NT rinka Vilniuje (2013 -...)

[Tikras architektas]

Aš sutinku kad kalbėjau iš asmeninio burbulo perspektyvos. Man atrodo Vilniuje gyvena dvi nedaug tarpusavyje bendro turinčios grupės.

Vilniuje gyvena dvi nedaug tarpusavyje bendro turinčios grupės. Viena grupė, kuri galvoja, kad gyvena "burbule" ir yra dvi nedaug tarpusavyje bendro turinčios grupės ir jie priklauso tai "geresnei". Ir kita grupė, galimai "prastesnė", bet adekvatesnė. Na ir dar yra kvazisociologai-antropologai, bet čia gal jau asmenybės bruožas.

[Kristisz]

Prie temos noreciau pridurti, kad Lietuvoje vyrauja atlyginimu nelygybe. IT'shnikai ir siaip siauresni specialistai gauna kelis vidutinius, o labai didelis darbuotoju sluoksnis negali islipti is 1500 netto lubu "balos".
Tuo tarpu vakaru salyse kur tu bedirbtum, ar logistu ar med sesele ar klientu aptarnavime ar gaisrininku - greiciausiai tavo atlyginimas bus toks pats kaip ir middle IT'shniku ir artimas butent tam vidurkiui. Taigi visa ekonomika yra labiau diversifikuota ir sakyciau atsparesne.

Aš sutinku kad kalbėjau iš asmeninio burbulo perspektyvos. Man atrodo Vilniuje gyvena dvi nedaug tarpusavyje bendro turinčios grupės. Viena jaunesnė, išsilavinusi, kalbanti angliškai, dirbanti tarptautinėse įmonėse, ar geresnėse lietuviškose įmonėse, ar savo versluose, kurių atlyginimo vidurkis yra koks 1600 eur (čia Danske banko paskutinių kelių mėnesių vidurkis, jis su 4k darbuotojų gerai parodo šitos rinkos situaciją). Tai šitai grupei beveik visos vietos Vilniuje neskaitant Senamiesčio ir jo artimesnių prieigų yra nesunkiai įperkamos tik daromi kompromisai tarp vietos ir buto dydžio - vieniems geriau 30 kv.m Naujamiestyje, kitiems 50 kv.m Visoriuose, dar kitiems 80 kv.m Kalnėnuose ar kitam priemiestyje. Kita grupė, turbūt didesnė, yra daugiau vyresni, mažiau išsilavinę ar neturintys moderniai darbo rinkai reikalingų kompetencijų, ar uždirbantys bet turintys daugiau šeimyninių įsipareigojimų. Daug kas šioje grupėje neįpirktų naujų butų arčiau centro, nors daug kas ir gyvena tuose pačiuose rajonuose kaip Naujamiestis, Žirmūnai ir pan. Tik jie mažai dalyvauja būsto rinkoje, nes poreikiai stabilūs ir sunkiai rasi kažką geriau savo situacijai nei sovietų pastatytas butas kur moki tik už komunalinius. Užsienyje tokių didelių skirtumų nėra, ypač kad būdamas vieno sluoksnio apačioje, uždirbtum daugiau negu beveik visas likęs kitas sluoksnis ir ten visos pe srityse turėsi daugiau padirbėti kad pasiektum vidurkį. Todėl lyginantis su tą patį darbą dirbančiais užsieniečiais kolegomis subjektyviai ir atrodo kad Vilniuje gali įpirkti daugiau, nors tai yra perspektyva iš burbulo, ir daugelio vilniečių realybė tokia nėra.

[Kristisz]

7-8 aukstu namai nebent vyrauja super dideliuose didmiesciuose, kur labai truksta vietos. Kalbu apie Paryziu, Roma ar Milana. Aisku, yra isimciu, pvz Roterdamas. Bet daugumoje vietu - Briuselyje, Amsterdame, Nicoje, Vienoje vyrauja 3-5 aukstu namai, nes jie suteikia zymiai didesne gyvenimo kokybe. Taip, daugiaauksciu bustu irgi yra, bet jie dazniausiai yra social housing, suteikiantys kita privaluma - affordable housing visiems.

