Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rail Baltica II

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Gator Rodyti pranešimą
    Panašu, kad dingo dalis pranešimų.
    Neseniai kalbėjome dėl Panevėžio tai kiti čia rašė, kad nestos KUN šitam ruože, ar kažkas tokio (gaila ištrunė kažkas tą diskusiją ir negaliuu parodyti).

    Dingo ir daugiau pranešimų, buvo įdėti geri paveiksliukai su visais maršrutais ir laikais kaip pvz, bet irgi neberandu.
    Pranešimai nedingo, jie Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilniustemoje. Iš Panevėžio KUN nestos maršrutas Vilnius-Panevėžys, ne Kaunas-Panevėžys.

    Parašė Gator
    O šiaip tai žurnaliūgos eilinį kartą priklaidino, nes aš ik šiol galvojau, kad RB bus nauja stotis Karmėlavoje ir būtent į ją, o ne į dabartinę miesto stotį centre reikės trenktis.
    Tai patvirtinante, kad visi RB traukiniai iš tiesų stos dabartinėje miesto stotyje? Ir taip pat visi tuo paiu stos ir KUN stotyje?
    Iš anksčiau atšakos temoje pateikto Rail Baltica: Preparation of the Operational Plan of the Railway Final Study Report :

    The Kaunas node defines the slots in the entire Rail Baltica network for all the high speed trains which are calling at Kaunas Central station.
    Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

    Comment


      Dėl KUN stoties:
      Kaunas airport station will be located west of Kaunas triangle. This station shall be served by regional trains. Main functionality of the station is to provide a fast and convenient connection from Vilnius to Kaunas airport and to the other locations served by regional trains (Kaunas, Marijampolė, and Panevėžys).
      Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

      Comment


        Tai "high speed trains" nestos KUN? Iš kitų šalių atvykę turės laukti kito traukinio į KUN?

        Comment


          Nestos, bet regioniniai maršrutai apims ir kaimynines šalis:

          Pavyzdžiui, plane prognozuojamas pakankamas keleivių srautas teikti regioninių traukinių paslaugas maršrutais Bauska-Ryga, Salacgryva-Ryga (Latvija), Parnu-Talinas (Estija) ir Marijampolė- Vilnius per Kauną (Lietuva). Papildomai, plane identifikuotas įmanomas poreikis vykdyti pervežimus tarpvalstybiniais regioniniais maršrutais, pavyzdžiui Marijampolė-Ryga (Lietuva-Latvija), Talinas-Rygos oro uostas (Estija-Latvija). Tačiau pažymėtina, kad ateityje vystant regioninio susisiekimo paslaugas „Rail Baltica“ linijoje, reikės papildomų studijų bei valdžios sprendimų.
          Šaltinis: http://www.railbaltica.org/lt/rail-b...dil-2026-2056/
          Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

          Comment


            Tai lygioj vietoj neišnaudota galimybė padaryti KUN labai patrauklų latviams, estams ir lenkams?

            Comment


              Čia vis dėlto tėra planai. Gal (tikėkimės) kol pastatys geležinkelį 2026 KUN gerokai išaugs (kas vysta jau dabar) ir nusipelnys IC traukinių stabtelėjimo.
              Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

              Comment


                Parašė Gator Rodyti pranešimą
                Tai lygioj vietoj neišnaudota galimybė padaryti KUN labai patrauklų latviams, estams ir lenkams?
                Duodu 99%, kad derėjosi dėl to, bet matyt nepavyko.

                Comment


                  O apie kokius planus kalba R.Masiulis? Jis kita projekta turi?

                  Comment


                    Parašė digital Rodyti pranešimą
                    Duodu 99%, kad derėjosi dėl to, bet matyt nepavyko.
                    Nenanau. Priesingai, del konkurencijos su VNO, KUN patraukluma stengesi sumazinti (musu vietiniai bebrai).

                    Comment


                      Parašė liutass Rodyti pranešimą
                      Nenanau. Priesingai, del konkurencijos su VNO, KUN patraukluma stengesi sumazinti (musu vietiniai bebrai).
                      O ne bebrai norėjo KUN padaryt pagrindiniu šalies oro uostu?
                      Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                      Comment


                        Parašė lukass Rodyti pranešimą

                        O ne bebrai norėjo KUN padaryt pagrindiniu šalies oro uostu?
                        Tikrai ne

                        Comment


                          „Rail Baltica“: Lenkija numato savo dalį baigti iki 2027 m.
                          Bendradarbiavimas su Lenkija įgyvendinant „Rail Baltica" projektą vyksta sklandžiai, o ji savo atšaką turėtų baigti tvarkyti iki 2027 m., Eltai sakė projektą koordinuojančios įmonės „RB Rail AS“ finansų vadovas Ignas Degutis.

                          „Su Lenkija šiuo metu vyksta labai puikus bendradarbiavimas, nes Lietuvos Vyriausybė su Lenkijos Vyriausybe gerai sutaria. Matome projekto įgyvendinimo prasme, kad turime labai gerus santykius šiuo metu“, – Eltai sakė I. Degutis.

                          Pasak jo, Lenkijoje „Rail Baltica“ jau yra įgyvendinama nuo Latvijos iki Balstogės bei Elko, o visi ruožai turėtų būti baigti iki 2027 m. „Nuo Elko jau baigiama studija, kaip ta linija bus pristatyta „Rail Baltica“ projektui. Ten yra „Natura 2000“ teritorija, tai šiek tiek komplikuota, bet Lenkija numato pabaigti visus likusius ruožus iki 2027 m.“, – Eltai teigė I. Degutis...
                          Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=81475261

                          Pagal delpį Lenkija vis dar turi sieną su Latviją kaip prieš WWII?
                          Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                          Comment


                            Bus juokingiausia, kai "nurašyta" Lenkija anksčiau pastatys Rail Balticą nei amžinai besiriejančios Baltijos šalys.

                            Comment


                              Parašė evvt Rodyti pranešimą

                              O tai kam tos tada stotys LT, juk autobusu iki Rygos galėtų privežt.
                              Jeigu tiesiama nauja linija tai kodėl niekaip nepadaryt žmoniškai kad nereikėtų jokių tarpinių autobusų, kodėl nepravedus linijos po KUN terminalu ar šalia, kokios problemos dėl to?
                              Taip, Panevėžį juk RB aplenks iš vakarų pusės. Stotis bus laukuose, iki Panevėžio važinės autobusai, jei iš viso važinės, ir jei iš viso RB traukinys ten stos...

                              Comment


                                Ekspertai: klimato pokyčiai gali turėti esminės įtakos „Rail Baltic“ projektui

                                Globalūs klimato pokyčiai gali turėti esminės įtakos Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimui, priežiūrai ir eksploatavimui.

                                Click image for larger version

Name:	rail-baltica-tiesimo-darbai-kaune-81181633.jpg
Views:	2
Size:	124,9 kB
ID:	1752497

                                Tokią išvadą padarė šio projekto įgyvendinimą koordinuojančios Baltijos valstybių bendros įmonės „RB Rail“ užsakytą atitinkamą tyrimą atlikę ekspertai.
                                Remdamiesi pastarųjų trijų dešimtmečių klimato pokyčių duomenimis bei prognozėmis tyrimo autoriai priėjo išvados, jog ateityje Baltijos jūros regione žiemos bus švelnesnės ir mažiau snieguotos, tačiau vis dažniau bus tikėtina šlapdriba, „ledinis lietus“, plikledis.

                                Tuo tarpu šiltuoju metu laiku didesnė kaip 40 laipsnių pagal Celsijų kaitra, liūčių su perkūnijomis, stiprių vėjo gūsių, gausių lietų tikimybė. Tyrimą užsakė „RB Rail“, jį atliko „Hendrikson & Ko“ kartu su Latvijos „Vides Eksperti“, Tartu regiono energetikos agentūra ir Lietuvos „DGE Baltic Soil and Environment“.

                                Pagrindinis tyrimo tikslas buvo pasirengti apžvalgas dėl klimato permainų, kurios gali įvykti per „Rail Baltica“ projekto gyvavimo ciklą, siekiant užtikrinti infrastruktūros atsparumą esant įvairiems klimato scenarijams. „Rail Baltica“ – svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Geležinkelį planuojama baigti tiesti 2026 metais.

                                Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos narės: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir netiesiogiai – Suomija. Projekto įgyvendinimas atidžiai prižiūrimas Europos Komisijos, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės valdžios institucijų.

                                Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=82382397

                                Comment


                                  Pirmoji „Rail Balticos“ stotelė – teisme

                                  Svajonių traukinys „Rail Baltica“ dar neišriedėjo, o jau ėmė klimpti teismuose. Į juos patraukta kelios dešimtys sklypų savininkų, kurie nesutinka valstybinės svarbos projektui atiduoti savo žemių ir tokią auką visuomenės poreikiui prilygina sovietmečio nacionalizacijai.

                                  „Tikrai ne geriau nei Sibiro tremties metais. Atvažiavo į mūsų valdas ir nieko nenori nei girdėti, nei matyti. Pasiunčia matininką matuoti sklypų ribų, o mes stovime lyg savų žemių tremtiniai – visiškai su žmogumi nesiskaito“, – piktinasi Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Panevėžio skyriaus atstovas ir į valstybės poreikiams išperkamų sklypų šeimininkų gretas patekęs panevėžietis Tomas Rutkauskas.

                                  Jis kartu su kitais visuomenininkais jau dvejus metus bando įrodyti, kad „Rail Baltica“ – skriauda žemių savininkams. Susisiekimo ministerijai vis dar nepavyksta daugybės jų įkalbėti parduoti savo nekilnojamąją nuosavybę valstybei.

                                  Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas ruošiant infrastruktūrą naujojo Europos geležinkelio linijai nuo Kauno iki Latvijos sienų gerokai įsibėgėjęs, tvirtinami turto pirkimo aktai. Tačiau dalį jų strigdo teisminiai procesai.

                                  Žemių savininkams atstovaujančio T. Rutkausko teigimu, gyventojai nepatenkinti, kaip jų turtas darkomas, valstybei paimant tik dalį jo.

                                  „Įsivaizduokite, paima iš jūsų dviračio ratą, pedalus, o visa kita palieka ir sako: važiuokit. Tai, kas mums lieka po sklypo perdavimo valstybei, nebetinka nei pačiam naudoti, nei kitam parduoti. Kažkokie mums likę sklypo galiukai visai netenka vertės“, – tvirtino pašnekovas.

                                  Neatiduoda gražiuoju

                                  Regionų apygardos administracinio teismo duomenimis, jau gautas 41 skundas, susijęs su „Rail Balticos“ projektu. Pareiškėjas visose tokiose bylose – Susisiekimo ministerija, atsakovai – fiziniai arba juridiniai asmenys, nenorintys atiduoti valstybei reikalingos privačios žemės. Be pasirašyto akto su žemės savininkais pati ministerija negali savavališkai pasiimti žemės, todėl reikalingas teismo patvirtinimas.

                                  „Kad būtų aiškiau, galima palyginti analogišką situaciją. Seimas 2011 metų spalio 11-osios nutarimu patvirtino, kad valstybinės reikšmės magistraliniam keliui A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda rekonstruoti reikalinga žemė. Susisiekimo ministerija asmenims, kuriems priklausė reikiama žemė, siųsdavo pranešimus, net per laikraščius, kad jie atvyktų pasirašyti žemės paėmimo aktus. Jeigu asmuo neatvykdavo ir aktas likdavo nepasirašytas, Susisiekimo ministerija būdavo priversta kreiptis į teismą, kad teismas išduotų leidimą paimti žemę“, – aiškino Regionų apygardos administracinio teismo specialistė Evelina Talailienė.

                                  Click image for larger version

Name:	20191003154410_IMG_7312-e1570182669629.jpg
Views:	2
Size:	84,0 kB
ID:	1752505
                                  Žemės savininkų atstovai jau dvejus metus bando įrodyti, kad greitoji geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ – skriauda ūkininkams. Susisiekimo ministerijai vis dar nepavyksta daugybės jų įkalbėti parduoti savo nekilnojamąją nuosavybę valstybei.

                                  Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...totele-teisme/

                                  Išnagrinėtų skundų dėl „Rail Baltica“ geležinkelio linijos projekto yra vos keli. Trys jų – baigti ir patenkinti pareiškėjo, tai yra Susisiekimo ministerijos, naudai, dar vienas patenkintas iš dalies. Kai kurie skundai nebenagrinėti, nes ministerija atsiėmė reikalavimus – greičiausiai, pasak teismo atstovės, susirado asmenis ir pasirašė jų sklypų perdavimo aktus.

                                  Du tokie pat

                                  T. Rutkauskas ir LŽSS Pasvalio skyriaus pirmininkas Vidas Damanauskas tvirtina, kad iš tiesų didžioji dauguma bylų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pakibo ore, nes pats projektas esą nuo pat pradžių statomas iš šiaudų lyg pasakoje apie tris paršiukus.

                                  „Projektas dar tik prasidėjęs, bet jau klimpsta teismuose. Nutartys paskelbiamos ypač skubiai arba nukeliamos, vilkinamos, situacija šiame reikale kebli. Vien Panevėžio administraciniame teisme yra apie dvi dešimtis bylų, susijusių su „Rail Baltica“. Teismas mato akivaizdų teisinį prieštaravimą tarp Seimo ir Vyriausybės nutarimų bei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos svarbos projektus įstatymo nuostatų“, – įsitikinę LŽSS atstovai.

                                  Jų nuomone, Lietuvai neva svarbus geležinkelis – dabar jau ne tik suplėšyti ūkininkų sklypai, bet ir problemų virtinė ateityje.

                                  „Vykdomas „Rail Baltica“ projektas – antro dubliuojančio geležinkelio tiesimas per žemės ūkio laukus, miškus, upes, „Natura 2000“ ir kitas saugomas teritorijas – apie 30 km nuo Šiaulių ir apie 22 km nuo Panevėžio – elito sisteminių ydų apsireiškimo pavyzdys, kai teisinis nihilizmas tampa vyraujančia norma valdančiajam pseudoelitui“,– pareiškė T. Rutkauskas.

                                  Žerdami tokius garsius teiginius žemės savininkų atstovai ištraukia senus Vyriausybės dokumentus ir, jais remdamiesi, tvirtina, esą Vyriausybei vienašališkai, be Seimo pritarimo, priėmus sprendimą, geležinkelis buvo suprojektuotas per naujas teritorijas, kurios prieštarauja strateginiam planavimo dokumentui. Ši nauja „Rail Baltica“ geležinkelio linija tiesiama apie 22 kilometrus už Panevėžio.

                                  Šiame projekte visuomenė, pasak pašnekovų, lieka podukra, kuri neįtraukiama į sprendimo priėmimo grandinę nuo pradinės projekto idėjos iki jos paskelbimo bei vykdymo.

                                  Kur tas aukso puodas?

                                  „Rail Baltica“ projektą T. Rutkauskas vadina oro pilimis, kuriai Lietuva turės rasti apie 6 mlrd. eurų. Apie finansavimo šaltinius LŽSS nariai teigia konkrečių žinių niekaip neišgirstantys, esą dar nėra nė vieno tvirto aukso puodo geležinkeliui tiesti.

                                  „Nors „Rail Baltica“ projekto privaloma sąlyga, kad jis būtų ekonomiškai pelningas, kaštų ir naudos analizė nėra atlikti iki galo. Kokį pelną atneš „Rail Baltica“ antras dubliuojantis geležinkelis, Vyriausybė nežino. Visuomenei peršamas projektas – katė maiše. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ypač dideli ir ilgai trunkantys infrastruktūriniai projektai privalo turėti užtikrintą finansavimo šaltinį. „Rail Baltica“ tokio neturi“, – aiškina T. Rutkauskas ir V. Damanauskas.

                                  Anot jų, „Rail Baltica“ gali būti vienas iš tų projektų, kurie pasmerkti amžinai nesibaigti.

                                  „Gal tokiais būdais vykdomas projektas tam ir sugalvotas“, – nuogąstauja V. Damanauskas.

                                  LŽŽS atstovai rodo prieš metus pateiktą Europos Audito Rūmų pateiktą specialią ataskaitą, kurioje Europos greitųjų traukinių tinklas vadinamas ne tikrove, o tik neveiksminga samplaika.

                                  „Šioje ataskaitoje aiškiai rekomenduojama deramai atsižvelgti į alternatyvų sprendimą – atnaujinti esamas paprastąsias linijas – ir taip sutaupyti milijardus eurų. Nes sprendimas tiesti greitojo geležinkelio linijas grindžiamas politiniais sumetimais, nėra atliekama sąnaudų ir naudos analizė, daugeliu atvejų labai greito geležinkelio traukiniai rieda vidutiniškai daug mažesniais greičiais (tik 45 procentais maksimalaus greičio) nei projektinis tų linijų greitis. Greitojo geležinkelio infrastruktūra yra brangi: vidutiniškai 1 km audituotų linijų kainuoja 25 milijonus eurų, viena sutaupyta kelionės minutė kainuos daugiau kaip 100 milijonų eurų“, – vardijo žemės savininkų atstovai.

                                  Skundai verčia nerimauti

                                  T. Rutkauskas ir V. Damanauskas seka kiekvieną projekto „Rail Baltica“ detalę ir yra dažni svečiai Vyriausybėje, Seimo kabinetuose. Anot jų, dauguma kitų perimtų žemių savininkų esą nuleido rankas ir nestoja su šakėmis prieš atvažiuojantį europinį traukinį.

                                  „Pas buvusį susisiekimo ministrą buvome kelis kartus, jis mums nedavė atsakymo, kaip apsaugoti paprastą žmogų nuo tokių projektų, kaip užtikrinti jų pragyvenimo šaltinį, kai atima vienintelį jo darbo įrankį – žemę. Paskutinį kartą mūsų net nebeklausė“,– teigė V. Damanauskas.

                                  Šią savaitę jie dar kartą susitiko su Panevėžio rajone išrinkta parlamentare Guoda Burokiene, anksčiau bandžiusia pateikti siūlymą perkelti savininkams „Rail Baltica“ projektui nacionalizuotų žemių sklypus į kitas vietas.

                                  „LŽSS nariai man pateikė tikrai diskutuotinų detalių, manau, kad reikia iš naujo peržiūrėti šitą klausimą. Nors tai yra strategiškai Lietuvai svarbus projektas, kažkas jame negerai, jei kyla toks pasipiktinimas ir teismuose tiek skundų“, – teigė parlamentarė.

                                  Seime, anot jos, „Rail Baltica“ nėra didžiausio dėmesio sulaukusi tema. Ją seimūnai daugiau palietė tik 2016 metų kadencijos pradžioje.

                                  Finansavimas aiškus

                                  Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento Projektų vadovas Domas Jurevičius patikino, kad prasidėję teisminiai procesai dėl reikalingų sklypų perėmimo paties projekto „Rail Baltica“ nestabdo. Anot įmonės atstovo, vykdant procedūras pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymą darbai gali būti vykdomi paraleliai neatsižvelgiant į tai, ar kyla teisminiai ginčai.
                                  Į LŽŽS klausimą, kodėl Lietuvai prireikė naujo geležinkelio, kai jau toks pat yra senesnis, projekto vykdytojai teigia, jog dar viena linija buvo parinkta atsižvelgus į UAB „Sweco“ atliktos studijos išvadas. Buvo analizuota keletas „Rail Baltica“ linijos alternatyvų: pro Šiaulius ir Panevėžį.

                                  „Įvertinus įvairių teigiamų ir neigiamų faktorių visumą, racionaliausia buvo pripažinta linija pro Panevėžį. Tikslios regioninių stočių vietos kol kas nėra nustatytos. Pernai vokiečių įmonė „ETC Transport Consultants“ GmbH padarė eismo organizavimo ir maršrutų planą, kuriame nurodytos potencialios stočių vietos“, – teigė D.Jurevičius.
                                  r „Rail Baltica“ finansavimo šaltiniai, anot jo, yra aiškūs. Pagal dabar esančią finansavimo schemą 85 proc. reikiamų lėšų skiria Europos Sąjunga, likusius 15 proc. – Lietuvos biudžetas.
                                  Pasikeitus susisiekimo ministrui projektas, pašnekovo teigimu, „Rail Baltica“ išlieka prioritetiniu transporto projektu.

                                  Skaičiai

                                  „Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje.

                                  Projektas turi būti įgyvendintas iki 2026 m. Įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų. Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Geležinkelis sujungs maršrutą tarp Talino ir Varšuvos.

                                  „Rail Baltica“ traukinys, skirtas keleiviams ir kroviniams vežti, bus varomas elektra. Didžiausias traukinio greitis: 249 km/val. (keleivinių traukinių) ir 120 km/val. (krovininių traukinių). Pradžioje tikimasi bent 100 keleivių per vieną traukinio reisą.

                                  Numatyta, kad greituoju traukiniu iš Panevėžio bus galima Taliną pasiekti per 2.39 val., Rygą – per 55 min., Vilnių – per 57 min., o Kauną – per 37 min.

                                  Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...totele-teisme/

                                  Comment


                                    Kazkas is google translate misraines

                                    Comment


                                      „Rail Baltica“ linijoje numatytos ir regioninės keleivių geležinkelių stotys
                                      Nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį juo kursuos ne tik greitieji keleiviniai traukiniai tarptautiniais maršrutais – visoje linijoje numatoma įrengti regionines geležinkelio stotis, kurios aptarnaus vietiniais maršrutais važiuojančius keleivius...

                                      ...Įrengs naujas regionines stotis

                                      Planuojama, kad „Rail Baltica“ žemėlapyje regioninės keleivių geležinkelių stotys Lietuvoje nuo Latvijos sienos pietų kryptimi galėtų įsikurti šiuose taškuose: Joniškėlis, Panevėžys (tarptautinė stotis), Kėdainiai, Jonava, Kauno oro uostas, Palemonas , Kaunas (tarptautinė stotis), Kazlų Rūda, Marijampolė, Šeštokai.

                                      Vilniaus-Kauno atšakoje regioninės stotys keleiviams numatytos Lentvaryje, Vievyje ir Kaišiadoryse.

                                      Tarp regioninių stočių dėl trumpesnių jų atstumų keleiviniai traukiniai galės įsibėgėti maksimaliu saugiu greičiu iki 160-200 km/val.

                                      Greitas ir saugus susisiekimas

                                      „Rail Baltica“ geležinkelio eksploatavimo plane numatyta, kad traukiniai kursuos bent kas dvi valandas: abiem kryptimis per dieną važiuos po aštuonis greituosius traukinius, o naktį numatyti papildomi du ekspreso traukiniai...
                                      Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/partnerio-turin....d?id=82304457
                                      Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                                      Comment


                                        "briedas"

                                        Comment


                                          Tai kaip suprantu, traukinių stotis prie pat Kauno oro uosto terminalo nenusimato (nors buvo kalbėta apie požeminę stotį)?
                                          Tarptautiniai traukiniai, pravažiuodami vos už 3,5 km, nestos, o stos tik regioniniai (t.y. Kaunas-KUN, kas patogu tik kauniečiams), ir dar reikės nuolat kursuojančio autobuso (nepatogus perlipimas su lagaminais dėl 10 minučių privežimo). O gal vis dėlto atšaka iki terminalo bus, t.y. traukinys Kaunas-KUN privažiuos prie pat terminalo? Jeigu taip, tai gal ateityje būtų galima ištaisyti situaciją: įrengti tarptautiniams traukiniams sustojimą prieš pat geležinkelio išsišakojimą link oro uosto, ir šičia jau lauktų traukinukas keleiviams pavežti iki terminalo. Persėdimas traukinys-traukinys tikriausiai būtų patogesnis, negu traukinys-autobusas.

                                          Beje, taip išeina, kad RailBaltica Rygos oro uostą lietuviams daro dar patrauklesnį, o Kauno – dar nepatogesnį dėl nenumatyto tarptautinių traukinių sustojimo... Forumiečiai, atsakykite, negi nebuvo jokio gudresnio varianto?
                                          Tinklaraštis apie miestus, transportą ir knygas

                                          Comment

                                          Working...
                                          X