Parašė Stadionas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
LT-LV. Apie latvius be stereotipų
Collapse
X
-
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Galiu tik įsivaizduoti, kaip tave turėtų žeisti anglų pašiepimai velsiečių atžvilgiu. Žirgai tai čia dar toks labai draugiškas ir nekaltas, palyginus su šypšegeriais
Komentuoti:
-
Parašė Knope Rodyti pranešimą
Tam tikra prasme žeidžia, nors aš ne latvis (tiesa, giminėje jų buvo), bet tai žeidžia latvius - mūsų artimiausią tautą. Ne kartą esu jų atsiprašęs už šitą mūsų durnumą, klausė, kodėl mes juos taip vadinam? Man tai kažkoks recidyvas, gal iš sovietmečio, šiurkštokai ir šiek tiek iš aukšto į juos žvelgti, nors tam nėra JOKIO pagrindo. Viskas ok, tiesiog jaučiau pareigą parašyti. Kaskart, kai kas nors tą patį pasako, atkreipiu dėmesį. Beje, šiandien jie mini 35-ąsias Nepriklausomybės metines.. Spėčiau dauguma latvių net nesupranta apie ką jus šnekat, kol atėjęs jų atsiprašinėt nepaaiškinat visos situacijos
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Knope Rodyti pranešimą
Tam tikra prasme žeidžia, nors aš ne latvis (tiesa, giminėje jų buvo), bet tai žeidžia latvius - mūsų artimiausią tautą. Ne kartą esu jų atsiprašęs už šitą mūsų durnumą, klausė, kodėl mes juos taip vadinam? Man tai kažkoks recidyvas, gal iš sovietmečio, šiurkštokai ir šiek tiek iš aukšto į juos žvelgti, nors tam nėra JOKIO pagrindo. Viskas ok, tiesiog jaučiau pareigą parašyti. Kaskart, kai kas nors tą patį pasako, atkreipiu dėmesį. Beje, šiandien jie mini 35-ąsias Nepriklausomybės metines.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Suprasti, kaip banalų pajuokavimą. Bet jei tave jis kaip nors įžeidžia, tai sorry. Tikrai nereiktų priimti piktai ar pagiežingai
Paskutinis taisė Knope; 2025.05.04, 13:58.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Knope Rodyti pranešimą
Reportažas tikrai įdomus, bet kaip suprasti va šitą bajerį? Ar jums jis neatrodo banalus, idiotiškas ir šiaip - nepagarbus?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė John Rodyti pranešimąLatviai pasistatė sau paminklą
Komentuoti:
-
Latvija šiandien laimėjo Ledo ritulio pasaulio čempionato bronzą. JAV negavo medalio.
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Labai įdomus žemėlapio fragmentas.Lenkas filologijos profesorius apie teritoriją žemiau Daugavpilso tarpukario metais.
Pilnas žemėlapis.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąJei teisingai supratau, tai karo Latvijai skelbti vis dėlto nesiūlai.
Parašė Romas Rodyti pranešimąTuomet tamsta papasakok savo žodžiais , kaip po to prieš 102 metus įvykusio "latvių įsliūkinimo" į Įlūkstę ir Augšžemę matai tolesnį bendradarbiavimą su taip nedraugiškai pasielgusiais kaimynais.
Parašė Romas Rodyti pranešimąApie lenkus ir Seinus galima diskutuoti kitoje temoje.
Parašė Romas Rodyti pranešimąTie turbūt dar blogesni net už latvius.), paverk kaip Lenkija „savo žemes“ Druskenikuose, Oranuose, Vilnoje, Solečnykuose, Bobtuose, Kėjdanuose, Lopiuose, Svencianuose ir Kupciovuose „prarado“.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimąTokie anti-tautiški internacionalistai kaip Romuałd būtų Vilniaus, Druskininkų, Varėnos, Eišiškių, Šalčininkų, Švenčionių, Palangos, Mažeikių, Žagarės, Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių atsisakę, nes būtų buvę „absurdiška ir keista, neskanu“ kėsintis į JŲ („lenkų“ „latvių“, „vokiečių“) žemes.
