Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

[Tomizmas]

Q ir X tik priedas pridengt W.

Oho koks scenarijus Lėktuvo langus daro su išgaubimu, kad paslėptų tikrąją žemės formą.

[mantasm]

Oho koks scenarijus Lėktuvo langus daro su išgaubimu, kad paslėptų tikrąją žemės formą.

Įtraukiant vien tik W dėl tuteišų poreikių gan keistai atrodytų, ne?

[Tomas]

O koks skirtumas dėl ko ji atsirado. Visos kitos raidės irgi turi savo atsiradimo istoriją, bet tai ne priežastis abėcėlę dabar keisti. Man tai keista kai šaukiama, kad tos trys raidės taip reikalingos, bet kai paklausi, o kokiems lietuvių kalboje garsams užrašyti, kurių negalima užrašyti dabartine abėcėle, jos reikalingos, niekas atsakyti negali.

Lygiai taip pat niekas nebegali pasakyti, kam Lt abėcėlėje vis dar reikalingos raidės ą, ę, į ir ų.

[Visdarlietus]

Lygiai taip pat niekas nebegali pasakyti, kam Lt abėcėlėje vis dar reikalingos raidės ą, ę, į ir ų.

Tai gal ir galininko linksnis Lietuvių kalboje nereikalingas? Labai įdomu kaip tu žodį pavyzdžiui mama užrašysi galininko linksniu, kad atskirtum nuo vardininko?

[Tomizmas]

Lygiai taip pat niekas nebegali pasakyti, kam Lt abėcėlėje vis dar reikalingos raidės ą, ę, į ir ų.

Kaip tai kam? Nes dvi iš šių raidžių yra ir lenkiškoje abėcėlėje. O toliau viską gerai suprantate, jei nesimarmaliavote ir nesate iš avių bandos! Visiems seniai aišku kad Į ir Ų yra tik priedanga dėl Ą ir Ę !!!!!!!111

Tai gal ir galininko linksnis Lietuvių kalboje nereikalingas? Labai įdomu kaip tu žodį pavyzdžiui mama užrašysi galininko linksniu, kad atskirtum nuo vardininko?

Dėl linksnių atskyrimo - taip, bet faktiškai mes tų raidžių netariame (jas taria tik Suvalkijoje). Jeigu jau rašytume pagal tarimą, tai galininko linksnis būtų "ėjau pas mąma", nes realiai kalbėdami ilginame pirmą garsą, ne galinį.

[Visdarlietus]

Kaip tai kam? Nes dvi iš šių raidžių yra ir lenkiškoje abėcėlėje. O toliau viską gerai suprantate, jei nesimarmaliavote ir nesate iš avių bandos! Visiems seniai aišku kad Į ir Ų yra tik priedanga dėl Ą ir Ę !!!!!!!111



Dėl linksnių atskyrimo - taip, bet faktiškai mes tų raidžių netariame (jas taria tik Suvalkijoje). Jeigu jau rašytume pagal tarimą, tai galininko linksnis būtų "ėjau pas mąma", nes realiai kalbėdami ilginame pirmą garsą, ne galinį.

Nežinau ko jūs ir kur netariate, bet Dzūkijoje, kuriai beje priklauso ir Vilnius visada tariame, tik vietoj ą naudojame ų.
O šiaip pamačiau gaisrą, pamečiau daiktą, visada galūnę ilginame.

[Tomizmas]

Nežinau ko jūs ir kur netariate, bet Dzūkijoje, kuriai beje priklauso ir Vilnius visada tariame, tik vietoj ą naudojame ų.
O šiaip pamačiau gaisrą, pamečiau daiktą, visada galūnę ilginame.

Tarmėse yra visko (Švenčionių apylinkėse irgi taria su ų - gaisrų, daiktų). Bet bendrinėje lietuvių kalboje tariame trumpai - gaisra, daikta. Taip kalbame kasdienybėje, taip kalba per televizijas ir radijus.

[Visdarlietus]

Tarmėse yra visko (Švenčionių apylinkėse irgi taria su ų - gaisrų, daiktų). Bet bendrinėje lietuvių kalboje tariame trumpai - gaisra, daikta. Taip kalbame kasdienybėje, taip kalba per televizijas ir radijus.

Tikrai netariame trumpai gaisra, o galūnę pailginame gaisrą.

[John]

Faktas, kad atstatyti senąją tvarką būtų praktiškai neįmanoma. Bet čia jau kita tema.

Neįmanoma, nes tai nebėra kam nors aktuali tema, neskaitant keleto freakų.

Šiaip, net nežinau, ką patarti. Gal kokią peticiją galėtų tie keli QWX priešininkai paleisti? Gal bent kažkiek palengvintų tą akmenį užantyje. Nes nu tikrai blogai, jeigu kas nors dėl to jaučia nuoskaudą. Čia kaip jausti nuoskaudą, kad pavasarį žydi pienės ar kad bebrai stato užtvankas upėse.