Iš to ką pastebėjau vakarų Europos miestuose, tarkim Miunchene ar Vienoje, tai kad aukštingumas priklauso nuo gatvės - senesnėse dalyse ar šiaip siauresnėse gatvėse kur vietos tik pėstiesiems ar vienai mašinai bus 2-3 aukštai (Vilniaus atitikmuo Šv. Stepono siauresnė dalis, Raugyklos ar šiaip senamiesčio gatvės), standartinėse dviejų juostų gatvėse kurių yra daugiausia bus 3-5 aukštai (Vilniaus atitikmuo Algirdo, Aguonų, Vivulskio ir pan ir tai jau per plačios jos lyginant), ir prie keturių juostų gatvių jau stovi 5+ aukštai. Dar priedo senesni pastatai turi aukštesnes lubas, tai galima daug kur pamatyti vaizdą kur plačioje gatvėje šalia prieškarinio penkiaaukščio įterptas pokarinis septynaukštis bus tik vos vos aukštesnis ir akivaizdžiai langų linijos nesutampa.

Vilniaus problema kad mes neturime didelio standartinių siaurų dviejų juostų gatvių tinklo (tik Naujamiesčio dalyje toks likęs), turime arba per plačias dviejų juostų gatves arba per plačias keturių juostų gatves. Kadangi visiškai neracionalu gatves siaurinti (esamų pastatų neperstumsi), tai ganėtinai geras sprendimas siaurinti važiuojamąją dalį, pasodinti žalumos, nutiesti dviračių takus ir plačius šaligatvius, ir tada statyti 7-8 aukštų namus kad išlaikyti efektyvų tankumą. Manau geriau platesnė gatvė labiau atitinkanti 21 amžiaus poreikius įvairioms transporto rūšims ir žalumai mieste, bet aukštesni namai, negu žemesni namai ir siauresnės gatvės kuriose kažkam nelieka vietos (galima būtų jei visiškai atsisakytume automobilių bet suprantu kad kol kas tai utopija).

[SoulMulticast]

Prie temos noreciau pridurti, kad Lietuvoje vyrauja atlyginimu nelygybe. IT'shnikai ir siaip siauresni specialistai gauna kelis vidutinius, o labai didelis darbuotoju sluoksnis negali islipti is 1500 netto lubu "balos".
Tuo tarpu vakaru salyse kur tu bedirbtum, ar logistu ar med sesele ar klientu aptarnavime ar gaisrininku - greiciausiai tavo atlyginimas bus toks pats kaip ir middle IT'shniku ir artimas butent tam vidurkiui. Taigi visa ekonomika yra labiau diversifikuota ir sakyciau atsparesne.

[ttttt]

Aš rašau postus su nuorodomis ir šaltiniais, o jūs ant manęs pilate kažkokius nekonkrečius skiedalus

Nešvaistykit savo laiko, praeitą kartą kai diskutavome šita tema žmogus nematė skirtumo tarp Vilkpėdės ir Šnipiškių, aiškino, kad medžiagų ir darbo kainos Lietuvoje ir Danijoje/Švedijoje nelabai ir skiriasi, o IT specialistai Lietuvoje šiaip gauna ne ką daugiau nei statybininkai

[TIME]

Bet Europos miestuose visur rasime pilną perimetrinį užstatymą ir centrinėje dalyje daugumoje miestų aš matau dar didesnė aukštingumą (7-8 aukštus), nei pvz Šnipiškėse arba šiuo atveju Naujamiestyje. Tai ar LT insoliacijos reikalavimai aukštesni ar EU nekreipia dėmesio į žmonių sveikatą?
Laukiu viso kvartalo pabaigos projekte Naujasis skansenas, bet žiūrint į projektą tie atskiri pastatai su dideliais tarpais tarp jų man neatrodo šiuolaikinis gyventojams patogus sprendimas. Kadangi perimetru atsiranda nelabai naudojami tarpai, tai vidiniam kieme vietoj erdvės gyventojams atsiranda pastatai ir kiemo beveik nelieka. Aš net perimetriniu užstatymu vargiai galiu pavadiniti ir panašiau į laisvą užstatymą kaip kokiose Viršuliškėse.
Kaip visada visur yra savi pliusai, savi minusai.

