Geriausia buto vieta Vilniuje

[John]

Naujininkų artimumas iki senamiesčio mano akyse visiškai nepakelia jų vertės. Man tai kažkas šūdino ir už bėgių netgi.
Senamiestis man visiškai nėra būtinas pastoviai čia ir dabar. Svarbiau pažiūrėti į tai, ar neužneša malkomis, anglimi kūrenamų pečių dūmų ir tuo požiūriu viskas kas randasi centro duobėje ir netgi tavo "geroji" Antakalnio dalis yra deja šiuo požiūriu š. Vyraujantys vėjai yra pietvakarių.
Kaip ir pvz privačių namų kvartalas duobėje ~Krutulio g. priešais Baltupius. Žiema ten ramiu oru kabo jų pačių smalkės.

Šiaip seku tiek KD10, tiek, ypač KD2.5 rodiklius jau daugelį metų per Aqicn.org, o paskutinius kelis metus su detektoriais savo bute, kur paprastai laikau atidarytas langus. Realiai labai retai kada tarša būna didelė ir nėra esminio skirtumo, ar tai centras, ar Šnipiškės ar Fabijoniškės.

O Naujininkams vertės dar prideda proximity iki Geležinkelio stoties. Ypač su perspektyva, kad galbūt kada nors iki Vilniaus ateis Rail Baltica.

[Arunasx]

Šiaip seku tiek KD10, tiek, ypač KD2.5 rodiklius jau daugelį metų per Aqicn.org, o paskutinius kelis metus su detektoriais savo bute, kur paprastai laikau atidarytas langus. Realiai labai retai kada tarša būna didelė ir nėra esminio skirtumo, ar tai centras, ar Šnipiškės ar Fabijoniškės.
O Naujininkams vertės dar prideda proximity iki Geležinkelio stoties. Ypač su perspektyva, kad galbūt kada nors iki Vilniaus ateis Rail Baltica.

Naujininkai man pirmiausia ne oro požiūriu užteršti, o faunos smegenų. Ir bendrai toks visai ne fengšui rajonas. Nei vienas normalius pažįstamas ten keltis net minties neturėtų.

[Obi-Wan Kenobi]

Naujininkai, Vilkpedė, stoties rajonas, ten lochai viliojami pasakomis apie gentrifikaciją. Nū typo, bus kaip Užupyje, kur buvo banditų rajonas, o dabar posh dalše niekuda. Tik kad Vilnius neturi tiek potencialo visa tai gentrifikuoti. Taip, dar Paupys pavyko, labai pavyko. Bet tai ir viskas, ką kol kas galim išspausti.

[VLR]

Naujininkų artimumas iki senamiesčio mano akyse visiškai nepakelia jų vertės. Man tai kažkas šūdino ir už bėgių netgi.
Senamiestis man visiškai nėra būtinas pastoviai čia ir dabar. Svarbiau pažiūrėti į tai, ar neužneša malkomis, anglimi kūrenamų pečių dūmų ir tuo požiūriu viskas kas randasi centro duobėje ir netgi tavo "geroji" Antakalnio dalis yra deja šiuo požiūriu š. Vyraujantys vėjai yra pietvakarių.
Kaip ir pvz privačių namų kvartalas duobėje ~Krutulio g. priešais Baltupius. Žiema ten ramiu oru kabo jų pačių smalkės.

Centro duobė yra mitas, kaip ir visokios teorijos apie pietvakarių vėjus ir panašius dalykus. Pilna taršos žemėlapių - kuris iš jų koreliuoja su (prisegtu) Vilniaus reljefo žemėlapiu (t.y. kur aukštesnėse vietose yra daugiau taršos, o žemesnėse - mažiau)?

(Žemėlapis paimtas iš čia: https://www.arcgis.com/apps/mapviewe...5c96e6b03ce655)

[VLR]

O dėl buto vietos tai siūlyčiau tiesiog pirkti butą ten, kur galima pasiekti daugiausia dalykų pėsčiomis, ypač darbą. Iš naujesnių rajonų aš (jei įmanoma) pirkčiau Šnipiškėse dėl darbo vietų ir 'tikro' centro (upės) artumo. Minusas būtų pirkti prie pat tų senų trobų, nes per arti esantys butai su tarša žiemą gali nesusidoroti net su rekuperatoriaus filtrais (kiek tolimesni butai problemų neturės). Iš senesnių rajonų (jei įmanoma) rinkčiausi arčiau ofisynų esančias Žvėryno, Naujamiesčio ar Senamiesčio dalis, vėlgi dėl darbo vietų pasiekiamumo pėsčiomis (tai yra labai svarbu). Butas privalėtų turėti rekuperatorių su gerais filtrais (ar galimybe juos įsirengti) nepriklausomai nuo to, kur jis yra, nes mieste oras yra mėšlinas visur. Jei butas bus prie didelio kelio tai, be abejonės, bus minusas, daugiausia dėl motociklų vasarą ir šiaip didesnio triukšmo, bet tragedijos tikrai nebus, ypač jei įmanoma įsirengti akustinius langus ir pasidaryti miegamąjį į ne kelio pusę. Taršai tai skirtumo nebeturės didelio.

