Turkija nei kada buvo okupacijoje (pati buvo imperija), nei rusija jiems kada kėlė egzistencinę grėsmę, nei dabar kelia (kaip 2 pagal gyventojų skaičių ir kariuomenės dydį NATO valstybei).
Na kaip čia pasakius. 1878 m. sausio mėn. rusų kariuomenė ir laivynas praktiškai rengėsi imti Konstantinopolį. Jei ne Didžiosios Britanijos įsikišimas, tai nežinia, kaip būtų. https://en.wikipedia.org/wiki/Russo-...7%E2%80%931878)
Mes su rusija turim "šiek tiek" patirčių (na, porą šimtmečių), ir Ukrainos užpuolimas priimamas kaip tiesioginė grėsmė ir mums. Turkija nei kada buvo okupacijoje (pati buvo imperija), nei rusija jiems kada kėlė egzistencinę grėsmę, nei dabar kelia (kaip 2 pagal gyventojų skaičių ir kariuomenės dydį NATO valstybei).
Nesenas karas Karabache pas mus nė iš tolo nebuvo žiniasklaidoje taip nušviestas, dėl labai panašių priežasčių.
Dėl tolimesnių šalių galima sutikti, bet Turkijos atveju ne. Vis tik tai kaimynė. Su jokia kita šalimi Rusija (Rusijos imperija) nekariavo tiek daug kaip su Turkija (Osmanų imperija). Nuo jokios kitos valstybės savo istorijoje Osmanai nepatyrė didesnių pažeminimų kaip nuo Rusijos imperijos. Osmanų posūkis link Vakarų labai nemaža dalimi buvo sąlygotas rusų XIX a. antros pusės maniakinio siekio "išvaduoti Cargradą" (Konstantinopolį). Todėl ne visai sutikčiau, kad nėra patyrę jei ne egzistencinių, tai daugiau negu rimtų problemų.
Beje pažiūrėjau įdomumo dėlei, kad Lrytas karo Karabache metu kasdieną skirdavo vidutiniškai po 2,5 pranešimo ape karą. Tuo tarpu Sabah - toks vienas pagrindinių erdoganistų ruporų - per paskutines 15 dienų karui skyrė ... 3 žinutes. Tiek pat kiek lrytas per šį laikotarpį dėmesio skyrė Afganistanui (išskyrus pranešimus apie grūdus, kur neaišku kodėl bet šaunūs turkai kažkodėl kovoja, kad blogi rusai su ukrainiečiais tiektų grūdus). O jau korano sudeginimui Švedijoje pranešimų tai daugiau negu daug ... Ne, čia yra sąmoninga erdoganistų politika kontroliuoti informacijos pateikimą savo visuomenei, visų pirma savo šalininkams. Gal opozicijos šaltiniai daugiau dėmesio skiria, reiktų įvertinti.
Na, graikiškoje Kipro respublikoje beveik neliko ruskių nes jiems sunku gauti vizas. Be ruskių pinigų ten stoja verslai ir ekonomima, bet establišmentas bent jau kol kas tvirtai Ukrainos pusėje.
Dėl ES tai taip, bet buitiniam lygmenyje visur, norėtu manau kad Rusai būtų ir ko daugiau, o Ukraina ten tikrai smulkmena, (buvau anais metai Graikijoje, o šiais Turkijoje tai skirtumo didelio nepamačiau, t.y. tiek ten tiek ten Ukraina nefigūruoja, Turkija tik žinoma skirtingai nei EU, dabar be EUR/USD ir RUB įma, bet gal tas ir ankščiau buvo).
tai manau pietų Abchazijoje ar Osetijoje dar mažiau apie karą kažkas kalba. nors bendrai manau šio klausimų visas Kipras yra panašios nuomones (UK dalyje gal tik kitaip).
Na, graikiškoje Kipro respublikoje beveik neliko ruskių nes jiems sunku gauti vizas. Be ruskių pinigų ten stoja verslai ir ekonomima, bet establišmentas bent jau kol kas tvirtai Ukrainos pusėje.
Atostogauju Šiaurės Kipre, tai nors ir suprantu kad asmeniniai anekdotiniai pastebėjimai yra mažai verti, bet kažkaip vistiek keista matyti šitiek ruskių vienoje vietoje. Šimtais suvažiavę, chi-chi-cha-cha'kina, vaikai linksmučiai bėgioja, pacanai su alučiu reikalus aptarinėja, vandens motociklais raižo, mamulės instagramina, bobulės, suvežtos anūkus žiūrėti, susėdusios kažką ten bėdavoja apie karščius ir artritus. Jokių problemų neturi tie žmonės gyvenime. Labai daug naujų statybų, prie statybų esančiuose skelbimuose dominuoja rusų kalba apie parduodamą nedvyžymost.
