Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[A2] Vilnius - Ukmergė - Panevėžys

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Norėčiau, kad Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys numatytas greitis būtų 110 arba 120, bet elektroniniai ženklai, jei oro, eismo ar kelio dangos sąlygos yra geros, leistų 130. Keistųsi ženklinimas iš žalio į mėlyną.

    Comment


      Parašė themanual Rodyti pranešimą
      Kodėl prastas?
      O kodėl ne prastas? Kur nubrėši liniją kur jau verta skubėti, o kur ne? Kur nubrėši liniją kur yra "skubėjimas"? 70km/h kažkam irgi bus skubėjimas. Išvis kam kažkur važiuot kai galima paskambinti su vaizdu.

      Parašė themanual Rodyti pranešimą
      O kodėl žmonės keliaudami dažnai renkasi ne greičiausią skrydį, o pigiausią? Su dyzeliniu passatu iki jūros gali nulėkti už 15 eur arba dvigubai greičiau už 45 eur. Manote dauguma rinktųsi didesnį greitį?
      Kai kurie renkasi pigiausią, kai kurie greičiausią. Kiti nepagaili ir už verslo klasę susimokėti. Skirtingi žmonės - skirtingi poreikiai ir požiūriai. Ar visi turėtų skraidyti Ryanairu su n persėdimų, nes "išlaidauti nėra kur"?

      Parašė themanual Rodyti pranešimą
      Aš manau, kad kaip ir Vokietijoje srautas vis tiek judėtų panašiu į dabartinį greitį, o visokie pavieniai greituoliai tik dar drąsiau keltų avarines situacijas lėkdami ženkliai didesniu greičiu už srauto.
      Vokietijoje kažkaip avarinių situacijų nebūna. Atvirkščiai - visi dar tvarkingiau važiuoja ir eismas ryškiai ramesnis nei pas mus.

      Parašė themanual Rodyti pranešimą
      Lietuvoje greičio limito panaikinimas pasitarnautų tik mažumai, kurie tiek pasiturintys jog neskaičiuoja pinigų kurui ir nevertina padidėjusios rizikos arba šiaip yra visokie ereliai, kuriems svarbu prasilėkti su vėjeliu, o pasiekę pajūrį ieško kambariuko (tegu ir be langų) pas visokias tetules, kad tik pigiau būtų.
      Pats tiki tuo ką rašai ar nelabai?

      Parašė themanual Rodyti pranešimą
      O šiaip tai būtų smagu jeigu jūsų pačio argumentai turėtų kokį nors ryšį su išvadomis. Čia jūsų asmeninė dedukcija, patirtis (galbūt teko kažkiek pavažinėti?) ar kažkokia kita (pishologinė?) studija leidžia manyti, jog Lietuvos keliuose už saugaus greičio viršijimą didesnė problema yra antraeilininkai?
      Koks avaringumas A1 ir A2? Kiek iš tų avarijų kilo dėl leistino greičio viršijimo (būtent ne saugaus, o leistino), o kiek dėl kitų priežasčių? Jei jūsų patirtis kitokia - būtų įdomu sužinoti kiek daug avarinių situacijų sukėlė greičio viršytojai ir kaip netenka susidurti su mano minėtom problemom.

      Parašė themanual Rodyti pranešimą
      Ir jeigu ji tokia didelė, kaip ją suderinti su greičio limito panaikinimu? Galbūt yra kažkoks greitis nuo kurio atsitrenkus į antraeilininką jis sublimuoja ir galima toliau netrukdomai judėti?
      Turbūt taip. Vokietijoje antraeilininkų/trečiaeilininkų praktiškai nėra.

      Comment


        Parašė PoDV Rodyti pranešimą
        Norėčiau, kad Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys numatytas greitis būtų 110 arba 120, bet elektroniniai ženklai, jei oro, eismo ar kelio dangos sąlygos yra geros, leistų 130. Keistųsi ženklinimas iš žalio į mėlyną.
        Kodėl ne 70km/h?

        Comment


          Parašė mantasm Rodyti pranešimą
          O kodėl ne prastas? Kur nubrėši liniją kur jau verta skubėti, o kur ne? Kur nubrėši liniją kur yra "skubėjimas"? 70km/h kažkam irgi bus skubėjimas. Išvis kam kažkur važiuot kai galima paskambinti su vaizdu.
          Kaip tai kur? Padaryti analizę, kiek sutaupytas laikas sukuria vertės ir ar ji atsveria išaugusius didesnio greičio kaštus (kuras, padangos, įvykiai dėl nesaugaus greičio ir t.t.).

