Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #81
    Kazkas svajojo RB per Panevezi...



    http://4lomza.pl/index.php?wiad=33569

    Wtedy też opublikowano listę 30 priorytetów transportowych UE. Niestety nie ma na niej Via Baltica. Jest tam za to, obok polskiej autostrady A1, kolejowa „Rail Baltica” biegnąca od Katowic, przez Warszawę, Białystok, Ełk i Suwałki do państw nadbałtyckich.
    Paskutinis taisė Mørtã; 2013.10.15, 21:25.
    Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Vokietijos keliai pro automobilio langą
    Naujas video: Niedersachsen, NL - Bremen, 126 km, 29 May 2012

    Comment


      #82
      Parašė gnybtas Rodyti pranešimą
      Tai jūs apie RB kalbat ar apie antrųjų kelių statybą 1520mm vėžei? Nes jei dar neapsisprendę buvo per kur eis RB ir darė vertinimą, tai pagal ką rengė techninius projektus?
      Šia tema vyko diskusija Skyscrapercityje su estais ir latviais, nes buvo kilę neaiškumų, kas yra kas.

      Bent jau pas estus (nežinau, kaip su latviais) šiuo metu "Rail Baltica" suvokiama kaip esamų 1520mm vėžių rekonstrukcija, po kurios keleiviniai traukiniai važiuotų 120km/h. Kitaip tariant, jie iš esmės tvarkosi savo esamus geležinkelius, bet dėl kažkokių priežasčių (tikriausiai dėl ES finansavimo?) tai vadina "Rail Baltica" pirmuoju (ar antruoju?) etapu. Tračias "etapas" bus greitasis 1435mm geležinkelis, eisiantis kitu maršrutu ir iš principo neturėsiantis visiškai nieko bendro su tuo, kas statoma/rekonstruojama šiandien. Lietuvai tai irgi galioja.

      Lietuvoje Rail baltica labiau suvokiama kaip 1435mm vėžės nutiesimas iki Kauno dabartiniu maršrutu, o po to gal ir į Rygos ir Tailino pusę. Bet ten jau bus Rail Baltica-2 ir su tuo, kas daroma dabar neturės nieko bendro.

      Kitaip tariant, viskas yra vadinama Rail baltica, nors prektikoje kalbame apie tris iš principo skirtingus projektus, kurie yra sekantys:

      - 1435mm vėžės tiesimas senuoju maršrutu nuo PL/LT sienos iki Kauno (RB-1 dalis)
      - 1520mm vėžių rekonstravimas visose Baltijos šalyse (irgi RB-1 dalis)
      - visiškai naujo 1435mm greitojo (kaip suptrantu, lyg ir buvo kalbama apie 250km/h standartą) geležinkelio tiesimas nuo LT/PL sienos iki pat Talino. Pastarasis egzistuoja tik popieriuose ar, labiau tikėtina, svajonėse, kurios neaišku, ar kada nors bus išpildytos.

      Taigi, kol kas kalbame tik apie pirmus du puinktus, kuriuos abu apima Rail Baltica 1. Trečiąjį (Rail baltica 2) tikriausiai reiktų pamiršti dar labai ilgam.

      Aš tik nesuprantu, kodėl iki šiol visas šitas reikalas žmoniškai nepateikiamas visuomenei, nes viskas tikrai yra gana painu. Gal bijomasi, kad bus užrauktas ES finansavimas tam, kas iš esmės nėra jokia Rail Baltica t.y. dabar vykstančios statybos ir rekonstrukcijos?
      Paskutinis taisė John; 2013.10.15, 22:33.
      Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

      Comment


        #83
        Parašė John Rodyti pranešimą
        Kaip aš suprantu, tai ne. Rail baltica 1 ir 2 iš esmės yra visiškai atskiri projektai.

        Rail Baltica 1: Vėžės rekonstrukcija į standartinę vėžę nuo sienos su Lenkija iki Kauno. Esamos rusiškos vėžės kelio sutvarkymas/rekonstravimas iki Latvijos sienos.

        Rail baltica 2: visiškai naujas standartinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos sienos iki Latvijos sienos, kuris eis kitu (gerokai tiesesniu) maršrutu.

        Ar aš klystu?
        Staripsnyje parasyta taip kaip as sakau:

        „Rail Baltica 1“, tai projektas, pagal kurį nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Kauno nutiesta nauja europinė vėžė, o nuo Kauno iki Latvijos pasienio – rekonstruota jau esama vėžė.

