Lietuvių kalba

[Gnoss]

Tai ideologinis klausimas . Patogiau pirmoje vietoje turėti adaptuotą formą, nes skaitant tariama būtent ji. O originalas tik kaip papildoma informacija. Iš noro pasirodyti mokančiais kalbas, gerbiančiais originalą ir vengiant adaptavimo nueinama iki to, kad, pvz., prancūziški vietovardžiai, kurių rašyba gerokai skiriasi nuo tarimo, tariami taip kaip parašyta. Kas iš tos originalios rašybos, jei tarimas prajuokintų bet kurį prancūzą? Būtent adaptavimas ir prisideda prie mokymosi. Kaip prancūzų kalbos nesimokęs ištartų Chevigny-Saint-Sauvier? Ševinji Sen Sovjė? Labai tuo abejoju .

Padoriau pirmoje vietoje yra gerbti originalią rašybą, nes respublikose, vakaro žiniose prisiskaito žmonės visokių Džonių Vaitų ir t.t. Tai gal tuomet reiktų ir rašyti: Makdonalds, Ikėja, Maksima, Filip Moris ir t.t...?

[senasnamas]

Šiaip jau dauguma žmonių skaito tyliai ir tas tarimas yra septynioliktos eilės svarbumo klausimas. Visa informacijos paieška šiais laikais irgi per rašybą eina. Per madą rašyt adaptuotus asmenvardžius po to be specialaus pasiruošimo nežinosi nei kaip Rousseau, nei Shakespeare'o, nei Roosevelto pavardę parašyt.

Ir tyliai skaitant mintyse yra tariama. Tai rašysi Ruso, Šekspyras ir Ruzveltas . Google įvedus, pvz., Šekspyras išmeta ir Shakespeare. Nėra jokios problemos, jei prireikia sužinoti originalą. Kiekviena kalba sprendžia, kaip jai patogiau daryti. Jei kažkas aiškins, kad Shakespeare yra lengviau parašyti nei Šekspyras, tai bus tik maivymasis. Be to, dėl linksniavimo dar atsiranda papildomo darbo - prireikia visokių apostrofų ir papildomų raidžių.

[index]

Ir tyliai skaitant mintyse yra tariama. Tai rašysi Ruso, Šekspyras ir Ruzveltas . Google įvedus, pvz., Šekspyras išmeta ir Shakespeare. Nėra jokios problemos, jei prireikia sužinoti originalą. Kiekviena kalba sprendžia, kaip jai patogiau daryti. Jei kažkas aiškins, kad Shakespeare yra lengviau parašyti nei Šekspyras, tai bus tik maivymasis. Be to, dėl linksniavimo dar atsiranda papildomo darbo - prireikia visokių apostrofų ir papildomų raidžių.

Esmė, kad šiais laikais tokias keistas užsienietiškas pavardes dažniau tenka ne tarti, o googlinti. O tu man dabar dabar paimk ir pasakyk, kas toks buvo Renė Nikolia Šarlė Ogustianas dio Mopu. Transkribcija tokia pritempta, nes traskribuoti prancūzišką tarimą faktiškai neįmanoma.

[Aleksio]

Esmė, kad šiais laikais tokias keistas užsienietiškas pavardes dažniau tenka ne tarti, o googlinti. O tu man dabar dabar paimk ir pasakyk, kas toks buvo Renė Nikolia Šarlė Ogustianas dio Mopu. Transkribcija tokia pritempta, nes traskribuoti prancūzišką tarimą faktiškai neįmanoma.

Net jeigu žinosiu, kad tai yra tas pats "René Nicolas Charles Augustin de Maupeou", vistiek nežinosiu, kas jis toks yra. O prancūziškų vardu transkribcija nėra labai sudėtingą.

[senasnamas]

Todėl prie mažiau žinomų vardų ir būtina nurodyti originalo formą (ne vien tik adaptuotą). Tarkim, kas nors prieš auditoriją skaito pranešimą lietuvių ar anglų kalba, prancūzų kalbos nemoka, ir randa tokią pavardę. Kaip ją apeiti? Tarti paraidžiui?
Pvz., normalūs komentatoriai, kai ruošiasi komentuoti varžybas, užsirašo įmantresnių sportininkų pavardžių tarimą (adaptaciją). Tai jei spaudos straipsnis ar šiaip tekstas yra skirtas lietuviškai auditorijai, tai svarbiausia yra tarimas vietine kalba, o ne originalo raidžių rinkinys, su kuriuo ne visada aišku, kaip elgtis. Jei randa žmogus parašyta vien Bordeaux ir nemoka prancūzų kalbos, tai gal ir nesupras, kad tai Bordo.
Galiu garantuoti, kad dauguma taria Tobias, nors ir laiko save mokančiais anglų kalbą. Adaptacija padėtų išvengti tokių iškraipymų.

[index]

Net jeigu žinosiu, kad tai yra tas pats "René Nicolas Charles Augustin de Maupeou", vistiek nežinosiu, kas jis toks yra. O prancūziškų vardu transkribcija nėra labai sudėtingą.

Bet nueisi, pagooglinsi ir sužinosi. O su transkribuotais vardais problema, nes tada jau tikrai reikia žinoti originalo rašybą ir tarimą (jei dar gerai transkribuota), kad ką nors apie žmogų surastum. Tuo tarpu jei ir prisireiktų pavardę ištarti tai sužinoti turint teisingą rašybą ir internetą yra paprasčiau nei paprasta.

[Gnoss]

Todėl prie mažiau žinomų vardų ir būtina nurodyti originalo formą (ne vien tik adaptuotą). Tarkim, kas nors prieš auditoriją skaito pranešimą lietuvių ar anglų kalba, prancūzų kalbos nemoka, ir randa tokią pavardę. Kaip ją apeiti? Tarti paraidžiui?

Edukacinėje visuomenėje tai išvis neturėtų būti keliama tokia problema. Na tai arba ištars tinkamai, arba apsijuoks. Jeigu konkrečiai apie pranešimus, tai skaitovas privalo žinoti, kaip ištarti pavardes, nes koks tada pranešėjas, jeigu nežino, apie ką kalba ir apie ką rašė savo pranešimą

[r08n]

Patogiausia būtų rišliame tekste rašyti transkribuotai, nes tada gerai prilimpa linksnių ir kitokios galūnės, o skliausteliuose originalią rašybą be jokių papildomų priedų. Jei originali kalba naudoja ne lotynišką abėcėlę, tai galima dar ir originaliais simboliais parašyti.

[Romas]

Kaip tik galime stebėti kaip taria vardus ir pavardes "išsilavinę" Vakarų žurnalistai olimpiadoje Nors dauguma - baltų, slavų, skandinavų ir t.t. rašyba sutampa su tarimu!

Kad rašyba sutampa su tarimu - labai santyklinis dalykas
Jei lietuvaitė Tobias būtų užrašyta Tobajas (taip ir turėtų būti pagal lietuviškas taisykles - "pagal tarimą", kurios turbūt turi daug išimčių), tai kokie nors amerikonai ją jau tartų "Toubaidžas"...

[Kitas Džiugas]

Kai kurių logika remiantis net Tallat-Kelpšas reikėtų „paaiškinti“ (Talatkelpša).
Informacija šiais laikais labiau perduodama raštu, ne žodžiu, ir Lietuvos piliečio pavardės aiškinimas mažų mažiausiai kvailai atrodo. Neskaudėtų man galvos, jei ir koks Tomaševskis pasivadintų Tomaszevvskiu, svarbu, tik kad raidės būtų lietuvių k. abėcėlėje.

[Romas]

/\ Tai vis dėlto kaip pase įrašyta nauja lietuvaitė :
a) Tobajas (pagal lietuvių kalbos taisykles - "toks tarimas")
b) Tobias (pagal anglų kalbos taisykles)

Jei taikomas a) variantas, kyla klausimas, kodėl pavardė rašoma kitaip.
Jei taikomas b) variantas, kyla klausimai:
- kada ir kam taikomos tokios išimtys, išlygos, etc.
- kodėl, pvz., lietuvei ištekėjus už kokio Wolfo ar Xavier'o ji tampa ponia Volf ar Ksaver ir turi nepatogumų, nes pavardė skiriasi nuo vyro ir vaikų pavardės.

Klausimas ne apie pilietybės suteikimą - jis racionalus ir suprantamas.
Tiesiog tos pavardžių rašymo taisyklės "pagal tarimą" labai geros, tol, kol nėra bendraujama su pasauliu, o visa informacija gaunama iš kokio nors APN'o ar TASS'o - kurios kitaip neišeina priimti, tik kaip "pagal tarimą".

[Kitas Džiugas]

Pase Tobias. Todėl ir sako žmonės dvejopai.

[Romas]

/\ O kaip reikalai su kalbos taisyklėmis?

[senasnamas]

Konstitucinis Teismas yra priėmęs nutarimą, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės pase rašomi tik lietuviškais rašmenimis (valstybine kalba), vadinasi, pavardžių su W ar X būti negali. O ne pagrindiniame paso lape pavardė gali būti įrašyta naudojant bet kokias raides. Bet tas klausimas dar bus judinamas.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Kadangi tas nuotraukas atsiminiau perskaitęs čia apie "lietuviškas raides", tai manau teisinga jas ir čia patalpinti:

Pora seno paminklo nuotraukų iš Šaukėnų kapinių. Foto 2013 10.





Ar tikrai teisinga sakyti, kad tik tai, kas yra dabar, yra lietuviška, ir bet kokie kiti variantai yra ne lietuviški?

[Aleksio]

/\ Tai vis dėlto kaip pase įrašyta nauja lietuvaitė :
a) Tobajas (pagal lietuvių kalbos taisykles - "toks tarimas")
b) Tobias (pagal anglų kalbos taisykles).

Norint išvengti dilemos, reikia visiems susitarti, kad ji yra vokietė, o vokiečiai vardą Tobias taria kaip [Tobias(z)] - visi bus patenkinti.

[Romas]

/\ Nesvarbu, kokia tos pavardės kilmė.
Tiesiog įdomu stebėti, kaip tos pačios "nepajudinamos" lietuvių kalbos taisyklės skirtingai taikomos skirtingais atvejais.

[senasnamas]

Remtis lietuviškos spaudos draudimo metų paminklu, kai Lietuvos valstybės net nebuvo? Laikraščio Aušra lietuvių kalba irgi gerokai skyrėsi nuo šiandieninės http://upload.wikimedia.org/wikipedi...sra1884-10.jpg, bet šiandien 21 a., o ne 19 a.

[Sula]

/\ Nesvarbu, kokia tos pavardės kilmė.
Tiesiog įdomu stebėti, kaip tos pačios "nepajudinamos" lietuvių kalbos taisyklės skirtingai taikomos skirtingais atvejais.

Pavardė pagal įstatymą ir teismo sprendimus turi būti rašoma lietuviškais rašmenimis pagal lietuvių kalbos taisykles, bet nieko nėra sakoma apie tarimą. Taip kad Tobias - visiškai normalus lietuviškas parašymas. Nors kabinėtis, aišku, galima
O jeigu dar pridėti kirčiavimą
Turiu VLKK išaiškinimą, kad reikia kirčiuoti taip: Madona, Brigita, Marija, Magdalena, Ivanova, Jekaterina, Tereškova - nesvarbu kaip kirčiuojama originalo ar kitomis kalbomis. T.y. antrąja kirčiuote.
Nors, kai aš mokiausi, buvo kitaip.

[Lettered]

Pavardė pagal įstatymą ir teismo sprendimus turi būti rašoma lietuviškais rašmenimis pagal lietuvių kalbos taisykles, bet nieko nėra sakoma apie tarimą. Taip kad Tobias - visiškai normalus lietuviškas parašymas. Nors kabinėtis, aišku, galima
O jeigu dar pridėti kirčiavimą
Turiu VLKK išaiškinimą, kad reikia kirčiuoti taip: Madona, Brigita, Marija, Magdalena, Ivanova, Jekaterina, Tereškova - nesvarbu kaip kirčiuojama originalo ar kitomis kalbomis. T.y. antrąja kirčiuote.
Nors, kai aš mokiausi, buvo kitaip.

Kirčiuoti reikia taip, kaip ir originaliame varde kirčiuojama, o ne taip, kaip kažkoks komitetas nusprendžia, ar taip, kaip toks vardas toje kalboje kirčiuojamas. T.y. jeigu vardas buvo duotas Marija, tai ir reikia kirčiuoti Marija. Arba jeigu davė Marija, tai ir reikia kirčiuoti Marija. Taisyklės tikriniams daiktavardžiams negalioja, čia panašiai kaip Europa, nors pagal taisykles turėtų būti Iauropa.