Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Edd Rodyti pranešimą
    Dar siek tiek kitas klausimas: kodel praktiskai visi oro uostai bus normaliai prijungti prie Rail Balticos, o Kauno oro uosto stotele numatoma nuosaliau, nuo jos dar reiks vaziuoti su autobusiukais iki oro uosto?
    Su Kauno oro uostu padaryta ne menkesnė nesąmonė, nei kad su Panevėžiu. Ne tik kad reiks dėl 10-ties minučių pavažiavimo keist transporto priemonę, bet dar ir greitieji traukiniai nestos. T.y. stos tik regioniniai Tai kas norės važiuot regioniniu traukiniu, ir dar su lagaminais temptis į autobusą? Nebent būtų padaryta normali platforma, kur nuo traukinio iki autobuso durų būtų 3 metrai, ir autobusas jau lauktų atvažiuojančio traukinio. Bet galima lažintis, kad lagaminus reiks vežtis kokius 300 metrų iki autobusiuko...

    Regioniniai maršrutai Lietuvoje bus
    RE26 Marijampolė – Kaunas – Ryga (kas dvi valandas)
    RE27 Vilnius – Panevėžys (kas valandą, bet dar neaišku, ar bus sustojimas Kaune ir KUN!)
    RE9 Vilnius – Kaunas (kas dvi valandas)

    Čia viskas numatyta 2056 metų perspektyvai (pagal Final Study Report). Jeigu bus pasiektas būtent toks kursavimo dažnumas, koks bus Kauno oro uosto pasiekiamumas traukiniu (iš Vilniaus)?


    Scenarijus A: jeigu bukagalviškai padaroma, kad RE27 Vilnius – Panevėžys nestotų nei Kaune, nei KUN: reiškia, Kauno oro uostas aptarnaujamas tik maršruto RE26 kas 2 valandas (8 traukinių poros per dieną), tiesioginio reiso iš Vilniaus nėra.
    Reikia važiuot su persėdimu, bet kadangi greitieji ir regioniniai traukiniai susitinka Kauno stotyje :00 minutę, tai persėdimas yra priderintas ir turėtų užtrukti apie 5-7 min. Tiesa, nors Vilnius–Kaunas atkarpoje greitieji traukiniai važiuos kas 30 min., Kaunas-KUN atkarpoje tik kas 120 min., tai teoriškai iš Vilniaus į Kauno oro uostą bus galima nuvažiuoti tik kas dvi valandas su persėdimu...

    Scenarijus B: jei KUN stos abu regioniniai RE 26 ir RE27, tai reiškia, kad iš Vilnaus bus galima tiesiogiai pasiekt KUN kas 60 min. Kas nėra blogai. Bet ar tikrai RE27 kursuos kas valandą? Primenu, kad čia tvarkaraščio koncepcija 2056 metams...

    Bet vis tiek viską gadina tas 3 km atstumas, kurį reiks pavažiuot kita transporto priemone.

    Scenarijus X (deja, visai tikėtinas): Po geležinkelio nutiesimo, RailBaltica greitieji traukiniai kursuoja kaip numatyta, kiekvienu greituoju maršrutu kas 2 valandas (kiekvienoj atkarpoj yra du maršrutai ir jų laikai persikloja į 60 min. intervalą). TAČIAU regioniniai traukiniai liks Lietuvos atsakomybė, ir bus paleista kokie keturi traukinukai per dieną reisu Marijampolė – Panevėžys. Ir nuo tų varganų keturių traukinio reisų pustuštė mikrūškė daveš pavienius keleivius iki terminalo. Tuo tarpu gana tuštoki greitieji traukiniai švilps pro pat oro uostą 200 km/h greičiu


    Taigi, čia iš Vilniaus. O jeigu panevėžiečiai norėtų skristi iš Kauno oro uosto?
    Scenarijus A: RE26 kas dvi valandas...
    Scenarijus B: RE27 kursuoja kas valandą, RE26 kas dvi, tai bendras intervalas gali svyruoti nuo kokių 20 min. iki 100 min., priklausomai nuo to, kaip bus suderinta (turbūt dažniausiai 30-60 min. intervalas). Skamba lyg ir gerai.
    Bet kad ir koks bebūtų intervalas, kelionė bus tokia:
    1. Atvažiuoti į Panevėžio gel. stotį
    2. Įsėsti į traukinuką, priderintą prie kažkurio regioninio traukinio išvykimo laiko
    3. Panevėžio kopūstlaukio stotyje įlipti į RE26/27
    4. KUN stotyje perlipti į mikrūškę dėl dešimties minučių
    5. Pagaliau išlipi oro uoste.
    Taigi, nuo Panevėžio gel. stoties iki KUN terminalo išeina net du persėdimai: traukinys-traukinys-autobusas, nors visa kelionė trunka viso labo apie 60-70 min. Aišku, dar yra atvykimas taksi/viešuoju į Panevėžio gel. stotį. Norintiems skristi reiks tris kartus tąsytis su krepšiais?