[Arunasx]

O dėl buto vietos tai siūlyčiau tiesiog pirkti butą ten, kur galima pasiekti daugiausia dalykų pėsčiomis, ypač darbą. Iš naujesnių rajonų aš (jei įmanoma) pirkčiau Šnipiškėse dėl darbo vietų ir 'tikro' centro (upės) artumo. Minusas būtų pirkti prie pat tų senų trobų, nes per arti esantys butai su tarša žiemą gali nesusidoroti net su rekuperatoriaus filtrais (kiek tolimesni butai problemų neturės). Iš senesnių rajonų (jei įmanoma) rinkčiausi arčiau ofisynų esančias Žvėryno, Naujamiesčio ar Senamiesčio dalis, vėlgi dėl darbo vietų pasiekiamumo pėsčiomis (tai yra labai svarbu). Butas privalėtų turėti rekuperatorių su gerais filtrais (ar galimybe juos įsirengti) nepriklausomai nuo to, kur jis yra, nes mieste oras yra mėšlinas visur. Jei butas bus prie didelio kelio tai, be abejonės, bus minusas, daugiausia dėl motociklų vasarą ir šiaip didesnio triukšmo, bet tragedijos tikrai nebus, ypač jei įmanoma įsirengti akustinius langus ir pasidaryti miegamąjį į ne kelio pusę. Taršai tai skirtumo nebeturės didelio.

https://experience.arcgis.com/experi...m%C4%97lapiai/

Pateiktame žemėlapyje matosi, kad arčiausiai minimalus užterštumas yra ties Jeruzale/Baltupio kraštu, tai kad teiginys apie šūdiną orą visur yra iš piršto čiulptas.

[Arunasx]

Centro duobė yra mitas, kaip ir visokios teorijos apie pietvakarių vėjus ir panašius dalykus. Pilna taršos žemėlapių - kuris iš jų koreliuoja su (prisegtu) Vilniaus reljefo žemėlapiu (t.y. kur aukštesnėse vietose yra daugiau taršos, o žemesnėse - mažiau)?

O tai kas pagal tave yra tas žalumas Žvėryno - Senamiesčio rajonuose? Ir Lazdynai - Šeškinė nėra ant kalno?
Gal tu Vilniuje nesi buvęs iš viso?

[VLR]

O tai kas pagal tave yra tas žalumas Žvėryno - Senamiesčio rajonuose? Ir Lazdynai - Šeškinė nėra ant kalno?
Gal tu Vilniuje nesi buvęs iš viso?

Tai nėra duobė, tai yra upės lygis, kuriame gyvena didesnė dalis Vilniaus populiacijos, įskaitant žmonės gyvenančius ne centre esančiuose rajonuose kaip Valakampiai, Lazdynai, Lazdynėliai, Žirmūnai ir kt. Terminas 'centro duobė' dažnai yra naudojamas apibūdinti neva didesnį užterštumą turinčias miesto teritorijas, dėl neva tose vietose 'nusėdusios' taršos. Šį mitą dažniausiai kartoja žmonės gyvenantys komiblokuose ant kalno, miesto šiaurės vakaruose (tokie, kaip pvz. Bačiulis). Tai yra labai populiarus mitas, kurį labai greitai paneigė atsiradę miesto taršos žemėlapiai, kurie nerado jokios koreliacijos tarp Vilniaus reljefo ir nei vieno iš taršos tipų.

Pateiktame žemėlapyje matosi, kad arčiausiai minimalus užterštumas yra ties Jeruzale/Baltupio kraštu, tai kad teiginys apie šūdiną orą visur yra iš piršto čiulptas.

Tu žiūri į vieną taršos tipą. Atsidaryk pvz. kad ir kietųjų dalelių vidutinę metinę koncentraciją ir pamatysi, kad Jeruzalė yra vienas labiausiai užterštų rajonų mieste. Gal ir galima rasti kažkokių neapgyvendintų užkampių su kiek geresne oro kokybe, bet šiuo metu Vilniuje nėra nei vieno tankiai apgyvendinto rajono, kuriame galėtum ramiai kvėpuoti nefiltruotu oru visus metus.