[mantasm]

Neįmanoma, nes tai nebėra kam nors aktuali tema, neskaitant keleto freakų.

Šiaip, net nežinau, ką patarti. Gal kokią peticiją galėtų tie keli QWX priešininkai paleisti? Gal bent kažkiek palengvintų tą akmenį užantyje. Nes nu tikrai blogai, jeigu kas nors dėl to jaučia nuoskaudą. Čia kaip jausti nuoskaudą, kad pavasarį žydi pienės ar kad bebrai stato užtvankas upėse.

Prieš QWX prastūmimą nebuvo anei pienių, anei bebrų užtvankų.

[Visdarlietus]

Neįmanoma, nes tai nebėra kam nors aktuali tema, neskaitant keleto freakų.

Šiaip, net nežinau, ką patarti. Gal kokią peticiją galėtų tie keli QWX priešininkai paleisti? Gal bent kažkiek palengvintų tą akmenį užantyje. Nes nu tikrai blogai, jeigu kas nors dėl to jaučia nuoskaudą. Čia kaip jausti nuoskaudą, kad pavasarį žydi pienės ar kad bebrai stato užtvankas upėse.

Normaliai prieš priimant naujas raides reikia apibrėžti jų tarimą ar šios raidės užrašytos lietuvių kalboje netariamos tai yra reikia skaityti Eelina Dobroolska? O jeigu tarimą turi, tai reiškia nuo šiol gali būti vardai Qrėnas?

[John]

Normaliai prieš priimant naujas raides reikia apibrėžti jų tarimą ar šios raidės užrašytos lietuvių kalboje netariamos tai yra reikia skaityti Eelina Dobroolska? O jeigu tarimą turi, tai reiškia nuo šiol gali būti vardai Qrėnas?

Jeigu žmogus nežino, kaip tarti lotyniško alfabeto raides, tai apibrėžimai jau turbūt nebepadės. Čia reiktų gal labiau į kokią vakarinę mokyklą eiti or smth, kur galėtų pabandyti pasimokyti Abėcėlę.

[Tomizmas]

tai reiškia nuo šiol gali būti vardai Qrėnas?

Raidė Q tik vadinasi "ku", lygiai kaip K vadinasi "ka", bet tai nereiškia, kad jos tikrai tariamos "ku" ar "ka". Q tarimas skiriasi skirtingose kalbose, bet dažniausiai tai yra kaip K, bet patraukta arčiau gerklės. Lietuvių kalboje nėra tokio garso.

Beje, dabar greit paskaitinėjau, tai nors Q yra naudojama anglų kalboje, bet to tikrojo Q garso joje irgi nėra. Daugiau iš tradicijos užrašyti žodžiams, kurie yra skoliniai.

[Visdarlietus]

Jeigu žmogus nežino, kaip tarti lotyniško alfabeto raides, tai apibrėžimai jau turbūt nebepadės. Čia reiktų gal labiau į kokią vakarinę mokyklą eiti or smth, kur galėtų pabandyti pasimokyti Abėcėlę.

Gal galite pasakyti kaip lotynų (alfabeto) abėcėlės raidė c tariama, pavyzdžiui žodyje consultatio ir kaip ji tariama lietuvių abėcėlėje? Ar čia irgi kažkam į vakarinę mokyklą reikia?

Raidė Q tik vadinasi "ku", lygiai kaip K vadinasi "ka", bet tai nereiškia, kad jos tikrai tariamos "ku" ar "ka". Q tarimas skiriasi skirtingose kalbose, bet dažniausiai tai yra kaip K, bet patraukta arčiau gerklės. Lietuvių kalboje nėra tokio garso.

Beje, dabar greit paskaitinėjau, tai nors Q yra naudojama anglų kalboje, bet to tikrojo Q garso joje irgi nėra. Daugiau iš tradicijos užrašyti žodžiams, kurie yra skoliniai.

Tai kaip ir nieko nekeičia oficialiai gali duoti Qurėnas.

[Tomizmas]

Tai kaip ir nieko nekeičia oficialiai gali duoti Qurėnas.

Oficialiai gal ir galima, tik tame logikos bus mažai, nes tai neturės nieko bendro su lietuvių kalbos tarimu ir šio vardo tradicija.

Nors pasižiūrėjus iš kitos pusės: jei Lietuvoje gyvenanti mišri lietuviškai - itališka šeima norės vaikui duoti vardą Quintino, arba lietuviškai - olandiška norės duoti vardą Quentin, tai tame bus ir logika, ir vardo tradicinis užrašymas jo neišdarkant.

[John]

Gal galite pasakyti kaip lotynų (alfabeto) abėcėlės raidė c tariama, pavyzdžiui žodyje consultatio ir kaip ji tariama lietuvių abėcėlėje? Ar čia irgi kažkam į vakarinę mokyklą reikia?


Tai kaip ir nieko nekeičia oficialiai gali duoti Qurėnas.

Kažkoks čia dumblas truputį. Jeigu jau reikia aiškintis kaip ką tarti tokiose situacijose, tai problema tikrai ne raidėse QWX, bet žmoguje, kuriam kyla tokios mintys.

[Tomizmas]

Šiaip su tuo Qurėnas yra labai blogas pavyzdys, kai staiga sugalvojama, kad tradiciškai lietuviškas žodis su seniai nusistovėjusia rašyba, bus nei iš šio nei iš to, staiga rašomas su Q.

Galima imti kaip pavyzdį anglų kalbą (kuri, beje, nors paties "tikrojo" garso Q neturėdama, laisvai perėmė skolinius su Q iš kitų kalbų, juos adaptavo, netriesdami kad "jų kalba išnyks" ar kažkaip panašiai). Jie gi nepradėjo su Q raide rašyti tradiciškai senųjų angliškų žodžių - Key, Cat, Kettle, Cow, Cold ir t.t. Tie žodžiai kaip buvo rašomi, taip ir liko, niekas nepradėjo keitinėti jų rašybos iš lempos staiga brukdami Q. Lygiai taip būtų ir su Kurėnu, Kalnu, Keliu, Kaimu, Klaipėda ir kitais.

Iš viso kai kurios pasaulio kalbos veikia labai liberaliai ir sugeba adaptuoti savo kalboje netgi žodžius bei vardus su diakritiniais ženklais, kurių jų kalboje niekada nebuvo. Pavyzdžiui, man visada buvo labai keista, kaip Vokietijoje galėjo prigyti ir išpopuliarėti tokia vardo forma, kaip André (tarkim, daugeliui gerai žinomas didžėjus ATB - tikrasis vardas André Tanneberger). Keista todėl, kad vokiečių kalboje raidės é nėra. Keista ir dėl to, kad tikroji vokiška šio vardo forma yra Andreas (kuri irgi populiari), bet prancūziška André sugebėjo išpopuliarėti, panašiai kaip pas mus išpopuliarėjo angliškas Deividas (nors lietuviška šio vardo forma yra Dovydas, ir dabar turime realiai 2 to paties vardo formas, naudojamas kaip skirtingi vardai). Trečias dalykas - ir ATB, ir daug kitų André gimė ir augo Rytų Vokietijoje, bet netgi tais laikais, panašu, nebuvo labai žiūrima į kalbos išgryninimą ir "mūsų ideologinių priešų kapitalistų prancūzų pražūtingą įtaką", jei tokie vardai buvo oficialiai duodami. Ir jie yra rašomi dokumentuose - priminsiu, su é raide - diakritiniu ženklu, neegzistuojančiu vokiškoje abėcėlėje.

[mantasm]

Į agendą jis sugrįš. Toliau išplečiant diakritinius ženklus (aktualiausias turbūt Ł) asmenvardžių rašyboje. Tokių palankų sąlygų kaip dabar, kai prezidentas kaip plastilinas, premjerė mažiausiai per pusę lenkė, o teisingumo ministrė pilnai lenkė, nežinia kada vėl bus. Bet kai jau pamatyta kad pasidavė, tai bus spaudžiama ir toliau. Ir vėl bus greitai pamiršta, ir niekam neįdomu, o klausimas uždarytas. Iki tolesnio etapo.

Su ta L įdomiausia kai mūsų tamsi liaudis aiškina, kad čia gi L, tik biški kitokia, kas čia neaišku. Bet Lodzę skaito Lodze ir baisiai nustemba paaiškinus kaip iš tiesų vadinasi tas miestas.

[Stadionas]

Su ta L įdomiausia kai mūsų tamsi liaudis aiškina, kad čia gi L, tik biški kitokia, kas čia neaišku. Bet Lodzę skaito Lodze ir baisiai nustemba paaiškinus kaip iš tiesų vadinasi tas miestas.

bet "Lodzė" yra lietuviškas variantas, kuris yra lietuvių kalbos dalis, pavardės tokiu būdu neveikia. Va geras egzenpliorius https://lt.wikipedia.org/wiki/Marija_Rekst. jei ne Rekstienė tai jokio skirtumas kas veliau.

[mantasm]

bet "Lodzė" yra lietuviškas variantas, kuris yra lietuvių kalbos dalis, pavardės tokiu būdu neveikia. Va geras egzenpliorius https://lt.wikipedia.org/wiki/Marija_Rekst

Kiek tenka padiskutuot, arklio dalis pašnekovų būna įsitikinę, kad lietuviškas Lodzės variantas yra tiesiog lenkiškas su pridėta galūne.

Šnekant plačiau, aš palaikau „antro puslapio“ variantą. Nesuprantu kodėl turėtume diskriminuoti sentikius ar totorius su karaimais. Palikime pagrindinę paso dalį valstybinei kalbai be jokių priedų, o antrame puslapyje leiskime rašyti originalo kalba originalia rašto sistema.