Šiaip vargšeliai ruskiai dar ir jaučiasi be reikalo ujami. Buvo kilęs (žodinis) konfliktas, buvo pasakyta kuria kryptimi eiti, tai nueidami girdėjau kaip guodėsi kažką vienas kitam - "matai, kaip su mumis...." su intencija kad vargšiukus skriaudžia vien todėl kad jie rusai. Kas aišku buvo teisybė.
Kitas įdomus dalykas - mėgstu per atostogas įsijungti TV dėl antropologinio smalsumo. Šiaip nustebino turkiškų kanalų gausa - turbūt arti šimto, yra pora turkiškų žinių kanalų anglų kalba, juos pagrinde laikau įjungtus. Tai apie karą Ukrainoje yra absoliučiai NULIS žinių. Ja v šoke, kaip sakytų mano kaimynai Šiaurės Kipre. Per savaitę buvo trumpas reportažas kad Šoigu Šiaurės Korėjoje, ir bėganti eilutė ekrano apačioje kažkas apie Grain Deal ir Odesos bombardavimą. VISKAS. Kiek trumpai mačiau turkų kalbos žinias, apie karą irgi nieko nerodė. Labai nustebino šitas dykas.
tai manau pietų Abchazijoje ar Osetijoje dar mažiau apie karą kažkas kalba. nors bendrai manau šio klausimų visas Kipras yra panašios nuomones (UK dalyje gal tik kitaip).
Atostogauju Šiaurės Kipre, tai nors ir suprantu kad asmeniniai anekdotiniai pastebėjimai yra mažai verti, bet kažkaip vistiek keista matyti šitiek ruskių vienoje vietoje. Šimtais suvažiavę, chi-chi-cha-cha'kina, vaikai linksmučiai bėgioja, pacanai su alučiu reikalus aptarinėja, vandens motociklais raižo, mamulės instagramina, bobulės, suvežtos anūkus žiūrėti, susėdusios kažką ten bėdavoja apie karščius ir artritus. Jokių problemų neturi tie žmonės gyvenime. Labai daug naujų statybų, prie statybų esančiuose skelbimuose dominuoja rusų kalba apie parduodamą nedvyžymost.
Šiaip vargšeliai ruskiai dar ir jaučiasi be reikalo ujami. Buvo kilęs (žodinis) konfliktas, buvo pasakyta kuria kryptimi eiti, tai nueidami girdėjau kaip guodėsi kažką vienas kitam - "matai, kaip su mumis...." su intencija kad vargšiukus skriaudžia vien todėl kad jie rusai. Kas aišku buvo teisybė.
Kitas įdomus dalykas - mėgstu per atostogas įsijungti TV dėl antropologinio smalsumo. Šiaip nustebino turkiškų kanalų gausa - turbūt arti šimto, yra pora turkiškų žinių kanalų anglų kalba, juos pagrinde laikau įjungtus. Tai apie karą Ukrainoje yra absoliučiai NULIS žinių. Ja v šoke, kaip sakytų mano kaimynai Šiaurės Kipre. Per savaitę buvo trumpas reportažas kad Šoigu Šiaurės Korėjoje, ir bėganti eilutė ekrano apačioje kažkas apie Grain Deal ir Odesos bombardavimą. VISKAS. Kiek trumpai mačiau turkų kalbos žinias, apie karą irgi nieko nerodė. Labai nustebino šitas dykas.
Neskanūs pasvarstymai kur ta Lietuva galėtų plėstis... Mažiausiai skaudėtų nebent rusiška Kuršių nerijos dalis dėl didesnės kranto linijos ir turizmo potencialo. Visa kita, ypač Seinų kraštas, būtų nesąmonė ir akligatvis mūsų šaliai.
Stabili siena iš vis yra vertybė iš savęs, kuo senesnė yra siena, tuo ji vertingesnė, reiškia kaimynams tiko, nesipyko, galėjo stabiliai augti kraštas.
Sakyčiau ne plėstis, o saugant savo egzistavimą (išlikimą) yra būtinas reikalas su Lenkija pasidalinti Karaliaučiaus kraštą. Lenkai visomis išgalėmis tikrai priešinsis, kad vėl čia atsirastų vokiečiai, jie nebenori vokiečių iš abiejų šonų, na o rusijos čia nenori visa europa ir NATO.
Jeigu Lietuva be šūvio prisijungtų kokią nors teritoriją, ypač, kur dar gyvena nemažai lietuvių, jūs irgi savaitę ekstazėje vaikščiotume. Bet esmė, ar jūs dabar einate į gatves, kad Lietuvą ką nors prisijungtų?
Nevaikščiočiau, nes Lietuvai tai kvailas elgesys ir nieko ji prisijungti negali.
O Maskva žino, kad visOs dabartinės Rusijos (gerai rusifikuotos teritorijos) sienų ji apginti negali, todėl nori ir siekia apsitverti Rusiją kitų tautų žemėmis (kurių gyventojų nebus gaila prarast konvencinio karo atveju). Tai nuolat kartojama Maskvos ir rusų žemių gynybos strategija.
