Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

[Ångstrom]

Tai, kiek supratau, dar nesutarė, kuriame paso puslapyje bus rašoma originalo kalba. Ir kažkodėl sutarė tik dėl raidžių anglų kalbos abėcėlėje... Aš pritarčiau G. Grigo argumentavimui, jog geriausia būtų pirmame puslapyje rašyti vien lietuviškais rašmenimis, o antrame – originaliais rašmenimis (https://alkas.lt/2017/05/16/g-grigas...nvardziu-rasy/). Argumentas, kad papildomos raidės pase mus labiau „priartins prie Europos“, tiesą sakant, man atrodo juokingas ir labiau parodantis, kiek mes iš tikrųjų atsilikę, jog tokius dalykus laikome to „priartėjimo“ dalimi.

[Kitas Džiugas]

Tai, kiek supratau, dar nesutarė, kuriame paso puslapyje bus rašoma originalo kalba. Ir kažkodėl sutarė tik dėl raidžių anglų kalbos abėcėlėje... Aš pritarčiau G. Grigo argumentavimui, jog geriausia būtų pirmame puslapyje rašyti vien lietuviškais rašmenimis, o antrame – originaliais rašmenimis (https://alkas.lt/2017/05/16/g-grigas...nvardziu-rasy/). Argumentas, kad papildomos raidės pase mus labiau „priartins prie Europos“, tiesą sakant, man atrodo juokingas ir labiau parodantis, kiek mes iš tikrųjų atsilikę, jog tokius dalykus laikome to „priartėjimo“ dalimi.

Teisiškai žiūrint antras įrašas būtų niekinis. Niekas taip be latvių ir azerų nedaro Europoje.

[Ångstrom]

Teisiškai žiūrint antras įrašas būtų niekinis. Niekas taip be latvių ir azerų nedaro Europoje.

Ar gali pateikti, pacituoti teisinę argumentaciją?

[mantasm]

Teisiškai žiūrint antras įrašas būtų niekinis. Niekas taip be latvių ir azerų nedaro Europoje.

Antras įrašas būtų labai teisingas, nes būtų galima ramiai leist visas rašto sistemas. Taip pat reiktų siekti, kad kitur leistų rašyti lietuviškus vardus ir pavardes su diakritiniais ženklais į antrus puslapius.

[Tomizmas]

"hui znajit"

Šitas žodis rašomas su ch, ne su h. Iš viso mane dažnai gyvenime nustebina, kiek daug žmonių neskria šių 2 garsų, nors jie absoliučiai skirtingi. Kai vietoj "chalva" parašo "halva", tai net kumščiai pradeda bejėgiškai gniaužtis Panašiai, kaip pamačius žodį "vamzdis" ir "vabzdys" parašytą vienodai - "vambzdys".

[Tomas]

Tai ne dokumentų, pvz., grožinės literatūros, rašymui, ir dabar galima naudoti kokią tik nori rašybą. Na, nebent prasilenktų su leidyklos vidaus politika ar... tiesiog nebūtų tam paklausos. Gal dėl to, kad lietuvių kalba ir jos rašysena pakankama normalizuota, ir jos mokymas mokyklose nusistovėjęs? Nebent pasikankinimui ir istorijos pažinimui gali įtraukti ikibūginio, ikijablonskinio laikotarpio tekstų originalus kur nors į programą, bet nežinau, ką tuo laimėtų.

Čia aš gal daugiau apie tai, kad dabartinė oficiali bendrinės lietuvių kalbos rašyba tėra eilinis simuliakras. Galima rašyti ir kitaip.

[Ångstrom]

Tai TCP/IP irgi yra simuliakras, tad „palengvinkime“ sau gyvenimą ir pradėkime naudoti visokius skirtingus tinklo protokolus, prie kurių reiktų prisitaikyti perrašant programas, serverius ir maršrutizatorių įrangą. Na, ne dėl to, kad nuo to kažkam palengvės gyvenimas, bet nu... Šiaip sau. Nežinau, gal kai daugiau vienu metu lygiagrečių simuliakrų naudoji, palengvės kažkaip gyvenimas. Kam gi tie standar... oi, t. y., simuliakrai...

[Tomas]

Å - kas čia per neegzistuojanti raidė?

[Ångstrom]

Forumo pseudonimas nėra valstybinis dokumentas. Jei tai būtų mano vardas, tai, kaip ir sakiau, paso antrame puslapyje turėtų būti Ångström (kažkodėl registruojantis sistema „ö“ ignoravo). Dabar taip nebūtų, nes man „nepasisekė“: leidžia tik „q“, „w“, „x“.

[VNS]

Dar įdomu būti sužinot kokio Konstitucinio teismo nuomonę. Bet gi ką jie ten supranta apie kančias dėl neparašytos w Dobrowolskos pavardėj.

[Ångstrom]

Tai čia kalbų maišymosi rezultatas. Panašiai, kaip lietuviai dabar pratinasi skaityti „Xi“ kaip „Ši“ arba „Si“, nors jau angliškai išmokom, kad „x“ tariasi kaip „ks“. O kiti gi pripratę kone identiškai atrodančią raidę tarti kaip „ch“, tai tada jau skaitys „Chi“, o užsimiršę, kad „h“ ne tas pats kas „ch“ kur nors dar ir „Hi“ parašys. Sunku su tom kalbom, sunku...

Matyt čia priklauso kaip lengviau išsitaria ar prigija sąmonėje tarimas.

Pvz. galėčiau prisikabinti, kodėl aplinkinės ES narės, įskaitant latvius ir lenkus, rašo ir taria "Re publika", o mes kartu su Rusijai priklausiusioms ar priklausančioms tautom tariam "Res publika".
Tiesiog tokiu būdu lietuviui šiek tiek patogiau ištarti. Minkščiau, ne taip sausai, skamba.

Dar yra žodis Šizofrenija. Nu kažkaip sunkoka persimušt ant žodžio "Skizofrenija". Gal tiesiog stipriai įsirėžęs žodis "šiza" (keistas, nemalonus elgesys).

Aš dar vieną gana dažną dichotomiją pastebėjau: kad visi „neteisingai“ tariami žodžiai atėjo iš rusų kalbos ir visi „teisingi“ atitinkamų žodžių tarimai būna anglų kalboje.

Žodį „šizofrenija“ pirmą kartą pavartojo šveicaras Oigenas Bloileris (Eugen Bleuler) kaip „schizophrenie“ (skaitosi „šicofreny“). Taigi, nei anglai, nei lietuviai, nei rusai „teisingai“ šio žodžio netaria. Bet pala – lendam giliau. Priešdėlis „schizo-“ kilo iš graikų „σχίζω“, kuris tariasi „schizo“, tai griežtai etimologiškai turėtume perrašyti tą žodį į „schizofrenija“ ir jį tarti taip kaip rašosi.

Žodį „respublika“ lietuviai ir rusai, etimologiniu požiūriu, taria taisyklingiausiai – kaip tikri romėnai („res publica“ – liaudies reikalas). Tik rašo kaip vieną žodį. Na, bet romėnai patys tarpų nenaudojo, taip kad viskas gerai. O va „atsilikėliai“ lenkai, latviai ir anglai kažkur pameta „s“ ir romėnai jau šaipytųsi iš jų „re publica“, nes jiems skambėtų kaip netaisyklingas linksniavimas abliatyvu („iš liaudies respublikos“).

[Kitas Džiugas]

Antras įrašas būtų labai teisingas, nes būtų galima ramiai leist visas rašto sistemas. Taip pat reiktų siekti, kad kitur leistų rašyti lietuviškus vardus ir pavardes su diakritiniais ženklais į antrus puslapius.

Lenkija seniausiai leidžia normaliai rašyti nelenkiškus asmenvardžius. Kaip ir dvikalbius kelio ženklus bei oficialų kalbos vartojimą mažumų regionuose. Lenkijos lietuviai visa tai turi, manau, kad seniausiai laikas visą tai duoti Lietuvos lenkams.

[Kitas Džiugas]

Antras įrašas būtų labai teisingas, nes būtų galima ramiai leist visas rašto sistemas. Taip pat reiktų siekti, kad kitur leistų rašyti lietuviškus vardus ir pavardes su diakritiniais ženklais į antrus puslapius.

Lenkija seniausiai leidžia normaliai rašyti nelenkiškus asmenvardžius. Kaip ir dvikalbius kelio ženklus bei oficialų kalbos vartojimą mažumų regionuose. Lenkijos lietuviai visa tai turi, manau, kad seniausiai laikas visą tai duoti Lietuvos lenkams.

[digital]

Yra ten niuansų su dokumentais, todėl dvikalbiai kelio ženklai yra, bet asmens dokumentų ir pavardžių beveik niekas ten nesikeičia.

[Kitas Džiugas]

Yra ten niuansų su dokumentais, todėl dvikalbiai kelio ženklai yra, bet asmens dokumentų ir pavardžių beveik niekas ten nesikeičia.

Todėl analogiškai manau, kad ir Lietuvoje nelabai kas keisis asmenvardžius. Nors tokia pati galimybė bus.

[MedinisStrazdas]

Tai TCP/IP irgi yra simuliakras, tad „palengvinkime“ sau gyvenimą ir pradėkime naudoti visokius skirtingus tinklo protokolus, prie kurių reiktų prisitaikyti perrašant programas, serverius ir maršrutizatorių įrangą. Na, ne dėl to, kad nuo to kažkam palengvės gyvenimas, bet nu... Šiaip sau. Nežinau, gal kai daugiau vienu metu lygiagrečių simuliakrų naudoji, palengvės kažkaip gyvenimas. Kam gi tie standar... oi, t. y., simuliakrai...

Na tai taip ir būdavo, tik TCP/IP buvo geresnis už kitus ir tapo toks populiarus kad kiti realiai nebenaudojami. TCP/IP tapo standartu organiškai, o ne iš aukščiau nuleidus.

[Ångstrom]

Na tai taip ir būdavo, tik TCP/IP buvo geresnis už kitus ir tapo toks populiarus kad kiti realiai nebenaudojami. TCP/IP tapo standartu organiškai, o ne iš aukščiau nuleidus.

