LT-LV. Apie latvius be stereotipų

[Romas]

Jei teisingai supratau, tai karo Latvijai skelbti vis dėlto nesiūlai.
Tuomet tamsta papasakok savo žodžiais , kaip po to prieš 102 metus įvykusio "latvių įsliūkinimo" į Įlūkstę ir Augšžemę matai tolesnį bendradarbiavimą su taip nedraugiškai pasielgusiais kaimynais.

Apie lenkus ir Seinus galima diskutuoti kitoje temoje. Tie turbūt dar blogesni net už latvius.

[dangoraižistas]

Ir toks sąmonės srautas prasidėjo nuo kritikos paties panaudotam keistam žodžių junginiui "latviai įsliūkino"

Neteko tamstos matyti TIEK besiardančio dėl lenkų vykdytos Vilniaus krašto okupacijos ar dėl įsibrovimo į tuo metu vieną svarbiausių lietuvybei miestų pasaulyje – Seinus, suvaidinus „sukilimą“. Gi čia prelegentą didžiai įžeidė istorinis faktas, kad latviai įsliūkino į ginčytiną teritoriją lietuviams ginantis nuo lenkų.

Jei 1920 būtų pasaugota Gryva, gal būtų lietuviškas pliažas prie Dauguvos ar koks nors papildomas pajūrio kaimukas. Latviams įsliūkinus, teko 6 km² Būtingės apylinkių iškeitinėti į 290 km² etnografiškos Lietuvos santykiu 1:50 (derlingiausios žemės), nes laikė užgrobtą Palangą, o lietuviai neturėjo ko mainams pasiūlyti.

Kitas paties žingsnis turbūt bus bus nieko nelaukiant paskelbti karą Lenkijai bei Latvijai ir uždaryti su jomis visas sienas.

Kai bandymas tuščioje vietoje priekabiauti prie istorinių praeities faktų sužlugo, nebelieka nieko kito, tik griebtis ad hominem atakų ir šiaudinės kaliausės kaišiojimų.

Kaliausė (šiaudinė baidyklė)

Kaliausė (šiaudinė baidyklė) – tai totaliausia, labiausiai generalizuota demagogija iš visų. Jos principas labai paprastas: vietoje to, kad būtų ginčijamasi su oponento teiginiais, viskas atpasakojama už patį oponentą, o tada iš to tyčiojamasi.
Aišku, kad pavyktų tyčiotis iš to, viskas atpasakojama taip, kad neretai su paties oponento teiginiais išvis nieko bendra neturi. Arba netgi dar daugiau – oponento teiginiai apverčiami aukštyn kojomis, į priešingus.

Kai pats susigalvoji krūvas visokių nesąmonių ir iš tų nesąmonių paskui tyčiojiesi, tai labai patogu, tiesa? Ir juk tokias nesąmones galima sugalvoti absoliučiai apie bet ką. Metodo esmė tokia ir yra – vietoje oponento pastatai šiaudinę kaliausę ir ją pergalingai sukapoji.
Kraštutinėje formoje kaliausės demagogija išplečiama taip, kad oponentui bandant įvardinti, jog jis nesakė jam priskirtų teiginių, jam pasakoma – „bet tu turėjai tai omeny, ir tu būtent taip galvoji“.
Šiaudinės baidyklės esmė – ne ginčytis, o įtikinti skaitytoją, kad oponentas tuo pat metu ir neteisus, ir šnekėjo tas nesąmones, kurias pateikė demagogas.

[Romas]

Ir toks sąmonės srautas prasidėjo nuo kritikos paties panaudotam keistam žodžių junginiui "latviai įsliūkino"

Kitas paties žingsnis turbūt bus bus nieko nelaukiant paskelbti karą Lenkijai bei Latvijai ir uždaryti su jomis visas sienas.

[dangoraižistas]

Tie 6 Augšžemės valsčiai keletą metų buvo įtampos šaltinis tarp Lenkijos ir Latvijos. Sutartis dėl sienos pasirašyta tik 1929 m, o delimituota 1933-1936 m. Dokumentais dėl sienos žymėjimo pasikeista tik II pasaulinio karo išvakarėse, 1938 metais.
https://lv.wikipedia.org/wiki/Latvij...as_robe%C5%BEa

Teisingai tarpukario lenkai nacionalistai padarė, nes gerai suprato, kad dėl savo plėšraus ekspansionizmo į ukrainiečių, gudų, lietuvių ir latgalių teritorijas rizikavo galutinai paspringti svetimomis žemėmis. Lenkai svajojo dar ir apie Daugpilį, Minską, Kauną, Kėdainius (visą vidurio Lietuvą) ar net užgrobiant VISĄ Lietuvą, bet net su mažesniu plėšrumu Lenkija tarpukariu tebuvo 40% lenkiška (oficialiai - 60%). Tokia trumpai gyvenusi imperija a la Vengrija iki Trianono. Lenkai svajojo net apie užjūrio kolonijų grobimą, kitų kontinentų kolonializmą ir masinį kolonizavimą.

Neatsitiktinai tuomečiai tarpukario lenkai gviešėsi net Alūkštos ir Klaipėdos, Kauno, Kėdainių, Palangos, Daugpilio, Kijevo, Minsko. Bet anot pono Romuałduśio, geriau būt dideliu ir grėsmingu nei mažu ir juokingu imperialistu.

[Romas]

Kodėl ESTAI, išvadavus nuo bolševikų, „pamiršo“ išeiti iš Valgos ir „neskaniai“ nesitarė?
Kodėl estai neatidavė "Latvijos žemių“ su visa Valga? Kas jums leidžia estus keikti bei mėginti pažeminti vadinant necivilizuotais?

Estai kartu su latviais išvadavo nuo bolševikų ir vokiečių visą Vidžemę.
Iš Cėsių (Cesis) ir kitų vietovių jie iš karto pasitraukė, kai buvo galimybės tas vietovęs perduoti administruoti Latvijos valdžiai.
Nebuvo paišomos teorijos apie senovines ugrofinų žemes, sulatvėjusius lybius ir kokie vandenvaržiai yra ugrofinų kilmės ir nebuvo sekamos panašios pasakos. Visa Vidžemė latviams atiduota be problemų. Ginčai buvo tik dėl Valkos/ Valgos ir kelių pasienio vietovių, kurie išspręsit sudarius sienų sutartis.
Teritorinių pretenzijų turėjo abi pusės. Kai pasirašomos sienų sutartys tai paprastai ginčia atidedami į šalį.
Beje, Latvija 1923 m., jau po sienss sutarties pasirašymą savanoriškai atidavė Estijai Ruonių salą (Roņu sala, Ruhnu).
https://lv.wikipedia.org/wiki/Latvij...as_robe%C5%BEa

Įsliūkino labai tiksliai, preciziškai kaip skalpelio pjūvis, apibrėžia įsliūkinimo situaciją, įvykusią lietuviams patraukus karius į Lenkijos interventų frontą.
Įsliūkinus latvių kariuomenei, (...)
Jei ne tas latvių įsliūkinimas (...)

Panaši istorija dėl ginčiajamų teritorijų buvo su Gryvos (Grīvos) miestu ir 6 Augžemės valsčiais į pietryčius nuo Daugpilio (kairiame Dauguvos krante). Gyventojų padėtis ten itin buvo mišri, vyravo katalikai, tarp jų ir nemažai lenkų. Lenkijos kariuomenė vydama bolševikus 1919 tas teritoirjas išvadavo, bet nepasitraukė.

.https://lv.wikipedia.org/wiki/Latvij...as_robe%C5%BEa
Be to, Lenkija 1920 m. pradžioje padėjo latviams išvaduoti nuo bolševikų Daugpilį bei Latgalą ir iš karto iš ten atsitraukė.
O į tuos 6 valsčius anapus Dauguvos latviai, anot kai kurių, "įsliūkino" tik 1920 m. liepa, kai bolševikai pradėjo didelį puolimą ir lenkai atsitraukė link Vilniaus.
Beje dėl Ilūkštos (Ilūkste) apskrities proetestus lenkai reiškė ir tuolet kai arbitras dr. Sipmson 1921 m. priskyrė visą kraštą Latvijai. Tar tuo metų buvę katalikai save labiau laike lenkias, nei lietuviais ar latviais

Tie 6 Augšžemės valsčiai keletą metų buvo įtampos šaltinis tarp Lenkijos ir Latvijos. Sutartis dėl sienos pasirašyta tik 1929 m, o delimituota 1933-1936 m. Dokumentais dėl sienos žymėjimo pasikeista tik II pasaulinio karo išvakarėse, 1938 metais.
https://lv.wikipedia.org/wiki/Latvij...as_robe%C5%BEa

[dangoraižistas]

Estai kartu su latviais išvadavo nuo bolševikų ir vokiečių visą Vidžemę.

Tik vat kažkaip latviai pamiršo ateiti į tą „bendrą estų ir latvių“ vadavimo kampaniją. Latviai plaukiojo laiveliu ir kaulijo lietuvių finansinės paramos bei ginklų, tuo tarpu estai užėmė Jaanilinną, Valgą ir net Pskovą.

Iš Cėsių (Cesis) ir kitų vietovių jie iš karto pasitraukė, kai buvo galimybės tas vietovęs perduoti administruoti Latvijos valdžiai.

Kai tik „buvo galimybės“ mainais gauti Ruhnu salą ir visą aplinkinį žvejybinį rajoną.

Visa Vidžemė latviams atiduota be problemų. Ginčai buvo tik dėl Valkos/ Valgos ir kelių pasienio vietovių, kurie išspręsit sudarisu sienų sutartis.

Tokias pasakėles pasakokit savo anūkėliams prieš miegutį, o faktas tas, kad estai pasiėmė sau Valgos centrą, stotį, o latvius iš ten ištrėmė į pakraščius.

Pilnai gautas miestas Latvijai – tai būtų buvęs gal 5 pagal dydį šalyje, bet latviams estai pasiūlė tik graužtuką, obuolį suvalgę patys.

Gyventojų padėtis ten itin buvo mišri, vyravo katalikai, tarp jų ir nemažai lenkų. Lenkai vydami bolševikus 1919 tas teritoirjas išvadavo, bet nepasitraukė.

Kaip „lenkai“ ten atsirado už 500 km nuo etnografinės Mazovijos, Mazūrų ir Kujavų? Juos ten laivais Daugava atplukdė, traukiniais atvežė, lėktuvais atskraidino?

Tai buvo tokie patys lenkai kaip Babtų, Lapių, Alytaus, Kauno, Panevėžio lenkai – lietuviai neraštingi katalikai kaimiečiai, špačieržovanintys po-polskai, kuriems kitaip kunigėlis-ksionžas draudė. Tokį minkomą molį, plastiliną tautinės valstybės per dešimt metų sulipdė kaip kam reikėjo – kauniečių valdžia – į lietuvius, rygiečių – į latvius, o varšuvietiška valdžia lygioj vietoj su 105 Pilsudskio mokyklom sukūrė liankišką 500 km ilgio pusiasalį nuo Bialostoko iki Daugpilio.

be to, Lenkija 1920 m. pradžioje padėjo latviams išvaduoti nuo bolševikų Daugpilį bei Latgalą ir iš karto iš ten atsitraukė.

Net plėšri, ekspansionistinė Lenkija negalėjo tiek daug apžioti, bet kad „nedelsiant apsotraukė“ tėra melas.

Beje, lenkai latvius papirko ir tie ėmė prieš lietuvius – Kemeriuose flirtavo su Lenkija, pripažino Lenkijai Vilnių ir kitaip pridergė leišmalėje po kilimėliu – puikūs tarpukariu buvo kaimynai, nėra ką daugiau pridėti.

O į tuos 6 valsčius anapus Dauguvos latviai, anot kai kurių, "įsliūkino" tik 1920 m. liepa, kai bolševikai pradėjo didelį puolimą ir lenkai atstraukė link Vilniaus.

Įsliūkino kai tik galėjo, pamatė progą. Estai tokios progos nesuteikė, todėl latviai neįsliūkino nei į Valgą, nei į Ruhnu salą, nei įplaukė į estų uzurpuotą žvejybos rajoną.

[mantasm]

Lietuvos - Latvijos laikina siena (ar administracinė riba), kol nebuvo sudarytos sutartys dėl sienų, ėjo Kuršo (Kurliandijos) ir Kauno gubernijų riba.
Augšžemė teisėtai priklausė Latvijai. Ją išvadavus nuo bolkševikų reikėjo tartis su latviais dėl civilizuoto perdavimo.

Išsireiškimas "įsliūkino" latvių atžvilgiu yra labiau nei keistas. Nereikia būti mažu juokingu imperialistu.

Panašiai kaip mes Tiškevičių dėka įsliūkinom į Palangą

Šiaip Latvijos respublikos atsiradimas išvis yra įdomi tema. Šiaurinėje pusėje estai labai daug atkariavo. Pietinėje - mes truputi. O pačių latvių sąlyginai nemažai buvo raudonųjų tarpe. Ir dabar turim ką turim su latvių skysčiausia politika iš keturių Baltijos valstybių.

Nukrypstant į kitą temą - jei kalavijuočiai būtų pasirodę sakykim 50 metų vėliau, gal tiesiog būtų Lietuva kaip vienintelė baltų valstybė su šiaurine siena ties Dauguva ar dar toliau.

[dangoraižistas]

Lietuvos - Latvijos laikina siena (ar administracinė riba), kol nebuvo sudarytos sutartys dėl sienų, ėjo Kuršo (Kurliandijos) ir Kauno gubernijų riba.

Kur ėjo laikina riba su Vokietija, Prancūzija, Lenkija?

Augšžemė teisėtai priklausė Latvijai.

Kada? 1700? 1800? 1900 metais?

Ją išvadavus nuo bolkševikų reikėjo tartis su latviais dėl civilizuoto perdavimo.

Kodėl reikėjo? Kodėl ESTAI, išvadavus nuo bolševikų, „pamiršo“ išeiti iš Valgos ir „neskaniai“ nesitarė? Kodėl estai neatidavė "Latvijos žemių“ su visa Valga? Kas jums leidžia estus keikti bei mėginti pažeminti vadinant necivilizuotais?

Išsireiškimas "įsliūkino" latvių atžvilgiu yra labiau nei keistas. Nereikia būti mažu juokingu imperialistu.

Įsliūkino labai tiksliai, preciziškai kaip skalpelio pjūvis, apibrėžia įsliūkinimo situaciją, įvykusią lietuviams patraukus karius į Lenkijos interventų frontą.

Maža to, latviai ėmėsi išdavysčių, nes kai bolševikai puolė Rygą, o latvių valdžia pabėgo į Liepoją ir išplaukė į uosto reidą laivu (faktiškai – pusiau paliko šalį), lietuviai valstybinėmis lėšomis pirko latviams ginklus. Už tai atsidėkodami, latviai netrukus užgrobė Palangą ir įsliūkino į Gryvą.

Tokie anti-tautiški internacionalistai kaip Romuałd būtų Vilniaus, Druskininkų, Varėnos, Eišiškių, Šalčininkų, Švenčionių, Palangos, Mažeikių, Žagarės, Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių atsisakę, nes būtų buvę „absurdiška ir keista, neskanu“ kėsintis į JŲ („lenkų“ „latvių“, „vokiečių“) žemes.

Alūkštoje skaičiuota 54% lietuvių. Įsliūkinus latvių kariuomenei, po kelerių metų skaičiuota jai tik 6%. Visi buvo priversti sulatvėti kaip Seinuose – sulenkėti (prevenciškai ištrėmus iš JŲ žemių visą lietuvišką kinigų seminariją ir kitas įstaigas su dalimi gyventojų).

Jei ne tas latvių įsliūkinimas , šiandien nieks net neprisimintų, kad Gryva ar Alūkšta galėtų būti nelietuviška, kaip nieks nesvarsto, lad Alytus, Babtai ar Pociūnėliai – gryna Lenkija, tačiau yra priešingai – prieš 100 m. ten aktyviais veiksmais buvo padarytas latviškas kraštas.

[Romas]

Lietuvos - Latvijos laikina siena (ar administracinė riba), kol nebuvo sudarytos sutartys dėl sienų, ėjo Kuršo (Kurliandijos) ir Kauno gubernijų riba.
Augšžemė teisėtai priklausė Latvijai. Ją išvadavus nuo bolkševikų reikėjo tartis su latviais dėl civilizuoto perdavimo.

Išsireiškimas "įsliūkino" latvių atžvilgiu yra labiau nei keistas. Nereikia būti mažu juokingu imperialistu.

[mantasm]

Nelabai skani istorija.
Deja, lietuviai išvadavo tą Latvijos kraštą ir užmiršo išeiti. Istorijoje buvo ir daugiau tokių išvaduotojų, kurie kartais užmiršdavo išeiti ir 50 metų..
Tokie išsireiškimai, kai latviai "įsliūkino" į savo žemes, yra absurdiški.

Ar katalikiškas Latvijos gabalas tikrai tokia jau Latvija ir „jų“ žemės? Iki 1918 Latvijos kaip tokios niekada nebuvo. O tas gabalas istoriškai ilgai buvo kartu su LDK/ATR. Dar galima prisiminti latvių-protestantų požiūrį į tą kampą ir jo gyventojus. Visgi Sėla (ir Žiemgala) yra abiejose sienos pusėse. Gal tada ir Biržai su Žagare turėtų būti latvių?

[dangoraižistas]

Nelabai skani istorija.

Istorijos yra tiek skanios, kiek kariuomenės sugeba pasiimti: lenkai skaniai pasiėmė 19-ai metų Vilnių, estai – visą Valgos centrą su stotimi suvalgė, lietuviai pasigardžiavo prarydami Mėmelį.

Siūlau dar paverkt, kad Palangos neatsisakėm.

Deja, lietuviai išvadavo tą Latvijos kraštą ir užmiršo išeiti.

Tuo metu ten buvo tik Latgalijos kraštas, kuriame lietuviški kaimai tęsėsi iki Ciskoldo prie Rėzeknės, o ne Latvija. Latgalija visa nebūtinai privalėjo patekt Latvijon, Rygos valdžion kaip istoriškai nutiko. Kurį laiką pretendavo ir Lenkija (Inflanty Polskie, Dyneburg), pietus buvo nusižiūrėjusi Lietuva – ypač norėjo Alūkštos, kurią laikė grynai lietuviška ir kuri priklausė Žemaičių Vyskupystei.

Tokie išsireiškimai, kai latviai "įsliūkino" į savo žemes, yra absurdiški.

Ten tuo metu buvo Vitebsko gubernija, Kuržemė ir kt. ar tai kas liko po karo suirutės, o ne „Latvija“, latvių žemės. Nereik anachronistiškai nusišnekėti.

Latvija ten pasidarė po to kai į tą Latgalijos kampą, kuriame gyveno daug latgalių, lietuvių, lenkų ir gudų, įžengė Latvijos kariuomenė ir įkūrė valstybines įstaigas, įsteigė mokyklas, ištrėmė aktyvius ir prolietuviškus lietuvius ūkininkus, privertė mažai raštingus latgalius katalikus valstiečius (taip pat lietuvius ir kitus) kalbėti latviškai, tapti latviais.

Istorijoje buvo ir daugiau tokių išvaduotojų, kurie kartais užmiršdavo išeiti ir 50 metų..

Dar paverk šimtmečio proga, kad iš Klaipėdos „neišėjom“ ar pasidžiauk kaip 1919 m. iš Seinų „nepamiršom išeiti“.

[Tomas]

Sienazis - šieno ožys?
Mes šeimoje turim tokį iš Latvijos atsivežtą inside joke, vietoj "važiuoti" sakyti "braukti". Nuo žodžių brauciet - važiuoti, perbrauktuve - pervaža. Visai nieko skamba "brauksim į pajūrį".

Gal aš ir prisifantazuoju, bet man rodos esu ne kartą LT šnekamojoje kalboje vartojant "braukti" ta pačia prasme.

Plūdmale (paplūdimys) irgi fainas žodis, dažnai pavartoju vasarą vietoj lietuviško, grynai dėl skambesio. Veikals tai iš viso super cool.

Man dar labai patinka latviški užrašai ant durų "Vilkt" ir "Grūst".

[Romas]

Maža to, lietuviai, išvarydami raudonskūrius bolševikus, laikė užėmę Gryvą ir teritoriją trikampy iki Dauguvos. Latviai ten įsliūkino kai lietuviai perkėlė karius kovoti su lenkų interventais 1920 m. spalių mėnesį.

Nelabai skani istorija.
Deja, lietuviai išvadavo tą Latvijos kraštą ir užmiršo išeiti. Istorijoje buvo ir daugiau tokių išvaduotojų, kurie kartais užmiršdavo išeiti ir 50 metų..
Tokie išsireiškimai, kai latviai "įsliūkino" į savo žemes, yra absurdiški.

[Tomizmas]

Sienazis - šieno ožys?

Mes šeimoje turim tokį iš Latvijos atsivežtą inside joke, vietoj "važiuoti" sakyti "braukti". Nuo žodžių brauciet - važiuoti, perbrauktuve - pervaža. Visai nieko skamba "brauksim į pajūrį".

Plūdmale (paplūdimys) irgi fainas žodis, dažnai pavartoju vasarą vietoj lietuviško, grynai dėl skambesio. Veikals tai iš viso super cool.

[Arunasx]

Lietuviškas elnias - Latvijoje briedis https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=61871465

Latviai begemotą vadina nîlzirgs, tuo tarpu žiogas - sienâzis, liemenėlė – krūšturis.

Jokių stereotipų, gryna teisybė.

[dangoraižistas]

Beje žaliai nuspalvintame padauguvy vyko Lietuvos nepriklausomybės kovos, yra bent kelios žuvusių lietuvių savanorių kapinės:
Sārtenes kapi – „Google“ žemėlapiai

Maža to, lietuviai, išvarydami raudonskūrius bolševikus, laikė užėmę Gryvą ir teritoriją trikampy iki Dauguvos. Latviai ten įsliūkino kai lietuviai perkėlė karius kovoti su lenkų interventais 1920 m. spalių mėnesį. Vėliau lietuviai neturėjo jokių svertų ir teko atiduoti Aknystą, Budbergį bei dar kelis mūsų miestelius mainais į mūsų Palangą. Tuo metu Lietuvoje kalbėta „mainėm savo žemes į savo žemes“.


Žinomi faktai kaip 1920 m. latviai trėmė lietuvius ūkininkus iš ginčijamų pasienio teritorijų, o likusius iki 1940 m. pasienio lietuvius sulatvino, nes pristeigė latviškų mokyklų.

[Tomas]

Beje žaliai nuspalvintame padauguvy vyko Lietuvos nepriklausomybės kovos, yra bent kelios žuvusių lietuvių savanorių kapinės:
Sārtenes kapi – „Google“ žemėlapiai

[dangoraižistas]

Mūsų tautai prarasti Pelesą ir Gervėčius kaip etnines teritorijas, būtų labai gaila. Iš tikrųjų tarp lietuvių ir baltarusių tautų, iki 1945 m. praktiškai niekada nebuvo jokios aiškiai nubrėžtos politinės sienos, kokia yra dabar (šimtmečiai LDK, ATR, carinės rusijos, Lenkijos valdymo - sienos čia nebuvo), dėl to ir yra tokios salos, pusiasaliai, mišrios vietovės ir mišrūs kaimai (nubrėžti sieną/ribą tarp tuometinių respublikų, kuri tobulai atitiktų etnines ribas, čia net 1945 m. nebuvo įmanoma). Palyginimui, mūsų siena su Latvija yra labai sena ir tautinė riba ties ja yra labai seniai nusistovėjusi. Siena su Baltarusija nauja, ir etninė riba formuojasi būtent dabar. Lietuvoje atsidūrę baltarusiški kaimai lietuvėja, Baltarusijoje atsidūrę lietuviški kaimai baltarusėja ar gal netgi labiau rusėja. Po kokių 100 metų etninė riba turbūt +/- atitiks sieną. Tik gaila, kad prarasim vietoves, kurios buvo lietuviškos dar taip neseniai.

Viskas taip, bet dėl Latvijos – smarkiai klysti.

[manometras]

Pokalbis su lietuve vertėja, tyrinėtoja ir dėstytoja Laura Laurušaite apie latvių literatūros metus (2023 m.), vertimus, latvistikos studijas, latvius:

[ZYKLON-B]

Antras sakinys ne pirmą patvirtina, o patvirtina, kad latgalių kalba artimesnė Lt kalbai nei latvių kalba.

Pries kokiu 15 metu turejau reikalu su latgaliais britanijoje - galiu patvirtinti kad ju tarme gana arti siaures-rytu LT tarmiu. Galejau suprasti praktiskai 100% skirtingai nuo latviu kalbos. Beje latviai supranta lietuviu zymiai geriau negu lietuviai latviu. Beje mano nuomone lietuviu bei latviu kalbos turi skirtinga taryma - panasiai kaip rusu ir serbu(kroatu) ir tai apsunkina supratyma. Tarkim man lengviau suprasti bulgaru kalba negu serbu (kroatu) vien todel kad bulgaru tarymas praktiskai vienodas su rusu. Nors atstumas tarp rusu ir bulgaru bei serbu (kroatu) yra praktiskai vienodas.