7-8 aukstu namai nebent vyrauja super dideliuose didmiesciuose, kur labai truksta vietos. Kalbu apie Paryziu, Roma ar Milana. Aisku, yra isimciu, pvz Roterdamas. Bet daugumoje vietu - Briuselyje, Amsterdame, Nicoje, Vienoje vyrauja 3-5 aukstu namai, nes jie suteikia zymiai didesne gyvenimo kokybe. Taip, daugiaauksciu bustu irgi yra, bet jie dazniausiai yra social housing, suteikiantys kita privaluma - affordable housing visiems.

Del atlyginimu, jie vidutiniskai 3x mazesni nei Vakaru valstybese. Tiesa, kuo aukstesniame karjeros laiptelyje, jie tampa mazesni del didziules pajamu nelygybes Lietuvoje ir progresiniu mokesciu nebuvimo. Bet kai net minimali alga Vakaru Europos valstybese gerokai didesne uz "super preztizini" vidutini atlyginima Vilniuje, tai net neverta giliau gilintis, ieskant isimciu (o ju yra- verslininkams ar "individualiai dirbantiems" Lietuvoje mokesciai ypac mazi, tad kokie "ant saves dirbantys" konsultantai ar grafikos dizaineriai gali uzdirbti ir daugiau)

[Creatium]

Kažin, o Swedbank būstinės valdytojams sakė kas nors, kiek jiems kainuoja to medinio fasado priežiūra?

[Obi-Wan Kenobi]

Sostines reiktų lyginti su sostinėmis, o antrus miestus su antrais, t.y. Vilnių palyginus su Stokholmu, Kopenhaga, o Kauną su Gotebergu, Diuseldorfu. Taip pat ir pajamas reiktų lyginti su realiomis visomis pajamomis, ne tik algomis ant popieriaus.

Kauną lyginti su Diuseldorfu? Kaip tik vakar buvau Kaune, kaip buvo subinė, taip ir liko. Labiau depresyvaus ir nudrožto miesto dar reikia gerai paieškoti.

[VLR]

Yra skaičiai, bet yra ir subjektyvesnių vertinimų, tam ir yra forumas apie juos diskutuoti. Kitu atveju tai kam išvis diskutuoti, pasidalinam kartą į mėnesį atnaujintą statistiką, visi kartu pritariam kad dar vis gyvenam šūdinai, ir toliau grįžtam į kasdienę depresiją iki sekančio statistikos aptarimo.

O subjektyviai:
- Vilniuje vidutinis atlyginimas yra labiau apatinė riba to ką gauna jaunas žmogus pradėjęs dirbti tarptautinėje kompanijoje po mokslų, didžioji dalis žmonių (turintys iki 10 metų darbo stažą) tarptautinėse kompanijose gauna 1.5-3 vidutinius atlyginimus, o programuotojai ir 3-6 vidutinius atlyginimus. Vakaruose jauni žmonės dažniausiai uždirba žemiau ar apie vidurkį, atvirkščiai nei Lietuvoje didesnius atlyginimus gauna žmonės vėlesnėje karjeros pusėje.
- Kvadrato kaina dar ne viską pasako, nes butą perki ne kvadratais, o tokį, koks yra rinkoje. Vakaruose užstatytuose miestų centruose senesniuose pastatuose butai dažnai yra didesni, tad nepaisant santykinai nedidelės kvadrato kainos patys butai yra vis tiek sunkiau įperkami (nes esi priverstas pirkti didesnio ploto).
- Lietuvoje praktiškai neegzistuoja NT mokesčiai, kai užsienyje dažnai yra tiek visuotiniai NT mokesčiai, tiek namo bendrijos mokesčiai (pvz Švedijoje), kurie gali nemažai prisidėti prie bendros mėnesinės būsto kainos.