Na, bet kalba vis tiek eina apie standartą, o ne kaip iki jo prieita. Vieni standartai kažkuriuo metu atsirado labiau iš apačios, kiti – labiau iš viršaus. Baltų kalbų tarmės vystėsi „iš apačios“, dėl padidėjusių kontaktų su kitomis ne baltiškomis kalbomis naujaisiais laikais pradėjo dar sparčiau vystytis „iš apačios“. Kartais standartai nieko iš esmės „iš viršaus“ nepadaro be tos organiškai susiformavusios tvarkos formalizavimo. Na, bet XX a., tautiniu pagrindu kuriantis valstybei, matyt, to vystymosi vien „iš apačios“ neužteko – reikėjo ir dokumentus rašyti ir Seime bendrauti. Vieni Suvalkijoj naudojo kokį lenkišką žargoną ir rašė žodžius su „w“, kiti, kilę iš Klaipėdos krašto naudojo „ß“. Jau nekalbu, kad skirtingus žodžius daugeliui tų pačių dalykų kiekviena tarmė naudojo, o dar ir su atitinkamomis įtakomis iš vokiečių, lenkų ir rusų kalbų, kurios visur dar ir skirtingai tą tarmę paveikė. Tai, sakai, poreikio standartizuoti „iš aukščiau“ nebuvo?

[Kitas Džiugas]

Na, bet kalba vis tiek eina apie standartą, o ne kaip iki jo prieita. Vieni standartai kažkuriuo metu atsirado labiau iš apačios, kiti – labiau iš viršaus. Baltų kalbų tarmės vystėsi „iš apačios“, dėl padidėjusių kontaktų su kitomis ne baltiškomis kalbomis naujaisiais laikais pradėjo dar sparčiau vystytis „iš apačios“. Kartais standartai nieko iš esmės „iš viršaus“ nepadaro be tos organiškai susiformavusios tvarkos formalizavimo. Na, bet XX a., tautiniu pagrindu kuriantis valstybei, matyt, to vystymosi vien „iš apačios“ neužteko – reikėjo ir dokumentus rašyti ir Seime bendrauti. Vieni Suvalkijoj naudojo kokį lenkišką žargoną ir rašė žodžius su „w“, kiti, kilę iš Klaipėdos krašto naudojo „ß“. Jau nekalbu, kad skirtingus žodžius daugeliui tų pačių dalykų kiekviena tarmė naudojo, o dar ir su atitinkamomis įtakomis iš vokiečių, lenkų ir rusų kalbų, kurios visur dar ir skirtingai tą tarmę paveikė. Tai, sakai, poreikio standartizuoti „iš aukščiau“ nebuvo?

Net ir standartizavus lietuvių kalbą, nelietuviškos raidės nebuvo išguitos iš lietuviškos raštijos ir, kaip ir kitose Europos šalyse, buvo laikomos normaliu dalyku. Iki šiol galiojusią nesąmoningą tvarką įvedė komunistiniai kolaborantai rusų kalbos pavyzdžiu. Lietuvių diaspora tokio apgailėtino pseudolietuvinimo irgi nedarė, ir pasibaigus okupacijos beveik visa raštija (išskyrus atskirus atvejus kaip „Respublika“) grįžo prie originalios rašybos. Techninių ar gramatinių kliūčių tam nėra.

[Ångstrom]

Nu ok, nesiginčysiu toliau, nes man kažkaip neužtenka tokių argumentų, kad sovietmečiu buvo tik „pseudolietuvinimas“ rusų kalbos pavyzdžiu, nes daug klausimų kyla, ką reiškia tas rusų kalbos pavyzdys ir ką „pseudolietuvinimas“ ir t. t. Kiek teko skaityti tarpukario ir išeivijos tekstų, tai dažnai pasirodydavo, kad ten daugiau svetimybių naudota nei, pvz., vėlyvuoju sovietmečiu. Na, bet kalbam apie vardų rašybą, žinoma. Apskritai man tiesiog kyla abejonių dėl argumentavimo ne dėl konkrečiai, ką nuveikė lituanistai, bet kad sovietmečio lituanistai, by default, veikė prieš lietuvių kalbą ir bet kokie tuo laikotarpiu įvesti standartai yra, by default, blogi ir turi būti atstatomi. Gal aš klystu ir kažko nesuprantu. Ateityje pasigilinsiu labiau šia tema ir gal savo dvejones pakeisiu. Tiesiog toks argumentavimas mano žinių ir supratimo nė kiek nepraturtina.

Dėl „respublikos“ būtų įdomu pamatyti tekstą, kur rašoma lietuviškai „republika“. Bet vėlgi, kaip ir šitoj temoj minėjau – šis žodžio pakeitimas arčiau rusiško varianto – apsaugok Viešpatie, kokia gėda – etimologiškai taisyklingesnis nei, neva, vakarietiškas „republika“ .

[digital]

Čia kalba eina apie laikraštį "Respublika" - jie vieninteliai rašo Džonas, o ne John.