Neskanūs pasvarstymai kur ta Lietuva galėtų plėstis... Mažiausiai skaudėtų nebent rusiška Kuršių nerijos dalis dėl didesnės kranto linijos ir turizmo potencialo. Visa kita, ypač Seinų kraštas, būtų nesąmonė ir akligatvis mūsų šaliai.
Stabili siena iš vis yra vertybė iš savęs, kuo senesnė yra siena, tuo ji vertingesnė, reiškia kaimynams tiko, nesipyko, galėjo stabiliai augti kraštas.
Jeigu Lietuva be šūvio prisijungtų kokią nors teritoriją, ypač, kur dar gyvena nemažai lietuvių, jūs irgi savaitę ekstazėje vaikščiotume. Bet esmė, ar jūs dabar einate į gatves, kad Lietuvą ką nors prisijungtų?
Esmė, kad rusai yra įtikinti Rusijos teritorijos plėtimą ir susidorojimą su tam pasipriešinusiais nerusais ir net rusais laikyti NORMALIU, TEISINGU, jų nuostabiai tėvynei naudingu dalyku.
Ir esmė, kad Lietuvai ir Europai visai nenaudingas toks rusų elgesys ir toks tikėjimas.
Kaip tik šiandien plinta VoA korespondento apklausa Vašingtone kur niekas į kalėjimą nesodiina. Jis prie Rusijos kultūros centro apklausė vietinius rusakalbius einančius į centre organizuojamą Šeimų dieną. Klausė kaip jie vertina karą Ukrainoje ir kas kaltas dėl jo. Apklausė apie 30 žmonių. Nė vienas, absoliučiai nė vienas nepasmerkė putino ir karo. Vašingtone, kur niekas nieko į jokį kalėjimą nepasodins.
O teisingiausiai ko gero vidutinio ruso pasaulėžiūrą aprašė praeitą savaitę opozicionierius Maikl Naki. Kariaut patys labai mažai kas nori. Max 15 proc. bet absoliuti dauguma su malonumu per televizorių pažiūrėtų rusų pergalės paradą Kijeve, su draugais išgertų alaus už 'velikaja rodiną", nuoširdžiai pasidžiaugtų už Rusijos stiprybę, pasišaipytų iš gejropos, ir sutikę Turkijoje ar Egipte turistus iš "Pribaltikos" mestų paniekos frazes apie limitrofus, praeidami Maskvoje pro dirbančius Centrinės Azijos darbininkus su panieka pagalvotų apie čiurbanus kaip ir su panieka atsiieptų apie su akcentu kalbančius Kaukazo gyventojus ir pan. Tokių ko gero 60-70 proc. Bet patys asmeniškai kariauti tai jie nenori.
Jeigu Lietuva be šūvio prisijungtų kokią nors teritoriją, ypač, kur dar gyvena nemažai lietuvių, jūs irgi savaitę ekstazėje vaikščiotume.
prašome nespręsti apie visus pagal save. Nevaikščiočiau, o eičiau protestuoti, nes esu prieš karą, bet kokia jo forma (net ir ta, kuri beveik nenusineša gyvybių).
Tai iki šiol nebuvo jokio rimto protesto, visi vieši mobikų ir jų artimųjų skundai ne dėl mobilizacijos, bet dėl prasto aprūpinimo ir vadų elgesio.
Nebuvo rimto protesto, nes nebuvo ir jokios rimtos mobilizacijos, kad kokie alkašai už kelis šimtus eur eina kariauti ar kaliniai už laisvę, tai kažin, ar ką parodo.
Koks skirtumas, prieš ar už? Svarbu tai kad liaudis masiškai palaikė aneksiją, visi vaikščiojo savaitę ekstazėje, nes išsipildė jų slapčiausios svajonės.
Jeigu Lietuva be šūvio prisijungtų kokią nors teritoriją, ypač, kur dar gyvena nemažai lietuvių, jūs irgi savaitę ekstazėje vaikščiotume. Bet esmė, ar jūs dabar einate į gatves, kad Lietuvą ką nors prisijungtų?
Tai iki šiol nebuvo jokio rimto protesto, visi vieši mobikų ir jų artimųjų skundai ne dėl mobilizacijos, bet dėl prasto aprūpinimo ir vadų elgesio.
Tokia visuomenė. Jeigu kaimyną ima į karą (arba kaip nors baudžia valdžia), daugumai kitų kaimynų tiesiog dzin. Ir dauguma rusų tokią savo visuomenę laiko gera, nuostabia, bent jau normalia.
Ir paimtųjų kariauti mamytės apsimeta, kad jos ne prieš savo sūnų kariavimą, nes bijo, kad jas ne tik valdžia nubaus, bet ir kaimynai negailės (arba jos tikrai yra ne prieš, nes smegenys išplautos),
Komentuoti: