Vokiečiai viešbučiuose savo pozicijų neužleidžia



Klaipėdos viešbučių vadovai vienbalsiai sutaria - vasaros sezonas buvo puikus.

Po šalies įstojimo į Europos Sąjungą turistų skaičius mieste nepaliaujamai auga. Uostamiesčio gyvenimą taip pat pagyvino kruiziniai laivai.

Viešbučiuose gyvenimas verda nuo gegužės iki spalio mėnesio. Nors sezonas dar nesibaigė, tačiau viešbučių atstovai jau dabar pastebi ženkliai išaugusį klientų skaičių.

Daugiausia - vokiečių

Pasak viešbučio "Klaipėda" direktoriaus Remigijaus Valentinavičiaus, daugiausia svečių sulaukiama iš Vakarų, ypatingai iš Vokietijos. Taip pat daugėja Italijos piliečių. Viešbutyje "Klaipėda" gyvena ir vienas kitas atvykėlis iš net negirdėtų Afrikos valstybėlių, Japonijos, Kinijos.

Lietuvių vasarą nedaug. Daugiausia jų, anot R. Valentinavičiaus, viešbutyje "Klaipėda" apsistoja verslo reikalais.

Sezono metu daugelis viešbučio gyventojų - turistai, atvykę į Klaipėdą poilsiauti. Jie paprastai atvyksta grupėmis. Ne sezono metu "Klaipėdoje" apsigyvena pavieniai asmenys, tvarkantys verslo reikalus.

Fantastiškas sezonas

"Baltpark" viešbučio direktorė Vida Morkūnienė šį sezoną vadina fantastišku. Viešbutyje jau apsilankė daugiau nei 18 tūkst. svečių iš 25 pasaulio šalių.

Anot jos, "Baltpark" veiklos specifiką lemia tranzitinė vieta. Šį viešbutį daugiausiai renkasi turistų grupės, verslo klientai čia lankosi retai.

Pasak V. Morkūnienės, svečių gretose vyrauja vokiečių grupės. Vokietijos piliečiai viešbutyje svečiuojasi 2-3 paras. Skandinavams, italams bei prancūzams Lietuva, pašnekovės teigimu, dar neatrastas kraštas.

"Baltpark" direktorė tvirtina, kad turizmas Klaipėdoje sparčiai plėtojasi. Didelę įtaką turizmo plėtrai, anot pašnekovės, daro kruizinė laivyba, nors viešbučiams iš jos jokios naudos.

Antplūdžio nebuvo

"Navalyje" ypatingo žmonių antplūdžio nebuvo, tačiau šį sezoną viešbutyje apsilankė šiek tiek daugiau žmonių nei pernai.

"Savo planus įvykdėm", - džiaugiasi viešbučio direktorius Edmundas Narvilas.

Šis viešbutis, orientuotas į verslo klientus, daugiausia svečių sulaukia iš Europos. Čia mielai apsigyvena skandinavai, būta ir Afganistano piliečių.

Pasak E. Narvilo, didžiausias darbymetis viešbutyje - liepos mėnesį. Išskirtinis metas - Jūros šventė. Jos metu net nėra galimybės priimti visų norinčių.

"Navalį" renkasi pavieniai keliautojai arba nedidelės grupelės. Didelės grupės, anot E. Narvilo, paprastai apsigyvena didesniuose viešbučiuose.

"Radisson SAS" darbuotojus nustebino verslo grupių bei pavienių verslininkų gausa.

"Paprastai verslo klientų rugpjūčio mėnesį sulaukdavome mažai. Šiemet jie mus nustebino", - sako pardavimų vadovė Aistė Matjošaitytė.

Koją pakišo Ryga

Anot "Radisson SAS" atstovės, ir pavienių turistų šiemet sulaukta daugiau, nei turistinių grupių. Pastarųjų, palyginus su praėjusiais metais, buvo 20 proc. mažiau. To priežastis - sausakimši Rygos viešbučiai.