        Taigi nauja veze nuo Lenkijos iki Kauno yra RB1. Taip pat rekonstruota veze nuo Kauno iki Latvijos yra irgi RB1.

        O RB2:

        Įgyvendinant projektą „Rail Baltica 2“ nuo Kauno iki Latvijos būtų nutiesta nauja europinė vėžė.

        Taigi isvada: nauja veze nuo Lenkijos iki Kauno yra RB1, nauja veze nuo Kauno iki Latvijos yra RB2.
        Tik kodel nepamineta rekonstruota veze nuo Lenkijos iki Kauno, nebent tokios nebuvo ir buvo tik nauja veze.
        Paskutinis taisė Gator; 2013.10.15, 22:39.

        Comment


          #84
          Parašė Gator Rodyti pranešimą

          Taigi isvada: nauja veze nuo Lenkijos iki Kauno yra RB1, nauja veze nuo Kauno iki Latvijos yra RB2.
          Tik kodel nepamineta rekonstruota veze nuo Lenkijos iki Kauno, nebent tokios nebuvo ir buvo tik nauja veze.
          O kaip tada vadinsis naujas geležinkelis tarp Lenkijos sienos ir Kauno? RB-3?
          Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

          Comment


            #85
            Parašė John Rodyti pranešimą
            O kaip tada vadinsis naujas geležinkelis tarp Lenkijos sienos ir Kauno? RB-3?
            Na tai parasyta, kad nauja nutiesta veze nuo Lenkijos iki Kauno yra RB1:

            „Rail Baltica 1“, tai projektas, pagal kurį nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Kauno nutiesta nauja europinė vėžė

            Man labiau klausimas kaip vadinsis rekonstruota sena veze nuo Lenkijos iki Kauno, RB0?

            Comment


              #86
              Parašė Gator Rodyti pranešimą
              Na tai parasyta, kad nauja nutiesta veze nuo Lenkijos iki Kauno yra RB1:

              „Rail Baltica 1“, tai projektas, pagal kurį nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Kauno nutiesta nauja europinė vėžė

              Man labiau klausimas kaip vadinsis rekonstruota sena veze nuo Lenkijos iki Kauno, RB0?


              „Rail Baltica 1“, tai projektas, pagal kurį nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Kauno nutiesta nauja europinė vėžė, o nuo Kauno iki Latvijos pasienio – rekonstruota jau esama vėžė.
              Kaip suprantu, čia kalbama būtent apie tą vėžę, kurią jie tiesia/rekonstruoja dabar ant esamo pylimo tarp PL sienos ir Kauno, o ne kažkada toli ateityje planuojamą naują maršrutą.


              Įgyvendinant projektą „Rail Baltica 2“ nuo Kauno iki Latvijos būtų nutiesta nauja europinė vėžė.
              Ne nuo Kauno, o ištisai nuo LT/PL sienos, bet irgi pro Kauną.

              Gal aš čia nusišneku, bet bent jau iš to, ką suprantu, tai viskas ir turi būti būtent taip, o ne taip, kaip sumalta tame straipsnyje. Lietuvos (ir ne tik) žurnalistai turi fenomenalų sugebėjimą prirašyti nesąmonių beveik keikviename straipsnyje apie bet kokius geležinkelius, todėl nemanau, kad tai geras šaltinis tokiai informacijai.

              Visgi gal gali kas nors pakomentuoti, kas tiksliai žino, kaip viskas yra? Kas yra Rb-1 ir RB-2?
              Paskutinis taisė John; 2013.10.15, 23:29.
              Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

              Comment


                #87
                As panasiai anksciau irgi suprasdavau, bet dabar narys Jegermeister taip uztikrintai parase, kad butent siame strapsnyje yra isaiskinta kas yra kas "tiems kas iki siol nesigaudo"...

                Comment


                  #88
                  Parašė John Rodyti pranešimą
                  Kaip suprantu, čia kalbama būtent apie tą vėžę, kurią jie tiesia/rekonstruoja dabar ant esamo pylimo tarp PL sienos ir Kauno, o ne kažkada toli ateityje planuojamą naują maršrutą.




                  Ne nuo Kauno, o ištisai nuo LT/PL sienos, bet irgi pro Kauną.