Sumoje gali su paskola nusipirkti ir įsirengti mažą naujos statybos butą miesto centre ir viską nesunkiai pasiekti pėsčiomis, ir tavo išlaidos būstui į mėnesį sieks kokius 500 eur, tad tai yra įperkama net su vidutiniu atlyginimu ir kalbant apie jaunus darbuotojus, labai konkurencinga Vakarų Europos kontekste.

Dėl to ir noriu kad greičiau užsistatytų ir tankėtų Naujamiestis su panašaus tipo projektais kad kainos per daug neužkiltų ir kad miesto gyventojų kiekis augtų tokioje vietoje, kur miestui reikia dėti žymiai mažiau investicijų kad tuos žmones įtraukti į darbo ir komercijos rinką.

Skaičiai yra tam, kad nebūtų daromi nepagrįsti teiginiai. Sakot, kad Vilniuje yra žmonių, kurie, uždirbdami gerokai daugiau nei miesto vidurkis, gali sau leisti nusipirkti butus miesto centre. Lygiai taip pat, Antverpene yra žmonių, kurie uždirba kelis kartus daugiau nei miesto vidurkis (t.y. apie 7000-8000 EUR), ir jie žymiai lengviau gali nusipirkti butą miesto centre, nes 1 kvadratinis metras ten kainuoja PIGIAU nei Vilniuje. Tad apie ką mes čia kalbame Nesuprantu aš leidimosi į tokius tangentus, kažkoks vandens drumstimas. Vilniaus NT nėra lengvai įperkamas vidutiniam vilniečiui lyginant su vakarų Europa, tai yra faktas, nematau čia vietos kažkokiems išvedžiojimams.

[Kristisz]

Yra skaičiai, bet yra ir subjektyvesnių vertinimų, tam ir yra forumas apie juos diskutuoti. Kitu atveju tai kam išvis diskutuoti, pasidalinam kartą į mėnesį atnaujintą statistiką, visi kartu pritariam kad dar vis gyvenam šūdinai, ir toliau grįžtam į kasdienę depresiją iki sekančio statistikos aptarimo.

O subjektyviai:
- Vilniuje vidutinis atlyginimas yra labiau apatinė riba to ką gauna jaunas žmogus pradėjęs dirbti tarptautinėje kompanijoje po mokslų, didžioji dalis žmonių (turintys iki 10 metų darbo stažą) tarptautinėse kompanijose gauna 1.5-3 vidutinius atlyginimus, o programuotojai ir 3-6 vidutinius atlyginimus. Vakaruose jauni žmonės dažniausiai uždirba žemiau ar apie vidurkį, atvirkščiai nei Lietuvoje didesnius atlyginimus gauna žmonės vėlesnėje karjeros pusėje.
- Kvadrato kaina dar ne viską pasako, nes butą perki ne kvadratais, o tokį, koks yra rinkoje. Vakaruose užstatytuose miestų centruose senesniuose pastatuose butai dažnai yra didesni, tad nepaisant santykinai nedidelės kvadrato kainos patys butai yra vis tiek sunkiau įperkami (nes esi priverstas pirkti didesnio ploto).
- Lietuvoje praktiškai neegzistuoja NT mokesčiai, kai užsienyje dažnai yra tiek visuotiniai NT mokesčiai, tiek namo bendrijos mokesčiai (pvz Švedijoje), kurie gali nemažai prisidėti prie bendros mėnesinės būsto kainos.

Sumoje gali su paskola nusipirkti ir įsirengti mažą naujos statybos butą miesto centre ir viską nesunkiai pasiekti pėsčiomis, ir tavo išlaidos būstui į mėnesį sieks kokius 500 eur, tad tai yra įperkama net su vidutiniu atlyginimu ir kalbant apie jaunus darbuotojus, labai konkurencinga Vakarų Europos kontekste.

Dėl to ir noriu kad greičiau užsistatytų ir tankėtų Naujamiestis su panašaus tipo projektais kad kainos per daug neužkiltų ir kad miesto gyventojų kiekis augtų tokioje vietoje, kur miestui reikia dėti žymiai mažiau investicijų kad tuos žmones įtraukti į darbo ir komercijos rinką.

[VLR]

Niekas ir nesako, kad Vilniaus sovietiniai daugiabučiai lygu Kopenhagos tų laikų daugiabučiams ar kad Vilniaus autobusai lygu Stokholmo ar Kopenhagos metro, bet galvos pamesti lyginant irgi nereikia.

Tai gal dar palyginam, kur lengviau nusipirkti sandeliuką, ar Balbieriškyje ar Paryžiuje? Lyginu panašaus dydžio miestus.

Vilniuje šalia centro naują gerai įrengtą butą su parkavimo vieta, sandėliuku po namu garaže gali nepalyginamai lengviau įpirkti gali nei kur nors Stokholme ar Kopenhagoje.

Aš rašau postus su nuorodomis ir šaltiniais, o jūs ant manęs pilate kažkokius nekonkrečius skiedalus

Kalbant apie sostines - iš to paties šaltinio (tingiu rašyti skaičiavimus)

Oslo
Viena vidutinė mėnesinė alga perka 0,38 kv/m miesto centre (+18%) ir 0,51 už miestocentro (+6%)

Kopenhaga
0,46 miesto centre (+43%) ir 0,69 už miesto centro (+43%)

Helsinkis
0,29 miesto centre (-9%) ir 0,57 už miesto centro (+19%)

Stockholm
0,29 miesto centre (-9%) ir 0,52 už miesto centro (+8%)

Taigi Helsinkio ir Stockholmo centre yra truputį sunkiau nusipirkti vieną kvadratą vidutiniam vietiniui gyventojui (dėl jų gerokai didesnės populiacijos ir gerokai geriau suformuoto centro). Visur kitur - pigiau.

[mantasm]

Niekas ir nesako, kad Vilniaus sovietiniai daugiabučiai lygu Kopenhagos tų laikų daugiabučiams ar kad Vilniaus autobusai lygu Stokholmo ar Kopenhagos metro, bet galvos pamesti lyginant irgi nereikia. Vilniuje šalia centro naują gerai įrengtą butą su parkavimo vieta, sandėliuku po namu garaže gali nepalyginamai lengviau įpirkti gali nei kur nors Stokholme ar Kopenhagoje.

Su programeriniu atlyginimu - lengviau. Su vidutiniu? Klausimas.

[Lettered]

Toks Dusseldorf yra 10 milijonų žmonių turinčios turtingiausios Vokietijos žemės ir ekonomikos variklio North Rhine-Westphalia sostinė. Šios žemės BVP yra 733 milijardai eurų, t,y, jis yra daugiau nei 10 kartų didesnis nei Lietuvos. Buvimas tokios žemės sostine yra, turbūt, bent kokių 150 kartų svarbiau nei buvimas Lietuvos sostine. Apskritai tai jei mes ieškotume panašaus dydžio, panašaus tankio į Vilniaus šalies sostinės vakarų Europoje, jos paprasčiausiai nėra, kas ir palieka vietos tokiam 'vartymuisi iš gaidžio'.

Beje, dėl įdomumo - tas "sostines reikia lyginti su sostinėmis" galioja ir kalbant apie viešąjį transportą ar tada jau reikia lyginti su panašaus dydžio miestais? Gal palyginam Vilniaus autobusus su Kopenhagos metro irgi?

Niekas ir nesako, kad Vilniaus sovietiniai daugiabučiai lygu Kopenhagos tų laikų daugiabučiams ar kad Vilniaus autobusai lygu Stokholmo ar Kopenhagos metro, bet galvos pamesti lyginant irgi nereikia. Vilniuje šalia centro naują gerai įrengtą butą su parkavimo vieta, sandėliuku po namu garaže gali nepalyginamai lengviau įpirkti gali nei kur nors Stokholme ar Kopenhagoje.

[VLR]

Sostines reiktų lyginti su sostinėmis, o antrus miestus su antrais, t.y. Vilnių palyginus su Stokholmu, Kopenhaga, o Kauną su Gotebergu, Diuseldorfu. Taip pat ir pajamas reiktų lyginti su realiomis visomis pajamomis, ne tik algomis ant popieriaus.

Toks Dusseldorf yra 10 milijonų žmonių turinčios turtingiausios Vokietijos žemės ir ekonomikos variklio North Rhine-Westphalia sostinė. Šios žemės BVP yra 733 milijardai eurų, t,y, jis yra daugiau nei 10 kartų didesnis nei Lietuvos. Buvimas tokios žemės sostine yra, turbūt, bent kokių 150 kartų svarbiau nei buvimas Lietuvos sostine. Apskritai tai jei mes ieškotume panašaus dydžio, panašaus tankio į Vilniaus šalies sostinės vakarų Europoje, jos paprasčiausiai nėra, kas ir palieka vietos tokiam 'vartymuisi iš gaidžio'.

Beje, dėl įdomumo - tas "sostines reikia lyginti su sostinėmis" galioja ir kalbant apie viešąjį transportą ar tada jau reikia lyginti su panašaus dydžio miestais? Gal palyginam Vilniaus autobusus su Kopenhagos metro irgi?

[mantasm]

Bet Europos miestuose visur rasime pilną perimetrinį užstatymą ir centrinėje dalyje daugumoje miestų aš matau dar didesnė aukštingumą (7-8 aukštus), nei pvz Šnipiškėse arba šiuo atveju Naujamiestyje. Tai ar LT insoliacijos reikalavimai aukštesni ar EU nekreipia dėmesio į žmonių sveikatą?
Laukiu viso kvartalo pabaigos projekte Naujasis skansenas, bet žiūrint į projektą tie atskiri pastatai su dideliais tarpais tarp jų man neatrodo šiuolaikinis gyventojams patogus sprendimas. Kadangi perimetru atsiranda nelabai naudojami tarpai, tai vidiniam kieme vietoj erdvės gyventojams atsiranda pastatai ir kiemo beveik nelieka. Aš net perimetriniu užstatymu vargiai galiu pavadiniti ir panašiau į laisvą užstatymą kaip kokiose Viršuliškėse.
Kaip visada visur yra savi pliusai, savi minusai.

Kokia dalis to statoma naujai ir kokia likus nuo senesnių laikų? Industrializacijos laikų sutankinta statyba vakarų didmiesčiuose ir buvo veiksnys kuris lėmė modernius statybų reikalavimus.

Arba gal kaip su butų išplanavimu. Vakaruose arba rankos tiesesnės, arba poros procentų pelningumo ne taip gaila. Tai gal ir pas mus tiesiog nesigauna suderinti perimetrinio užstatymo su insoliacija norint išspausti maksimalų kiekį kvadratų pardavimui.

P.S. teko AirBNB nuomotis butuką tokiam jaukiam kvartaliniam užstatyme Berlyne. Rodos buvo 2 aukštas iš 8 jei ne daugiau. Su langais į vidinį kiemą. Truputi depresyvu kvadratinė saulė kurią matai tik tinkamu kampu užvertęs galvą. Ir čia vasarą. Žiemą spėju išvis liūdesiukas.

[Lettered]

Paėmiau kelis atsitiktinius, daugmaž panašaus dydžio miestus į Vilnių vakarų Europoje (šaltinis: Numbeo):

Vilnius
Alga po mokesčių/mėn: 1,156.44 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 3,658.69 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,32 kv/m)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 2,412.50 (viena vidutinė alga nuperka 0,48 kv/m)

Dusseldorf
Alga po mokesčių/mėn: 3,348.00 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 7,300.00 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,46 kv/m - 43% daugiau nei Vilniuje)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 5,437.50 (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,62 kv/m - 29% daugiau nei Vilniuje)

Gothenburg
Alga po mokesčių/mėn: 2,852.50 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 6,183.70 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,46 kv/m - 43% daugiau nei Vilniuje)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 4,034.30 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,71 kv/m - 48% daugiau nei Vilniuje)

Antwerp
Alga po mokesčių/mėn: 2,431.11 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 3,050,00 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,80 kv/m - 150% daugiau nei Vilniuje)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 2,216.62 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 1,1 kv/m - 129% daugiau nei Vilniuje)


Reiktų pridėti ir tai, kad:
- miestuose yra žymiai geresnė nekilnojamojo turto kokybė - Vilniaus didžiąją dalį nekilnojamojo turto sudaro neprižiūrėti, daugiausiai sovietų laikų pastatai, ten pagrinde dominuoja mažaaukštė statyba su gera architektūra, privačiais kiemeliais ir kt.
- šie vakarų miestai turi gerai suformuotus centrus, tad centre gyvenimas yra žymiai gyvesnis ir vertingesnis žmonėms, kuriems patinka centras - Vilniaus centre gyvenant negali išsiversti nevažiuodamas iš jo (esu gyvenęs centre vakaruose ir Vilniuje ir žinau puikiai skirtumus)
- šių miestų užmiesčiai yra integruoti geru bėginiu transportu ilgiems atstumams tad iš jų lengva patekti į centrą bei į bet kurią miesto dalį, kai Vilniuje VT yra visiškai nekonkurencingas ir nenaudotinas

Apskritai tai man keista kartais šiame forume skaityti sovietinio stiliaus "džiaukis savo daktariška dešra, nes vakaruose iš bado žudo mažus vaikus ir juos valgo pusryčiams" stiliaus kliedesių.

Sostines reiktų lyginti su sostinėmis, o antrus miestus su antrais, t.y. Vilnių palyginus su Stokholmu, Kopenhaga, o Kauną su Gotebergu, Diuseldorfu. Taip pat ir pajamas reiktų lyginti su realiomis visomis pajamomis, ne tik algomis ant popieriaus.

[Horn]

Kas svarbiau - padorus kiekis dienos šviesos (= žmonių sveikata) ar „normalus“ kvartalinis užstatymas pagal kažkieno fantazijas?

Jei neišeina užtikrinti insoliacijos - gal nereikia statyti mega daugiaaukščių su vidiniais kiemais honkongo-maskvos stilium? Vakarų europoje dažnai tas kvartalinis užstatymas būna mažaaukščiais pastatais kuriuose lengviau užtikrinti apšviestumą pirmuose aukštuose.

Bet Europos miestuose visur rasime pilną perimetrinį užstatymą ir centrinėje dalyje daugumoje miestų aš matau dar didesnė aukštingumą (7-8 aukštus), nei pvz Šnipiškėse arba šiuo atveju Naujamiestyje. Tai ar LT insoliacijos reikalavimai aukštesni ar EU nekreipia dėmesio į žmonių sveikatą?
Laukiu viso kvartalo pabaigos projekte Naujasis skansenas, bet žiūrint į projektą tie atskiri pastatai su dideliais tarpais tarp jų man neatrodo šiuolaikinis gyventojams patogus sprendimas. Kadangi perimetru atsiranda nelabai naudojami tarpai, tai vidiniam kieme vietoj erdvės gyventojams atsiranda pastatai ir kiemo beveik nelieka. Aš net perimetriniu užstatymu vargiai galiu pavadiniti ir panašiau į laisvą užstatymą kaip kokiose Viršuliškėse.
Kaip visada visur yra savi pliusai, savi minusai.

[ttttt]

Reiktų pridėti ir tai, kad:
- miestuose yra žymiai geresnė nekilnojamojo turto kokybė - Vilniaus didžiąją dalį nekilnojamojo turto sudaro neprižiūrėti, daugiausiai sovietų laikų pastatai, ten pagrinde dominuoja mažaaukštė statyba su gera architektūra, privačiais kiemeliais ir kt.
- šie vakarų miestai turi gerai suformuotus centrus, tad centre gyvenimas yra žymiai gyvesnis ir vertingesnis žmonėms, kuriems patinka centras - Vilniaus centre gyvenant negali išsiversti nevažiuodamas iš jo (esu gyvenęs centre vakaruose ir Vilniuje ir žinau puikiai skirtumus)
- šių miestų užmiesčiai yra integruoti geru bėginiu transportu ilgiems atstumams tad iš jų lengva patekti į centrą bei į bet kurią miesto dalį, kai Vilniuje VT yra visiškai nekonkurencingas ir nenaudotinas

Dar ko reiktų nepamiršti, tai kad absoliučioje daugumoje atvejų jūsų paminėtos Vakarų miestų kv/m kainos yra butų su pilna apdaila, o Vilniuje kv/m kainos dar reiktų pliusuoti viso buto įrengimą, nes ta kaina Vilniuje be default reikškia plykas sienas, grindis ir lubas.