"Turistai paprastai renkasi turus po Baltijos valstybes. Kadangi visą vasarą gauti vietų Rygos viešbučiuose buvo neįmanoma, visas turas netenka prasmės. Klientai anuliavo net 40 proc. užsakymų. Situaciją "pataisė" verslininkai", - pasakoja A. Matjošaitytė.

Pardavimų vadovė pastebi, kad ir šiais metais lyderiai yra vokiečių turistai, tačiau jų sumažėjo.

"Vokietijos ekonominiai rodikliai sublogo, tad ir svečių iš šios šalies sulaukiame vis mažiau", - teigia A. Matjošaitytė.

Pašnekovė stebėjosi estų susidomėjimu. Jų šią vasarą buvę nemažai. Estams nenusileidžia Anglijos, Austrijos, Italijos piliečiai.

Klaipėda - patraukli

Klaipėdos turizmo kultūros ir informacijos centro darbuotojai pluša iki šiol. Anot jų, sezonas išties audringas. Pasak centro direktorės Romenos Savickienės, tiesiog intensyvėja informacijos sklaida, daugėja kruizinių laivų.

"Turistams Klaipėda atrodo patraukli. Mes patys linkę dramatizuoti padėtį - svečiui visai nerūpi koks nenudažytas namas ar sulūžusi tvora", - teigia pašnekovė.

Tačiau lankomų vietų, pasak R. Savickienės iš tiesų trūksta.

Per praėjusius metus centras sulaukė 28 tūkst. lankytojų, šiemet iki rugpjūčio 1-osios - net 24 tūkst.

Anot direktorės, tradiciškai į Klaipėdą važiuoja vokiečiai, tačiau daugėja atvykėlių iš kitų šalių: JAV, Čekijos, Ispanijos, Prancūzijos, Skandinavijos valstybių. Klaipėda susidomėjo ir Naujosios Zelandijos, Trinidado ir Tobago, Irako, Urugvajaus piliečiai.

Miesto svečiai paprastai ieško pigesnio būsto, taigi populiarėja svečių, jaunimo namai.

"Vis dažniau turistai pageidauja apsistoti kempinguose, kurių paprasčiausiai nėra", - pasakoj R. Savickienė.

IŠLAISVINS SKLYPUS - PALEIS KAINAS

Lapkritį visuomenei bus pristatytas daugiau kaip 3 metus rengiamas Vilniaus rajono bendrasis planas. Patvirtinus jį bus galima imtis detaliųjų planų rengimo, o šie leis keisti žemės paskirtį, sujudins statybas bei pagyvins nekilnojamojo turto rinką sostinės apylinkėse. Vieni ekspertai spėja, jog sklypai pigs, kiti dėl to rankos nukirsti neduoda.


Vilniaus rajono bendrąjį planą (BP) ketinama visuomenei svarstyti pristatyti jau lapkritį.
Danuta Prasauskienė, Vilniaus rajono vyriausioji architektė, teigia, jog į pastabas, gautas viešojo svarstymo metu, bus atsižvelgta.
"Planą tvirtina visuomenė. Su juo susipažinti bus galima ir savivaldybėje, ir kiekvienoje seniūnijoje, kurių rajone yra 23",– sako ji.
Architektė neabejoja, jog, patvirtinus rajono BP, žemės savininkai galės lengviau atsikvėpti: daug kas paaiškės dėl sklypų, kartu bus galima keisti žemės paskirtį.
Pasak Audriaus Kairevičiaus, advokatų kontoros "Foigt ir partneriai / REGIJA BORENIUS" žemės teisės eksperto, nuo 2004 m. gegužės Vilniaus rajone naujų žemės sklypų detaliųjų planų nerengiama, kol nebaigtas Vilniaus rajono BP, tad šis planas tampa itin svarbus ir visuomenei, ir verslui.
"Pagal Teritorijų planavimo įstatymą, kol nėra detaliojo plano, žemės paskirties keisti negalima. Šiuo metu galima tik dalyti sklypą, bet jo paskirtis privalo likti ta pati. O tai netenkina nei daugelio sklypų savininkų, nei pirkėjų",– sako p. Prasauskienė.
Prognozuojama, jog BP bus patvirtintas kitų metų pirmąjį ketvirtį.

Individualioms statyboms
"Bendrasis planas sustatys į vietas tam tikrus dalykus. Pirmiausia jis labai svarbus fiziniams asmenims, kurie sostinės rajone yra įsigiję žemės ūkio paskirties žemės ir joje planuoja statytis gyvenamąjį namą. Taip pat bus galima aiškiau nustatyti investicijų į žemę atsiperkamumą, kuris šalia Vilniaus ir kitų didmiesčių priklauso nuo to, ar žemės sklype galima vykdyti tik žemės ūkio veiklą, ar keisti sklypo paskirtį, kad jis tiktų gyvenamajai ar komercinei statybai",– vardija p. Kairevičius.
Anot jo, BP turėtų užkirsti kelią chaotiškoms pavienėms statyboms, jame turėtų būti numatyta infrastruktūros plėtra, tad bus išsaugomas kraštovaizdis, sprendžiamos aplinkosaugos problemos, kurias lemia tai, kad nėra centralizuotų inžinerinių tinklų.
Specialistas nurodo, kad šiuo metu gana dažnai Vilniaus rajone perkami žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Savininkai planuoja juos padalyti į mažesnius sklypus, vieną pasilikti sau, kitus parduoti, taip susigrąžinti investicijas, o savame sklype susiręsti individualųjį namą.
"Žmonės klysta manydami, kad savame žemės sklype jie galės daryti bet ką. Iš tiesų, kol nėra bendrojo plano, keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir rengti detaliuosius planus, formuojant gyvenamąjį kvartalą ar gyvenamųjų namų grupę (daugiau kaip 3 gyvenamieji namai), negalima",– perspėja p. Kairevičius.

Gudrauti nebereikės
Anot teisininko, susidūrę su kliūtimis pakeisti žemės paskirtį Vilniaus ir kitų miestų rajonuose sklypų savininkai neretai steigia ūkininkų ūkius ir taip įgyja teisę pasistatyti ūkininkų sodybas.
"Taip atsiranda 15 arų ploto "ūkininkų ūkių“. Tačiau ūkiai turėtų būti tik pavienės sodybos, o ne ištisi gyvenamieji kvartalai",– šypsosi p. Kairevičius.
Pasak jo, būtent BP aiškiai nustatys, kuriose vietose įmanoma keisti žemės paskirtį. Taigi, jei žemės sklypo savininkas turi žemės ūkio paskirties žemės, o BP toje teritorijoje numatyta tolesnė žemės ūkio veikla, nepakeitus BP, savininkas negalės keisti žemės paskirties.
"Todėl bendrasis planas yra labai svarbus dokumentas asmenims, kurie nori įsigyti žemės savo reikmėms ir ateityje vystyti ne žemės ūkio veiklą, bei didesniems investuotojams, planuojantiems priemiestyje statyti gyvenamųjų namų kvartalus",– kalba p. Kairevičius.

Bandyti galima
Teisininkas nemano, kad BP rengėjai pakeis tam tikrų teritorijų paskirtį pagal vieno, nedidelį žemės sklypą valdančio asmens pageidavimus, nes rengiant tokį planą paisoma visuomenės, o ne vieno asmens poreikių.
"Tačiau, jei asmuo ar asmenų grupė valdo didelę, tarkime, kelių šimtų hektarų teritoriją, tikėtina, kad į jų pasiūlymus dėl BP sprendinių pakeitimo bus atsižvelgta, jei jie bus pagrįsti ekonominiu ir socialiniu požiūriu",– nurodo p. Kairevičius. Specialistas pabrėžia, kad pasiūlymus dėl BP visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui – savivaldybės administracijos direktoriui raštu per visą tokio dokumento rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo pabaigos, o planavimo organizatorius šiuos pasiūlymus turi išnagrinėti, apsvarstyti, aptarti, įvertinti ir priimti arba atmesti. Gautą atsakymą asmenys gali apskųsti apskrities, kurioje yra rengiamas BP, viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (skyriui), o šis – teismui.
"Visuomenei būtina aktyviai dalyvauti viešame teritorijų planavimo procese, teikti pasiūlymus raštu ar dalyvaujant viešame susirinkime",– įsitikinęs teisininkas.

Pagrindinės zonos
Vilniaus rajono savivaldybės duomenimis, rajone yra arti 100.000 ha žemės ūkio naudmenų. Tai sudaro kone pusę viso rajono ploto.
Kol kas sunku prognozuoti, koks Vilniaus rajono plotas iš žemės ūkio paskirties bus pakeistas į kitą. To negali pasakyti ir Romas Devinduonis, UAB "Urbanistika", kuri rengia bendrąjį Vilniaus rajono BP, projektų vadovas.
"Jei, tarkim, toje zonoje, kur numatyta kita paskirtis, sklypo savininkas nenorės keisti žemės ūkio paskirties, niekas to daryti jo nevers. Todėl skaičius, kiek žemės paskirties bus pakeista, įvardyti sunku. Tačiau aišku viena – Vilniaus rajono žemės naudingumo koeficientas labai žemas, todėl žemdirbyste ir ūkininkavimu čia nelabai gali konkuruoti",– sako architektas.
Kita priežastis, neleidžianti tiksliau prognozuoti, – BP pristato tik pačią koncepciją.
"Plano mastelis labai grubus – 1 mm:100 m. Todėl atskirų sklypų čia nesimato. O smulkesnio mastelio pritaikyti neįmanoma, nes tada planas būtų labai didelis: nei kam parodysi, nei kur pakabinsi",– sako p. Devinduonis.
Todėl, anot architekto, svarbiausia rajoną suskirstyti zonomis – kur bus žemės ūkio, o kur – kitos paskirties. Pastaroji sąvoka apima ir gyvenamąją, ir komercinę statybą. O koks tikslus bus žemės naudojimas, atspindės detalieji planai.
Pono Devinduonio teigimu, jau dabar aišku, kad pramonės ir logistikos centrai labiausiai susitelks transporto koridorių zonose – prie magistralių.
"Tačiau tai nereiškia, jog pramoninį objektą bus galima statyti bet kur prie plento. Didelę įtaką jų išsidėstymui turės tai, ar bus galima įrengti įvažiavimą į magistralę",– aiškina architektas.
Anot specialistų, patvirtinus BP, greičiausiai detaliuosius planus sukrus rengti arčiausiai Vilniaus esančios seniūnijų gyventojai ir įmonės, ten įsigijusios žemės sklypų. Kaip keletas iš miesto plėtros krypčių nurodomos Zujūnų–Riešės, Galgių–Mickūnų, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Salotės–Sudervės zonos.

Įtaka akivaizdi
Nekilnojamojo turto agentūros pripažįsta, jog BP indėlis į šią rinką bus nemenkas, tačiau konkrečių kainų pokyčių prognozuoti nelinkusios.
Aleksandras Zimnickis, nekilnojamojo turto prekybos UAB "Domus Optima" direktorius, tvirtina negalįs prognozuoti, kaip keisis kainos Vilniaus rajone, nes nėra susipažinęs su būsimuoju BP.
"Tačiau plano patvirtinimas įtakos nekilnojamojo turto rinkos pokyčiams turės. Pirmiausia daug kas paaiškės dabartiniams žemės savininkams. Antra, mažiau rizikuos ketinantieji įsigyti sklypą rajone – prieš pirkdami žemę jie jau žinos jos paskirtį. Nebereikės pirkti katės maiše",– pasakoja p. Zimnickis.
Saulius Vagonis, UAB "Ober-Haus" Turto vertinimo ir rinkos tyrimų skyriaus vadovas, neabejoja, kad patvirtintas BP turės įtakos.
"Jau dabar daugelis investuotojų yra nusipirkę sklypus, tačiau projektų įgyvendinimas yra arba įstrigęs, arba atidėtas, nes žemės paskirties keitimo procesas sustojęs. Patvirtinus planą investuotojams nebereikės eiti kryžiaus kelių",– sako specialistas.
Ponas Vagonis nemano, kad, pakeitus sklypų paskirtį, jie smarkiai brangs.
"Gali būti ir priešingai, nes vienu metu rinkai bus pasiūlyta daug naujų sklypų. Tai gali ir pristabdyti kainų kilimą, nes esant sklypų trūkumui jie brangsta bemaž kasdien",– prognozuoja p. Vagonis.
"Vilniaus rajono bendrasis planas labai svarbus žmonėms, kurie yra susigrąžinę žemę, tačiau negali keisti jos paskirties. Kita vertus, leidus keisti žemės paskirtį, rinkoje gali atsirasti daug parduodamų žemės sklypų. Dėl išaugusios pasiūlos žemė gali šiek tiek pigti",– svarsto Aurika Rainienė, nekilnojamojo turto vertintoja, UAB "Faulana" finansų direktorė.
Anot jos, galimas ir kitas scenarijus: šiuo metu žemės ūkio paskirties žemė sostinės rajone parduodama gana pigiai. Tačiau, leidus keisti jos paskirtį, sklypai turėtų brangti, nes jų savininkai galės lengvai rengti detaliuosius planus.

Stebuklo nesitiki
Statybos įmonės prognozuoja, jog, nors sklypų pasiūla ir padidės, žemė neturėtų pigti.
Eugenijus Zaremba, statybos bendrovės UAB "Veikmė" direktorius, mano, kad patvirtinus BP bus visiems lengviau dirbti.
"Tačiau stebuklo tikėtis neverta. Paklausiausia ta žemė, kur yra infrastruktūra. Bet taip staiga – per metus kitus – infrastruktūra nebus išplėtota. O ten, kur nenumatyta plėsti infrastruktūros, ir dabar yra pigios žemės. Bet tokia preke besidominčiųjų yra nedaug",– pasakoja p. Zaremba.
Robertas Maslauskas, UAB "Skala" generalinio direktoriaus pavaduotojas, tikisi, kad patvirtinus BP statybininkai dar labiau sukrus.
"Bet prognozuoti, kad sklypai pigs, nesiimčiau. Manau, paklausa neatsiliks nuo pasiūlos, kad ir kaip pastaroji išaugtų",– svarsto p. Maslauskas.
Pasak Ditos Purlienės, UAB "Ranga IV" rinkodaros direktorės, Vilniaus rajono BP turės teigiamos įtakos ir miestui: tikėtina, kad, sostinėje katastrofiškai stingant sklypų, dalis žmonių nuspręs įsigyti žemės užmiestyje, kai tik bus leista rengti detaliuosius planus.

Agnė Ranonytė; Rasa Dževeckytė

http://www.vz.lt

ELTA

Lietuva taps vandens pramogų parkų šalimi
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7413918

Vizijų kraštas...O kodėl ne vėjo malūnų šalimi?

Mėginama visiškai uždrausti savavališkas statybas
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7435132

Vilniaus pramogų parko teritorijoje vyks aukštuminių namų planavimo darbai
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7436062

[QUOTE=Mantaz]Mėginama visiškai uždrausti savavališkas statybas
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7435132

O praktiškai gausis Merfio dėsniai kaip visadaĮdomu, kaip pavyks tokias dvasingas pataisas prasukti per balsavimą Seime....

Butai "Kabančiuose soduose" išgraibstyti per vieną dieną

Statybų bendrovė "ŽIA valda real estate" praneša, jog per rekordiškai trumpą laiką - vieną dieną - buvo rezervuota 90 iš 120 butų neseniai baigtame projektuoti daugiabutyje "Kabantys sodai".

"Rugsėjo 7 d., oficialiai prasidėjus butų rezervacijai, bendrovės ofisą užplūdo minia norinčiųjų sumokėti pradinį įnašą. Daugiausiai potencialių klientų pretendavo įsigyti mažos kvadratūros butus. Tarp jų netgi buvo iškilę konfliktinių situacijų, kurios baigėsi lengvu susistumdymu", - pasakojo UAB "ŽIA valda real estate" tarpininkavimo departamento projektų vadovė Eglė Navikaitė.

Jos teigimu, susidomėjimas "Kabančiais sodais" buvo jaučiamas dar nebaigus projektuoti pastato. "Remdamiesi preliminariomis žodinėmis rezervacijomis bei įvertindami jau nuo pirmadienio susidariusias norinčiųjų eiles, nuspėjome, jog butai turės didelę paklausą. Tačiau neįtarėme, jog didžiąją jų dalį parduosime per vieną dieną", - kalbėjo E. Navikaitė.

Manoma, jog "Kabančių sodų" populiarumą lėmė planuojama įrenti beveik pusės hektaro dekoratyviniais augalais apželdinta terasa ant stogo, leisianti smarkiai praplėsti bendro naudojimo plotą.

Anot E. Navikaitės, naujasis statinys Vilniaus centre įgyvendins Lietuvoje iki šiol nerealizuotą, vieno iš 7 pasaulio stebuklų - kabančiųjų Babilono sodų - koncepciją.

"Išanalizavę vartotojų poreikius pastebėjome, jog Vilniuje statomų daugiabučių esminis minusas - erdvės šalia namų trūkumas. Tai paskatino ieškoti architektūrinių sprendimų, eliminuojančių šią problemą. Parko ant stogo idėja idealiai tiko mūsų situacijai, be to, neturėjo įtakos butų kainoms", - pasakojo E. Navikaitė.

Anot jos, už antžeminį stogą bei modernius, bendro naudojimo patogumus, naujiesiems gyvenamojo komplekso gyventojams papildomai mokėti nereikės.

Pastatui įrengti bus naudojamos kokybiškos, prabangių daugiabučių statyboje naudojamos apdailos medžiagos: panoraminiai liftai, stiklo konstrukcijos, rekuperavimo sistema, padidintos garso izoliacijos medžiagos, fasadinės stiklo sistemos su saulės energiją kontroliuojančiu stiklu ir kiti komponentai.

Taip pat, projekte skirtingi gyvenamieji plotai ir jų išplanavimai pasižymės nevienodomis išskirtinėmis savybėmis, į kurias atsižvelgus, sudarytas butų asortimentas.

Numatyta, kad "Kabančių sodų" kompleksą sudarys A, B ir C korpusai. Du iš jų bus sujungti penktame aukšte pilnai įrengtąja terasa su dirbtiniu tvenkiniu. C korpuso gyventojai turės atskiras terasas, nukreiptas į Vingio parko pusę.

Butams "Kabančių sodų" gyvenamajame komplekse numatyta suteikti specifinius vardus, turinčius asociacijas su projekto koncepcija.

Visa Vilniaus miesto panorama atsivers iš "Babilono viršūne" pavadintojo buto, kurį planuojama įrengti viršutiniame "Kabančių sodų" aukšte. Butai, kurie gaus "Valdovų terasos" vardą, turės erdvias terasas, iš kurių irgi bus matomas senamiestis. "Dievo vartais" pavadinti butai apims du aukštus "Kabančių sodų". "Seramidės tvirtovė" - nestandartinio išplanavimo su trimis terasomis ir stikliniais fasadais butas 16 aukšte. "Saulės namus" rengiamasi išplanuoti pastato rytinėje ir pietų pusėse, todėl tai bus patys šviesiausi butai.

"Kabančių sodų" daugiabutį Žemaitės ir Smolensko gatvių sankirtoje numatyta pabaigti statyti 2007 m. sausį. Artimiausiuose UAB "ŽIA valda real estate" planuose numatytas dar vienas išskirtinio daugiabučio projektas 2,63 ha žemės sklype Linkmenų g.

Tramvajaus projektas domina vokiečių transportininkus

Klaipėdos miesto vadovus aplankę vokiečių transporto kompanijos EPG vadovai pasiūlė per keletą metų uostamiestyje pastatyti tramvajaus liniją. Išsamiau aiškinantis tramvajaus projekto aplinkybes susitarta, kad vokiečių specialistai, iš Lietuvos valstybinių tarnybų gavę papildomų duomenų, šių metų lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje pateiks Klaipėdos tramvajaus eskizą.

Rugsėjo 6 d. Klaipėdoje lankėsi Vokietijos kompanijos EPG vadovai iš Erfurto, Drezdeno ir Niurnbergo miestų. Jiems žinoma uostamiesčio Strateginio plano nuostata – atlikti greitojo tramvajaus įvedimo miesto transporto sistemoje studiją.

Pokalbyje dalyvavę Klaipėdos mero pavaduotoja Audra Daujotienė, administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė, tarybos sekretorius Artūras Šulcas aiškino, kad miesto Strateginiame plane numatyta 2006-2011 metais atlikti greitojo tramvajaus galimybių studiją: savivaldybė kol kas neturi atsakymo, ar tramvajaus liniją mieste apskritai verta statyti. Prieš porą metų atliktoje miesto transporto vystymo galimybių studijoje nurodyta, kad tramvajaus transporto pagrindimo studija gali būti atliekama 2007-2009 metais.

Tačiau pagal Lietuvos įstatymus Klaipėdos miesto savivaldybė ne konkurso tvarka negali pasirinkti rangovo, galinčio atlikti naujos transporto rūšies galimybių studiją. Laikantis įstatymais reglamentuotų procedūrų, Klaipėdos miesto savivaldybės laukia ilgas ir kruopštus darbas skelbiant ir vykdant atitinkamus konkursus. Vokiečių transporto specialistams buvo pasiūlyta susitikti ir su Klaipėdos kaimyninių savivaldybių – Palangos, Kretingos, Gargždų, – vadovais ir aptarti regioninio greitojo tramvajaus galimybes.

Nenorėdami visiškai atsisakyti sumanymo dalyvauti Klaipėdos tramvajaus kūrimo procese, vokiečių verslininkai pasiūlė savo jėgomis parengti pirminį uostamiesčio tramvajaus eskizą, kurį žadėjo miesto vadovams pristatyti lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje.

Labai didokas straipsnis apie Vilniaus pramogu parka...
http://www.laisvaslaikrastis.lt/LT/i...d=187&Itemid=1

Maskvos meras nutarė palaiminti statybas Vilniuje, Lietuvos rytas, p. 2
Autorius: Aleksandras Procenka, data: 2005 09 09
Prieš dvejus metus kilusi Maskvos namų Vilniuje idėja virsta realybe. Rengdamasis vizitui į Lietuvą Rusijos sostinės meras Jurijus Lužkovas pasirašė įsaką "Dėl kultūros ir verslo centro Maskvos namų Vilniuje steigimo".
Šiuo dokumentu kelios Maskvos merijos tarnybos įpareigotos užsiimti šiuo projektu. Ekonomikos departamentui buvo nurodyta įtraukti į 2006 m. numatytą Maskvos investicinę programą Maskvos namų Vilniuje projektavimo ir statybos išlaidas.
Šiam projektui Vilniaus savivaldybė jau anksčiau yra skyrusi 14 arų sklypą šalia "Žalgirio" stadiono, Rinktinės ir A.Juozapavičiaus gatvių kampe.
Tai bus 6 aukštų, 8,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas. Po juo bus įrengtos dvi požeminės automobilių stovėjimo aikštelės.
Komplekse planuojama įrengti kultūros ir verslo centrą su 500-700 vietų kino sale, keliomis konferencijų salėmis, šiuolaikine biblioteka. Numatytos patalpos studijoms bei biurams. Maskvos namuose įsikurs ir rusiškos virtuvės restoranas bei kavinė.

Jega.

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=7448243

Klaipėdos tramvajus - gardus kąsnis užsienio transportininkams

Kuriam laikui lyg ir aprimusios, šią vasarą Klaipėdoje vėl atgijo diskusijos apie galimybę uostamiestyje įdiegti dar vieną visuomeninio transporto rūšį - nutiesti greitojo tramvajaus liniją.

Dienraštis "Vakarų ekspresas" penktadienį rašo, kad postūmį svarstymams davė keletas veiksnių: nuolatinis šioje srityje besidarbuojančių užsienio kompanijų domėjimasis bei konkretūs pasiūlymai, be to, modernaus elektrinio tramvajaus idėja įvardyta ir vasaros pradžioje keturių - Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų ir Klaipėdos rajono - savivaldybių vadovų pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje "Quattro".

Idėja Klaipėdoje nutiesti greitojo tramvajaus liniją pirmą kartą aiškiai buvo suformuluota dar 2001 metų balandžio 26 dieną miesto Tarybos patvirtintame Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane.

Šiame didelio specialistų kolektyvo parengtame, dešimties metų periodą aprėpiančiame dokumente, išstudijavus ir apibendrinus įvairių interesų grupių nuomones, numatytos pagrindinės uostamiesčio plėtros kryptys, tarp jų - ir transporto srityje.

Viena iš šio plano pozicijų - 2006-2011 metais parengti greitojo tramvajaus galimybių studiją.

Tokią būtinybė įvardijama ir kitame svarbiame dokumente - prieš porą metų Klaipėdos savivaldybės užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų parengtoje visų rūšių miesto transporto vystymo galimybių studijoje. Joje rašoma , kad tramvajaus transporto Klaipėdoje pagrindimo studija galėtų būti atliekama 2007-2009 metais.

Idėja uostamiestyje nutiesti tramvajaus liniją gimė ne tuščioje vietoje.

Klaipėda - vienintelis Lietuvos miestas, kuriame tramvajaus išties būta, ir ne vadinamosios "konkės", arklių traukiamos, kaip Kaune, o tikro - elektra varomo.

Dubajuje ketinama pastatyti miestą iš septynių pasaulio stebuklų kopijų

http://www.delfi.lt/news/daily/hot/a...php?id=7458752

"Hanner" Ukrainoje planuoja investuoti apie 1,39 mlrd. Lt

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7463579

CITATA:"Šiam projektui Vilniaus savivaldybė jau anksčiau yra skyrusi 14 arų sklypą šalia "Žalgirio" stadiono, Rinktinės ir A.Juozapavičiaus gatvių kampe.
Tai bus 6 aukštų, 8,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas. Po juo bus įrengtos dvi požeminės automobilių stovėjimo aikštelės."
Alio...stabdykite mane, jei sapnuoju, ar čia ta pati vieta, kur Fuksas,Zuokas, avulis ir kiti savo ( ne)realų projektą bandė stumti?

Ne, tai kitoje gatvės pusėje

Žvėryno bendruomenė kreipėsi į teismą

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=7473826

Apie ka jie?

As kazkaip uzsiziopsojes ir pavarges netycia perskaiciau "leido statyti 44 aukstu daugiaaukštį gyvenamąjį namą..." Kaip apsidziaugiau , be reikalo antra karta skaiciau...