tars koncernas, nes viskas priklauso nuo jo galimybių investuoti į Baltijos uostų terminalus.

          Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus sakė, kad kalba, matyt, eina ne apie krantinių pardavimą, o apie superstruktūros įmones, kurios veikia uosto teritorijoje. Klaipėdos uosto operatoriai ir dabar turi komercines sutartis ir kokia bus jų ateities perspektyva, sunku prognozuoti, konkrečių duomenų nėra.

          Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas paaiškino, kad tų įmonių sandėliai, krovimo mašinos, aikštelių danga gali būti parduotos kitiems ūkio subjektams.

          www.klaipeda.daily.lt
          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

          Comment


            Minininkas. Šiandien į Klaipėdos uostą atplaukia Prancūzijos Tripartite klasės minų medžiotojas CMT „Croix du Sud“ (M646). Numatoma, kad laivas kirs Klaipėdos uosto vartus apie 8.15 val.

            52 metrų ilgio CMT „Pietų kryžius“ tarnybą pradėjo 1986 metais.

            www.klaipeda.daily.lt
            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

            Comment


              „Klaipėdos Smeltė“ parodė naują terminalą

              Vincas Grigas

              Visuomenei oficialiai pristatytas antrasis Klaipėdos uosto konteinerių terminalas.

              Nors „Klaipėdos Smeltės“ terminale pirmieji konteineriai kraunami jau nuo pernai liepos, bet pirmą kartą jis visuomenei parodytas tik praėjusį penktadienį.

              „Klaipėdos Smeltės“ terminalu pradės naudotis kompanija MSC. Pagerbiant naujus partnerius ir buvo surengtos oficialios terminalo atidarymo iškilmės.

              Perspektyvus terminalas

              Pagrindinis naujojo „Klaipėdos Smeltės“ terminalo privalumas yra tai, kad čia galima priimti iki dviejų tūkstančių konteinerių talpos laivus.

              Maksimali leistina laivų grimzlė prie krantinių siekia 11,5 metro. Krantinės yra 550 metrų ilgio, šalia jų įrengta 7 hektarų ploto teritorija. Joje vienu metu bus galima sutalpinti iki 5 tūkstančių konteinerių.

              Šiemet planuojama krauti apie 50 tūkstančių konteinerių. Terminalo pajėgumas per metus gali siekti 100 tūkstančių konteinerių. Ateityje pajėgumą planuojama padidinti iki 250 tūkstančių konteinerių per metus.

              Konteineriai kraunami 104 tonų kėlimo galios specializuotais kranais „Liebherr LHM 400 Litronic“. Juos „Klaipėdos Smeltė“ įsigijo investavusi 20 mln. litų.

              Konteineriams kilnoti taip pat įsigyti trys specialūs krautuvai „CVS Ferrari 378,5“.

              Į konteinerių terminalą „Klaipėdos Smeltė“ investavo daugiau kaip 45 mln. litų.

              Geresni rodikliai

              Anksčiau veikiantis „Klaipėdos terminalo grupės“ valdomas konteinerių terminalas negali pasigirti tokiais gerais techniniais parametrais.

              „Klaipėdos terminalo grupės“ konteinerių terminale gali švartuotis laivai su 9,2 m grimzle. Krantinių ilgis siekia 450 metrų.

              „Klaipėdos terminalo grupės“ konteinerių terminale dirba keturi 40 tonų galingumo aikštelės kranai (RTG), pagaminti kompanijoje KALMAR. Vieno mobiliojo krano „Liebherr 320“ keliamoji galia siekia 104 tonas.

              Tačiau „Klaipėdos terminalo grupės“ krovos pajėgumai yra žymiai geresni.

              Pernai perkrauta 231 tūkstantis konteinerių. Metinis pajėgumas siekia 300 tūkstančių konteinerių. Tai tris kartus daugiau nei „Klaipėdos Smeltės“ pajėgumas.


              Įkainiais nekonkuruos

              „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas mano, kad naujasis terminalas turi labai dideles perspektyvas.

              Manoma, kad antrasis konteinerių terminalas uoste padidins krovinių srautus per Klaipėdą, atvers papildomų galimybių. R.Vaštakas teigė, kad naujasis terminalas tikrai nebus konkurentas ir neatiminės konteinerių iš „Klaipėdos terminalo grupės“.

              Anot jo, šiandieninėje konteinervežių rinkoje pastebima tendencija, kad didėja laivų gramzda. Anksčiau okeaniniai konteinervežiai plukdydavo 4500 konteinerių. Dabar vandenynus raižo 11 tūkstančių konteinerių gabenantys laivai.

              Anksčiau buvę okeaniniai konteinervežiai dabar pradėjo plaukioti jūromis. Naujasis terminalas orientuosis į didesnės gramzdos konteinervežius.

              Naujų konteinerių krovos linijų neatsirado, bet srautai nuolatos didėja, todėl peštis dėl konteinerių nereikės.

              „Pataikėme į tendenciją. Klaipėda dėl konteinerių galės stipriau konkuruoti su didesniais Baltijos jūros uostais“, - džiaugėsi R.Vaštakas.

              Jis tikino, kad taikys tokius pat perkrovimo įkainius kaip ir „Klaipėdos terminalo grupė“.

              Tačiau „Klaipėdos terminalo grupės“ vadovas Vaidotas Šileika su tokiu teiginiu nesutiko. Jis įtaria, kad naujasis terminalas nors ir nežymiai, bet yra sumažinęs įkainius.

              Moko darbuotojus

              „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo vadovas Linas Miceika aiškina, kad naujasis terminalas sukurs ir maždaug 70 papildomų darbo vietų. Šiuo metu terminale darbuojasi 25-30 žmonių, o daugėjant konteinerių reikės maždaug šimto darbuotojų.

              Gerus specialistus tikimasi užsiauginti pačioje bendrovėje, nes darbo rinkoje jų beveik nėra.

              Dirbti ketina ateiti keletas baigusių studijas jaunuolių. Praktikos metu jie stebi ir mokosi šalia jau dirbančių profesionalų.

              „Klaipėdos Smeltė“ pati rengia krovėjų mokymą. Yra sukurta mokymo sistema. Gabiausieji siunčiami mokytis į užsienį.

              „Klaipėdos Smeltės“ kranų operatoriai baigė teorinio mokymo bei praktinių įgūdžių formavimo programą, organizuotą Hamburgo uosto specialistų.

              Tai padeda „Klaipėdos Smeltei“ pasiekti vidutinę laivų krovimo spartą – ne mažiau kaip 18 konteinerių per valandą vienu kranu.

              Vidutinis terminale aptarnautų laivų krovos greitis viršijo 20 konteinerių per valandą. Tai atitinka panašaus dydžio Vakarų Europos konteinerių terminalų rodiklius.

              Padeda rusams

              Terminale įdiegta valdymo kompiuterinė programa „Autostore“. Ji padidina terminalo veiklos spartą. Vidutinė vienos krovininės mašinos, atvežančios arba išvežančios konteinerį, aptarnavimo trukmė – ne daugiau kaip dešimt minučių.

              „Klaipėdos Smeltė“ yra pirmoji kompanija tarp rytinės Baltijos pakrantės terminalų, įdiegusi šiuolaikinę valdymo kompiuterinę sistemą su rankinėmis darbo organizavimo ir apskaitos stotelėmis-kompiuteriais, sujungtomis su centriniu kompiuteriu radijo ryšiu.

              Naujasis terminalas bus naudojamas ir kaip atsarginis variantas. „Klaipėdos Smeltė“ Sankt Peterburgo prašymu iškrovė keletą laivų su kroviniais, skirtais gavėjams Rusijoje.

              Vėliau tie patys konteineriai bendrovėje buvo vėl sukrauti į kompanijos „Team lines“ laivus ir išsiųsti į Sankt Peterburgą.

              Rusijos uostui nebepajėgiant žiemą aptarnauti viso konteinerių srauto „Klaipėdos Smeltė“ panaudota kaip buferinis „transšipmento“ terminalas.

              Taip padedama sumažinti laivų sangrūdas Sankt Peterburge.
              www.klaipeda.daily.lt
              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

              Comment


                Geriausia pastraipa visam straipsnyje:
                „Klaipėdos Smeltė“ yra pirmoji kompanija tarp rytinės Baltijos pakrantės terminalų, įdiegusi šiuolaikinę valdymo kompiuterinę sistemą su rankinėmis darbo organizavimo ir apskaitos stotelėmis-kompiuteriais, sujungtomis su centriniu kompiuteriu radijo ryšiu.
                Turim žengt pirmi pagal inovacijos ir ypač technologijų taikymo atžvilgiu.
                Įžvalgos.lt - FB - G+

                Comment


                  Parašė Eimantas Rodyti pranešimą

                  Naujasis terminalas bus naudojamas ir kaip atsarginis variantas. „Klaipėdos Smeltė“ Sankt Peterburgo prašymu iškrovė keletą laivų su kroviniais, skirtais gavėjams Rusijoje.

                  Vėliau tie patys konteineriai bendrovėje buvo vėl sukrauti į kompanijos „Team lines“ laivus ir išsiųsti į Sankt Peterburgą.

                  Rusijos uostui nebepajėgiant žiemą aptarnauti viso konteinerių srauto „Klaipėdos Smeltė“ panaudota kaip buferinis „transšipmento“ terminalas.
                  Nelabai supratau, ka reiskia ''prasymu''? Graziai paprase ir tie iskrove? Ar cia tokia paslaugos rusis?

                  Comment


                    Naujas "Achemos" cechas padidins ir KLASCO krovą
                    http://www.ve.lt/?rub=1078895039&dat...&id=1180452301
                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                    Comment


                      Vystosi uostas, miela ir žiūrėti
                      beg, borrow and steal

                      Comment


                        Uosto bendrovės skundžiasi Briuseliui

                        Man įdomu, kam tada uosto direkcija išvis reikalinga, jei ten jos nelabai kas paiso:
                        Atvykus pirmajam laivui KŠT be trukdžių pradėjo šaldytų žuvų krovą. Bet po kelių valandų pasirodė "Klaipėdos Smeltės" geležinkelio cisternų sąstatas ir laivo iškrovimą sustabdė visai parai. Tik po įnirtingų reikalavimų sąstatas buvo patrauktas kitą dieną. Po šio įvykio du norvegų laivai, turėję dalinai išsikrauti Klaipėdoje, dėl netvarkos šiame uoste buvo nukreipti į Sankt Peterburgą.

                        Kito laivo atplaukimo išvakarėse "Klaipėdos Smeltė" be leidimo pastatė savo laivą krantinėje, skirtoje KŠT.

                        Kovo pradžioje kilo tarptautinis skandalas. Didžiulis amerikiečių laivas "Ref Star", iš JAV į KŠT atgabenęs 8500 tonų šaldytos vištienos, keletą parų negalėjo prisišvartuoti, nes "Klaipėdos Smeltė" prieš laivo atvykimą jam skirtoje giliavandenėje krantinėje savavališkai pastatė baržą ir du nedidelius laivus - vilkikus. Uosto kapitonas davė privalomą nurodymą vilkikų kapitonams pasitraukti iš tos vietos prie kitos laisvos krantinės, bet šie nepakluso. Uosto direkcija tik skėsčiojo rankomis, bet tvarkos įvesti nesugebėjo.

                        Puikus būdas vilioti klientus:
                        "Ref Star" atviroje jūroje pralaukė beveik 5 paras. Tik amerikiečių kompanijai pagrasinus nutraukti bet kokius santykius su Klaipėdos uostu ir įsikišus JAV ambasadai, laivui buvo leista prisišvartuoti prie kitos krantinės. Didžiulio laivo prastovos KŠT kainavo pusę milijono litų.
                        Kokių nors slaptų KŠT siekių M.Gusiatinas negalėjo įvardyti. Jis tik piktinosi KŠT noru nesinaudoti "Klaipėdos Smeltės" paslaugomis.
                        /\ oho, pasirodo žmogus pats sprendžia kas kieno paslaugomis naudosis.

                        Kodėl nenorima pirkti jų paslaugų? Todėl, kad:
                        Skunde teigiama, jog "Klaipėdos Smeltė" reikalauja, kad pareiškėjai iš jos pirktų krovos, vagonų atvežimo, patekimo į uosto teritoriją, laivų švartavimo paslaugas už ekonomiškai nepagrįstas kainas, nuo 5 iki 20 kartų viršijančias realias paslaugų kainas (pavyzdžiui, už vagonų vežiojimą per uosto teritoriją BKT 2002-2006 metais sumokėjo 7 mln. 685 tūkst. 295 litų, o taikant oficialius "Lietuvos geležinkelių" tarifus mokėti būtų tekę 423 tūkst. 290 litų).
                        Dar vienas klausimas, kam reikalingi įstatymai:
                        <...> pagal įstatymus krantinės negali būti išnuomotos. Krantinės, prie kurios stovi KŠT sandėliai, plotis yra 18,6 metro nuo vandens. Toliau - KŠT sklypas. Bet "Klaipėdos Smeltė" trukdo bendrovei naudotis valstybine krantine ir nori pati už didžiulį mokestį krovinius vežti į sandėlius.
                        Eimantai, daryk tvarką.
                        Įžvalgos.lt - FB - G+

                        Comment


                          Eimantai, daryk tvarką.
                          ?
                          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                          Comment


                            Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                            ?
                            Tu rūpinies šita tema (ir daugybe kitų, susijusių su Klaipėda), tai juokaudamas taip pasakiau
                            Įžvalgos.lt - FB - G+

                            Comment


                              Tada, kai Klaipedos Smelte neleido prisisvartuoti laivams reikejo karius kviest ir greit isstumdyt visas barzas ir laivus blokuojancius krantine, o Klaipedos Smeltei israsty diiidele bauda.Deja, Lietuvoje tokios kompanijos netraukiamos atsakomybei, stengiamasi viska ramiai uzglaistyti, o nuostolius padengti KST.Gaila man KST
                              Pasaulį reikia susprogdint, kad žmonės būtų laisvi, nes tada visos sienos išlėks į orą.

                              Comment


                                KROVINIAI. Per penkis mėnesius Klaipėdos uoste krauta 10,86 mln. tonų krovinių. Tai 13,6 proc. daugiau nei per atitinkamą 2006 metų laikotarpį.

                                Per Klaipėdos uostą šiemet gabenama gerokai daugiau krovinių.
                                www.klaipeda.daily.lt
                                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                Comment


                                  Aukciono atidarymas spėlionių nenumaldė
                                  2007 m. Birželio 9 d.



                                  Pagaliau, praėjus keleriems metams diskusijų, kad Klaipėdai reikia žuvų aukciono, beveik po trejų metų nuo UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono įkūrimo, po įvairių biurokratinių trukdžių, vakar įvyko iškilmingas žuvų aukciono atidarymas.

                                  Aukcionas netrukus pradės darbą, o diskusijos, ar žvejai veš čia parduoti žuvį, dar netyla. Vakar keli žvejai netgi žadėjo surengti piketą prie aukciono, norėdami atkreipti valdžios dėmesį į savo problemas. Esą priekrantėje nebėra žuvų, nebereikės ir aukciono.

                                  Tačiau ceremonija vyko iškilmingai ir taikiai. Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė žvejams, kuriems skirtas šis objektas, linkėjo santarvės. Pasak jos, objektas startavo sunkiai, bet paskui buvo pastatytas per 14 mėnesių.

                                  Klaipėdoje, žvejų uostelyje, pastatytas 6,6 mln. Lt kainavęs žuvininkystės produktų aukcionas - pirmasis Baltijos valstybėse, vienintelis rytinėje Baltijos pakrantėje. Jo neturi nei latviai, nei estai, nei Kaliningrado srities rusai. Artimiausias aukcionas buvo Lenkijoje. Todėl tikimasi, kad aukciono teikiamomis paslaugomis naudosis ir kaimynai.

                                  Manoma, kad Klaipėdos žuvų aukcionu, atitinkančiu visus Europos Sąjungos reikalavimus, naudosis apie 80 proc. Lietuvos žvejų.

                                  Vakar Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila sakė, kad jo asociacijos, vienijančios daugiausia žvejų, nariai veš žuvį perduoti į aukcioną. Nors yra manančiųjų, kad aukcionas yra nereikalingas, kad be reikalo jam švaistomos lėšos.

                                  Trys ketvirtadaliai lėšų jam buvo skirta iš ES fondų, vienas - iš Lietuvos biudžeto. Žemės ūkio ministerija valdo 100 proc. UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono akcijų. Pasak K. Prunskienės, žvejams jis turėtų būti reikalingas, nes jie bet kuriuo paros metu galės pristatyti čia žuvį, kur ji bus tinkamai laikoma ir saugoma.

                                  Po penkerių metų bus svarstomas žuvų aukciono savininko klausimas, galbūt valstybė jį perduos žvejams.

                                  Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Bronius Pauža sako, jog dabar reikia spręsti žuvų išteklių gausinimo klausimą, kad nebūtų tušti žvejų tinklai. Šiuo metu aštriai keliamas žvejybos kvotų klausimas.

                                  Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius palinkėjo, kad žuvies aukcione būtų tiek, jog užtektų visai Lietuvai, ir kad išsisklaidytų visi mitai apie aukciono nereikalingumą.

                                  "Yra pelkė, bus varlių, yra aukcionas, bus žuvų", - juokavo Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virginijus Gailius.

                                  Manoma, kad aukciono veikla turės didelę įtaką pirminio žuvų produktų pardavimo sistemos Klaipėdos uoste plėtrai. Aukcione vyks didmeninė prekyba Baltijos jūroje sugautomis žuvimis, bus teikiamos žuvų rūšiavimo, šaldymo, taros plovimo ir kitos paslaugos.

                                  Aukcionas vyks nuo 7 iki 11 valandos ryto, jį aptarnaus apie 20 darbuotojų. Per dieną Klaipėdos žuvų aukcione tikimasi realizuoti nuo 25 iki 40 tonų ką tik sugautos žuvies. Ateityje aukcione parduodamą žuvį bus galima pirkti ir internetu.

                                  900 kv. m plote įrengta 260 kv. m. žuvies pardavimo salė. Aukcioną projektavo Klaipėdos projektuotojai, o jį pastatė uostamiesčio įmonė AB "Klaipėdos hidrotechnika".

                                  Tikimasi, kad aukcionas sukoncentruos žuvininkystės produktų pasiūlą, optimizuos žuvų kainas, pagerins žvejų darbo sąlygas. Sukoncentravus pasiūlą, bus galima nustatyti objektyvią žuvų kainą, o tai padidins ir žvejų pajamas. Aukciono dėka tikimasi visiškai įgyvendinti sugautos ir parduodamos žuvies apskaitą. Čia parduodamų žuvų kainas diktuos ne perpardavinėtojai, o rinka.

                                  Dalia BIKAUSKAITĖ
                                  www.ve.lt

                                  Aukciono nuotrauka is "Klaipedos":
                                  Paskutinis taisė ValdasJ; 2007.06.11, 00:04.

                                  Comment


                                    Kvotų dalybos nukeltos į rugsėjį
                                    2007 m. Birželio 9 d.



                                    Vakar uostamiestyje posėdžiavusi Žvejybos Baltijos jūroje ir priekrantėje kvotų skirstymo komisija padalijo jas tik tiems laivams, kurie įtraukti į išeinančiųjų iš verslo sąrašą.

                                    Kitiems, anot Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktoriaus Vaclovo Petkaus, kvotų dalijimas nukeltas į rudens pradžią, prieš rugsėjo 15 dieną pasibaigiantį menkių žvejojimo draudimą.

                                    Komisija sprendė ir dar vieną problemą - kaip paskirstyti kvotas tarp priekrantės žvejų - naujai susikūrusios Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos bei likusiųjų. Tradiciškai jiems skiriama bendra 5 proc. kvota nuo nacionalinės Lietuvai skirtos kvotos, tačiau kai kurie žvejai tokia tvarka dabar yra nepatenkinti.

                                    "Departamentas išanalizuos duomenis, kaip priekrantės įmonės žvejojo paskutiniuosius trejus metus. Artimiausiu metu komisija rinksis ir spręs, kaip jiems dalyti kvotas, kad būtų kiek įmanoma daugiau patenkintų", - sakė V. Petkus.

                                    Nepaisant kai kurių žvejų įtarinėjimų dėl galbūt neskaidraus kvotų dalijimo, į vakarykštį pasitarimą nebuvo įleisti žvejybos įmonių asociacijoms nepriklausantys žvejai.

                                    "Anksčiau būdavo kaip turgus, todėl nuo šių metų praktikuojame tokią tvarką - bendraujame su asociacijų vadovais. Tam asociacijos ir sukurtos, kad atstovautų žvejų interesams. Jei nepatinka viena, galima stoti į kitą", - sakė V. Petkus, pridurdamas, jog nė vienam žvejui durys neuždarytos - visi gali kreiptis ir bus atsakyta.

                                    Beje, į pasitarimą nebuvo įleisti ir žurnalistai.

                                    "Vakarų ekspreso" inf.
                                    www.ve.lt

                                    Comment


                                      Baltarusijai patraukliausia Klaipėda
                                      Vidmantas Matutis

                                      Baltarusija savo kroviniams gabenti patrauliausiu uostu ir pagal kainą, ir pagal atstumą laiko Klaipėdą.

                                      Baltarusijos verslininkai Minske vykusioje parodoje patvirtino, kad jų produkcijos eksportas per Lietuvą nemažės.

                                      Šiais metais ypač padaugėjo per Klaipėdos uostą gabenamų Baltarusijos krovinių. Palyginti su 2006 metų I ketvirčiu, jų kiekis išaugo 49,3 procentais. Iš viso šiemet per I ketvirtį gabenta 1 mln. 274 tūkst. tonų Baltarusijos krovinių.

                                      Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros direktorius Artūras Drungilas teigė, kad pagrindiniai per Klaipėdą gabenami baltarusių kroviniai yra naftos produktai, trąšos ir konteineriai.

                                      Baltarusijos krovinių didėjimas Klaipėdos uoste siejamas su jo patrauklumu. Baltarusijos informacinė agentūrą “Telegraf” įvertino, kad gabenti trąšas per Klaipėdos uostą kainuoja 16,9 JAV dolerio už toną, kai gabenimo išlaidos per Ventspilio (Latvija) uostą yra 22,67 dolerio už toną, o per Nikolajevą (Ukraina) – 22,03 JAV dolerio už toną.

                                      Lietuvos bendrovės taip pat skiria dėmesį bendradarbiavimui su Baltarusija. Pirmą kartą Baltarusijoje surengtoje tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje bei forume jungtiniame 114 kv. metrų ploto Lietuvos stende dalyvavo 10 jūrų transporto kompanijų, Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. Lietuvos jungtinis, transporto sistemą reprezentuojantis stendas buvo didžiausias ir sulaukė didelio lankytojų dėmesio.

                                      Lietuvos verslo atstovai parodos metu susitiko su savo partneriais, įtvirtino jau vykdomus sandorius ir kontraktus. Gerų naujienų sulaukė bendrovė “Klaipėdos nafta”. Kolegos iš Baltarusijos pažadėjo didinti savo produkcijos eksportą per Lietuvą. Anot A.Drungilo, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos atstovai taip pat tikino sulaukę konkrečių pasiūlymų.

                                      Parodos metu Minske vyko transporto sektoriaus vadovų bei verslo atstovų forumas. Jame pranešimą “Tarptautiniai transporto projektai: sėkmės garantas globalinėje rinkoje” skaitė susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus. Jis ragino forumo dalyvius plėtoti tarptautinius transporto projektus, įtraukiant į bendradarbiavimą Juodosios jūros, Užkaukazės ir Vidurinės Azijos šalis. Klaipėdos ir Ukrainos Odesos/Iljičovsko uostus jungiantis konteinerinis traukinys “Vikingas” ypač naudingas Baltarusijai. Šiuo traukiniu iš Baltarusijos pagrindiniai krovinių srautai keliauja atskiromis kryptimis į Klaipėdą ir Juodosios jūros uostus.

                                      Forume aktyviai buvo diskutuojama dėl krovinių dokumentų suvienodinimo ir elektroninio deklaravimo. Baltarusijos muitininkai atidžiai nagrinėjo Lietuvos patirtį ir ragino savo šalies vadovus greičiau diegti elektroninio deklaravimo technologijas. Tai paspartintų prekių judėjimą per keletą šalių, pavyzdžiui, Kazachstaną-Rusiją-Baltarusiją ir Lietuvą.

                                      Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius rinkodarai Artūras Drungilas teigė, kad renginyje Minske išaiškėjo naujas Baltarusijos požiūris į krovinių transportavimą ir logistiką. Baltarusijoje įkurta logistikos įmones jungianti asociacija, kuri bendradarbiauja su Italijos logistikos asociacija. Italai vykdo baltarusių mokymo programą, padeda šios šalies transporto verslininkams įsilieti į Europos Sąjungos intermodalinio transporto sistemą. Forume Baltarusijoje patirtimi, kaip kurti transporto logistikos sistemas dalijosi ne tik Italijos logistikos asociacijos prezidentas Domenikas Netis, bet ir Lietuvos, Lenkijos atstovai. Šios šalys Baltarusijai ypač svarbios, nes per jas eina Baltarusiją su Vakarų Europa jungiantys transporto koridoriai.

                                      www.klaipeda.daily.lt

                                      Comment


                                        Kokie baubai tūno Klaipėdos uoste
                                        2007 m. Birželio 14 d.


                                        Apie tai, kaip Vilniuje, žiūrint iš Susisiekimo ministerijos pozicijų, atrodo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto problemos, kas labiausiai liūdina ir kelia nerimą, kalbėjomės su ministerijos sekretoriumi Arvydu Vaitkumi.

                                        Kas šiuo metu labiausiai jums nepatinka?

                                        Neseniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje svarstėme UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo, UAB Birių krovinių terminalo (BKT) ir LKAB "Klaipėdos Smeltė" tarpusavio ir darbo santykius pastarosios nuomojamoje teritorijoje, jų skundą Europos institucijoms. Pagrindinis kaltinimas Uosto direkcijai - toleruoja "Smeltės" monopolizmą. Skundo nemačiau, tikiuosi jo kopija bus pateikta ir ministerijai, ir Uosto direkcijai. Nemanau, kad visi įmanomi šio klausimo sprendimo būdai buvo išanalizuoti Lietuvoje, kad reikėtų skųstis už jos ribų. Tai itin nemalonus faktas.

                                        Yra daug ginčytinų dalykų. Per pastaruosius penkerius metus, kiek aš dirbu, teisinė bazė nebuvo keista. Jeigu būtų pateiktas egzistuojančios teisės bazės keitimo projektas, mes jį analizuotume.

                                        Kompanijų prašėme bendradarbiauti tarpusavyje. Ministerija neturi tiek darbuotojų, kad galėtų analizuoti daugybę plūstančių skundų iš visų trijų minėtų kompanijų. Reikėtų antro departamento, nes vieno, kuriame dirba 7 žmonės, nebeužtenka. Mes formaliai turime atsakyti į skundus, nors ir negalime priimti ypatingų sprendimų.

                                        Klaipėdos šaldytuvų terminalo administracijai nepriimtina Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos pozicija krantinių klausimu. Pavyko susitarti, kad ateityje elgsimės solidžiau ir visų pirma kontaktuosime tarpusavyje, o veiksmų imsimės tik tada, jeigu nerasime sąlyčio taškų. Siūliau pirmiausia palaukti teismo sprendimo. Jeigu jis netenkintų, tada bandyti kartu tartis ir ieškoti bendro varianto. Tikiu, kad BKT, gana pozityviai dirbanti šioje srityje, pasiūlys variantus, kurie leistų išsiaiškinti, kaip reikėtų dirbti kompanijoms "Smeltės" teritorijoje netrukdant viena kitai.

                                        Kol kas kompanijos, netgi esant vadinamajai nesvarumo būsenai, dirba pragmatiškai. Buvo kilęs vagonų padavimo klausimas, "Smeltė" labai operatyviai jį išsprendė.

                                        Kaip jūs vertinate konflikto tarp minėtų kompanijų esmę?

                                        Kadaise įvyko jų "vedybos" įsigyjant akcijas, tačiau nebuvo pasirašyta "priešvedybinė" sutartis, tad dabar po "skyrybų" sunku viską pasidalinti. Todėl manau, kad dėl to nereikėtų kaltinti ministerijos ar Uosto direkcijos, kurios negina vienos ar kitos pusės interesų.

