[VLN] Vilniaus šviesoforai

[Ignalina]

Kad per daug aiškiai parašyta KET:



Nerandu nieko apie signalo galiojimą butent tik toje juostoje bei kiek pastebėjau, kai įrenginėja naujai šviesoforus, visur žymi rodykles, jei yra ne viena juosta sankryžoje.

74 punktas, kurį pacitavau aukščiau.

Rodyklių žymėti negali, nes tai reikštų apsaugotą fazę, pvz pėstiesiems negalėtų būti leidžiamo signalo.

[sleader]

Nerandu nieko apie signalo galiojimą butent tik toje juostoje bei kiek pastebėjau, kai įrenginėja naujai šviesoforus, visur žymi rodykles, jei yra ne viena juosta sankryžoje.

Čia ne apie juostas. Jeigu kažkokiai krypčiai yra įrengtas (šviečiantis) raudonas su atitinkama rodykle, tai reiškia ta kryptimi eismas draudžiamas. O žalias, jeigu be krypčių nuorodų, tai leidžia eismą visomis kitomis kryptimis.
Nenorėkime, kad KET, kaip kokiems pradinukams, išsamiai ir detaliai aprašytų šimtą įvairių skirtingų variantų kada kaip ką daryti.

[Kaid]

74 punktas, kurį pacitavau aukščiau.

Rodyklių žymėti negali, nes tai reikštų apsaugotą fazę, pvz pėstiesiems negalėtų būti leidžiamo signalo.

Tiesa, ačiū.

Tačiau Lazdynėlių g. net nėra pėsčiųjų perėjos, o Drujos g. nėra signalų virš kiekvienos juostos.

[Riedutis]

74. Šviesoforų signalai išdėstomi vertikaliai nuo viršaus į apačią šia tvarka: raudonas, geltonas, žalias. Prireikus signalai gali būti išdėstyti ir horizontaliai: raudonas – kairėje, geltonas – viduryje, žalias – dešinėje (reversinis šviesoforas). Eismo dalyviai privalo vadovautis jų judėjimo kryptimi įrengtų ir jiems skirtų, taip pat dubliuojančiųjų šviesoforų signalais.

Ok, tai kaip šita taisyklė "groja", kai yra šviesoforo signalas, leidžiantis sukti į dešinę, kartu su pagrindiniu "žaliu blynu"? Nelabai suprantu, kodėl tada į dešinę galima sukti kai nedega dedikuota rodyklė, o į kairę - ne?

[Ignalina]

Ok, tai kaip šita taisyklė "groja", kai yra šviesoforo signalas, leidžiantis sukti į dešinę, kartu su pagrindiniu "žaliu blynu"? Nelabai suprantu, kodėl tada į dešinę galima sukti kai nedega dedikuota rodyklė, o į kairę - ne?

Nes dešinė neturi atskiro šviesoforo, o tik papildomą sekciją prie pagrindinio šviesoforo - vadovautis reikia pagrindiniu šviesoforu bei jo sekcija.
Nedeganti sekcija nereiškia draudimo važiuoti, čia tiesiog sovietinis palikimas.

Mane šiek tiek baugina tokios vairuotojų KET spragos.

[sleader]

Ok, tai kaip šita taisyklė "groja", kai yra šviesoforo signalas, leidžiantis sukti į dešinę, kartu su pagrindiniu "žaliu blynu"? Nelabai suprantu, kodėl tada į dešinę galima sukti kai nedega dedikuota rodyklė, o į kairę - ne?

O tamsta savo įdėtoje nuotraukoje nematote raudono signalo su rodykle į kairę, kuris būtent ir draudžia sukti į kairę, nepriklausomai kas šviečia kituose šviesoforuose? Ar visada žiūrite tik į apatinę šviesoforų eilutę?
Taip pat, kai nedega kažkokia rodyklė, bet dega žalias signalas, kur matote raudoną signalą su rodykle į dešinę, kuris būtent draustų sukti į dešinę? Nes realybėje būna ir tokių šviesoforų, kad žalias skritulys leidžia važiuoti tiesiai ir į kairę, o atskiras šviesoforas draudžia sukti į dešinę.

[Riedutis]

Ignalina

Bauginkis nesibauginęs, 99,9 proc. vairuotojų nuo teisių išsilaikymo į KET net nepažiūri dešimtmečiais, o tu tikiesi, kad kažkoks forumo atsitiktinis komentatorius tau specifinius KET teisinius niuansus galės pacituot? Aš žinau, jog į kairę reikia laukti konkretaus šviesoforo signalo, žinau, jog į dešinę galiu sukti prie "žalio blyno" - apie kokią spragą kalbi? Man šiuo atveju įdomus konkretus teisės akto tekstas ir jo pritempimas prie realios situacijos.

Nežinau net, aš iš 74 punkto neišskaitau, kad negalioja 73.1. Gal jei 73.1. būtų parašytas taip: 73.1. žalias skritulio formos signalas leidžia eismą visomis kryptimis (tiesiai, į dešinę, į kairę, apsisukti), išskyrus 74 punkte nurodytus atvejus...

[sleader]

Bauginkis nesibauginęs, 99,9 proc. vairuotojų nuo teisių išsilaikymo į KET net nepažiūri dešimtmečiais, o tu tikiesi, kad kažkoks forumo atsitiktinis komentatorius tau specifinius KET teisinius niuansus galės pacituot?

Gal galima būtų komentarą, kas per paskutinius du dešimtmečius pasikeitė šiame KET skyriuje apie eismo reguliavimo signalus iš esmės (be keletos smulkių patikslinimų ir naujų apibrėžimų, kurie nekeičia jokios esmės), kad kažkas dėl papildomo "nepasižiūrėjimo" kažko negalėtų suprasti?

Kaip pvz. 2004 m.:

117. Šviesoforų signalai turi šias reikšmes:
117.1. žalias skritulio formos signalas leidžia eismą;
117.2. žalias rodyklių formos signalas tamsiame fone leidžia eismą tik rodyklių nurodytomis kryptimis. Tą pačią reikšmę turi ir žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje (rodyklė, leidžianti sukti į kairę, leidžia ir apsisukti);
117.3. žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas;
117.4. žalias signalas su pėsčiojo simboliu leidžia eiti pėstiesiems;
117.5. žalias signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais ir mopedais;
117.6. žalias signalas su juodo kontūro rodykle (rodyklėmis) leidžia važiuoti jame pažymėtos rodyklės (rodyklių) kryptimis ir įspėja, kad šviesoforas turi papildomą sekciją (sekcijas);
117.7. geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui;
117.8. kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai draudžia eismą ir įspėja, kad bus įjungtas žalias signalas;
117.9. geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama;
117.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė;
117.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui;
117.12. raudonas signalas su pėsčiojo simboliu draudžia pėsčiųjų eismą;
117. 13. raudonas signalas su dviračio simboliu draudžia dviračių ir mopedų eismą;
117. 14. raudonas X formos signalas ir žalias žemyn nukreiptos rodyklės signalas (reversinis šviesoforas) atitinkamai draudžia arba leidžia važiuoti ta juosta, virš kurios jie įrengti. Jeigu reversiniame šviesofore yra geltonas įstrižai į dešinę (kairę) nukreiptos rodyklės formos signalas, jis įspėja, kad važiuoti ta juosta bus draudžiama, ir įpareigoja nedelsiant persirikiuoti į gretimą juostą rodyklės nurodyta kryptimi. Kai šviesoforai yra išjungti arba įjungtas geltonas signalas, įvažiuoti į juostą, pažymėtą dviguba brūkšnine linija, draudžiama.
118. Šviesoforų signalai išdėstomi vertikaliai nuo viršaus į apačią šia tvarka: raudonas, geltonas, žalias. Prireikus signalai gali būti išdėstyti ir horizontaliai: raudonas – kairėje, geltonas – viduryje, žalias – dešinėje. Eismo dalyviai privalo vadovautis jų judėjimo kryptimi įrengtų ir jiems skirtų (iš jų ir dubliuojančiųjų) šviesoforų signalais.
119. Jeigu ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui.

Dabar galiojanti redakcija nuo 2024-12-01:

73. Šviesoforų signalai turi šias reikšmes:
73.1. žalias skritulio formos signalas leidžia eismą visomis kryptimis (tiesiai, į dešinę, į kairę, apsisukti);
73.2. žalias rodyklės (rodyklių) formos signalas juodame fone leidžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis)kryptimi (kryptimis); tą pačią reikšmę turi ir žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje; kai leidžiama sukti į kairę, leidžiama ir apsisukti;
73.3. žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis;
73.4. žalias signalas su pėsčiojo simboliu leidžia eiti pėstiesiems;
73.5. žalias signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais, elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis;
73.6. žalias signalas su juoda (juodomis) rodykle (rodyklėmis) leidžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis); kai leidžiama sukti į kairę, leidžiama ir apsisukti;
73.7. geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui; jeigu signale yra dviračio simbolis, signalas galioja dviračiams ir elektrinėms mikrojudumo priemonėms;
73.8. kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai draudžia eismą ir informuoja, kad netrukus bus įjungtas žalias signalas;
73.9. geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama;
73.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė;
73.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui;
73.12. raudonas signalas su pėsčiojo simboliu draudžia pėsčiųjų eismą;
73.13. raudonas signalas su dviračio simboliu draudžia dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismą;
73.14. raudonas X formos signalas ir žalias žemyn nukreiptos rodyklės signalas (reversinis šviesoforas) atitinkamai draudžia arba leidžia važiuoti ta eismo juosta, virš kurios jie įrengti; jeigu reversiniame šviesofore yra geltonas įstrižai į dešinę arba į kairę nukreiptos rodyklės formos signalas, jis informuoja, kad važiuoti ta eismo juosta bus draudžiama, ir įpareigoja nedelsiant persirikiuoti į gretimą eismo juostą rodyklės nurodyta kryptimi; kai šviesoforai yra išjungti arba įjungtas geltonas signalas, įvažiuoti į eismo juostą, pažymėtą dviguba brūkšnine horizontaliojo ženklinimo linija, draudžiama.
74. Šviesoforų signalai išdėstomi vertikaliai nuo viršaus į apačią šia tvarka: raudonas, geltonas, žalias. Prireikus signalai gali būti išdėstyti ir horizontaliai: raudonas – kairėje, geltonas – viduryje, žalias – dešinėje (reversinis šviesoforas). Eismo dalyviai privalo vadovautis jų judėjimo kryptimi įrengtų ir jiems skirtų, taip pat dubliuojančiųjų šviesoforų signalais.

Nežinau net, aš iš 74 punkto neišskaitau, kad negalioja 73.1. Gal jei 73.1. būtų parašytas taip: 73.1. žalias skritulio formos signalas leidžia eismą visomis kryptimis (tiesiai, į dešinę, į kairę, apsisukti), išskyrus 74 punkte nurodytus atvejus...

Tai ir nurodoma, kad reikia vadovautis signalais skirtais jų judėjimo krypčiai. Jeigu yra signalas su rodyklėmis ta kryptimi ir jis tuo metu draudžia eismą, kodėl reikia žiūrėti į kitą signalą?

[digital]

Vardija, kur Vilniuje tęsis gatvių remontai: netrukus pajausite ir kitaip veikiančius šviesoforus

Čia jokia paslaptis, kad daug metų transporto arba judumo temos yra numeris 1 – kamščiai, viešasis transportas, gatvės ir panašiai, dėl to mūsų visas prioritetas į darbus yra šioje srity – gatvės tvarkomos, įrenginėjami nauji infrastruktūros objektai ir kalbant specifiškai apie šviesoforus, kamščių problemą gali išspręsti labai paprastas dalykas – sinchronizuotas viso miesto šviesoforų valdymas, kuris paremtas dirbtiniu intelektu, piko valandomis atsižvelgiant į ryto ar vakaro situaciją.

Kaip tik mes esame jau pasirašę sutartį su čekų kompanija, kuri jau pradės mums diegti naujausią valdymo sistemą, kuri apjungs visą Vilnių, visas sankryžas ir ten bus galimybės panaudoti dirbtinį intelektą ir srautus pagal tam tikras specifikas reguliuoti.

Pirmuosius rezultatus turėtume pajusti jau šių metų pabaigoje – gruodžio mėnesį. Visa techninė dalis turi būti išpildyta per metus laiko ir tai turėtų duoti efektyvumo sankryžų pralaidume – 17,5 proc. Aišku tai neišspręs visų problemų, bet žingsnis po žingsnio einame link to, kad situacija gerėtų.

[John]

Reikia suprasti, kad pėstiesiems reiks dar ilgiau laukti žalios, kol bus "17,5%" didinamas "pralaidumas"?

[KEdas]

Dėl to, kad šviesoforų įrengimo taisyklėse nėra aiškaus reikalavimo virš kiekvienos eismo juostos įrengti po šviesoforą, padėkokime Daliui Santockiui, žinomam kaip dsanto . Tai jis pasistengė „sutaupyti“ ant šviesoforų įrengimo ir taip sukūrė nesusipratimą. Riedučio pateiktas pavyzdys tai neblogai iliustruoja.

[sleader]

Aš tai padėkočiau už tai, kad lietuviai vairuotojai nelaikomi kažkokiais atsilikusiais, jog jiems reikėtų krūvos bereikalingų šviesoforų pradubliuotų n kartų ir yra pripažįstama, bei sutariama, kad jie sugebės vairuoti taip, kaip ir daugybėje kaimyninių ir tolimesnių Europos šalių.

[RamasN]

Beje, Vilniuje pilna sankryžų, kuriose sustojus prie Stop linijos nesimato šviesoforo. Reikia gultis ant vairo norint pamatyt, kada bus žalia. Įdomu kokiais standartais remiantis atstumą nuo Stop linijos ir šviesoforo pakabinimo aukštį koreliavo. Verta tokias sankryžas raportuoti ?

[KEdas]

Aš tai padėkočiau už tai, kad lietuviai vairuotojai nelaikomi kažkokiais atsilikusiais, jog jiems reikėtų krūvos bereikalingų šviesoforų pradubliuotų n kartų ir yra pripažįstama, bei sutariama, kad jie sugebės vairuoti taip, kaip ir daugybėje kaimyninių ir tolimesnių Europos šalių.

Šitą bajerį užskaitau. Nes kuo blogiau – tuo geriau, mūsų liaudis kantri ir protinga, tegul jie sprendžia nuolatinius rebusus. Vakarų siekiamas teisinio aiškumo ir pažangos kelias – ne mums!
Bet gal tada pasiūlykite pakeitimus Teisėkūros pagrindų įstatymui. Nors, pagal paties logiką, pakeitimų nereikia, nes kuo neaiškiau – tuo geriau.
Dabar ten štai tokios nesąmonės surašytos:

3 straipsnis. Teisėkūros principai
1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.
2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais:

1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis;
2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti;
3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų;
4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai;
5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus;
6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas;
7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.

[sleader]

Šitą bajerį užskaitau. Nes kuo blogiau – tuo geriau, mūsų liaudis kantri ir protinga, tegul jie sprendžia nuolatinius rebusus. Vakarų siekiamas teisinio aiškumo ir pažangos kelias – ne mums!
Bet gal tada pasiūlykite pakeitimus Teisėkūros pagrindų įstatymui. Nors, pagal paties logiką, pakeitimų nereikia, nes kuo neaiškiau – tuo geriau.
Dabar ten štai tokios nesąmonės surašytos:

Ačiū už pasiūlymą, bet nieko niekam nesiūlysiu, nes trūkumų neįžvelgiu. Jeigu įžvelgiate neatitikimus ar turite ideju - galite imtis iniciatyvos pats, nebandęs nurodinėti ką kitiems daryti. Man nei rebusų tenka spręsti, nei gultis ant vairo ar laužyti sprandą prie šviesoforų.

[PoDV]

Turėtų būti griežtesnis reikalavimas nurodyti eismo kryptis virš kiekvienos eismo juostos ant šviesoforo gembės. Tada daugeliu atveju, net vienas šviesoforas juostoms atrodo aiškus.
https://maps.app.goo.gl/NbiUgEpaehUHUPc59

Dešiniojo posūkio sekcijos nekabinti virš važiuojamosios dalies, tik šalia kelio. Gal irgi bus aiškiau.

Ši Kauno sankryža, tai kai ją įrengė, iš karto girdėjosi nusiskundimai kad nėra rodyklių (kelio ženklų) ant gembių, nors visur kitur yra rodyklės ir kažkokių nusiskundimų negirdėjau dėl tinkamo juostų pasirinkimo prieš sankryžą*

https://maps.app.goo.gl/f7Vx2QWKMSYvMw7k8

*išskyrus faktą, kad STOP juosta per arti. Manau, kad turėtų būt reikalavimas kur STOP juostą braižyt, arba jis yra, tik nesilaikoma kartais.
Dauguma lietuvių manau norėtų šviesoforo už sankryžos, bet dsanto įtikino, kad kentės pėstieji ir dviratininkai ir tiesą sakant sutinku. Beveik pamirštas dalykas Kaune apeidinėti automobilį pėsčiųjų perėjoje, kuris per toli sustojo.

[PoDV]

Ok, tai kaip šita taisyklė "groja", kai yra šviesoforo signalas, leidžiantis sukti į dešinę, kartu su pagrindiniu "žaliu blynu"? Nelabai suprantu, kodėl tada į dešinę galima sukti kai nedega dedikuota rodyklė, o į kairę - ne?

Klaidingai (nors teisiškai gal ir "teisingai") įrengtas dešinysis šviesoforas virš kelio. Šviesoforų įrengimo vietos turi atitikti eismo krypčių kelio ženklų rodyklių kryptis, o tokio šviesoforo su sekcija virš kelio iš vis nekabinti. Net jei šviesoforas nedubliuojamas, šviesoforas turi kabėt daugmaž virš tų krypčių kuriomis numatyta kad važiuos tr. priemonių eismas. Pvz. net jei yra dvi juostos tiesiai, nemanau, kad problema jei per vidurį tarp abejų juostų kabos šviesoforas tiesiai, papildomai įrengus ženklus "eismo kryptis tiesiai".