    Beje, dar vienas visai tikėtinas scenarijus X: staiga gali pasirodyti, kad nutiesti geležinkelio atšakėlę iki naujos Panevėžio kopūstlaukio stoties yra labai brangu, tai taupymo sumetimais bus paleistas autobusas/mikrūškė Panevėžio gel. stotis – Panevėžio kopūstlaukis. Taip kad kelionės seka gali būti tokia: autobusas-traukinys-autobusas.

    O ir į patį Panevėžį iš Kauno ar Vilniaus niekas per daug nevažinės. Kas iš to, kad Kaunas – Panevėžys nuvažiuosi per 37 minutes, jeigu nuo kopūstlaukio iki centro mikrūške vos ne tiek pat turėsi važiuot, bet be traukinio komforto (WC, I klasė ir t. t.) ir su persėdimu (apsirengti ir po penkių minučių nusirengti)?

    Mano įsivaizdavimu, pats blogiausias įmanomas scenarijus įvyktų, jeigu regioniniai traukiniai važiuotų labai retai ir ne visais numatytais maršrutais. Tai reikštų, kad neįsirengę greitųjų traukinių sustojimų nei KUN, nei Marijampolėj smarkiai pralošėm.
    100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

    Comment


      Ministras J. Narkevič: „Projektas „Rail Baltica“ – puiki perspektyva Panevėžio regionui“

      Šiandien viešbučio „Romantic“ konferencijų salėje vyko Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuota konferencija „Projekto „Rail Baltica“ įtaka Šiaurės Lietuvos regionui“. Joje valdžios bei verslo atstovai diskutavo apie projekto „Rail Baltica“ nauda, įtaką regiono vystymuisi, investicijoms.

      Konferencijoje pranešimus apie projektą skaitė LR Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, AB „Lietuvos geležinkeliai“ direktoriaus pavaduotojas Karolis Sankovski, Panevėžio miesto vicemeras Deividas Labanavičius, Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas bei kiti valdžios ir verslo atstovai.

      Konferencijoje dalyvavęs Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič pabrėže, kad projekto „Rail Baltica“ naudą ir reikšmę pajus ne tik Lietuva, bet ir kaimyninės Baltijos šalys. „Tai puiki perspektyva Panevėžio regionui. Nauda tiek verslui, tiek žmonėms, tiek visai šaliai“, – sakė ministras.

      Konferencija „Projekto „Rail Baltica“ įtaka Šiaurės Lietuvos regionui“ liko patenkintas Panevėžio vicemeras, laikinai einantis mero pareigas, Deividas Labanavičius.

      „Rail Baltica“ vėžė turės teigiamos įtakos Panevėžio regiono augimui ir vystymuisi. Be to, pristatyta analizė ir atsakyta į klausimus, kokią naudą duos „Rail Baltica“ verslui, gyventojams. Ypatingai klausimų turi Panevėžio ir Pasvalio rajonų gyventojai – jie turi baimių dėl sklypų išpirkimo sąlygų. Džiugina faktas apie numatytą Panevėžyje statyti intermodalinį krovinių terminalą. Jis labai reikšmingas Panevėžio regione veikiančioms verslo įmonėms. Be to, „Rail Baltica“ vėžė reikšmingai prisidėtų prie gyventojų ir darbuotojų mobilumo“, – sakė vicemeras D. Labanavičius ir teigė, kad techninis europinės vėžės projektas – ruošimo stadijoje.

      Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas pabrėžė, kad „Rail Baltica“ vėžė labai svarbi ne tik Lietuvai, bet Latvijai, Estijai – ji taps jungtimi su kitomis Baltijos jūros regiono šalimis Lenkija, Suomija.