Paskutinis taisė R.D.; 2023.02.22, 18:52.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąJei teisingai supratau, tai karo Latvijai skelbti vis dėlto nesiūlai.
Tuomet tamsta papasakok savo žodžiais , kaip po to prieš 102 metus įvykusio "latvių įsliūkinimo" į Įlūkstę ir Augšžemę matai tolesnį bendradarbiavimą su taip nedraugiškai pasielgusiais kaimynais.
Apie lenkus ir Seinus galima diskutuoti kitoje temoje. Tie turbūt dar blogesni net už latvius.Bet ir su jais va bendradarbiaujam.
Komentuoti:
-
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąVeikals tai iš viso super cool.
Dar žinau "Cik maksa gurkiš?"
O Melns Kakis iš viso topų topas.
Komentuoti:
-
Jei teisingai supratau, tai karo Latvijai skelbti vis dėlto nesiūlai.
Tuomet tamsta papasakok savo žodžiais , kaip po to prieš 102 metus įvykusio "latvių įsliūkinimo" į Įlūkstę ir Augšžemę matai tolesnį bendradarbiavimą su taip nedraugiškai pasielgusiais kaimynais.
Apie lenkus ir Seinus galima diskutuoti kitoje temoje. Tie turbūt dar blogesni net už latvius.
Komentuoti:
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąIr toks sąmonės srautas prasidėjo nuo kritikos paties panaudotam keistam žodžių junginiui "latviai įsliūkino"
Jei 1920 būtų pasaugota Gryva, gal būtų lietuviškas pliažas prie Dauguvos ar koks nors papildomas pajūrio kaimukas. Latviams įsliūkinus, teko 6 km² Būtingės apylinkių iškeitinėti į 290 km² etnografiškos Lietuvos santykiu 1:50 (derlingiausios žemės), nes laikė užgrobtą Palangą, o lietuviai neturėjo ko mainams pasiūlyti.
Parašė Romas Rodyti pranešimąKitas paties žingsnis turbūt bus bus nieko nelaukiant paskelbti karą Lenkijai bei Latvijai ir uždaryti su jomis visas sienas.
Kaliausė (šiaudinė baidyklė)Kaliausė (šiaudinė baidyklė) – tai totaliausia, labiausiai generalizuota demagogija iš visų. Jos principas labai paprastas: vietoje to, kad būtų ginčijamasi su oponento teiginiais, viskas atpasakojama už patį oponentą, o tada iš to tyčiojamasi.
Aišku, kad pavyktų tyčiotis iš to, viskas atpasakojama taip, kad neretai su paties oponento teiginiais išvis nieko bendra neturi. Arba netgi dar daugiau – oponento teiginiai apverčiami aukštyn kojomis, į priešingus.
Kai pats susigalvoji krūvas visokių nesąmonių ir iš tų nesąmonių paskui tyčiojiesi, tai labai patogu, tiesa? Ir juk tokias nesąmones galima sugalvoti absoliučiai apie bet ką. Metodo esmė tokia ir yra – vietoje oponento pastatai šiaudinę kaliausę ir ją pergalingai sukapoji.
Kraštutinėje formoje kaliausės demagogija išplečiama taip, kad oponentui bandant įvardinti, jog jis nesakė jam priskirtų teiginių, jam pasakoma – „bet tu turėjai tai omeny, ir tu būtent taip galvoji“.
Šiaudinės baidyklės esmė – ne ginčytis, o įtikinti skaitytoją, kad oponentas tuo pat metu ir neteisus, ir šnekėjo tas nesąmones, kurias pateikė demagogas.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Ir toks sąmonės srautas prasidėjo nuo kritikos paties panaudotam keistam žodžių junginiui "latviai įsliūkino"
Kitas paties žingsnis turbūt bus bus nieko nelaukiant paskelbti karą Lenkijai bei Latvijai ir uždaryti su jomis visas sienas.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąTie 6 Augšžemės valsčiai keletą metų buvo įtampos šaltinis tarp Lenkijos ir Latvijos. Sutartis dėl sienos pasirašyta tik 1929 m, o delimituota 1933-1936 m. Dokumentais dėl sienos žymėjimo pasikeista tik II pasaulinio karo išvakarėse, 1938 metais.
https://lv.wikipedia.org/wiki/Latvij...as_robe%C5%BEaLenkai svajojo net apie užjūrio kolonijų grobimą, kitų kontinentų kolonializmą ir masinį kolonizavimą.
Neatsitiktinai tuomečiai tarpukario lenkai gviešėsi net Alūkštos ir Klaipėdos, Kauno, Kėdainių, Palangos, Daugpilio, Kijevo, Minsko. Bet anot pono Romuałduśio, geriau būt dideliu ir grėsmingu nei mažu ir juokingu imperialistu.
Komentuoti:
-
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimąKodėl ESTAI, išvadavus nuo bolševikų, „pamiršo“ išeiti iš Valgos ir „neskaniai“ nesitarė?
Kodėl estai neatidavė "Latvijos žemių“ su visa Valga? Kas jums leidžia estus keikti bei mėginti pažeminti vadinant necivilizuotais?
Iš Cėsių (Cesis) ir kitų vietovių jie iš karto pasitraukė, kai buvo galimybės tas vietovęs perduoti administruoti Latvijos valdžiai.
Nebuvo paišomos teorijos apie senovines ugrofinų žemes, sulatvėjusius lybius ir kokie vandenvaržiai yra ugrofinų kilmės ir nebuvo sekamos panašios pasakos. Visa Vidžemė latviams atiduota be problemų. Ginčai buvo tik dėl Valkos/ Valgos ir kelių pasienio vietovių, kurie išspręsit sudarius sienų sutartis.
Teritorinių pretenzijų turėjo abi pusės. Kai pasirašomos sienų sutartys tai paprastai ginčia atidedami į šalį.
Beje, Latvija 1923 m., jau po sienss sutarties pasirašymą savanoriškai atidavė Estijai Ruonių salą (Roņu sala, Ruhnu).
https://lv.wikipedia.org/wiki/Latvij...as_robe%C5%BEa
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimąĮsliūkino labai tiksliai, preciziškai kaip skalpelio pjūvis, apibrėžia įsliūkinimo situaciją, įvykusią lietuviams patraukus karius į Lenkijos interventų frontą.
Įsliūkinus latvių kariuomenei, (...)
Jei ne tas latvių įsliūkinimas(...)
.https://lv.wikipedia.org/wiki/Latvij...as_robe%C5%BEa
Be to, Lenkija 1920 m. pradžioje padėjo latviams išvaduoti nuo bolševikų Daugpilį bei Latgalą ir iš karto iš ten atsitraukė.
O į tuos 6 valsčius anapus Dauguvos latviai, anot kai kurių, "įsliūkino" tik 1920 m. liepa, kai bolševikai pradėjo didelį puolimą ir lenkai atsitraukė link Vilniaus.
Beje dėl Ilūkštos (Ilūkste) apskrities proetestus lenkai reiškė ir tuolet kai arbitras dr. Sipmson 1921 m. priskyrė visą kraštą Latvijai. Tar tuo metų buvę katalikai save labiau laike lenkias, nei lietuviais ar latviais
Tie 6 Augšžemės valsčiai keletą metų buvo įtampos šaltinis tarp Lenkijos ir Latvijos. Sutartis dėl sienos pasirašyta tik 1929 m, o delimituota 1933-1936 m. Dokumentais dėl sienos žymėjimo pasikeista tik II pasaulinio karo išvakarėse, 1938 metais.
https://lv.wikipedia.org/wiki/Latvij...as_robe%C5%BEa
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė RomasEstai kartu su latviais išvadavo nuo bolševikų ir vokiečių visą Vidžemę.Latviai plaukiojo laiveliu ir kaulijo lietuvių finansinės paramos bei ginklų, tuo tarpu estai užėmė Jaanilinną, Valgą ir net Pskovą.
Parašė RomasIš Cėsių (Cesis) ir kitų vietovių jie iš karto pasitraukė, kai buvo galimybės tas vietovęs perduoti administruoti Latvijos valdžiai.
Parašė RomasVisa Vidžemė latviams atiduota be problemų. Ginčai buvo tik dėl Valkos/ Valgos ir kelių pasienio vietovių, kurie išspręsit sudarisu sienų sutartis.
Pilnai gautas miestas Latvijai – tai būtų buvęs gal 5 pagal dydį šalyje, bet latviams estai pasiūlė tik graužtuką, obuolį suvalgę patys.
Parašė RomasGyventojų padėtis ten itin buvo mišri, vyravo katalikai, tarp jų ir nemažai lenkų. Lenkai vydami bolševikus 1919 tas teritoirjas išvadavo, bet nepasitraukė.
Tai buvo tokie patys lenkai kaip Babtų, Lapių, Alytaus, Kauno, Panevėžio lenkai – lietuviai neraštingi katalikai kaimiečiai, špačieržovanintys po-polskai, kuriems kitaip kunigėlis-ksionžas draudė. Tokį minkomą molį, plastiliną tautinės valstybės per dešimt metų sulipdė kaip kam reikėjo – kauniečių valdžia – į lietuvius, rygiečių – į latvius, o varšuvietiška valdžia lygioj vietoj su 105 Pilsudskio mokyklom sukūrė liankišką 500 km ilgio pusiasalį nuo Bialostoko iki Daugpilio.
Parašė Romasbe to, Lenkija 1920 m. pradžioje padėjo latviams išvaduoti nuo bolševikų Daugpilį bei Latgalą ir iš karto iš ten atsitraukė.
Beje, lenkai latvius papirko ir tie ėmė prieš lietuvius – Kemeriuose flirtavo su Lenkija, pripažino Lenkijai Vilnių ir kitaip pridergė leišmalėje po kilimėliu – puikūs tarpukariu buvo kaimynai, nėra ką daugiau pridėti.
Parašė RomasO į tuos 6 valsčius anapus Dauguvos latviai, anot kai kurių, "įsliūkino" tik 1920 m. liepa, kai bolševikai pradėjo didelį puolimą ir lenkai atstraukė link Vilniaus.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąLietuvos - Latvijos laikina siena (ar administracinė riba), kol nebuvo sudarytos sutartys dėl sienų, ėjo Kuršo (Kurliandijos) ir Kauno gubernijų riba.
Augšžemė teisėtai priklausė Latvijai. Ją išvadavus nuo bolkševikų reikėjo tartis su latviais dėl civilizuoto perdavimo.
Išsireiškimas "įsliūkino" latvių atžvilgiu yra labiau nei keistas. Nereikia būti mažu juokingu imperialistu.
Šiaip Latvijos respublikos atsiradimas išvis yra įdomi tema. Šiaurinėje pusėje estai labai daug atkariavo. Pietinėje - mes truputi. O pačių latvių sąlyginai nemažai buvo raudonųjų tarpe. Ir dabar turim ką turim su latvių skysčiausia politika iš keturių Baltijos valstybių.
Nukrypstant į kitą temą - jei kalavijuočiai būtų pasirodę sakykim 50 metų vėliau, gal tiesiog būtų Lietuva kaip vienintelė baltų valstybė su šiaurine siena ties Dauguva ar dar toliau.
- 1 patinka
Komentuoti:
Komentuoti: