Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

RU, UA, BY. Rytų slavų istorija, religija ir kultūra

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Parašė Romas Rodyti pranešimą

    O baltarusių kalboje iki ~1912 m. buvo du šriftai - latinica ir kirilica (kaip pas kokius jugoslavus).
    Kiek teko domėtis Baltarusijoje lacinka nors ir ribotai, bet naudojama. Daugiausiai provakarietiškai nusiteikusių baltarusių, ja leidžiami keli laikraščiai (vienas iš jų, kiek pamenu - "Naša Niva"). Juk jeigu esi katalikas, nusiteikęs provakarietiškai, tai kirilicą vartoti kažkaip nesinori.. O lacinką mums lietuviams skaityti gana nesunku, ji turi č, š ir t.t. O tada ir baltarusių kalba visai nesunku suprasti.
    Post in English - fight censorship!

    Comment


      #22
      Parašė sauls Rodyti pranešimą
      Lietuviai, deja, meile jurai niekada negarsejo (na nebent del egzotikos nujodavo prie Juodosios, bet turedami priejima prie Baltijos juros niekada net nebande ten kurti uosto). Manau tai buvo didziausia Lietuvos strategine klaida.
      Karinis laivynas palaipsniui vystydavosi iš prekybinio laivyno apsaugos. Baltijos jūroje nelabai buvo žuvies, menkės XVI a. išplaukė į Šiaurės jūrą ir olandai suklestėjo tiesa, pas juos kažkuriuo metu buvo didžiausia pasaulio birža, taigi ir finansai sukosi.. Taigi grynai ekonominės priežastys.
      Be to, net Vyslos upių prekybos kelias iki Gdansko nuo XVI a. klestėjimo vėliau tik ritosi žemyn kartu su uosto prekybos smukimu iki pat valstybės padalijimo..
      O čia, Lietuvoje, buvo bandymų sukurti Šventosios uostą, bet konkurentai jį vis sunaikindavo, sudegindavo, sugriaudavo

      Šiaip ar taip, apsiginti nuo kaimynų piktų kėslų būtų užtekę didesnio nei tas juokingai skambantis 24 000 nustatytas valstybės karių skaičius.
      http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

      Comment


        #23
        Parašė music
        ... Šiuo metu smagu nuvažiuoti į Rygą ir pažiūrėti kiek ten buvo sukurta kol mes buvom "netikėliai"
        na ir kiek ten jau ten toj rygoj buvo sukurta?
        Paskutinis taisė 99; 2009.02.09, 12:15.

        Comment


          #24
          Parašė music
          Dangų skrodžianti gotika. Bažnyčių bokštai (120, 86m). Pas mus gi gotika atėjo daug vėliau ir kur kas kuklesnių formų... O gotikos šedevrai mūsuose sukurti kai Vakaruose gotika buvo pasibaigusi. Tas flamboyant. Bet užskaitau tuos nuostabius paminkus
          puiki ir didinga germanų gotika. niekas neginčyja. gaila, kad baltiškieji braliukai tik akmenis pagal germanų komandas tampė. lietuviai gi savo vėlyvuosius gotiką+renesansą+baroką puikiai eksportavo į rytinių slavų žemes.
          Paskutinis taisė ilestmort; 2009.02.09, 16:50.

          Comment


            #25
            Parašė music
            Dangų skrodžianti gotika. Bažnyčių bokštai (120, 86m). Pas mus gi gotika atėjo daug vėliau ir kur kas kuklesnių formų... O gotikos šedevrai mūsuose sukurti kai Vakaruose gotika buvo pasibaigusi.
            Na, man Vilniaus barokas žymiai vertingesnis už Rygos gotiką atrodo. Čia jau skonio ir pasaulėžiūros klausimas

            Comment


              #26
              Kijevo temoje nukrypom į slavų istoriją
              Slavų temoje nukrypom į aisčių ir prūsų problematiką

              Comment


                #27
                Turiu draugų latvių ir jiems lietuvių kalba panaši į rusų..
                anot jų "tarimas, daug rusiškų žodžių, kirčiavimas"

                Tiesa pas juos pačius įvairių žodelių netrūksta nedēļa, domāt, blēdis, gads,.. Tikrai daug tik tingiu galvot. Nieko nežinau, patys jie krievi

                O ar susimąstot kiek daug įteisintų skolinių kalboje? Pvz. strėlė- стрела (rus.), nafta- nafta (lenk.) Apie liaudies kalbą tyliu.. Nors hmm. Juk slavams susidaryti buvo svarbūs baltai, su kuriais jie gerai pasimaišė ir su kuriais visai neseniai išsiskyrė. O šiaip juk jie vienai baltiškai slaviškai indoeuropiečių šeimos šakai priklauso. Latviai mums broliai, o slavai- pusbroliai
                http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                Comment


                  #28
                  Nafta tai cia yra tarptatutinis žodis, o tokie senoviški žodžiai kaip strėlė tai tikriausiai yra paveldėti dar iš indoeuropiečių prokalbės. Bet šiaip esu girdėjęs kad kalbininkai baltų ir slavų kalbas laiko labai artimomis, o Wikipedijoje (bent angliškoje) lietuvių kalba priskiriama indoeuropiečių >> baltų-slavų >> baltų grupei. Dabartinių indų, persų, afganų ir t. t. protėviai arijai taip pat buvo artimai giminingi tiek baltams, tiek slavams, o kilo iš dabartinės Ukrainos teritorijos, todėl amerikonų priešas Amadinejadas yra taip pat beveik lietuvių pusbrolis.
                  Snowflakes will attack U <3

                  Comment


                    #29
                    Parašė music Rodyti pranešimą
                    Turiu draugų latvių ir jiems lietuvių kalba panaši į rusų..
                    anot jų "tarimas, daug rusiškų žodžių, kirčiavimas"
                    Tai lenkų kalbos įtaka.

                    Comment


                      #30
                      Parašė music Rodyti pranešimą
                      Turiu draugų latvių ir jiems lietuvių kalba panaši į rusų..
                      anot jų "tarimas, daug rusiškų žodžių, kirčiavimas"

                      Tiesa pas juos pačius įvairių žodelių netrūksta nedēļa, domāt, blēdis, gads,.. Tikrai daug tik tingiu galvot. Nieko nežinau, patys jie krievi

                      O ar susimąstot kiek daug įteisintų skolinių kalboje? Pvz. strėlė- стрела (rus.), nafta- nafta (lenk.) Apie liaudies kalbą tyliu.. Nors hmm. Juk slavams susidaryti buvo svarbūs baltai, su kuriais jie gerai pasimaišė ir su kuriais visai neseniai išsiskyrė. O šiaip juk jie vienai baltiškai slaviškai indoeuropiečių šeimos šakai priklauso. Latviai mums broliai, o slavai- pusbroliai
                      O man latvių kaip tik labiau į rusų panaši, rusiški skoliniai akis bado: metai - "gadi" (rus. gody), žmonės - "cilveki" (rus. čelovieki), svogūnas - "siebuls" (balt. cibulj), kaina - "ciena", dantys - "zobi" (rus. zuby). Aišku netrūksta ir vokiškų ("ja" - taip, "un" - ir, "spėlė" - žaidimas). Lietuvių kalboje tarmėse daugiau svetimybių, bet literatūrinėje jų tikrai nedaug.

                      Na o apskritai tai tiek latvių, tiek lietuvių kalbos yra senesnės už slavų, dar 5-7 amžiuje daugumoje dabartinės Ukrainos ir Europinės Rusijos teritorijos gyveno tik baltai, o šiaurėje - ugrofinai. Slavai bazavosi pietų Lenkijoje ir Ukrainoje. Tik po didžiųjų tautų kraustymųsi (kuomet atsikraustė Vengrai, per Europa keliavo Ostgotai ir Vizigotai), slavai pasinaudojo situacija ir smarkiai išplito. Kaip nekeista šitos informacijos nei anglų, nei lietuvių kalba nėra, yra tik rusų.

                      Taip pat jiems sustiprėti padėjo vikingai (variagai), per slavų žemes prekiavę su Bizantijos imperija (baltai jų į savo žemes neįsileisdavo), todėl tekdavo apeiti baltus per šiaurę ir rytus. Vikingai sukūrė Kijevo Rusią (netgi pats žodis Rusija ("ruotsi") ugrofinų kalboje reiškia "švedai". Iki šiol Rusijoje labai populiarūs vikingų vardai kaip Helga (Olga) ir Ingvaras (Igoris).

                      Na o tokie bendriniai žodžiai kaip "strėlė", "rasa", "žiema", "saulė", "mėnuo", "vanduo", "liepa" ir t.t. (jų priskaičiuoajama apie 200-250 bendrinių šaknų tarp baltų ir slavų kalbų ir apie 100 bendrinių šankų tarp baltų ir germanų) yra paveldas iš tų laikų kai indoeuropiečiai gyveno dar Vakarinėje Azijoje ir ganė avis ir jie tikrai nėra barbarizmai. Tų bendrų žodžių mes net su iraniečiais (persais, kurdais) ir indais (hindi kalba) labai daug turim, o su dauguma Europos kalbų - be galo daug. Ko verti tokie:

                      tu es (pranc.) = tu esi (liet.)
                      vand (danų) = vanduo
                      šeš (portugalų) = šeši
                      humanes (lot.) = žmonės
                      humes (lot.) = žemės
                      ningit (lot.) = sninga
                      extract (lot.) = ištraukt
                      platus (gr.) = platus
                      ale (angl.) = alus
                      Paskutinis taisė sauls; 2009.02.09, 22:45.

                      Comment


                        #31
                        Parašė NoBoDyX Rodyti pranešimą
                        Tai lenkų kalbos įtaka.
                        Lenkai yra paskolinę šiek tiek žodžių (lietuviai taip pat), tačiau tuo šio teiginio pagrįstumas ir baigiasi. Lietuvių kalbos tartis tarp gyvujų kalbų yra artimiausia indoeuropiečių prokalbei (rytų slavų kalbos yra išlaikę panašią tartį ir kirčiavimą), savo ruožtu, latviai yra perėmę finougrų kirčiavimą, fiksuodami kirtį žodžių pradžioje (beje, lenkai kirtį fiksuoja priešpaskutiniame skiemenyje, tai taip kalbinė inovacija). O apie skolintus žodžius ne latviams kalbėt
                        Mano galerija Flickr'yje

                        Comment


                          #32
                          Teko palaikyti tokią retą knygą. Dabartiniams enciklopediniams žodynams iki jų labai toli.

                          Россия. Полное географическое описание нашего отечества.
                          Настольная и дорожная книга. Для русских людей. Под редакцией В.П.Семёнова.
                          Том IX. Верхнее Поднепровье и Белоруссия. С.Петербург 1905

                          Rossija. Polnoje geografičeskoje opisanije našego otečestva.
                          Nastol'naja i dorožnaja kniga. Dlia russkich liudej. Pod redakcijei V.P. Semionova.
                          Tom IX. Verchneje Podneprovje i Belorussija. S.Peterburg 1905

                          Rusija. Pilnas mūsų tėvynės geografinis aprašymas.
                          Stalo ir kelionės knyga. Rusijos žmonėms. Redagavo V.Semionov.
                          IX tomas. Aukštutinė Padnieprė ir Baltarusija. S.Peterburgas 1905



                          Ten aprašomos Baltarusiškos gubernijos - Minsko, Vitebsko, Mohiliovo (Mogiliavo) ir Smolensko.
                          Po I LL Respublikos (Žečpospolitos) padalinimo 1772 m. Latgala atiteko Vitebsko gubernijai, todėl čia ir aprašoma.
                          Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijos būtų aprašomos atskirame tome. Gaila, kad šis tomas taip ir neišėjo iki I pasaulinio karo:
                          http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A0%...82%D0%B2%D0%B0

                          Aprašymas labai išsamus ir gana objektyvus, net aprašant LDK laikų istoriją.
                          Tiesa, vietomis prasikiša cenzūra arba šovinizmas - pvz., apie Latgaloje buvusį spaudos draudimą, žinoma neužsiminta, aprašomi murzini miesteliai, bet nutylima apie Agluonos (Aglona) šventovę.

                          Tuo metu Baltarusijoje dvarininkai tebebuvo daugiausia lenkai. Jų buvo daug vakarinėje dalyje.
                          Tuo tarpu Smolensko gubernijos didžioji dalis irgi priskiriama baltarusiams.
                          O Pinsko pelkių gyventojai (vad. pinčiukai) konkrečiai priskirti Volynės ukrainiečiams "malorossams" (tą vaizduoja visi žemėlapiai iki I pasaulinio karo).
                          Paskutinis taisė Romas; 2009.02.21, 07:18.

                          Comment


                            #33
                            Įdedu porą puslapių apie baltarusius.
                            Jau tais laikais jie atvykę į miestą labai greit nutausdavo, gėdydamiesi (gnušajutsia) savo gimtosios kalbos.




                            Labai gaila pasidarė tuometinės Rusijos imperijos mokinių.
                            Taip ir nesupratau, kada reikia rašyti "e", o kada kitokią raidę (jat'), panašią į "ъ"; taip pat painiava su "i" ir "и".

                            Уже Тредьяковский в XVIII веке ратует за упразднение ятя. Сохранилось предание, что позднее Николай I обдумывал, не стоит ли упразднить эту букву, но был остановлен замечанием Греча, ответившего на его вопрос о назначении буквы: «Это знак отличия грамотных от неграмотных»
                            http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%AF%D1%82%D1%8C

                            Comment


                              #34
                              Paroda Klaipėdoje

                              2009 m. kovo 10 d. (antradienį), 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) atidaroma tarptautinio labdaros fondo "Ukraina 3000" parengta paroda "Naikinimas badu: nežinomas ukrainiečių genocidas 1932-1933 m.". Nenuginčijamas faktas, jog lietuvių ir ukrainiečių tautų istorija, susipynusi dar viduramžiais, turėjo daug bendrų bruožų ir praėjusiame šimtmetyje. Vienas jų - sovietų okupacija. Kiek anksčiau nei Lietuva, Ukraina išgyveno vieną baisiausių XX a. genocidų - tautos marinimą badu. Manoma, kad per 17 mėnesių žuvo apie 10 mln. ukrainiečių.

                              Ši paroda jau buvo eksponuota Europos Parlamento rūmuose Briuselyje, vėliau rodyta Ukrainoje, Berlyne, Ženevoje, Vašingtone. Neseniai paroda eksponuota ir Genocido aukų muziejuje Vilniuje. Pasak muziejaus darbuotojų, su šia ekspozicija susipažino šimtai Lietuvos žmonių, kurių atsiliepimai muziejaus svečių knygoje liudija, jog paroda paliko jiems neišdildomą įspūdį. Dabar paroda atkeliauja ir į Klaipėdą. Parodos atidarymo metu Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje 1932-1933 metų įvykius Ukrainoje komentuos Ukrainos ambasadorius Ihoras Prokopčukas, tai pat bus galima išvysti ir filmuotos dokumentinės medžiagos.

                              Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

                              Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda

                              Tel. (8-46) 41 05 27

                              Comment


                                #35
                                Parašė Sovijus Rodyti pranešimą
                                2009 m. kovo 10 d. (antradienį), 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) atidaroma tarptautinio labdaros fondo "Ukraina 3000" parengta paroda
                                Manau tokiam pranešimui yra tinkamesnė vieta:
                                http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=7509

                                Be to, Sovijus prikėlė dubliuotą temą, Jau yra Romo sukurta tema, kur nagrinėjamas Kijevas. Reiktų jas sujungti. Čia aš moderatoriams
                                Paskutinis taisė oranger; 2009.03.06, 21:15.

                                Comment


                                  #36
                                  Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                  Labai gaila pasidarė tuometinės Rusijos imperijos mokinių.
                                  Taip ir nesupratau, kada reikia rašyti "e", o kada kitokią raidę (jat'), panašią į "ъ"; taip pat painiava su "i" ir "и".


                                  http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%AF%D1%82%D1%8C
                                  Nieko ten sudėtingo jeigu tariasi ie rašosi "e", jeigu tariasi e rašosi (jat').

                                  Comment


                                    #37
                                    Parašė Romas Rodyti pranešimą

                                    > Rusijos imperijos laikais buvo sąvoka "Litovsko - russkoje gosudarstvo", atseit buvo du rusų valstybinumo centrai - Maskvos kunigaikštystė ir LDK
                                    Tais laikais rusėnai buvo (dabartinės Ukrainos teritorijos gyventojai), o ne rusai. Dabartiniai rusai vadinosi "moskovitai" ("maskoliai").
                                    Taigi, taip vadinama lietuvių-rusų valstybė buvo faktiškai lietuvių-ukrainiečių. Viską sumaišė moskovitų caras Petras Pirmasis, pasisavinės Rusijos pavadinimą savo Maskvos valstybei.

                                    Comment


                                      #38
                                      Parašė oranger Rodyti pranešimą
                                      Viską sumaišė moskovitų caras Petras Pirmasis, pasisavinės Rusijos pavadinimą savo Maskvos valstybei.
                                      Rusija yra pripažįstama nuo Ivano IV Rūsčiojo laikų, kuomet Maskvos kunigaikščio titulas netenka savo svarbos, ir kai buvo pajungtos/sutriuškitos kitos rusiškos (ir ne tik) kunigaikštystės - Naugardo Rusia, Riazanės Didžioji, Tverės kunigaikštystės, Kazanės chanatas, kitos buvusios Ordos žemės, kai kurios Krymo chanato žemės.

                                      Comment


                                        #39
                                        Parašė Sula
                                        Rusija yra pripažįstama nuo Ivano IV Rūsčiojo laikų, kuomet Maskvos kunigaikščio titulas netenka savo svarbos, ir kai buvo pajungtos/sutriuškitos kitos rusiškos (ir ne tik) kunigaikštystės - Naugardo Rusia, Riazanės Didžioji, Tverės kunigaikštystės, Kazanės chanatas, kitos buvusios Ordos žemės, kai kurios Krymo chanato žemės.
                                        Prie Ivano IV pavadinimo "Rusija" dar nebuvo.

                                        Comment


                                          #40
                                          Parašė oranger
                                          Prie Ivano IV pavadinimo "Rusija" dar nebuvo.
                                          Paprasčiausiai nuo to laiko "Русь", "Русиа" (iš graikų k.) ir "Россия" (pastaroji forma apskritai yra lotynizuotas Petro I išmįslas) yra iš esmės sinonimai. Suprantama, Lietuvai, iki pat 1764 m. nepripažinusiai Rusijos kaip unitarinės valstybės, iš politinių sumetimų turėjo būti kitaip. Pati Rusija laikė LDK ir Lenkijos didžiąją dalį "Rusia".
                                          Kitaip perfrazavus, Rusių buvo daug, o Rusija - viena. Vakaruose į tokias detales nesigilinama...

                                          Comment

                                          Working...
                                          X