Suklestėjusios tuštybės sostinė

[sankauskas]

Na, būkim biedni, bet teisingi, Šiauliai irgi toks mini Kaunas, su 90’ gyvavusia dvasia.

Šiauliai per mažas miestas kad turėtų savo charakterį.

[sankauskas]

Vilnius tikėtina Zuoka, kovą išsirinks. skirtumas tarp Vilniaus ir Kauno ir tas, kad Vilniuje bazuojasi Elitas (visų sričių), todėl yra savi apgaulė, o ar Šeškai ar Šilai jokio skirtumo.

Taip, Zuokas savo kaunietiškas varkes, ir "dielas" sugebėjo parduoti Vilniui.

[udrius]

a man tai dzin, ką kaimiečiai , atsikėlę į Perkūnkiemio dėžutes, kurios pastatytos galimai pasinaudojant korupcines schemas, kalba apie Kauną Vilnietį gali ištraukti iš mėšlo, bet mėšlo iš jo - niekada

[Tomizmas]

O tai nėra taip kad ir japonai su korėjiečiais ten savo atkirus internetus turi ir jiems Youtubai ir Feisbukai tiesiog neįdomūs? Kaip ir Rusija pagrinde gyvena savo Yandexuose ir Fkontaktuose.

Bet tada gaunasi taip, kad europiečiai, brazilai, turkai, indai, vietnamiečiai savo internetuose nelabai sėdi (nors neabejoju, kad atitikmenis irgi turi).

Rusai turi Yandexus, bet rusų reiškimosi globaliose svetainėse kiekis vis tiek didesnis už japonų keliais kartais. Nors populiacija skiriasi gana nedaug, 140+ ir 120+ mln

[John]

Man apskritai jau senokai įdomus japonų santykis su internetu. Jau senokai pastebėjau tokį dalyką: didelėse pasaulinėse svetainėse (Youtube, Reddit, FB ir t. t.) neadekvačiai mažai japonų. Pilna europiečių, amerikiečių, brazilų, rusų, turkų, vietnamiečių, arabų, o interneto vartotojai iš Indijos per pastaruosius kelis metus vos ne uždominavo internetą (kai kurie labai mėgsta visur komentuoti, kaip viskas blogai Pakistane ). O Japonų niekur nesimato, nors valstybės gyventojų skaičius milžiniškas, valstybė technologizuota ir manau smartfonus ar kompiuterius aktyviai naudoja tikrai dauguma. Tai kur jie?

Kinų irgi neproporcingai mažai, bet tai nesunku paaiškinti tuo, kad dauguma mums įprastų svetainių jiems neprieinamos ir jie gyvena visai kitoje interneto ekosistemoje. Bet japonai tokių apribojimų neturi.

O tai nėra taip kad ir japonai su korėjiečiais ten savo atkirus internetus turi ir jiems Youtubai ir Feisbukai tiesiog neįdomūs? Kaip ir Rusija pagrinde gyvena savo Yandexuose ir Fkontaktuose.

[Tomizmas]

tokio dalyko kaip interneto bankas niekas nežinojo. Gal nei ir interneto daug kas nežinojo. Ir t.t. ir pan.

Man apskritai jau senokai įdomus japonų santykis su internetu. Jau senokai pastebėjau tokį dalyką: didelėse pasaulinėse svetainėse (Youtube, Reddit, FB ir t. t.) neadekvačiai mažai japonų. Pilna europiečių, amerikiečių, brazilų, rusų, turkų, vietnamiečių, arabų, o interneto vartotojai iš Indijos per pastaruosius kelis metus vos ne uždominavo internetą (kai kurie labai mėgsta visur komentuoti, kaip viskas blogai Pakistane ). O Japonų niekur nesimato, nors valstybės gyventojų skaičius milžiniškas, valstybė technologizuota ir manau smartfonus ar kompiuterius aktyviai naudoja tikrai dauguma. Tai kur jie?

Kinų irgi neproporcingai mažai, bet tai nesunku paaiškinti tuo, kad dauguma mums įprastų svetainių jiems neprieinamos ir jie gyvena visai kitoje interneto ekosistemoje. Bet japonai tokių apribojimų neturi.