      „Tai puiki perspektyva, kurios reikšmingumą pabrėžė konferencijoje dalyvavęs Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ direktoriaus pavaduotojas Karolis Sankovski. Džiugina faktas, kad Panevėžyje atsiras intermodalinis krovinių terminalas, keleivių stotis. Tai labai svarbu Panevėžio regiono verslui. Kalbama apie optimistinį projekto įgyvendinimą 2026 metais, bet yra finansinių problemų, nebaigtas spręsti žemės sklypų supirkimo klausimas. Tačiau konferencija atsakė į daugelį klausimų ir suteikė daugiau aiškumo. Reikia ruoštis ateities planams“, – gyrė konferenciją S. Gailiūnas.

      https://jp.lt/ministras-j-narkevic-p...ezio-regionui/

      Comment


        Nauda su keleivine stotimi laukuose - demagogija.

        Comment


          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
          Nauda su keleivine stotimi laukuose - demagogija.
          Jo, ir dar iki miesto centro - 10 km. Keleivių prognozavimas iš Panevėžio bus didžiulis - beveik 1 per metus
          "I killed the Bank" - Andrew Jackson

          Comment


            Koronavirusas nesustabdė didžiausio Baltijos regiono infrastruktūros projekto

            Nepaisant karantino sąlygų, projektas „Rail Baltica“ įgyvendinamas pagal griežtą grafiką ir numatytą biudžetą. Ruože Palemonas-Kaunas rangos darbų baigtumas, kaip suplanuota, šių metų balandį pasiekė 60 proc.

            „Nepaisant kai kurių vėlavimų atskirose projekto dalyse, pavyzdžiui, pernai dėl ilgesnės nei numatyta traukinių eismo pertraukos šiame ruože, visi kiti rangos darbai vyksta sklandžiai, todėl projektas bus baigtas laiku, kaip ir numatyta – šių metų pabaigoje, kad 2021-aisiais prekiniai traukiniai iš ES galėtų atvykti iki Kauno intermodalinio terminalo“, – pažymi Karolis Sankovski, bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius.
            https://sa.lt/koronavirusas-nesustab...uros-projekto/

            Straipsny yra pusvalandžio ilgio drono video su statybos vaizdais! https://youtu.be/i3TXZopCgxI

            Comment


              O tai nuo Lenkijos iki Kauno darys 240 km/? Ar pasitenkinsim Kaunas-Tallinn?

              Comment


                Ir netūrėtu nuo Kauno iki Palemono Europinė vežė būti elektrifikuota?

                Comment


                  O kam elektrifikacija, jei visa likusi RB kol kas neelektrifikuota.
                  Paskutinis taisė Al1; 2020.04.19, 16:40.

                  Comment


                    Būsimoje „Rail Baltica“ vietoje dar bus galima ūkininkauti

                    Susisiekimo ministerija sudarė galimybes ūkininkams laikinai naudotis visuomenės poreikiams išpirkta žeme, kurioje bus tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis ir su juo susiję automobilių keliai. Nacionalinė žemės tarnyba informuota, kad nuo Kauno iki projektinio geležinkelio linijos 96,9 km ūkininkai galės naudotis žeme iki 2021 m. sausio 1 d., o nuo šio taško iki Lietuvos ir Latvijos sienos žemę dirbti bus galima iki 2022 m. sausio 1-osios.

                    Taip pat ūkininkams bus išsaugota galimybė deklaruoti pasėlius Nacionalinei mokėjimų agentūrai ir gauti išmokas. Leidimai laikinai naudotis žeme bus išduodami Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritorinių padalinių skyriuose.

                    Žemės naudotojai taip pat informuoti, kad visuomenės poreikiams paimtuose žemės sklypuose bus vykdomi tyrimai, tačiau ypatingos valstybinės svarbos projekto ,,Rail Baltica“ rengėjai stengsis galimus tyrimus ir vietovės apžiūras vykdyti atsakingai, darant kiek įmanoma mažiau nuostolių žemės ūkio veiklai, kuri laikinai vykdoma valstybinės žemės plotuose, numatytuose NŽT teritorinių padalinių skyrių vedėjų įsakymuose.

                    Šiuo metu vykdomos žemės paėmimo dokumentų pasirašymo procedūros dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos „Rail Baltica“ atkarpai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena.

                    Šio žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapo metu planuojama iš viso paimti apie 1200 sklypų, kurių bendras plotas siekia apie 380 ha žemės, o maždaug 20 proc. jos sudaro miškai, visa kita – daugiausia žemės ūkio paskirties žemė.

                    Tai jau antras žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapas, pagal kurį žemė išperkama „Rail Baltica“ poreikiams. Pačiam „Rail Baltica“ geležinkeliui tiesti Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose visuomenės poreikiams išpirkti 1365 sklypai, kurių bendras plotas siekia apie 1244 ha. Maždaug ketvirtadalį šio ploto sudaro miško žemė, o 187 ha – valstybinės žemės sklypai. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pagrindinei geležinkelio linijai jau baigtos, tvarkomi likę paskutiniai teisiniai formalumai.

                    Žemės paėmimo visuomenės reikmėms privažiuojamiesiems prie „Rail Baltica“ automobilių keliams procedūras ketinama baigti iki 2020 m. pabaigos.

                    „Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

                    Bendras „Rail Baltica“ ilgis trijose Baltijos valstybėse siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. Kauno ir Vilniaus jungtis yra integrali projekto „Rail Baltica“ jungtis.

                    Projekto „Rail Baltica“ pirmą etapą Lietuva įgyvendino 2015 m. – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno. Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės kursuoja keleiviniai traukiniai. Ateityje šis ruožas bus modernizuotas, kad keleiviniai traukiniai, kaip visoje „Rail Baltica“, galėtų važiuoti maksimaliu 249 km/val. greičiu.

                    Šiuo metu aktyvūs „Rail Baltica“ statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus iš Kauno į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europą galės vykti krovininiai traukiniai. AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.

                    Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

                    Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...a-ukininkauti/

                    Comment


                      Palemonas - Kaunas. Naujausias 04.20 d. drono vaizdo įrašas. Matosi ir gatvių infrastruktūros darbai.
                      https://www.youtube.com/watch?v=PFHwEpgVT-0
                      Paskutinis taisė Austras; 2020.04.23, 16:29.

                      Comment


                        Puikus video. Man tik neaišku, kodėl nėra daromas zadielas RB atsišakojimui, kuris eis per HE (Rokai, Jiesia). Juk numatyta statyti viaduką, kuris kirs liniją Palemonas - Kaunas. Tai kur ta vieta? Kur tas zadielas? Ar dabar viską padarys, o paskui vėl kapstys iš naujo?

                        Comment


                          Palikta vieta ar kažkokia tai nedidelė pradžia to, kas bus daroma vėliau. Taigi, kur ta vieta, kur bus viadukas per esamą liniją, eisiančią per HE? Kažkaip nematyti. O juk ten turi būti atsišakojimas nuo RB į Kauną, vadinasi, pylimas platesnis toje vietoje, ar aukštėjantis link būsimo viaduko, kad vėliau nereikėtų vėl visko kapstyti. Na nesimato tos vietos. Kažką tai kasa ties maždaug 14.30 tame video iš kairės pusės. Bet ten tikriausiai bus vandens pralaida. Be to, jei ties ta vieta būtų viadukas, tai kodėl pirmiausiai nepadarė vietos jam būtent toje pusėje, kuria eina RB į Kauną?
                          Paskutinis taisė Al1; 2020.04.23, 11:54.

                          Comment


                            Viaduko statybos jau buvo atsisakyta pasibaigusiame niekuo Rokų-Palemono konkurse. Operaciniame plane pateiktoje preliminarioje Kauno mazgo schemoje numatyta atsišakojimas link hidroelektrinės viename lygyje kertantis 1520 kelius.

                            Comment


                              Kad tik pigiau... Aš nežinau, dar XIX a. tie, kas NORMALIAI tiesė geležinkelius, vengė skirtingų vėžių susikirtimo viename lygmenyje. Ar netgi vienos vėžės, bet skirtingų magistralinių linijų susiskirtimo. Švenčionėliuose buvo viadukas siaurojo per platųjį, Panevėžyje tarpukaryje pastatė viaduką. Dabar pinigų nesukrapšto. Kaip jie žada tiesti RB iki Latvijos? Irgi prisiplanuos greitąją liniją, o eigoje pamatys, kad užtenka tik vienam keliui, ar suplanuotus viadukus su automobilių keliais keis pervažomis??? Kad tik pigiau... Jau turime tokį "pigumą" - RB iki Lenkijos sienos vis dar be signalizacijos ir blokuotės, neskaitant Mockavos - Šeštokų ruožo, kuriame liko iki tol buvusi sistema... Ir jie tad svaigsta apie modernumą ir XXI a.? O tiesia XIX a. supratimo lygmenyje... Kartais net blogiau...
                              Paskutinis taisė Al1; 2020.04.23, 12:38.

                              Comment


                                Galimybe laikinai naudotis dėl „Rail Baltica“ paimta žeme jau pasinaudojo ir Panevėžio rajono ūkininkai

                                Click image for larger version

Name:	gelezinkelio-rekonstrukcijos-darbai-5cdd194d882cb.jpg
Views:	2
Size:	224,4 kB
ID:	1800193

                                Per metus laiko galimybe laikinai naudotis dėl „Rail Baltica“ visuomenės poreikiams paimta žeme jau pasinaudojo 122 Panevėžio ir Pasvalio rajonų ūkininkai arba žemės ūkio bendrovės.

                                Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius nuo 2019 m. gegužės mėn. išdavė 48 leidimus, o Pasvalio skyrius dar 74 leidimus fiziniams arba juridiniams asmenims naudotis „Rail Baltica“ geležinkelio statybai paimta žeme. Iš viso tai sudaro 353 ha valstybinės žemės plotą.

                                Galimybė laikinai naudoti valstybinės žemės sklypus, paimtus visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Rail Baltica“, išlieka ir prasidėjus antrajam „Rail Baltika“ projekto etapui.

                                Nuo Kauno iki projektinio geležinkelio linijos 96,9 km ūkininkai galės naudotis žeme iki šių metų pabaigos, o nuo šio taško iki Lietuvos ir Latvijos sienos žemę dirbti bus galima dar ir kitus metus.

                                Taip pat ūkininkams bus išsaugota galimybė deklaruoti tokių sklypų pasėlius Nacionalinei mokėjimų agentūrai ir gauti išmokas.

                                Leidimai laikinai naudotis žeme yra išduodami Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių skyriuose.

                                Visuomenės poreikiams paimti žemės plotai gali būti suteikiami laikinai naudoti tik tiems asmenims, kurie iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios naudojosi šiais žemės plotais. Leidimas laikinai naudotis valstybine žeme suteikiamas iki tol, kol šis valstybinės žemės plotas bus pradėtas naudoti visuomenės poreikiams.

                                Visuomenės poreikiams paimtoje ir laikinai naudojamoje žemėje patirti nuostoliai dėl atliekamų tyrinėjimų (archeologinių, kultūros paveldo, karo paveldo tyrimų, gręžinių, geofizinių, inžinerinių geologinių, geotechninių tyrimų, geodezinių, kartografinių ir topografinių matavimų) nebus atlyginami.

                                https://jp.lt/galimybe-laikinai-naud...ono-ukininkai/

                                Comment


                                  Atnaujintas video, Palemonas - Kaunas 2020.05.04 d. Matosi progresas.

                                  Comment


                                    Rb2 Kaune bus vienkelis?

                                    Comment


                                      Taip, bus vienkelis. O ką, neužtenka? Tunelis irgi vienkelis, o kiek ten, lygtai 20 porų kasdien važiuoja. O buvo laikai, kai važiavo dar daugiau. Protingai organizuojant eismą galima praleisti ir dvigubai daugiau, o gal ir trigubai.
                                      Krovininiais važiuos per HE.
                                      Paskutinis taisė Al1; 2020.05.06, 15:53.

                                      Comment


                                        Parašė lukass Rodyti pranešimą
                                        Čia užteko užsiminti apie galimybę atstatyti geležinkelį ir merai jau puola sveikinti idėją ir planuoja finansiškai prisidėti, o Panevėžio RB stotis bus statoma kaži kur laukuose ir visiem vienodai rodo...
                                        Ne visi tokie turtingi kad atvestų geležinkelį į miesto centrą. Mane nustebino italai, naująją traukinių (Napoli Afragola) stotį pastate gerokai už miesto. Ir dabar galvoja kaip atsivežti keleivius, nepaisant gan gerai išvystyto geležinkelių tinklo
                                        Panevėžys gavo RB stotį ir tegu džiaugiasi, kroviniams kaip tik reikia didelių territorijų, o LG gal susimils ir įrengs privažiavimo kelius nuo esamos linijos, kas būtų logiška. Bet Druskininkų variantas idiotiškas, šiuo atveju prioritetas yra keleiviai ir jie turi pasiekti miesto centrą.

                                        Comment


                                          Tai italai irgi pasielgė kaip idiotai. Stotis turi būti mieste, o ne jo pakraštyje. Bepigu Kinijai, kur miestai auga kaip grybai, tai pastačius stotį pakraštyje ar už miesto, per kelis metus miestas daaugs iki stoties. O ką turime Lietuvoje? Caro laikais irgi taip tiesė geležinkelius. Labai daaugo miestai? Tai tada dar geležinkelis buvo vienintelė normali susisiekimo priemonė, o dabar jau nebe ir nėra jokio pagrindo, kad miestas augtų iki stoties ne tik kad pas mus, bet ir Europoje, kur ir taip su demografija blogai.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X