          Parašė mantasm Rodyti pranešimą
          Kai kurie renkasi pigiausią, kai kurie greičiausią. Kiti nepagaili ir už verslo klasę susimokėti. Skirtingi žmonės - skirtingi poreikiai ir požiūriai. Ar visi turėtų skraidyti Ryanairu su n persėdimų, nes "išlaidauti nėra kur"?
          Ne, bet DAUGUMA renkasi pigesnį skrydį. Verslo klasė greičiau neskrenda, skrisdavo su konkordu, bet ekonomiškai ilgam nesigavo pateisinti greitesnių bet brangesnių skyrdžių. Ir čia net nevertinama didesnio greičio rizika, nes skrendantis verslo klase dažniausiai nelenda į ekonominę ir nesikėsina į ten sėdinčiųjų gyvybes.

          Parašė mantasm Rodyti pranešimą
          Vokietijoje kažkaip avarinių situacijų nebūna. Atvirkščiai - visi dar tvarkingiau važiuoja ir eismas ryškiai ramesnis nei pas mus.
          kas čia pirmam sakinyje? fake news? Ir ką reiškia ramesnis? Gal trijų juostų žemo intensyvumo kelyje ir ramu, bet kai dvejų juostų autobane su galiojančiu tuo metu greičio ribojimu laksto visokie lenkai ir litovcai galvodami, kad gali iš savo karietos spausti du šimtus, tai nieko ten ne ramiau. O šiaip eismas ir pas mus ramus iki kol neatsiranda asmenys norintys judėti didesniu greičiu už legalų greičio limitą.

          Parašė mantasm Rodyti pranešimą
          Pats tiki tuo ką rašai ar nelabai?


          Parašė mantasm Rodyti pranešimą
          Koks avaringumas A1 ir A2? Kiek iš tų avarijų kilo dėl leistino greičio viršijimo (būtent ne saugaus, o leistino), o kiek dėl kitų priežasčių? Jei jūsų patirtis kitokia - būtų įdomu sužinoti kiek daug avarinių situacijų sukėlė greičio viršytojai ir kaip netenka susidurti su mano minėtom problemom.
          Spėju jog avaringumas žemas, turbūt panašus į Vokietijos jeigu vertinti tik magistralinius kelius, bet čia jūs esate statistikos ir studijų guru, tai gal galit pats ir patvirtinti? Kalbant apie priežastis tai pagal visų kelių statistiką atmetus išvažavimą į priešpriešinę juostą, dominuos greitis (kaip ir Vokietijoje, kur nesaugus greitis autobanuose atsakingas už pusę žučių)


          Parašė mantasm Rodyti pranešimą
          Turbūt taip. Vokietijoje antraeilininkų/trečiaeilininkų praktiškai nėra.
          nu akurat, visi sublimuoti.

          Ačiū už jūsų humoro jausmą, daugiau netrikdysiu.

          Comment


            Parašė mantasm Rodyti pranešimą

            Kodėl ne 70km/h?
            Galima ir 70 km/h, bet retai kada magistralėse tai didžiausias saugus leidžiamas greitis, reikštų, kad elektroniniai kelio ženklai turėtų šviesti 90% atvejų. Kai greitis bus 110 ar 120 ženklai su didesniu ar mažesniu greičiu galėtų šviesti mažiau % atvejų, gal net tik 60-50% atvejų. Kartais dėl besikeičiančių eismo sąlygų gali būti situacijų kuriose greitis greitkelio ruože bus didesnis nei autostrados, bet visumoje bus stengiamasi išlaikyti vienodą greitį abejiems statusams kiek leidžia eismo sąlygos.

            Automagistralės statusas rodytų, kad kelias statytas/rekonstruotas pagal aukščiausius standartus esančius Lietuvoje. Stotelės ar T formos įvažos su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis yra vienetiniai atvejai.
            Greitkelio statusas rodytų, kad kelias yra apsaugotas nuo neišvengiamų pėsčiųjų srautų, bet turi nerekonstruotas lėtėjimo/greitėjimo juostas, neapsaugotas stoteles ar įvažas/nuovažas ne per skirtingų lygių sankryžas (išskyrus parkavimo vietas ir degalines), taip pat tie keliai, kurių juostų plotis mažesnis nei AM kategorijos kelyje.
            110 km/h statusas reikštų, kad kelyje kas keli km yra stotelės, kuriuoes iki jų reikia eiti kelkraščiu ar net kirsti kelią.

            Lietuvos sąlygomis, greitkelio ar autostrados statusą turėtų būti duodamas pagal bendrą kelio standartų lygį, o ne greitį. Greitį nemažoje atvejų reguliuoti el. kelio ženklai. Žiemos sezono metu jau dabar nėra skirtumo kur greitkelis, kur autostrada - 110 km/h visiems.
            Paskutinis taisė PoDV; 2020.02.10, 22:33.

            Comment


              Parašė themanual Rodyti pranešimą
              Kaip tai kur? Padaryti analizę, kiek sutaupytas laikas sukuria vertės ir ar ji atsveria išaugusius didesnio greičio kaštus (kuras, padangos, įvykiai dėl nesaugaus greičio ir t.t.).
              Kaip įkainosi laiko vertę ypač kai prasideda emocijos? Ir nesaugus greitis bei maksimalus leistinas nėra tas pats. Koks skirtumas blogu oru ar kabo 130km/h ar neribotas?


              Parašė themanual Rodyti pranešimą
              Ne, bet DAUGUMA renkasi pigesnį skrydį. Verslo klasė greičiau neskrenda, skrisdavo su konkordu, bet ekonomiškai ilgam nesigavo pateisinti greitesnių bet brangesnių skyrdžių. Ir čia net nevertinama didesnio greičio rizika, nes skrendantis verslo klase dažniausiai nelenda į ekonominę ir nesikėsina į ten sėdinčiųjų gyvybes.
              Dauguma turbūt renkasi neskristi išvis. Gal dėl to reiktų išvis uždaryt susisiekimą oru? :)

              Parašė themanual Rodyti pranešimą
              kas čia pirmam sakinyje? fake news? Ir ką reiškia ramesnis? Gal trijų juostų žemo intensyvumo kelyje ir ramu, bet kai dvejų juostų autobane su galiojančiu tuo metu greičio ribojimu laksto visokie lenkai ir litovcai galvodami, kad gali iš savo karietos spausti du šimtus, tai nieko ten ne ramiau. O šiaip eismas ir pas mus ramus iki kol neatsiranda asmenys norintys judėti didesniu greičiu už legalų greičio limitą.
              Net su visais rytų europiečiais kažkaip Vokietijoje nepažįstamuose keliuose sudeginu mažiau nervų ląstelių nei mintinai žinomose mūsų autostradose su greičio ribojimu.

              Parašė themanual Rodyti pranešimą
              Spėju jog avaringumas žemas, turbūt panašus į Vokietijos jeigu vertinti tik magistralinius kelius, bet čia jūs esate statistikos ir studijų guru, tai gal galit pats ir patvirtinti? Kalbant apie priežastis tai pagal visų kelių statistiką atmetus išvažavimą į priešpriešinę juostą, dominuos greitis (kaip ir Vokietijoje, kur nesaugus greitis autobanuose atsakingas už pusę žučių)
              Šnekam būtent greitkelius/autostradas, kuriuose nėra išvažiavimo į priešpriešinę juostą. Kiek pamenu jau n metų mūsų greitkeliuose/autostradose dominuoja užmigimas prie vairo, laukiniai gyvūnai, pėstieji draudžiamose vietose ir nesaugus greitis esant apledėjusiai kelio dangai. Visais atvejais nelabai ką keičia ar bus leidžiamas 130km/h, ar važiuos 150km/h. Aišku prie 70km/h būtų saugiau Ir taupiau bei ekologiškiau.

              Comment


                Parašė mantasm Rodyti pranešimą
                Aišku prie 70km/h būtų saugiau Ir taupiau bei ekologiškiau.
                Problema, kad prieš 70 km/h mažai kas atlaikytų tokiam kelyje daugeliu atvejų. Primena kažkokį eksperimentą, kur užmerkus akis reikia stengtis, kad nykščiai nesusiliestų (ir vis tiek susiliečia nepaisant visko). Taip ir čia nejučiom spusteltų pedalą, ir jau žiūrėk 90 km/h ar 100 km/h

                Nematau problemos nurodyti kelio kokybės lygį greitkelio ar autostrados ženklais, net jei ir greičio ribojimų skirtumai tarp jų minimalūs ar net iš vis nėra.

                Comment


                  Parašė PoDV Rodyti pranešimą

                  Problema, kad prieš 70 km/h mažai kas atlaikytų tokiam kelyje daugeliu atvejų. Primena kažkokį eksperimentą, kur užmerkus akis reikia stengtis, kad nykščiai nesusiliestų (ir vis tiek susiliečia nepaisant visko). Taip ir čia nejučiom spusteltų pedalą, ir jau žiūrėk 90 km/h ar 100 km/h

                  Nematau problemos nurodyti kelio kokybės lygį greitkelio ar autostrados ženklais, net jei ir greičio ribojimų skirtumai tarp jų minimalūs ar net iš vis nėra.
                  Kaip matom geru oru ir 130 neretam yra per mažai. Geru oru ryški srauto dalis važiuoja 140-150. Pagal tokią logiką magistraliniuose (ne greitkeliuose/autostradose) reiktų leisti 100. Kas iš principo sakyčiau būtų geriau nei dabartinė situacija kai faktinis greičio ribojimas neatitinka ženklų dėl tolerancijos ir nerašytų taisyklių. Bet kai kuriem turbūt iššaudytų saugikliai :/

                  Comment


                    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                    Kaip matom geru oru ir 130 neretam yra per mažai. Geru oru ryški srauto dalis važiuoja 140-150. Pagal tokią logiką magistraliniuose (ne greitkeliuose/autostradose) reiktų leisti 100. Kas iš principo sakyčiau būtų geriau nei dabartinė situacija kai faktinis greičio ribojimas neatitinka ženklų dėl tolerancijos ir nerašytų taisyklių. Bet kai kuriem turbūt iššaudytų saugikliai :/
                    Taip, magistraliniuose keliuose iš tiesų galėtų būti 100, kur žemesnis gyventojų tankumas ir tiesesnės atkarpos ir nėra pvz. žiedų. Galbūt ir kai kuriuose krašto ir rajoniniuose keliuose.

                    ---
                    Autostradose ir greitkeliuose elektroniniai kelio ženklai galėtų veikti taip:
                    130 (autostradose gal net 140, kur gera kelio danga) - geras oras
                    120 - geras oras, bet pvz. danga prasta
                    110 - lietus, balos, žiemiškos sąlygos
                    90 - smarkus lietus/sniegas, ar grūstys kokios nors.
                    70 - rūkas, smarkus lietus/sniegas, ar kokios nors dar didesnės grūstys, remontai
                    70> - gal kai labai smarkus rūkas (matomumas 50 m ar pan.), ar remontai (esant poreikiui)

                    Įdomu ar nebus kažkas panašaus per artimiausius metus bus padaryta su Kaunas-Vilnius. Žada 130 km/h, bet brėžiniuose jokio žalio ženklinimo nėra, tik greitkelio ženklai visur. Belieka laukti, ar bus atskirai nuspręsta padaryti autostrados atkarpą. Jei nebus, Kaunas-Vilnius pavyzdys galėtų persiduot kitiems sovietų laikais statytiems ruožams, nes nesigirdi planų jų sutvarkyti taip kaip Kaunas-Vilnius, tik įrengti el. kelio ženklus.

                    Kol kas tik Via Baltica ir tam tikros Kaunas-Vilnius vietos nusipelnė autostrados ženklo, mano supratimu. Kiti - užtenka greitkelio.

                    ---
                    EDIT:
                    Peržiūrėjęs A2, pamąsčiau, kad ir 20 km atkarpa ties Maišiagala ir Merdiean viešbučiu jau galėtų būti autostrada. Visos lėtėjimo/greitėjimo juostos jau yra rekonstruotos ties Merideanu, o išimties tvarka galima būtų paignoruot Maišiagalos sankryžą, kuri vienintelė atkarpoje su trumpesnėmis lėtėjimo/greitėjimo juostomis : 6 iš 9 greitėjimo/lėtėjimo juostų atkarpoje atitinka ilgio ir pločio reikalavimus. Beveik visose likusiose A2 atkarpose: stotelės, trumpos greitėjimo/lėtėjimo juostos ir pan.

                    Dar galėtų būti dvi viena nuo kitos atskirtos autostrados atkarpos ties Panevėžiu. Viena apie 8 km ilgio, o kita 5 km (pratęsiant iki Šilagalio). Jas atskirtų sankryža su apsisukimais.
                    ----

                    A2. Kokį statusą galėtų atitikti, įvertinant kelio standartą ir kokybę. Visos atkarpos reguliuojamos el. kelio ženklais (130 gali pasitaikyt visose atkarpose, o kai kur net 140, kur autostrada):
                    • 110 km/h Vilnius-Putiniškės
                    • Autostrada. Putiniškės-Maišiagala-Bartkuškis. Dauguma lėtėjimo/greitėjimo juostų rekonstruotos. Danga geresnės būklės. Išimtis tik Maišiagalos sankryža.
                    • 110 km/h. Bartkuškio sustojimas.
                    • Greitkelis. Bartkuškis-Širvintos-Viesos. Nors tarp Batkuškio ir sekančios sankryžos yra pakankamas atstumas autostradai, bet tikslinga, kad greitkelio/austorados ženklai nesikaitaliotų per dažnai.
                    • 110 km/h. Viesų sustojimas.
                    • Greitkelis. Viesos-Krikštėnai
                    • 110 km/h. Krikštėnų apsisukimas ir sustojimas.
                    • 110 km/h Krikštėnai-231 Vytinė. Stotelės pakeliui.
                    • Greitkelis. [231] Vytinė-Gaiveniai.
                    • 110 km/h. Gaiveniai-Šalnos. Ruožas tarp stotelių (tikslinga būtų įrengti el. kelio ženklus ties greitkelio pradžios/pabaigos ženklais)
                    • Greitkelis. Šalnos-Baleliai. Taujėnų sankryža turi stoteles, bet iki jų nuvesti asfaltuoti takai.
                    • 110 km/h. Balelių stotelė ir apsisukimas.
                    • 110 km/h. Baleliai-Genetiniai. Tarp Balelių ir Šilų daug šiaip visokių nuovažų iš sodybų. Tarp Šilų ir Genetinių daug vieno lygio apsisukimų.
                    • Autostrada. Genetiniai-kelias 3017. Ilga mažo intensyvumo atkarpa.
                    • 110 km/h. Kelio 3017 apsisukimas.
                    • Autostrada. Kelias 3017-Šilagalys. Kiek trumpesnė, bet mažo intensyvumo atkarpa.
                    ---
                    Iš to kyla išvada, kad autostrados turėtų būti ruožai, kurie buvo rekonstruoti po 2012 m. horizontaliojo ženklinimo taisyklių pakeitimo (perbraižymai nesiskaito) ir neturi neatskirtų stotelių ir T formos nuovažų greitėjimo/lėtėjimo juostomis (išskyrus jei pasitaiko koks vienas per 100 km). O stotelių be pėsčiųjų infrastruktūros nėra bet kokiu atveju. Netgi svarstau, kad atstumai tarp skirtingų lygių sankryžų turėtų būti bent 5 km, tai pvz. Kaunas-Vilnius ruože autostrada galėtų būti Grabučiškės-Kaišiadorys.
                    Paskutinis taisė PoDV; 2020.02.11, 00:24.

                    Comment


                      Didžiausia problema A2 yra laukiniai gyvūnai, ypač ties Alantėm, Šilais, Taujėnais. Kiek žinau, ten ir tvorelės ne visur tvarkingos, tai, visų pirma, reikėtų išspręsti šį klausimą.

                      Comment


                        Šalies keliams suteiktas „Baltijos kelio“ vardas

                        Ministrų kabinetas pritarė siūlymui valstybinės reikšmės magistraliniam keliui A2 Vilnius–Panevėžys ir keliui A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga suteikti „Baltijos kelio“ pavadinimą. Taip bus įamžinta 1989 m. vykusi didžiausia ir svarbiausia akcija „Baltijos kelias“, išreiškianti Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimo siekius, ir gyva žmonių grandine sujungusi Lietuvą, Latviją ir Estiją.

                        Click image for larger version

Name:	1506935_f6ef9eb4a0a669a8e2218e38b81719a0.jpg
Views:	2
Size:	120,3 kB
ID:	1782673

                        „Baltijos kelio“ vardas suteiktas kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožui nuo 9,28 iki 132,55 km ir kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožui nuo 4,57 iki 66,09 km.

                        „Baltijos kelias“ vyko 1989 m rugpjūčio 23 d., kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės pareiškė taikų protestą dėl Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimo. Nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline nusidriekusi gyva žmonių grandinė tęsėsi beveik 600 km, sujungdama tris valstybes.

                        2019 m. Lietuva, Latvija ir Estija iškilmingai minėjo Baltijos kelio 30-metį, kurio metu buvo siekiama simboliškai atkartoti šią unikalią akciją.

                        Comment


                          Dabar galėtų pastatyt tokius kelio ženklus A2 automagistralėje ar A10 kelyje, kaip vokiečiai daro su ypatingomis vietomis:

                          Bet, kažką panašiaus į mano dizainą.



                          Comment


                            Parašė Deus Rodyti pranešimą
                            Dabar galėtų pastatyt tokius kelio ženklus A2 automagistralėje ar A10 kelyje, kaip vokiečiai daro su ypatingomis vietomis:
                            Berods visur mačiau, kad tik rudos spalvos atspalviai naudojami, tai sakyčiau, kad vėliavų nereikia, užtenka tik kaip nors pažymėti Rygos, Vilniaus ir Talino vietas.

                            Comment


                              Parašė Deus Rodyti pranešimą
                              Dabar galėtų pastatyt tokius kelio ženklus A2 automagistralėje ar A10 kelyje, kaip vokiečiai daro su ypatingomis vietomis:

                              Bet, kažką panašiaus į mano dizainą.


                              Nusiųsk Kelių direkcijai :)

                              Comment


                                Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                                A2 apsisukimai ilgą laiką ir buvo paženklinti magistralės pabaigos / pradžios ženklais. Dabar daugelyje (jei ne visuose?) apsisukimuose pakeista išmaniaisiais ženklais, kurie įsijungia automobiliui įsukus į apsisukimo lėtėjimo juostą.
                                Kad kaip tik atkreipiau dėmesį nuo pat pradžių, kad perstatinėjo magistralės pradžios/pabaigos ženklus ties įvažomis, o ne kaip ties Sujainiais. Dar anskčiau buvo autostrados ženklai už apsisukimų, bet ir pačių autostrados ženklų statymo tvarka buvo kitokia.

                                110 km/h elektroniniam ženkle nepanaikina automagistralės statuso. Reiktų kaip nors paženklinti, kad apsisukimai nebūtų automagistralė.

                                Tiesą pasakius, be autostrados ženklų, nematau problemų apsisukimams, reiktų gal tik pačias įvažas/nuovažas sutvarkyt panašiais parametrais kaip dabar tvarko Vilnius-Kaunas. Taip pat iškeldinti stoteles, kur jos įrengtos.
                                Paskutinis taisė PoDV; 2020.02.25, 13:27.

                                Comment


                                  Parašė PoDV Rodyti pranešimą

                                  Kad kaip tik atkreipiau dėmesį nuo pat pradžių, kad perstatinėjo magistralės pradžios/pabaigos ženklus ties įvažomis, o ne kaip ties Sujainiais. Dar anskčiau buvo autostrados ženklai už apsisukimų, bet ir pačių autostrados ženklų statymo tvarka buvo kitokia.

                                  110 km/h elektroniniam ženkle nepanaikina automagistralės statuso. Reiktų kaip nors paženklinti, kad apsisukimai nebūtų automagistralė.

                                  Tiesą pasakius, be autostrados ženklų, nematau problemų apsisukimams, reiktų gal tik pačias įvažas/nuovažas sutvarkyt panašiais parametrais kaip dabar tvarko Vilnius-Kaunas. Taip pat iškeldinti stoteles, kur jos įrengtos.
                                  Tai kaip tik gerai. Automagistralės statuso nenaikinimas reiškia, kad ten kelio negali kirsti žemės ūkio technika, dviratininkai ir t.t. Nesuprantu požiūrio kai ieškoma sliekų teorinėse specifikacijose ir nežiūrima į eismo saugumą.

                                  Comment

                                  Working...
                                  X