Ištaisiau?

Taip

Nors ir tekę būt raštingiausiu mokyklos pradinuku prieš kelis metus klaidų pridarau...
Ištaisau.

Beveik neįmanoma rašant lietuvių kalba nepadaryti klaidų.

Klaidų nedaro tik tas, kas visiškai nieko neveikia. Svarbiausia ne pačių klaidų vengti, o jas padarius stengtis jas ištaisyti ir, žinoma, kitą kartą stengtis jų nebekartoti.

Taip. Kai kurie stengdamiesi išvengti gramatinių klaidų, susiaurina savo žodyną (leksikoną) ir taip tampa nuobodžiais kalbėtojais.

Tiesa, kartais matyti, kaip vengiama vartoti "pavojingus" žodžius net taisyklinga reikšme - pvz., randasi=atsiranda (ne yra), gaunasi=atsigauna (o ne išeina, sekasi), ypatingai=išskirtinai, nepaprastai (o ne labai), sekantis=tas, kuris seka (o ne kitas) ir t. t. Taip gali ir išnykti kai kurie žodeliai vien dėl to, kad viena iš jų reikšmių netaisyklinga, taigi vartokite drąsiai šiuos žodelius taisyklinga reikšme (ta, kur po = ženkliuko).

Ištaisykite, kolegos ne beraščiai

*********** ******* ******** *****************
Būtent, tai ir norėjau pasakyti

Kai kurie atvejai yra aiškūs, bet, jei žodis naudojamas perkeltine, ar asociatyvine reikšme.
Pvz.: neseniai teko raudonuoti prieš dukterį, nes "padėjau" rašyti rašinį. Pasirodo, lietuvių kalboje, širdis negali sproginėti (nes tai yra nesamonė, širdys nesprogsta, arba tai - vertinys iš anglų), rugiai negali vilnyti (jie juk ne skystis, ne vanduo, ar kai kurie kiti leistini žodynuose atvejai).

Taip ir likau nesupratęs, ar čia, tiesiog, mokytojai buvo bloga nuotaika, ar pasikeitė pats kalbos supratimas per 30 metų.

Na, sprogstančios širdies metafora man irgi kažkodėl šypseną sukėlė, gal kiek "per riebi". Bet vilnijančių rugių metafora tikrai ne nauja ir graži, manau ir literatūros kūriniuose rastume tokią pavartotą. Čia galima manyti, kad tamstos dukters mokytoja ėmė ieškoti "geležinės logikos" kalboje, o tai yra nesuderinama su perkeltinėmis reikšmėmis ir pan. Matyt nekūrybinga arba baugi - dėl baimės suklysti, bijo vaizdingesnio pasakymo ar retesnio žodžio, o gal tik šiaip bloga nuotaika, ar tos dienos buvo. Bet kokiu atveju, tai nėra gerai, tai mažina ir taip jau menką mokinių kalbos turtingumą. Nebent tos metaforos buvo pavartotos tikrai "ne vietoje", netinkamo stiliaus tekste ar pan., tada jau kitas reikalas.

Pirmiausia tai turbūt reikėtų tamstai paaiškinti, kad tokie "padėjimai" vaikuose progresyviu greičiu ugdo nesavarankiškumą, nenorėjimą siekti pačiam, atsiranda tingėjimas, mąstymas, kad gal už jį kas nors padarys. Aš per visus 12 metų mokymosi mokykloje nei karto neprašiau pagalbos nei mamos, nei tėčio. Ko nemokėjau, to klausiau mokytojos. Kas nepavykdavo, susitaikydavau, kad tai ne mano mėgstamas dalykas ir gaudavau prastesnius pažymius. O tokia pagalba yra savęs (vaikas gauna geresnius pažymius), vaiko (vaikas mano, kad moka geriau - vėlgi dėl pažymių), vaiko bendraklasių ir mokytojos (mano, kad vaikas gerai mokosi) apgaudinėjimas.
Kalba prieš 30 metų buvo labai negryna, tada beveik nebuvo kalbos kultūros normų, ogi dabar mokomasi ir kalbos kultūros mokykloje (čia - stiliaus klaidos). Prieš 30 m. lietuvių kalbos net nebuvo - tai buvo kalba, paveikta rusų, lenkų ir vokiečių kalbų. Kaimynai buvo didesni, o istorija ir lietuvių tautos priespauda bei kalbos draudimai darė save. Be to, ir pati kalba nebuvo taip nuodugniai ištyrinėta ir sunorminta, kaip dabar.

Iš tiesų, dabartiniai mokiniai lietuvių kalbos gramatikos dalykų moka daugiau, tačiau žodingumu galėtų pasigirti jau tik ankstesnės kartos.Veikiausiai užkietėjusi kalbotyrininkė. Šiaip, lituanistai, kaip ir tu sakai, turėtų būti kas nors tarp kalbotyrininko ir literatūrologo. Juk neveltui universitete studijuojama ir literatūra, ir kalbotyra.

Iš tiesų taisyti rašinius ir kitus literatūrinius tekstus yra sunku. Kadangi mokytojai gauna mažas algas, nėra suinteresuoti ilgai mąstyti, todėl „užsideda tyros kalbos" trafaretą ir juo naudojasi, taisydami darbus.

Iš dalies gal ir gerai, nes maždaug iki 9-os klasės mokiniai dar nelabai moka naudotis tomis metaforomis, kurdami pridaro daug stiliaus ir logikos klaidų, tai ir laikoma už vadžių. O jau vyresnieji gali būti vertinami atlaidžiau, jiems turėtų būti galima kurti vaizdingesnius tekstus, nes ir paslysta jie rečiau.

Pirmiausia tai atkreipsiu dėmesį į tą vietininko konstrukciją ugdo vaikuose - kiek pamenu, A. Šukio kn. "Linksniai ir prielinksniai" tokia konstrukcija prie nevartotinų asmens vidaus vietininko konstrukcijų nurodyta Nebent ją reikėjo išskirti kabutėmis ar pakursyvinti, nes dabar aš neatsispirsiu ir ją suredaguosiu: ...tokie padėjimai progresyviu greičiu ugdo vaikų nesavarankiškumą
Šiaip, kai kuriems tamstos teiginiams pritariu, kai kuriems - ne. Prieš 30 metų tikrai ta kalba nebuvo tokia sugadinta ir apsėsta ir ja tikrai jau buvo rūpinamasi - pvz., 1976 m. prie LTSR paminklų apsaugos draugijos jau pradėjo veikti Kalbos komisija, tais pačiais metais pasirodė ir "Kalbos praktikos patarimų" I leidimas. Nes iš tamstos pasakojimo susidarė įspūdis, kad prieš 30 m. buvo... XIX a. pabaigos situacija Aišku, tarybinių slavizmų buvo daugiau vartojama, bet anglizmų mažiau, dabar - atvirkščiai.

Pataisykite, prašau :

Kinai, ne kiniečiai. Kiniečiai būtų iš Kienietijos ar Kinijaus...

Taip: http://vlkk.lt/lit/88030
Bet dar ne visas klaidas ištaisei.

Vietoj ofiso, geriau būtų vartoti: biuras, kontora.

Visi trys žodžiai yra nelietuviškos kilmės. Siūlau 'raštinė'.

Kadrų skyrius.

Ne geriau, bet privaloma! Žodis „ofisas" yra nevartotina svetimybė.
http://www.vlkk.lt/lit/2227Nesvarbu, kad jie nėra lietuviškos kilmės, bet jie yra vartotini. Lietuvių kalboje, kaip ir bet kurioje kitoje kalboje, labai daug iš svetimos kalbos kilusių, tačiau tinkamų vartoti žodžių.
Vietoj „ofisas" tinka ir tiesiog „įstaiga". Beje, dažniausias atitikmuo.

BET PALIKOTE DAR VIENĄ KLAIDĄ! (nepaisant sintaksės klaidų).Siūlau prisijungti

O žodis "kontora"? Nevartotinas?