[Arunasx]

Tu žiūri į vieną taršos tipą. Atsidaryk pvz. kad ir kietųjų dalelių vidutinę metinę koncentraciją ir pamatysi, kad Jeruzalė yra vienas labiausiai užterštų rajonų mieste. Aišku galima rasti kažkokių neapgyvendintų užkampių, bet šiuo metu Vilniuje nėra nei vieno tankiai apgyvendinto rajono, kuriame galėtum ramiai kvėpuoti nefiltruotu oru.

Linką numesk prašau kur žiūri

[John]

Naujininkai, Vilkpedė, stoties rajonas, ten lochai viliojami pasakomis apie gentrifikaciją. Nū typo, bus kaip Užupyje, kur buvo banditų rajonas, o dabar posh dalše niekuda. Tik kad Vilnius neturi tiek potencialo visa tai gentrifikuoti. Taip, dar Paupys pavyko, labai pavyko. Bet tai ir viskas, ką kol kas galim išspausti.

Čia gana klaidingas požiūris generalizuoti, kad gentrifikacija yra vienintelis ar svarbiausias kriterijus. Naujininkus ar Stoties rajoną vertinu ne dėl to, kad ten kada nors galimai bus gentrifikacija. Šitas dalykas į mano lygtį vertinant buto lokaciją iš esmės nepatenka t.y. darau automatinę prielaidą, kad jokios gentrifikacijos ten net nebus, o jeigu bus, nu tai dar geriau. Išvis, mano požiūriu, šitų vietų gentrifikacija yra labiau "nice to have" ir gana mažai reikšmingas kriterijus, o ne kažkoks esminis faktorius. Kur kas daugiau svorio teikiu lokacijai, VT, artumui iki Geležinkelio stoties, patogumą nukeliauti iki oro uosto, parduotuvių, walkability, ir visų kitų dalykų, iš kurių realiai susideda gyvenimo kokybės visuma, prieinamumą toje vietoje.

Na o jei visgi norim truputį pageneralizuoti ir pažiūrėti averages, tai atsidarom Aruodas.lt ir gana greit susidarysim bendrą vaizdą, kurios būsto vietos Vilniuje yra brangiausios t.y., ką žmonės realiai labiausiai vertina.

[VLR]

Linką numesk prašau kur žiūri

Tas pats linkas, kuriuo pats pasidalinai. Tiesiog išskleisk kairėje '2025-ųjų prognozė' ir pasirink kietųjų dalelių metinę koncentraciją vietoje pasirinkto monoksido.

[Arunasx]

Tas pats linkas, kuriuo pats pasidalinai. Tiesiog išskleisk kairėje '2025-ųjų prognozė' ir pasirink kietųjų dalelių metinę koncentraciją vietoje pasirinkto monoksido.

Man patikimiau žiūrėti į 2022 rezultatus, ne kažkokią neaiškią prognozę, tai tikrai nėra taip kaip sakei.

[gerietis]

Automobilistui gyvenimo Naujininkuose pliusas kad į darbą ir iš jo geležiaku ar Laisvės pr. važiuoji priešinga kryptimi negu stovi kamštis.

[eigh]

Prisimenant ankstesnes diskusijas apie geriausias Vilniaus vietas ir naujai statomus projektus, dalijuosi įdomiu 15min.lt straipsniu apie tai, kas yra patogus ir jaukus miestas. Yra ir dalis apie viešąjį transportą, gatvių siaurinimą. Rekomenduoju visiems paskaityti

Miesto sociologė Dalia Čiupailaitė-Višnevska: mus veikia viešai formuojami pasakojimai, kaip „gerai gyventi“

<<...>>

Kai galvojame apie miestiškas teritorijas, įsivaizduojame gatves su namais, kurių pirmuose aukštuose – parduotuvės, kavinės, viešos erdvės, skverai, žaidimų aikštelės ir pan. Vilniuje tokį miesto gyvenimą galime patirti Senamiestyje, Naujamiestyje, šiek tiek Antakalnyje, Žvėryne – arčiau centro esančiose teritorijose. Bet naujos kaimynijos, išskyrus Paupį, nėra taip statomos.

Beveik visi nauji būstai – o miestas didžiąją dalimi ir susidaro iš būstų, – yra statomi uždaromis gyvenvietėmis. Man tai atrodo kaip kolektyvinės traumos raiška urbanistinėje erdvėje. Būsiu nepopuliari, nes galbūt daug kam patinka taip gyventi – kokia tuomet trauma? Bet galime pasižiūrėti, ką tai kuria ilguoju periodu.

Posocialistiniu laikotarpiu normų neaiškumo situacija kūrė negatyvią patirtį. Šią nuotaiką pasigavo nekilnojamojo turto vystytojai, rinkodaros specialistai ir pradėjo reklamuoti: gyvensi tik bendraminčių bendruomenėje, viskuo bus pasirūpinta, nebus netvarkos. Viskas nauja, švaru, aptverta ir saugu.

Tai šiek tiek regimybė, nors galbūt tokiose bendruomenėse iš tiesų gali būti lengviau susitarti, jose yra patogių praktinių dalykų. Bet ilgalaikėje perspektyvoje, kai miestą statai tokiomis atskiromis, aptvertomis urbanistinėmis salomis, mieste ima mažėti viešosios erdvės. Viena vertus, vienos viešosios erdvės užstatomos, kad galėtų atsirasti naujas būstas. Kita vertus, toks statymas naujų viešųjų erdvių apskritai neskatina – šios urbanistinės salos aptvertos, praeiviai pro jas neina, ir jų viduje daug paslaugų atsirasti negali, nes jomis naudotųsi per mažas skaičius žmonių. Palei tokias salas einančios gatvės tampa ne socialinio gyvenimo erdve, o veikiau mašinų kanalais.

Bet žmonėms vis tiek reikia ir apsipirkti, ir patirti viešąjį gyvenimą, ir nueiti į kirpyklą. Kur tuomet visa tai atsiranda? Tai persikelia į prekybos centrus. Nes esant tokioms kaimynijų struktūroms, nėra kur rastis integruotai miesto patirčiai su kavinukėm, kur paskaitysi knygą, ar parkais ir žaidimų aikštelėmis, kur sutiksi kitus gyventojus.

<<...>>

https://www.15min.lt/kultura/naujien...ti-285-2251072

[Skeptikas]

Kažkokia skirtingų dėmenų kiaušinienė. Suplakamos privačios teritorijos, gyvos gatvės ir t.t. Tai ir gaunasi demagogija.

Ir autorės miestiškumo kriterijai švelniai tariant abejotini:
"Pavyzdžiui, nuo mano namų iki Rotušės važiuojant automobiliu yra 15 min., bet autobusas važiuoja dukart per valandą, vakare – kartą per valandą, nors gyvenu visiškai miestiškoje miesto dalyje, viename didžiausių miesto rajonų. Yra stotelė, nuo kurios viešasis transportas važiuoja dažniau, ji tik už 10 min. Bet iki jos turiu eiti be šaligatvio, per trijų gatvių susiliejimo sankryžą be perėjos ir lipti į duobėtą kalną."
- skamba kaip eilinis užstatytas bulvialaukis, bet miesto požymių nematytim, autorei atrodo kitaip.

[Sula]

Ko norėt iš miesto ir architektūros sociologės?
Čia vėl grįžtam prie to, kas yra miestas. Žvėrynas šiaip jau irgi nėra miestas.

[Obi-Wan Kenobi]

Tipiškai post-modernus požiūris. Vakaruose, kur jau praeitas miesto modernizavimo etapas, grįžtama prie natūralumo. Kiek apsilupę pastatai, natūraliai želiančios žaliosios edvės ir pan. Bet pas juos tai jau yra “post” etapas, tas “natūralumas” remiasi į labai tvirtą dar senų modernių laikų pagrindą: viešasis transportas, gatvių tinklas, kvartalų suplavimas. Kaip sakoma, norint būt hipsteriu, reikia turėt turtingus tėvelius.
Keista, kad miesto sociologė to nežino. O gal ir ne keista, ko norėt iš VGTU auklėtinės

[manometras]

Ko norėt iš miesto ir architektūros sociologės?
Čia vėl grįžtam prie to, kas yra miestas. Žvėrynas šiaip jau irgi nėra miestas.

Būtent. Istoriškai tai buvo jau priemiestis, pilnas gamtos, ir dalis gyventojų net laikė gyvulius.
Kiekvienas miestas turi savo istoriją, kuri ir lėmė net ir dabartinę jo struktūrą, jo gyventojų dabartines pažiūras, papročius, įsitikinimus ir galimybes.
Atėnai skiriasi nuo Londono. Šiaurės Atėnais vadinamas Vilnius skiriasi nuo Atėnų. Toliau kurti miestą galima tik pamažu ir tik iš to, kas jame jau yra ir buvo.
Tikiuosi, kad mūsų miestai nebus griaunami ir statomi iš naujo ant griuvėsių taip aktyviai ir skubiai greitai, kaip kokioj Kinijoj.

[Sula]

Būtent. Istoriškai tai buvo jau priemiestis, pilnas gamtos, ir dalis gyventojų net laikė gyvulius.

Aš pats vaikystėje dar laisčiau didžiulius daržus, kurie buvo ant šlaito už kinostudijos prie dabartinio vantinio tilto.

[digital]

Apie norą apsitverti imho labai teisingai rašo, kaip tik tos vietos ir pacituotos.