[John]

Tas elgesys, švara kažkiek atperka tą stagnaciją. Dėl to daug kas nori į Japoniją.
Netgi turi žavesio tas neskubėjimas, tiesiog baigt lipt per galvas ir ramiai gyvent.
Jei rimtai, norėtųsi to kažkiek ir Lietuvoje. Gal dabar būtų didelė prabanga pradėt stagnuoti ekonomiškai Lietuvai ir bendrai Rytų Europai, bet ateityje daugmaž palaikom ES ekonominį vidurkį ir jei sekasi aukščiau, bet dar ir gerinam visokius life expectancy, sveikatingumo, etiketo reikalus.

Vienas dalykas, kurio lietuviams reiktų pasimokyti iš japoškių, tai bl*t nesiklausyti garsiai muzikos ar kitko per savo sumautą mobileką viešąjame transporte ar šiaip viešose vietose. Taip pat nekalbėti telefonu per speakerį, ką ypač megsta daryti vidutinio arba vyresnio amžiaus bobos. Taip pat išjungti telefonų garsinius skambučius ir viską palikti ant vibravimo arba net be jo. Šitas dalykas mus dar labai smarkiai deda į tą pačią kultūros kategoriją su Rusija ir skiria nuo civilizuotos Šiaurės Europos.

[mantasm]

Nors japonai ir korėjiečiai savižudybėmis irgi garsėja, ar bent jau garsėjo praeityje. Tik ar čia ok?

Neigiamas požiūris į savižudybes yra krikščionybės (o gal abrahamiškų religijų bendrai?) produktas. Kur mažiau krikščionybės - ten labiau socialiai priimtina nusižudyt. Galima prisiminti prūsiškus įstatymus, kuriuose buvo kodifikuota ir savižudybė. Tikėtina, kad ir pas mus turėjo būti kažkas panašaus.

[Stadionas]

Mane tik stebina vienas dalykas - kodėl kauniečiai niekada neišsirinko meru H.Daktaro.




https://www.facebook.com/1Armenas

Vilnius tikėtina Zuoka, kovą išsirinks. skirtumas tarp Vilniaus ir Kauno ir tas, kad Vilniuje bazuojasi Elitas (visų sričių), todėl yra savi apgaulė, o ar Šeškai ar Šilai jokio skirtumo.

[PoDV]

Na, būkim biedni, bet teisingi, Šiauliai irgi toks mini Kaunas, su 90’ gyvavusia dvasia.

Panevėžys irgi manot negarsėjo?

[mantasm]

Tas elgesys, švara kažkiek atperka tą stagnaciją. Dėl to daug kas nori į Japoniją.
Netgi turi žavesio tas neskubėjimas, tiesiog baigt lipt per galvas ir ramiai gyvent.
Jei rimtai, norėtųsi to kažkiek ir Lietuvoje. Gal dabar būtų didelė prabanga pradėt stagnuoti ekonomiškai Lietuvai ir bendrai Rytų Europai, bet ateityje daugmaž palaikom ES ekonominį vidurkį ir jei sekasi aukščiau, bet dar ir gerinam visokius life expectancy, sveikatingumo, etiketo reikalus.

Neskubėjimas, nelipimas per galvas ir ramus gyvenimas? Siūlyčiau rytinio piko metu pasivažinėti traukiniu Nu taip, visi mandagiai stovi kol sustumia su gražiom baltom pirštinėm. Bet sunku tai pavadint ramiu gyvenimu ir neskubėjimu.

Arimas per n+k darbų su visu iš to išplaukiančiu skubėjimu irgi yra. Ir nakvojimas interneto kavinėse, nes dirbdamas pilnu etatu neišgali išsinuomoti būsto.

Gyvenau Tokijoje ir kaip vietinė darbo liaudis važinėdavau JR iš pigaus priemiesčio į centrą dirbti. Nu niekaip nepavadinčiau to gyvenimo neskubėjimu ir ramiu gyvenimu

Elgesys labai gerai kai esi baltas užsienietis. Turi socialinį leidimą daryt bileką ir vietiniai pažiūrės pro pirštus. O vietinių atveju biški sunkiau su etiketais. Vietinių marozėlių irgi būna. Nevisai piktybiniai, bet užtenka, kad pasireikštų vietinis švaros suvokimas ir etiketas. Jei marozėlis trūkęs guli stotyje ant perono - nejudinam, duodam žmogui pačiam oriai prabust ir išeit Nu jei iki ryto nepasitrauks tada jau reiks galvot...