                  Gal aš čia nusišneku, bet bent jau iš to, ką suprantu, tai viskas ir turi būti būtent taip, o ne taip, kaip sumalta tame straipsnyje. Lietuvos (ir ne tik) žurnalistai turi fenomenalų sugebėjimą prirašyti nesąmonių beveik keikviename straipsnyje apie bet kokius geležinkelius, todėl nemanau, kad tai geras šaltinis tokiai informacijai.

                  Visgi gal gali kas nors pakomentuoti, kas tiksliai žino, kaip viskas yra? Kas yra Rb-1 ir RB-2?
                  John,

                  pats ir Gator viską teisingai užrašėt. Anksčiau (iki pasirodant AECOM studijai apie europinį geležinkelio ruožą nuo PL/LT sienos iki Talino) buvo kalbama apie tiesiog Rail Baltica projektą, kuriuo būtų rekonstruojamas visas ruožas nuo Varšuvos iki Talino. Rekonstrukcija Lenkijoje numatė esamo (europinės vėžės) geležinkelio pritaikymą didesniam greičiui, rekonstrukcija nuo Kauno iki Talino irgi reiškė tą patį, tik jau rusiškos vėžės geležinkeliui, ir liko tik ruožas nuo PL/LT sienos iki Kauno, dėl kurio rekonstrukcijos pobūdžio vyko ilgos diskusijos, kurios galiausiai virto šio ruožo pertvarkymu į iš esmės sudvejintos vėžės ruožą. Dabar šį vykdomą projektą imta vadinti Rail Baltica1, nes pradėta kalbėti apie greitojo (apie 240-250 km/h) tik europinės vėžės geležinkelio liniją nuo PL/LT sienos iki Talino. Ši AECOM parengta studija ir yra realiai ta mistinė Rail Baltica2, kuri nežinia kada bus (jeigu bus apskritai) realizuota. Pagrindinė problema - elementari - lėšos, nes tokių pinigų Baltijos šalys tiesiog neturi, ir nutiesti tą greitąjį geležinkelį būtų galima tik už europinius pinigus (jei prisidėtų prie RB2 projekto vietos geležinkeliai, tai l. mažu procentu). Beje, niekas nesako, kad ta AECOM studija nieko nekalba apie greitąjį geležinkelį Lenkijos teritorija (bent jau nuo PL/LT sienos iki Varšuvos), o be jo nėra prasmės tiesti tokią liniją tik Baltijos šalių teritorija į niekur (t.y. iki PL/LT sienos).
                  Paskutinis taisė Metropolis; 2013.10.15, 23:47.

                  Comment


                    #89
                    Gal aš kiek ir kategoriškai pasisakiau įkeldamas tą nuorodą, visiems žinant galimus eilinius žurnalistų nusišnekėjimus, bet visgi tame straipsnyje man pasirodė pakankamai viskas logiška:
                    RB1 - tai esamos vėžės PL siena-Kaunas rekonstrukcija į dvigubo vėžės standarto geležinkelį, o Kaunas-LV siena esamos vėžės "renovavimas".
                    RB2 - tai Europinės vėžės projektas Kaunas-LV siena. Beje Sweco poveikio aplinkai vertinimas apima būtent tik šią atkarpą. Visa tai paaiškinti lengva todėl jog yra galimi du variantai: A per Pannevėžį ir B per Šiaulius.
                    Jei bus pasirinktas B variantas tai visai nauja ir tiesi europinės vėžės atkarpa PL siena - Kaunas nebeteks prasmės artimoje perspektyvoje.
                    Jei bus pasirinktas variantas A, tai ir visiškai naujos ir tiesios europinės vėžės atkarpos PL siena - Kaunas statyba reali artimoje perspektyvoje.

                    Comment


                      #90
                      Taip išeina, kad viskas ir yra lygiai taip, kaip aš parašiau.

                      Tik kol kas nėra iki galo aišku, kaip bus su nauju geležinkeliu nuo PL sienos?
                      Paskutinis taisė John; 2013.10.16, 00:20.
                      Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                      Comment


                        #91
                        Kol mes patys Lietuvoje nežinome bus A ar B variantas, tol nėra ko galvoti kas bus už LT sienos Lenkijoje. Juk jei pasirinksime B variantą, tai nelabai ko geresnio reikės tikėtis ir iš Lenkijos...

                        Comment


                          #92
                          Aš turėjau omeny Lietuvos pusę nuo PL sienos, o ne Lenkiją.
                          Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                          Comment


                            #93
                            Tai mintis tokia, jei mes netiesiam visiškai naujos ir tiesios linijos, o pasirenkam variantą greta senos ir vietomis pavingiuotos, tai nebėra prasmės naują tiesią daryti ir nuo sienos iki Kauno.
                            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                            Comment


                              #94
                              O ar B variantas (pro Šiaulius) reiškia, kad 1435mm linija būtinai turės būti tiesiama greta senosios? Ir kokių greičių tokiu atveju galima tikėtis?
                              Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                              Comment


                                #95
                                Pasikartosiu, jei bus pasirinktas B variantas, tai nebus prasmės tiesti dar ir kitą (tiesesnę) vėžę nuo Lenkijos sienos iki Kauno, nei dabar yra daroma RB1.
                                Tikiosi supranti kodėl.

                                Beje pasiskaityk Sweco puslapyje poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir viskas taps aišku dėl varianto B trajektorijos.
                                Paskutinis taisė Jegermeister; 2013.10.16, 00:39.

                                Comment


                                  #96
                                  Parašė Jegermeister Rodyti pranešimą
                                  Beje pasiskaityk Sweco puslapyje poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir viskas taps aišku dėl varianto B trajektorijos.
                                  Ten pateikti maršrutai iš AECOM studijos, apie kuriuos iki šiol ir kalbame? Na tai gal reikėjo iškart taip ir sakyti, nes būtų viskas aiškiau. AECOM studiją visi seniai žino.

                                  Pro Šiaulius būtų "Option 2" arba "Option 4" iš sekančios lentelės ir paveiksliuko:






                                  Bet va čia rašoma, kad geriausia būtų tiesti pro Panevėžį, kas kaip ir reikštų, kad turėtų būti pasirinktas "Option 1" arba "Option 3" su visiškai nauja linija bent jau Lietuvos teritorijoje. Kągi, panašu, kad dabar jau viskas aišku.

                                  Iš to paties VŽ straipsnio:

                                  Toliau SPAV bus teikiama derinti Aplinkos, Sveikatos apsaugos ministerijoms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms. Galutinį sprendimą lapkričio mėnesį turėtų priimti Vyriausybė kartu su planavimo organizatoriumi – AB „Lietuvos geležinkeliai“. Planavimo ir projektavimo darbai numatomi iki 2020 m., eksploatacijos pradžia – 2025 m.
                                  Belieka laukti Lapkričio ir tikėtis, kad bus pasirinktas Panevėžio variantas. Tik žinant mūsų "vyriausybę" ir jos gebėjimus priiminėti sprendimus, būčiau gana pesimistiškas, kad iki Lapkričio sužinosim ką nors daugiau.
                                  Paskutinis taisė John; 2013.10.16, 00:59.
                                  Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                                  Comment


                                    #97
                                    Manau, vis svarstymai dėl variantų (A ir B ) yra įdomūs tik kaip tokie. Realiai, neturint l.didelių lėšų greitajam europinės vėžės geležinkeliui ir aiškumo dėl Lenkijos pozicijos (ar jai reikia tokio greitojo geležinkelio? ar ji nusities ir kada? už kokias lėšas?) RB2 nebus. Priminsiu, kad vien dabartinės vėžės nuo PL/LT sienos iki Kauno apie 120 km ruožo rekonstrukcija kainuos apie 1,3 mlrd. Lt, o greitojo geležinkelio vėžės (net ir vieno kelio, o ne dviejų) įrengimo kaina (plius visokie žemės išpirkimai) bus niekam, apart Briuseliui, neįkandama. Dėl tokios linijos atsipirkimo (tai juk turėtų būti tik keleivinis geležinkelis) irgi l. didelis klausimas. Nors, jei bus politinė valia ir finansai, tai turėsime...kažkada.
                                    Tačiau pats esu dėl RB2 realumo l. didelis skeptikas, l.didelis. Manau artimiausius kokius 20 metų turėsime tik modernizuotą Rail Baltica ruožą per LT.
                                    Paskutinis taisė Metropolis; 2013.10.16, 11:12.

                                    Comment


                                      #98
                                      Parašė Metropolis Rodyti pranešimą
                                      Manau, vis svarstymai dėl variantų (A ir B ) yra įdomūs tik kaip tokie. Realiai, neturint l.didelių lėšų greitajam europinės vėžės geležinkeliui ir aiškumo dėl Lenkijos pozicijos (ar jai reikia tokio greitojo geležinkelio? ar ji nusities ir kada? už kokias lėšas?) RB2 nebus. Priminsiu, kad vien dabartinės vėžės nuo PL/LT sienos iki Kauno apie 120 km ruožo rekonstrukcija kainuos apie 1,3 mlrd. Lt, o greitojo geležinkelio vėžės (net ir vieno kelio, o ne dviejų) įrengimo kaina (plius visokie žemės išpirkimai) bus niekam, apart Briuseliui, neįkandama. Dėl tokios linijos atsipirkimo (tai juk turėtų būti tik keleivinis geležinkelis) irgi l. didelis klausimas. Nors, jei bus politinė valia ir finansai, tai turėsime...kažkada.
                                      Tačiau pats esu dėl RB2 realumo l. didelis skeptikas, l.didelis. Manau artimiausius kokius 20 metų turėsime tik modernizuotą Rail Baltica ruožą per LT.
                                      Briuselis yra pažadėjęs 85% finansavomo šitam projektui, tuo pašiu ir Lenkijai, tai reikia naudotis ir tiesti kuo modernesnę, tiesesnę ir greitesnę, nes dabar tiesiant esamais bėgiais, o vėliau nusprendus tiestį naują nieks finansavimo nebeduos.

                                      Comment


                                        #99
                                        Parašė Mantukas05 Rodyti pranešimą
                                        "Kauno dienos straipsnis"

                                        http://kauno.diena.lt/naujienos/vers...4#.UmEx_uUv1sI

                                        Vyksta vilkinimas...
                                        Lucas'as rašo apie geležinkelius.

                                        Pastebėjimas dėl keleivinių traukinių. Linija, jungianti Vilnių, Rygą ir Taliną yra (tiesa, lietuviškame straipsnyje pats terminas pavartotas netinkamai, nes originale kalbama apie keleivinių traukinių servisą, o ne liniją). Vos su keliais patobulinimais keliose likusiose atkarpose net be astronominių investicijų, traukiniai galėtų važiuoti tarp sostinių kad ir kitamet. Su vidutiniu ~95-100km/h greičiu (visiškai realu) iš Vilniaus į Rygą būtų galima važiuoti per 3,5 valandos. Iš Rygos į Taliną per maždaug 5 valandas.

                                        Kas trukdo turėti tokią Rail Balticą? Elementarus iniciatyvos trūkumas ir visiškas neveiklumas? Rusija čia tikrai nekalta.

                                        Ironiška (ir, imho, elmentariai gėdinga) yra tai, kad toks traukinys ("Žuvėdra") važinėjo SSRS laikais ir jis buvo, kiek suprantu, labai populiarus. Net pačiam teko ne kartą juo važiuoti.

                                        Nors šiaip straipsnis gana geras. Tik reiktų skaityti jo originalą, o ne šleivai išverstą lietuvišką versiją.

                                        On the Baltic slow train
                                        http://www.economist.com/news/europe...tic-slow-train
                                        Paskutinis taisė John; 2013.10.19, 01:00.
                                        Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                                        Comment


                                          Iki Rygos per 3,5 valandos niekaip. Atstumas beveik toks pats kaip iki Klaipėdos. 4,5 val - realus variantas. Tuo labiau, kad ir autobusas važiuoja 4,5 val. Autobusas į Taliną iš Vilniaus važiuoja ~ 9 val. Dabar dyzeliniai su daugeliu sustojimų tarpinių iš Rygos iki Valgos važiuoja apie 3 val 20 min., o iš Valgos iki Talino 4 val 45 min. Taigi, išeina 8 val. Latvijoje paliekant sustojimą tik Cėsyse, Valmieroje, taip pat Valgoje ir aišku Tartu, tiesioginis traukinys galbūt važiuotų apie 6,5-7 val. Bet kokiu atveju traukinys iki Rygos laiko požiūriu yra konkurencingas autobusui. O traukinys iki Talino konkurencingesnis gali būti komforto požiūriu. Nes 9 val autobuse jau ne kas, o traukinyje 12-13 val. - nieko tokio.
                                          Paskutinis taisė Al1; 2013.10.19, 08:38.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X