[VLR]

Komentaras tai iš šablono su nuliu konteksto: kaip galima gadinti gyvenimo kokybę aplinkiniams, kai ten kol kas nėra kitų daugiabučių? Apie kokius mistinius gyvenimo kokybės standartus kalbame, kurių neatitinka daugiabutis savo kainos kategorijoje? Ir užsidirbs ne tik vystytojai, būsto pirkėjai gali už prieinamą kainą apsigyventi vietoje iš kurios labai didelė dalis miesto centro pasiekiama pėsčiomis, parodyk man kitą Vakarų miestą kur tai yra įmanoma, tada kalbėk apie gyvenimo kokybę.

Paėmiau kelis atsitiktinius, daugmaž panašaus dydžio miestus į Vilnių vakarų Europoje (šaltinis: Numbeo):

Vilnius
Alga po mokesčių/mėn: 1,156.44 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 3,658.69 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,32 kv/m)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 2,412.50 (viena vidutinė alga nuperka 0,48 kv/m)

Dusseldorf
Alga po mokesčių/mėn: 3,348.00 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 7,300.00 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,46 kv/m - 43% daugiau nei Vilniuje)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 5,437.50 (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,62 kv/m - 29% daugiau nei Vilniuje)

Gothenburg
Alga po mokesčių/mėn: 2,852.50 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 6,183.70 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,46 kv/m - 43% daugiau nei Vilniuje)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 4,034.30 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,71 kv/m - 48% daugiau nei Vilniuje)

Antwerp
Alga po mokesčių/mėn: 2,431.11 €
Vidutinė kv./m kaina (centre): 3,050,00 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 0,80 kv/m - 150% daugiau nei Vilniuje)
Vidutinė kv/m kaina (ne centre): 2,216.62 € (viena vidutinė mėnesinė alga nuperka 1,1 kv/m - 129% daugiau nei Vilniuje)


Reiktų pridėti ir tai, kad:
- miestuose yra žymiai geresnė nekilnojamojo turto kokybė - Vilniaus didžiąją dalį nekilnojamojo turto sudaro neprižiūrėti, daugiausiai sovietų laikų pastatai, ten pagrinde dominuoja mažaaukštė statyba su gera architektūra, privačiais kiemeliais ir kt.
- šie vakarų miestai turi gerai suformuotus centrus, tad centre gyvenimas yra žymiai gyvesnis ir vertingesnis žmonėms, kuriems patinka centras - Vilniaus centre gyvenant negali išsiversti nevažiuodamas iš jo (esu gyvenęs centre vakaruose ir Vilniuje ir žinau puikiai skirtumus)
- šių miestų užmiesčiai yra integruoti geru bėginiu transportu ilgiems atstumams tad iš jų lengva patekti į centrą bei į bet kurią miesto dalį, kai Vilniuje VT yra visiškai nekonkurencingas ir nenaudotinas

Apskritai tai man keista kartais šiame forume skaityti sovietinio stiliaus "džiaukis savo daktariška dešra, nes vakaruose iš bado žudo mažus vaikus ir juos valgo pusryčiams" stiliaus kliedesių.

[mantasm]

Žmogaus organizmui yra visiškai tas pats - naturali šviesa ar dirbtinė, bet žmogaus piniginei naturali šviesa yra patrauklesnė.

Pilno spektro lemputės nėra pigus malonumas. Nors ir tas vargu ar 100% atstoja natūralią šviesą. Nors jei augalam tinka, gal ir žmogui pusė velnio.