Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

[Kitas Džiugas]

Tai niekas dėl nutautėjimo ir nebijo. Tiesiog naftalininiams sovietikams tos raides QWX asocijuojasi su kažkuo svetimu, ko nebuvo nei prie Chruščiovo, nei prie Brežnevo. O viskas, ko tada nebuvo ir kas yra dabar savaime yra blogai ir nepriimtina. Nutautėjimo argumentas tik labai prastas pretekstas.

Užtat buvo prie Griniaus ir Smetonos
Esu kažkur (gal pas Rokiškį) skaitęs, kad asmenvardžių pseudolietuvinimo įforminimas buvo vienas pirmųjų okupacinės valdžios darbų.

Čionykščiai (tuteišiai) tyčiotųsi iš lietuvių, kad nemoka skaityt ir rašyt jų pavardžių.

Aš nesuprantu šito. Jei tokios problemos nebūna anglakalbėse, prancūzakalbėse šalyse ir praktiškai visoje lotyniškai rašančioje Europoje (berods tik latviai, turkai ir azerai išsidirbinėja labiau, nei mes), kur tiesiog gali paklausti, kaip rašoma tavo pavardė, KODĖL TAI BŪTŲ PROBLEMA LIETUVOJE? Juk ir dabar de facto yra žmonių iš mišrių šeimų ar diasporos, kuriems asmenvardžių rašyba reglamentuojama laisviau.

[manometras]

Taip, užregistruota yra UAB Vestekspress. Formaliai įstatymai turbūt nepažeisti, bet realiai jokios prasmės iš tokio įstatymų laikymosi (apėjimo).

Prasmė – nesuprask mūsų dar kartą, prakeikta Europa. “Mes sovietikai, mes užsidarom ir atsiribojam nuo Vakarų.”

[manometras]

Užtat buvo prie Griniaus ir Smetonos
Esu kažkur (gal pas Rokiškį) skaitęs, kad asmenvardžių pseudolietuvinimo įforminimas buvo vienas pirmųjų okupacinės valdžios darbų.



Aš nesuprantu šito. Jei tokios problemos nebūna anglakalbėse, prancūzakalbėse šalyse ir praktiškai visoje lotyniškai rašančioje Europoje (berods tik latviai, turkai ir azerai išsidirbinėja labiau, nei mes), kur tiesiog gali paklausti, kaip rašoma tavo pavardė, KODĖL TAI BŪTŲ PROBLEMA LIETUVOJE? Juk ir dabar de facto yra žmonių iš mišrių šeimų ar diasporos, kuriems asmenvardžių rašyba reglamentuojama laisviau.

Kodėl būtų probema beraščiui Lietuvos policininkui užsirašyti Brzęczyszczykiewicz, išgirdus Bženčyščykevič?
Šiaip problemos nebūtų, jei nusikaltėlis pats teisingai ir tiksliai visur užsirašytų savo pavardę.
Dabar čionykščiai (tuteišiai) tyčia išsidirbinėja ir aiškina, kad lietuviai privalo jiems rašyti lenkiškai arba leisti gyventi lenkiškai (na, taip belekaip, kaip jiems išeina, nes visai lenkiškai dažnam neišeina).

[mantasm]

Aš nesuprantu šito. Jei tokios problemos nebūna anglakalbėse, prancūzakalbėse šalyse ir praktiškai visoje lotyniškai rašančioje Europoje (berods tik latviai, turkai ir azerai išsidirbinėja labiau, nei mes), kur tiesiog gali paklausti, kaip rašoma tavo pavardė, KODĖL TAI BŪTŲ PROBLEMA LIETUVOJE? Juk ir dabar de facto yra žmonių iš mišrių šeimų ar diasporos, kuriems asmenvardžių rašyba reglamentuojama laisviau.

Nes kultūriškai taip susiklostė, kad Lietuvoje vardą ir pavardę nėra sunku užrašyti iš klausos. Man asmeniškai būtų nejauku klausti bendrapiliečio kaip rašosi jo pavardė ir atrodytų, kad taip iš jo tyčiojuosi, atseit kas tu čia bl*t per egzotika.

[Tomas]

Labai daug trūko iki nutautėjimo? Elitui tos prasčiokų lietuvių kalbos seniai nereikėjo. Lietuvių kalbą į viršų ištraukė keletas mokslo gavusių aktyvių "prasčiokų".

Na taip, atsirado Jablonskis ir dėl politinių priežasčių sukūrė dabartinę LT ortografiją. Bet galėjo sukurti ją ir kitokią, su x, w, ir å. Manai dėl to LT kalba būtų išnykusi?

[Kitas Džiugas]

Nes kultūriškai taip susiklostė, kad Lietuvoje vardą ir pavardę nėra sunku užrašyti iš klausos. Man asmeniškai būtų nejauku klausti bendrapiliečio kaip rašosi jo pavardė ir atrodytų, kad taip iš jo tyčiojuosi, atseit kas tu čia bl*t per egzotika.

Talat/Tallat – su viena ar dviem L rašoma? Daug slaviškų pavardžių – su galūne, ar be? Be to, daugėjant imigrantų, iš diasporos grįžusių lietuvių ir mišrių šeimų, neišvengiamai tą tenka daryti jau ir dabar, o teismų praktika rodo – didesnė patyčia iš žmogaus yra atimti iš jo teisę į tikrą pavardę, o ne tiesiog pasiteirauti apie jos rašybą.
Kaip minėjau, asmenvardžių prievartinis „lietuvinimas“ nėra kultūrinė tradicija, o vienas iš okupantų primestų ir nenumirusių dalykų.

Kodėl būtų probema beraščiui Lietuvos policininkui užsirašyti Brzęczyszczykiewicz, išgirdus Bženčyščykevič?

Paprašai suspelinti ir tiek. Kodėl žmogaus teisės turi būti ribojamos dėl biurokratizmo?

Beje, techniškai ir dabar laisvai gali būti Lietuvos pilietis Brzęczysczcykiewicz iš mišrios šeimos, kuriam pavardė nustatoma pvz. pagal tėvą iš Lenkijos.

[manometras]

Čia apie Vilniaus krašto lenkų identiteto jausmą?

Identiteto jausmas: “aš vietinis, gaila, kad čia ne Lenkija, nekenčiu lietuvių”.

[mantasm]

Talat/Tallat – su viena ar dviem L rašoma? Daug slaviškų pavardžių – su galūne, ar be? Be to, daugėjant imigrantų, iš diasporos grįžusių lietuvių ir mišrių šeimų, neišvengiamai tą tenka daryti jau ir dabar, o teismų praktika rodo – didesnė patyčia iš žmogaus yra atimti iš jo teisę į tikrą pavardę, o ne tiesiog pasiteirauti apie jos rašybą.
Kaip minėjau, asmenvardžių prievartinis „lietuvinimas“ nėra kultūrinė tradicija, o vienas iš okupantų primestų ir nenumirusių dalykų.

Bet QWX lietuvinimo bėdos irgi neišspręs. Vistiek liks diakritinių ženklų problema. QWX gaunasi tarpinis sprendimas, kuris neatneša naudos, bet įneša daug naujų klausimų. Ypač kai sprendžiamas ne per lietuviškos abėcėlės praplėtimą, bet per egzotinių pavardžių savininkų identiteto klausimą.

[senasnamas]

Na taip, atsirado Jablonskis ir dėl politinių priežasčių sukūrė dabartinę LT ortografiją. Bet galėjo sukurti ją ir kitokią, su x, w, ir å. Manai dėl to LT kalba būtų išnykusi?

Tai jau seniai yra ginčas ne tiek dėl tų kelių raidžių (kurios yra tik simbolis), kiek vertybinis ginčas tarp tradicionalistų ir modernistų.

Ypač kai sprendžiamas ne per lietuviškos abėcėlės praplėtimą, bet per egzotinių pavardžių savininkų identiteto klausimą.

Savininkų identiteto klausimą galima spręsti atskirame paso puslapyje.

[Tomas]

Tai jau seniai yra ginčas ne tiek dėl tų kelių raidžių (kurios yra tik simbolis), kiek vertybinis ginčas tarp tradicionalistų ir modernistų.

Iki Jablonskio kelis šimtus metų lietuviškai buvo rašoma su w ir t.t. Tai dar galima ginčytis, kur tradicionalizmas ir kur modernizmas

[manometras]

Džiugai, asmenvardžių lietuvinimas yra tai, prie ko lietuviai labai pripratę, beveik tiek, kiek ir latviai. O anksčiau nelietuvino, nes buvo įpratę išvis mažai rašyti ir kalbėti lietuviškai, daugiau ne lietuviškai (arba išvis nemokėjo rašyti ir skaityti).
Žodžiai be lietuviškų galūnių yra skaitymo garsiai ir suvokimo stabdis daugumai Lietuvos pensininkų ir kaimiečių, daugumai nemėgstančių skaityti. Normalus, netrikdantis lietuviško teksto žodis turi ir vienaskaitos vardininko galūnę. Žodis be galūnės – gramatikos nepaisymas ir laužymas, kaip įrašyti ką nors lotynišku raidynu į tekstą savo raidynu rusams arba graikams (jie kartais įrašo).

[Kitas Džiugas]

Bet QWX lietuvinimo bėdos irgi neišspręs. Vistiek liks diakritinių ženklų problema. QWX gaunasi tarpinis sprendimas, kuris neatneša naudos, bet įneša daug naujų klausimų. Ypač kai sprendžiamas ne per lietuviškos abėcėlės praplėtimą, bet per egzotinių pavardžių savininkų identiteto klausimą.

QWX>diakritikai, ir taip yra beveik visose lotyniško rašto šalyse. Nematau prasmės išradinėti dviratį ir racionaliausia tiesiog daryti taip, kaip daro 22/24 lotyniškai rašančių ES šalių - Bazinis ISO lotyniškas alfabetas + valstybinėje kalboje vartojami diakritikai, o svetimi diakritikai perrašomi pagal ICAO taisykles.

[manometras]

Iki Jablonskio kelis šimtus metų lietuviškai buvo rašoma su w ir t.t. Tai dar galima ginčytis, kur tradicionalizmas ir kur modernizmas

Per kelis šimtus metų kelios dešimtys lietuvių kartais rašė. Jų pagrindinė rašymo kalba būdavo lenkų arba vokiečių, bet kai ką nutarė parašyt ir lietuviškai.

[sankauskas]

Nes kultūriškai taip susiklostė, kad Lietuvoje vardą ir pavardę nėra sunku užrašyti iš klausos. Man asmeniškai būtų nejauku klausti bendrapiliečio kaip rašosi jo pavardė ir atrodytų, kad taip iš jo tyčiojuosi, atseit kas tu čia bl*t per egzotika.

Tai tu siūlai rašyti Imanuel Makron ir Boris Džonson?

[Kitas Džiugas]

Tai tu siūlai rašyti Imanuel Makron ir Boris Džonson?

Komunistinė rašyba

Kurią, beje, iki šiol naudoja „Respublika“.

[mantasm]

QWX>diakritikai, ir taip yra beveik visose lotyniško rašto šalyse. Nematau prasmės išradinėti dviratį ir racionaliausia tiesiog daryti taip, kaip daro 22/24 lotyniškai rašančių ES šalių - Bazinis ISO lotyniškas alfabetas + valstybinėje kalboje vartojami diakritikai, o svetimi diakritikai perrašomi pagal ICAO taisykles.

Įdomu kiek jų taip daro dėl "identiteto" klausimų ir kiek dėl patogumo užrašant tarptautinius pavadinimus ir terminus. Man pagrindinė problema dėl QWX yra kaip formuluojamas klausimas ir kokiu kampu norima jas įteisinti, o ne pačios raidės, kurios faktiškai ir taip yra naudojamos.

[senasnamas]

Iki Jablonskio kelis šimtus metų lietuviškai buvo rašoma su w ir t.t. Tai dar galima ginčytis, kur tradicionalizmas ir kur modernizmas

Tiek ten tų raštų ir buvo. Oficiali raštų kalba buvo rusėnų, po to lenkų. Lietuvių kalba buvo podukros vietoje, tai atitinkamas ir rašybos sutvarkymas. Kaip kas išmanė, taip ir rašė.

[manometras]

Geriausia būtų papildyti abėcėlę QWX ir liautis kabinėtis prie tų, kas jų nori, tiek verslui, tiek vardams.
Atsirastų Andrzej Bręczyszczykiewicz, bet liktų nelaimingieji, kad neleidžia diakritikų ir neleidžia rašyt “Wilno – Soleczniki” ant autobuso.

[sankauskas]

Iki Jablonskio kelis šimtus metų lietuviškai buvo rašoma su w ir t.t. Tai dar galima ginčytis, kur tradicionalizmas ir kur modernizmas

Tiesiog senam namui viskas kas yra iš sovietmečio yra gražu, tradiciška, ir saugotina.

[Tomas]

Tiek ten tų raštų ir buvo. Oficiali raštų kalba buvo rusėnų, po to lenkų. Lietuvių kalba buvo podukros vietoje, tai atitinkamas ir rašybos sutvarkymas. Kaip kas išmanė, taip ir rašė.

Papasakok Martynui Mažvydui.