                                        Tai, kad mes savo jėgas naudojame ne konsoliduotai veiklai, ieškant daugiau papildomų krovinių, o sprendžiant tarpusavio ginčus, kurie atima daug jėgų, mane labiausiai liūdina.

                                        Pernai Uosto direkcijai buvo priekaištauta dėl investicinių lėšų nepanaudojimo. Ar šiemet situacija šiuo požiūriu gerės?

                                        Dėl infrastruktūros gerinimo darbų jau buvo organizuoti keli konkursai, dar kelis ruošiamasi skelbti. Planuojami darbai, ypač gilinimo ir valymo atskirose uosto teritorijose, yra labai svarbus procesas. Man lankantis Baltarusijoje šios šalies Transporto ministerijos atstovai domėjosi, kada bus baigti gilinimo darbai šiaurinėje uosto dalyje, nes tai susiję su Baltarusijos krovinių tranzito didinimo galimybėmis. Šiandien reikia pasakyti, kad turime labai didelį Baltarusijos prekių tranzito per Lietuvos teritoriją augimą, kartu ir per Klaipėdos uostą, t. y. daugiau kaip 40 proc. Rezultatai labai džiuginantys.

                                        Taip pat labai svarbu spartinti darbus pietinėje uosto dalyje. Tikiuosi, kad artimiausiu metu (galbūt ne šią savaitę. - Aut. past.) jie bus pradėti UAB Klaipėdos terminalo grupės nuomojamos teritorijos prieigose ir prie krantinių. Negalėčiau pasakyti, kad investicinių planų vykdymas man keltų nerimą.

                                        Ar direkcija ir uosto naudotojai jau baigia susitarti dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos pakeitimo?

                                        Siūlomiems variantams suskaičiuoti rankų pirštų nebeužtenka. Uosto krovos kompanijos šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės: vienos pritaria Uosto direkcijos siūlomam variantui, kitos prieštarauja. Neseniai gavau dar vieną pasiūlymą. Artimiausiu metu ketinu atvykti į Klaipėdą, bandysime derinti šio klausimo sprendimą.

                                        Valstybės kontrolės aktas reikalauja keisti žemės nuomos mokesčių apskaičiavimo tvarką. Vykstant privatizavimo procesui taip susiklostė situacija, kad kai kurių kompanijų įkainiai nėra tolygūs kitų kompanijų atžvilgiu, ir tai daro savotišką įtaką vidinei konkurencijai uoste. Ilgai delsti nebegalime, teisės aktai jau leidžia keisti tvarką, reikia priimti sprendimą, tačiau imtis drastiškų žingsnių neplanuojame. Nauja tvarka turėtų būti patvirtinta iki šių metų pabaigos, bet aš labai norėčiau tikėti, kad iki liepos 1 d. mums pavyks tai padaryti.

                                        Kas dar jums, kaip ministerijos sekretoriui, kelia nerimą Klaipėdos uoste?

                                        Labai problemiškas dalykas - klausimai, kuriuos reikia spręsti kartu su Klaipėdos miesto, Klaipėdos apskrities valdžia. Tikiuosi, kad artimiausiu metu pradės dirbti darbo grupė giliavandenio uosto, Pauosčio kelyno klausimams spręsti. Manau, kad visuomenė šiandien yra gana skurdžiai informuojama. Mūsų tikslas ne toks, kaip dažnai jį vaizduoja tam tikrų politinių sluoksnių atstovai. Liūdna, kad mieste, galinčiame stiprinti Lietuvą kaip jūrinę valstybę, iškilus uosto plėtros klausimams, prasideda batalijos, trukdančios atlikti uosto infrastruktūros gerinimo darbus. Mes esame taip pat už tai, kad būtų išlaikytas ekonomikos ir gamtos apsaugos balansas. Tačiau tai, kad iš karto, net nemačius planų ir neįsigilinus apie ką kalbama, pradedami vaizduoti baubai, neskatina vienintelio Lietuvos uosto plėtojimo.

                                        Ar turite omenyje giliavandenio uosto baubą?

                                        Klausimas dėl giliavandenio uosto labai aiškiai parodė, kad klaipėdiečiai labiau pragmatiški nei kai kurie uostamiesčio politikai. Surengus apklausą 38 proc. pritarė giliavandenio uosto statybai ir 20 proc. susilaikė - t. y. 58 proc. Politikai pralaimėjo. Klaipėdiečiai - jūrinė visuomenė ir jie tą klausimą supranta pragmatiškai. Giliavandenis uostas yra ne kieno nors ambicijų tenkinimas, o būtinybė ir neišvengiamumas. Juk norime likti tarptautinio lygio uostu, turėti galimybę konkuruoti. Latvijos, Estijos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities uostai turi tokių pačių planų. Tokiam uostui įrengti nuo diskusijų ir studijų pradžios, kaip rodo praktika, reikia ne mažiau 7 - 10 metų, atskirais atvejais tai užtrunka ir 15 metų, užtat jau šiandien reikia pradėti dėti taškus ant "i". Džiugina pozityvus mero požiūris, kuris bent jau linkęs analizuoti šį klausimą. Norėčiau tikėti, kad artimiausiu metu turėtume atrasti sąlyčio taškų. Tačiau tai, kas vyko prieš savivaldybių rinkimus, iš tikrųjų labai liūdino.

                                        O koks tas Pauosčio kelyno baubas?

                                        Dėl Pauosčio geležinkelio kelyno ir Klaipėdos stoties. Siūloma šį kelyną praplėsti galbūt įrengiant čia ir stotį. Juk kroviniai, kurie šiandien atgabenami į Klaipėdos stotį, nėra ramunėlių arbata. Iš Klaipėdos centro, iš senamiesčio, planuojama kartu iškelti ir pavojingus krovinius. Galbūt mieste sumažėtų triukšmas, būtų išspręsta daugelis kitų problemų. Tačiau į tai neatsižvelgiama, kalbama tik apie tai, kad gali reikėti iškirsti nuo 4 iki 10 ha miško. Kiek tas miškas vertas, dar didelis klausimas. Uosto direkcija ne kartą siūlė atsodinti mišką, jeigu reikės, pasodinti net du kartus daugiau medžių.

                                        Klaipėdos spaudoje aš skaičiau, kad planuojama į Girulius tiesti kelią per Girulių mišką. Ir problemų dėl miško iškirtimo nekyla. Nesuprantama, kodėl analizuojant vieną klausimą, kuriami baubai, o kitą - ne. Nereikėtų pamiršti, kad uostas maitina bent pusę Klaipėdos.

                                        Klaipėdiečiai pasipiktino, kad Uosto direkcija atsisako pažado įrengti pėsčiųjų tiltą per geležinkelį Melnragėje.

                                        Tai nėra vėlgi kokia nors užgaida. Mes planavome statyti tiltą, kainuosiantį milijoną litų, pasirodo, tiek pinigų neužtenka. Kažin ar užteks ir 3 milijonų. Manau, kad tilto prie pat AB "Klaipėdos nafta" nuomojamos teritorijos neturi būti. Visų pirma čia kraunami labai pavojingi kroviniai, tad pėsčiųjų vaikščiojimas šalia, kaip anksčiau, buvo labai didelė klaida. Žmonės buvo įpratę vaikščioti per gamybinę teritoriją. Kur kitose teritorijose, kur kraunami kroviniai, važiuoja sunkusis transportas, vaikšto žmonės? Iš tikrųjų tai buvo netoleruotina situacija ir, ačiū Dievui, mes ją išsprendėme.

                                        Kita vertus, toje vietoje pastatytas tiltas vėlgi būtų statinys, kuris gali pradėti riboti galimą uosto plėtrą. Trečias aspektas - nei Uosto direkcija, nei Susisiekimo ministerija neprieštarauja tam, kad būtų investuojamos lėšos ir pagerintas kitas takas, kuris šiandien veda pro miesto parką iki Lideikio gatvės. Tuos pinigus būtų galima kur kas racionaliau panaudoti, patenkinant daugelio klaipėdiečių poreikius, o ne vieno kito ar AB "Klaipėdos nafta" darbuotojų. Kai mes pradėjome analizuoti, kas skundžiasi, pasirodo, pietinės miesto dalies ir tik vienas kitas Švyturio gatvės gyventojas. Iš tos pietinės dalies besiskundžiantieji yra "Klaipėdos naftos" darbuotojai. Kadangi dabar iki šios įmonės nelengva privažiuoti Herkaus Manto ir Lideikio gatve, jie atvyksta prie stadiono, ten palieka automobilius ir eina į darbą.

                                        Netiesa, kad Uosto direkcija nenori statyti tilto. Taip nėra. Mes siūlome alternatyvas ir reikia jas analizuoti. Manau, jog artimiausiame Uosto tarybos posėdyje mes apie tai kalbėsime.

                                        Dalia BIKAUSKAITĖ
                                        www.ve.lt
                                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                        Comment


                                          KROVINIAI. Krova Klaipėdos uoste šiemet augo sparčiausiai, palyginti su kitais didžiaisiais Baltijos valstybių uostais. Per penkis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste krauta 10,86 mln. tonų krovinių - 13,6 proc. daugiau nei prieš metus. Talino jungtinis uostas krovinių apyvartą palyginamuoju laikotarpiu padidino 9,7 proc., iki 18,736 mln. tonų, Ventspilio uostas - 8,2 proc., iki 13,235 mln. tonų. Rygos uosto krova sumažėjo 3,1 proc., iki 10,342 mln. tonų, Liepojos - 1,4 proc., iki 1,699 mln. tonų. Būtingės terminale perpilta 1,819 mln. tonų naftos - 10,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

                                          www.klaipeda.daily.lt
                                          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                          Comment

                                          Working...
                                          X