LT-LV. Apie latvius be stereotipų

[sunkis]

O tai sąvoka Latvija ne prie caro atsirado?

O Lietuva (ne Litwa ar Lituae) kada, atsirado?

[Tomas]

O tai sąvoka Latvija ne prie caro atsirado?

[manometras]

Tomas vėl trolina, dangoraižistas įkvepia.

[Sula]

Iš kitos pusės - latviai apskritai tėra carinėje Rusijoje sukurtas simuliakras.

Kad pati carinė Rusia yra tam tikras simuliakras.

[Tomas]

Iš kitos pusės - latviai apskritai tėra carinėje Rusijoje sukurtas simuliakras.

[Tomizmas]

Venta teka vos ne per pusę Žemaitijos, nemanau, kad ji kažkada buvo "neapgyvendinta" Lietuvių.

Tai kad buvo. Žemaičiai ne taip jau baisiai seniai, tik prieš kelis šimtus metų, buvo asimiliuoti į lietuvišką etnosą ir savimonę. Iš tikrųjų tai asimiliacija net nėra pilna, kokia buvo pietinių sėlių, pietinių žiemgalių ar šiaurinių jotvingių atvejais (ten jokių atskiros, stipriai išreikštos savimonės, ar ypatingai išsiskiriančios tarmės požymių nebėra likę).

[Romas]

Lzinios.lt 2018 08 13
Lietuviai ir latviai – pusbroliai iš skirtingų pasaulių

Latviai – vieninteliai mums likę giminaičiai baltai, tačiau romantiškoji baltų vienybė ir šiandien yra veik tokia pati menama, kaip ir viduramžiais. Livonijos valstybėje latviams teko visiškai kitas raidos kelias, nei lietuviams ir jau prisijungus Livoniją XVI amžiuje, skirtumai tarp lietuvių ir latvių tapo tokie ryškūs, kad mes atstovavome visiškai skirtingas kultūras
LDK kaimynystėje įsikūrusios Livonijos istorija tūlam lietuviui asocijuojasi pirmiausiai su karais ir pasipriešinimu kryžiuočiams. Rečiau pasidomime kokia tai buvo visuomenė ir kaip ji keitėsi.

Iš arčiau pažvelgti į Livonijos ir jos žmonių gyvenimą LŽ padėjo istorikas daktaras Ernestas Vasiliauskas: (...)

– Minėjote, kad XV amžiuje visuomenės sankloda Livonijoje pergyveno panašius pokyčius kaip ir Lietuvoje. Kuo tuomet lietuviška visuomenė skyrėsi nuo livoniškosios?
– Vienas didžiausių skirtumų – miestų tinklo kūrimasis Livonijoje. Taip pat galima pažymėti, kad Livonijos visuomenė vadovavosi visiškai kitokia – vokiška – teisės sistema. Materialiosios kultūros atžvilgiu lietuviai taip pat skyrėsi nuo kaimynų Livonijoje. Archeologų radiniai rodo, kad dabartinė Latvija ir Estija šiuo atžvilgiu pateko į Vakarų Europos kultūrinį arealą, o Lietuva – į Vidurio Europos. (...) Latvijos teritorijoje formavosi pilių tinklas, jų iš viso buvo apie 100. Pilys taip pat buvo savotiški nedideli centrai, prie kurių kūrėsi amatininkai ir augo miesteliai.
(...)

– Ne paslaptis, kad XX amžiaus pradžioje nemaža latvių inteligentijos dalis į lietuvius žiūrėjo iš aukšto, kaip į žemesnės kultūros atstovus, o kai kurie net prognozavo, kad ilgainiui Lietuva savo noru prisijungs prieš esą aukštesniosios latvių kultūros. Iš kur pas latvius radosi toks požiūris?
– Jis atsirado XIX amžiuje, vykstant tautiniam Naujalatvių judėjimui. Gana radikalių pažiūrų judėjimas iš tiesų brandino „Didžiosios Latvijos“ idėją, o Lietuva turėjo tapti jos dalimi. Toks požiūris iš aukšto Latvijoje išliko iki pat 1940 metų.

https://www.lzinios.lt/lzinios/Istor...asauliu/270502

[Aleksas666]

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=68403638
Nu blemba, turi 500 km pajūrio, dar Palangos nori

Ahh, kaip miela

[Elis]

Latvis renka parašus dėl Palangos grąžinimo Latvijai

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=68403638
Nu blemba, turi 500 km pajūrio, dar Palangos nori

[Aleksas666]

Jei teisingai suprantu, Lietuvos ir Latvijos jūrų sienos sutartis nepasirašyta ir ta linkme nieko nėra daroma.

Taip, nėra sutariama dėl pasienio ruožo, kuriame kaip spėjama yra nemaži naftos ištekliai. Latviai žinoma galėtų būti solidarūs, juk mes irgi norim turėti daugiau jūros

[Budulis]

Jei teisingai suprantu, Lietuvos ir Latvijos jūrų sienos sutartis nepasirašyta ir ta linkme nieko nėra daroma.

[Lettered]

Tame video paminėta, kad Latvijos BVP krizės metu sumažėjo 25 procentais.

28%, jei tiksliai.

http://www.quandl.com/IMF-Internatio...nal-GDP-Latvia

[Silber418]

Apie latvius linksmai:

Studijoje buvo vienas latvis.

[Silber418]

Tame video paminėta, kad Latvijos BVP krizės metu sumažėjo 25 procentais.

[spirit]

Komentarai tai kaip iš pastato Antonijas iela (latviškas Latvių g. variantas).

[Romas]

Mažas latgvius liečiantis gabaliukas interviu su V.Savukynu apie jo neseniai išleistą knygą „Istorija ir mitologijos: tapatybės raiškos XVII-XIX amžiaus Lietuvoje"

Lrytas.lt 2013.01.25

- Koks buvo požiūris į protestantus, gyvenančius užsienyje – Latvijoje?
- Tautosakoje labai aiškiai matyti – burtininkai, neigiami personažai yra konfesiškai svetimi: vokiečiai, latviai. Rygoje galima aitvarą nusipirkti, kuris neša turtus iš kaimyno. Bet nekalbama, kad tokių dalykų būtų Varšuvoje ar Krokuvoje. Dainose matome, kad lietuvei yra laimė nutekėti į Varšuvą arba Krokuvą.
Bet jeigu ji, neduok Dieve, nuteka į Rygą arba – dar blogiau – į Maskoliją, ten ji verkia ir išverkia akeles. Lygiai taip pat lietuvių jaunikaičiai žiūri į Varšuvą ir į Krokuvą – iš ten pasiimti žmoną yra šaunumo požymis. Jeigu pasiimama iš Rygos – santykiai šeimoje žymiai blogesni.

Su latviais broliais mes tapome tiktai nuo XIX a. antrosios pusės. Pirmiausia latviai pradėjo į mus žiūrėti kaip į brolius. Lietuvos istorija jiems buvo reikalinga, nes jie neturėjo tokių savo kunigaikščių, kaip mes viduramžiais. Todėl jie į Lietuvos istoriją žiūrėjo kaip šiek tiek į savo. O XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje ir lietuviai pradėjo žiūrėti į latvius kaip į brolius.

- Latviai mūsų „braliukais“ tapo tiktai, kai tautos tapatybės pagrindu tapo kalba?
- Taip, tai akivaizdu. Iki tol jie buvo liuteronai – svetimieji, ir nieko bendro su jais nebuvo. Kaip ir tarp didžiosios Lietuvos lietuvių katalikų ir Mažosios Lietuvos lietuvių liuteronų buvo neperžengiamas mūras. Sąmonėje sujungti Mažąją Lietuvą su didžiąja nebuvo paprasta.


http://www.lrytas.lt/sroves/istorija...kencia.htm?p=3

[Romas]

Lietuvos žinios, 2012.11.14
Audrius Musteikis

Latviai ir lietuviai: mušami vienu botagu

Mes - baltai, mes - broliai... Mes, lietuviai, vis kartojame jau iki koktumo nuvalkiotą žodį "braliukai" - gal iš tiesų pasiilgę didesnės brolystės, gal pasąmoningai tvirtindami tariamą savo pranašumą.

O žiūrėdami šiaurėn, į kitą kaimyną, latviai sako: estas - idealus latvis. Ir kai įpyksta, pavyzdžiui, dėl kiauliško mūsų poilsiautojų elgesio Kuržemės pajūriuose, drebia žiauriai: lietuvis - nepavykęs lenkas. Kokie mes jų akimis? Kokie jie savo pačių akimis?

Į tai atsakyti gali jauna latvių etnologė Ilzė Buoldanė (Ilze Boldāne), neseniai apgynusi daktaro disertaciją. Ji tyrinėjo latvių etninius stereotipus XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje.

- Kaip apibūdintumėt latvius remdamasi tyrinėjimų medžiaga? Kokios teigiamos ir neigiamos jų savybės?
- Tyrimas rodo, kad latvių apibūdinimas išsirutulioja iš tris tapatybės vaizdinius - žemdirbių tauta, dainuojanti tauta, našlaičių tauta - nusakančių požymių: uždarumas, sėslumas (šaknų, namų pojūtis), ribų nustatymas, nuorodų "būk geras pats, tai ir kiti bus tau geri" bei "nebūk pirmas ir nelik paskutinis" paisymas, prisitaikymas, sutikimas su socialine hierarchija, posakio "lankstosi prieš visus vėjus" teisingumo pripažinimas, taikingumas, agresijos stygius ir mandagumas, taip pat - pavydas, priekabumas, nepaslaugumas ir taip toliau.
(...)

- Mes, latviai ir lietuviai, esame baltai, tačiau latviai ir estai atrodo netgi artimesni vieni kitiems nei mūsų tautos. Kodėl? Jūs ir jie - labiau šiauriečiai? Kokie jie jūsų požiūriu?- Estai atrodo artimesni, nes latvius ir estus sieja tie patys "700 vergystės metų". Lietuvos istorija kitokia. Latvių ir estų pasaulio suvokimas panašesnis. Liuteronybė irgi vienija, nors nei estų, nei latvių savivertei religija nėra išskirtinės svarbos dalykas. Čia išimtis būtų latvių etnografinė grupė latgaliečiai: katalikybė - reikšminga jų egzistencijos dalis.
(...)

- Latviai lietuvius palygina su rusais, kartais netgi su čigonais. Turimas galvoje šiek tiek karštesnis temperamentas?
- Bent jau mano respondentai taip nelygino. Galbūt jei tyrimai būtų apėmę platesnį Lietuvos ir Latvijos pasienio ruožą, lyginimų įvairovė būtų didesnė. (...). Savo ruožtu respondentai lietuvius dažnai siejo su lenkais - dėl katalikybės. Taip pat jie minėjo, kad šių abiejų tautų atstovai tarpukario Latvijoje parsisamdydavo į didelius čionykščius ūkius sezoniniais darbininkais. Respondentai pabrėžė, kad lietuviai aktyvesni, kryptingiau siekiantys tikslo, verslesni ir agresyvesni už latvius.

http://www.lzinios.lt/Mokslas/Latvia...i-vienu-botagu

[Lettered]

Tam tikra prasme ir "Hustler" galima pavadinti bendru Baltijos šalių kanalu

Na čia jau rinka diktuoja kokio turinio kanalų reikia, bet esmė, kad tokių yra

[oranger]

Tam tikra prasme ir "Hustler" galima pavadinti bendru Baltijos šalių kanalu

Aš kalbu apie bendrą info ir kultūros televiziją, a la INFO TV ir LTV2 mišinį.

[Lettered]

Pervyj Baltijskij?

Yra ir visų trijų šalių valstybinėmis kalbomis transliuojančių, pvz. Viasat Sport Baltic