[Garbanius]

Na, būkim biedni, bet teisingi, Šiauliai irgi toks mini Kaunas, su 90’ gyvavusia dvasia.

[sankauskas]

Mane tik stebina vienas dalykas - kodėl kauniečiai niekada neišsirinko meru H.Daktaro.

Jei nepasodins, turbūt, kad Matijošaitį vis tiek perrinks.

Ko nesupranta opozicija – Krabas yra kvintesencinis kaunietis.

4 metus gyvenau tame mieste ir aiškiai mačiau, kad pinigai ten mažiau smirda nei Vilniuje.

Pamenu, sykį bendravau su vyresniu kauniečiu, kuris dėl pavardžių rašybos buvo gatavas gerklę perkąsti ir tuo pat metu darė verslus Baltarusijoje.

Paklaustas kaip jaučiasi, kad toje šalyje jo sumokėti mokesčiai finansuoja omonininkus, Minske trypiančius žmones į asfaltą, visa maršistinė drąsa išgaravo ir prasidėjo: „...aš ten smulki žuvelė...“, „...yra kaip yra...“, „...jei ne aš, tai kažkas kitas ten dirbtų...“.

Daug, kas Kauną įsivaizduoja kaip Žaliakalnį – Prustą skaitančių inteligentų oazę su skoningais medinukais.

Tikrasis Kaunas yra Šilai ir Petraškės – devynaukščiai ir alytnamai, kuriuose gyvena iki cinizmo pragmatiški runkeliai.

Ten nėra priimta klausti kaip tiksliai uždirbi pinigus, nes beveik garantuotai – kažkur yra kriminalas.

Sovietmečiu Kaunas buvo labiau pasiturintis už Vilnių. Maskvos tikrintojams akys ant kaktos šokinėdavo, kada miesto ribose matydavo ideologiškai netinkamus naujus, didelius, nuosavus namus, kitąsyk – su tarpukario modernizmo elementais.

Jokiame kitame mieste net pagalvoti apie tai nedrįsdavo, o Kaunas per visą Lietuvos okupaciją ramiai nardė tarp lietaus lašų.

Tai yra dielovaro kultūros miestas, kur įstatymai yra dūchams, o tikslai pateisina bet kokias priemones.

Kaune nesvarbu kiek taisyklių pažeidei, jeigu rezultate turi Panamerą.

Vilniuje yra daugiau gyventojų, todėl jis buvo priverstas su girgždesiu rodyklę sukti įstatymų viršenybės kryptimi, nes kitaip būtų Somalis.

Augant Kaunui jis turės pereiti tą pačią transformaciją, bet tai nutiks tikrai ne per ateinančius savivaldos rinkimus.

Dielovarai ten gyvi ir spardosi, o prieš galą jie dar turės savo paskutinį pasirodymą.

Jei manote, kad Matijošius yra dabar baimę pametęs, palaukite kol laimės ateinančius rinkimus, nes jūs dar nieko nematėte.

https://www.facebook.com/1Armenas

[PoDV]

Šiaip kai pagalvoji, Lietuva labai greitai tapo turtinga. Kas prieš 30 metų galvojo kad taip greitai japonus aplenksime.
Bet kiti socio-ekonominiai rodikliai manau (gyvenimo trukmė, savižudybės, nusikalstamumas, alkoholio vartojimas, etc, etc) dar ilgokai gana kuklūs.

Reikia imti mūsų pasaulinę vietą pagal vidutines gyventojų pajamas (tarkim, 38), ir lyginti pagal įvarius kriterijus, pvz gyvenimo trukmę (83-čia vieta), žmogžudystės 1000 gyventojų (113-ta vieta pasaulyje), savižudybės (170 vieta), dar ten visokių galima sugalvoti, beveik visur atrodysim prastai

Dėl nusikalstamumo, gyvenimo trukmės ir alkoholio sutinku, čia reiktų mokytis iš panašaus ir didesnio BVP per capita šalių.
Toks greitas turto atėjimas taip matyt greitai nenubraukia tokių vietom anų laikų užturbintų stats rodmenų, kai į kaimišką katalikišką populiaciją įleidžiamas valdyti iš rytų stalinas su brežnevais. Duočiau, kad jei per 30 metų atėjo atitinkami GDP rodikliai, tai socekonominiams susilyginti reikės gal 60 metų skaičiuojant nuo nepriklausomybės pirmųjų metų, įskaitant kartų kaitą, vesternizaciją, kompiuterizaciją ir t.t.
Gyvenimo trukmei susilyginti galima įžvelgti daugiau optimizmo, gal dešimtmetis, gal 15 metų, jei nebus kokių nors rimtesnių trukdžių.
Žmogžudystės (jaučiu su tuo rišasi buitinis alkoholizmas) įdomiau kaip seksis, susilygint greitai nepavyks su kokia Čekija ar Lenkija, čia sunkiau nuspėt, priklausys nuo mūsų šalies raidos. Gal 200x, ar net 201x auganti karta jau nebeišsiskirs...
Savižudybės man iš vis mistika, gal susilygins, gal niekada nesusilygins. Čia kalbu apie dešimtmečius į priekį.

Nors japonai ir korėjiečiai savižudybėmis irgi garsėja, ar bent jau garsėjo praeityje. Tik ar čia ok?

[sankauskas]

Tas elgesys, švara kažkiek atperka tą stagnaciją. Dėl to daug kas nori į Japoniją.
Netgi turi žavesio tas neskubėjimas, tiesiog baigt lipt per galvas ir ramiai gyvent.
Jei rimtai, norėtųsi to kažkiek ir Lietuvoje. Gal dabar būtų didelė prabanga pradėt stagnuoti ekonomiškai Lietuvai ir bendrai Rytų Europai, bet ateityje daugmaž palaikom ES ekonominį vidurkį ir jei sekasi aukščiau, bet dar ir gerinam visokius life expectancy, sveikatingumo, etiketo reikalus.

Šiaip kai pagalvoji, Lietuva labai greitai tapo turtinga. Kas prieš 30 metų galvojo kad taip greitai japonus aplenksime.
Bet kiti socio-ekonominiai rodikliai manau (gyvenimo trukmė, savižudybės, nusikalstamumas, alkoholio vartojimas, etc, etc) dar ilgokai gana kuklūs.

Reikia imti mūsų pasaulinę vietą pagal vidutines gyventojų pajamas (tarkim, 38), ir lyginti pagal įvarius kriterijus, pvz gyvenimo trukmę (83-čia vieta), žmogžudystės 1000 gyventojų (113-ta vieta pasaulyje), savižudybės (170 vieta), dar ten visokių galima sugalvoti, beveik visur atrodysim prastai

[PoDV]

Taip taip. Japonus gelbėja jų labai savotiška ir unikali socialinė sandara ir elgesys, dėl ko ten, nors ir prastai su šiuolaikine estetika, bet labai švaru, dalykai dažniausiai tinkamai prižiūrimi, superinė maisto ruošimo ir higienos kultūra, žmonių sugebėjimas nenusipenėti ir to pasekoje turėti labai gerą life expectancy.
Bet su "pažangumu", o ir turtingumu, ten nėra pyragai. 2018, kai pirmą ir kol kas vienintelį kartą teko lankytis Japonijoj, pirmą kartą po labai daug metų pamačiau veikiantiį adatinį spausdintuvą, fakso aparatą ir popierinius užlaminuotus terminuotus traukinio bilietus (Rail pass), kuriuos kiekvienoje stotyje ant atskiro puslapio kiekvieną dieną turi užantspauduoti gyvas stoties darbuotojas. Toks labai keistas ir creepy jausmas, kai visa šalis technologiškai lyg įstrigusi kokiuose 1985. Matyt ir gyventojų pajamos panašiame lygyje pastrigusios nuo tų laikų.

Tas elgesys, švara kažkiek atperka tą stagnaciją. Dėl to daug kas nori į Japoniją.
Netgi turi žavesio tas neskubėjimas, tiesiog baigt lipt per galvas ir ramiai gyvent.
Jei rimtai, norėtųsi to kažkiek ir Lietuvoje. Gal dabar būtų didelė prabanga pradėt stagnuoti ekonomiškai Lietuvai ir bendrai Rytų Europai, bet ateityje daugmaž palaikom ES ekonominį vidurkį ir jei sekasi aukščiau, bet dar ir gerinam visokius life expectancy, sveikatingumo, etiketo reikalus.

[sankauskas]

Populiacija iškraipo visą viazdą, mum iki Japonijos kaip iki mėnulio... Eilinis feisbukinio ekonomisto pirstelėjimas masėms

Per. Capita.

[mantasm]

Vienas mano pažįstamas prieš ~15 metų turėjo verslo reikalų Japonijoje. Tai jau tada buvo keista, kad pvz. japoniškoje parduotuvėje buvo galima atsiskaityti telefonu, bet tokio dalyko kaip interneto bankas niekas nežinojo. Gal nei ir interneto daug kas nežinojo. Ir t.t. ir pan.

Panašiu metu norėjau užsiprenumeruoti iš Japonijos architektūrinį žurnalą. Užpildžius internetinę formą, japonai po kelių dienų paprašė kažką atsiųsti faksu, ar tai patvirtinimą, kad tikrai noriu žurnalo, ar banko mokėjimo kopiją - nu kažkokią tais laikais LT jau sunkiai įsivaizduojamą nesąmonę. Likau be prenumeratos.

Prieš 15m internetą žinojo. Bet užsienietiškų banko kortelių nelabai. Tekdavo eit į 7/11 arba pašto bankomatus išsigryninti. Pašto bankomatuose geresnis kursas, bet turėjo darbo laiką Nors ir buvo atskiroj patalpoj nuo pašto skyriaus su įėjimu iš gatvės.

[mantasm]

Šiaip net tas pats Tokijas 1 km nuo centro verslo rajonų atrodo gana baisiai ir skurdžiai. Čia kaip John minėjo Lietuvoje likę sovietiniai stereotipai apie Japoniją kaip apie labai pažangią ir turtingą šalį, o realiai žiūrint jų aukso amžius buvo, kai dominavo technologijose 70-80's (televizoriai, kasečių grotuvai, fotoaparatai ir pan.). Dabar to nebėra, o kažkokių gausių gamtos išteklių kaip kokie arabai irgi neturi.

Ir tas „aukso amžius“ buvo su tais pačiais mikrobutukais, persidirbimu su savotiškom darbo valandom ir t.t. Tik dėl išpūstų kainų visi atrodė milijonieriais tuose mikrobutukuose.

[Tomas]

Bet su "pažangumu", o ir turtingumu, ten nėra pyragai. 2018, kai pirmą ir kol kas vienintelį kartą teko lankytis Japonijoj, pirmą kartą po labai daug metų pamačiau veikiantiį adatinį spausdintuvą, fakso aparatą ir popierinius užlaminuotus terminuotus traukinio bilietus (Rail pass), kuriuos kiekvienoje stotyje ant atskiro puslapio kiekvieną dieną turi užantspauduoti gyvas stoties darbuotojas. Toks labai keistas ir creepy jausmas, kai visa šalis technologiškai lyg įstrigusi kokiuose 1985. Matyt ir gyventojų pajamos panašiame lygyje pastrigusios nuo tų laikų.

Vienas mano pažįstamas prieš ~15 metų turėjo verslo reikalų Japonijoje. Tai jau tada buvo keista, kad pvz. japoniškoje parduotuvėje buvo galima atsiskaityti telefonu, bet tokio dalyko kaip interneto bankas niekas nežinojo. Gal nei ir interneto daug kas nežinojo. Ir t.t. ir pan.

Panašiu metu norėjau užsiprenumeruoti iš Japonijos architektūrinį žurnalą. Užpildžius internetinę formą, japonai po kelių dienų paprašė kažką atsiųsti faksu, ar tai patvirtinimą, kad tikrai noriu žurnalo, ar banko mokėjimo kopiją - nu kažkokią tais laikais LT jau sunkiai įsivaizduojamą nesąmonę. Likau be prenumeratos.