Lietuvių kalba

[c2h5oh]

G. Subačius. Lietuvių kalbos mirtis
Nė pagal vieną iš trijų kalbos nykimo tipų lietuvių kalba nemiršta: nei akivaizdžiai transformuojasi (tam reikėtų dešimtmečių ir šimtmečių), nei lieka be kalbėtojų, nei įgyja struktūrinių anglų kalbos bruožų. Ji yra tarp gyvybingiausių kalbų tiek Europoje, tiek pasaulyje; išnykti jai ir po šimto metų nepranašaujama – nebent įsikištų koks forsmažoras: pasaulinis karas, Tobos ugnikalnis ar Chicxulubo asteroidas.

Vienas pavojus yra. Dabar vyksta technologijų perversmas - vystosi kalbos technologijos, vertimas, knygos tampa elektroninėm. Jeigu lietuvių kalba liks jų užribyje - tai jos laukia toks pats likimas kaip ir tų kalbų, kurios 16 amžiuje netapo rašto kalbomis.

Beje, triukšmingiausi " kalbos gynėjai" (tiek internetiniai komentatoriai, tiek kalbos biurokratai) apie tai niekada nesusimasto.

[QUOTE=Al1;731424]Nes 95% ir gal netgi daugiau pavadinimų yra sudaromo iš daiktavardžių. O jie absoliučiai visi lietuvių kalboje turi galūnes. Būdvardžiai taip pat. Yra nedidelė dalis pavadinimų, kurie sudaryti iš skaitvardžio, įvardžio ir pan. Bet lietuviškų. Dar viena pavadinimų rūšis yra santrumpos iš kelių raidžių (ir skaitmenų).
Kalbos susintojai ir yra tie, kuriems lietuviški pavadinimai yra "ne lygis".

Teisiniai reikalavimai negali prieštarauti Konstitucijai. O ten aiškiai parašyta, kas valstybinė kalba yra lietuvių. Kalbos dalykus reguliuoja ne teisininkai, o kalbininkai. Teisininkai visa tai įvelka tik į juridinius marškinius, bet ne taip, kaip jiems norisi, o kaip pasako kalbininkai.

Kalbininkai yra dviejų rūšių:
1) mokslininkai, tyrinėjantys kalbą. Jie nieko nereguliuoja, o dirba mokslinį darbą. Kaip visada būna tarp mokslininkų, visada yra skirtingos teorijos, versijos, mokyklos, argumentai - apie jokių vieningą nekintančią "tiesą" negali būt nei kalbos.
2) kalbos biurokratai. Jiems "lietuvių kalba" yra tolygų tam, kas patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka. Bet kadangi jie yra valstybės aparato dalis, jų galios tiesiogiai išplaukia iš konkrečių įstatymų straipsnių - taigi šitiems kalbininkams įstatymų laikymasis yra privalomas. Įsivaizdavimas, kad kalbininkai yra aukščiau įstatymų - visiškai klaidingas.

[Ametistas]

Paprasčiausiai telefone nėra lietuviškų raidžių, o stacionariame kompe jos instaliuotos.
Jeigu jie pripažistų, jiems net minčių nekiltų kurti tokius "atitikmenis" kaip: vielabraukis, didžkukuliai, dešrainis, vaizduoklis, optinis skaitlys ir pan. Ir seniai panaikintų visokiausius ąžuolus, žąsis ir pan., nes nosinės šituose žodžiuose tikrai neturi jokios prasmės.

Abejotina, ar „vielabraukį“ sugalvojo kalbininkai, čia labiau liaudies išmyslas. Didžkukuliai yra gražus atitikmuo, bet nereiškia, kad cepelinais vadinti negalime. Dešrainis yra labai gerai tinkantis žodis. Vaizduoklis irgi ne kalbininkų sugalvotas.

Nosines raides turime nuo seno (nes žodis „ąžuolas“ anksčiau buvo „anžuolas“, vėliau sutrumpėjo ir įgijo nosinę raidę), su laiku jos išnyks, bet tai įvyks ne dėl nemokšų spaudimo, o kai nemokšų bus daugiau ir tiesiog nebus kitos išeities, kaip klaidą priimti tinkamu atveju. Bet taip nemokšiškai teigti, kad nosinė raidė yra šiaip sau - neprotinga. Viso to mokė ir aiškino mokykloje. Kalba yra visa sistema.

Vienas pavojus yra. Dabar vyksta technologijų perversmas - vystosi kalbos technologijos, vertimas, knygos tampa elektroninėm. Jeigu lietuvių kalba liks jų užribyje - tai jos laukia toks pats likimas kaip ir tų kalbų, kurios 16 amžiuje netapo rašto kalbomis.

Beje, triukšmingiausi " kalbos gynėjai" (tiek internetiniai komentatoriai, tiek kalbos biurokratai) apie tai niekada nesusimasto.

Susimąsto, tik į situaciją žvelgia kitaip, su daugiau išmonės, daugiau žinių, daugiau suvokimo šioje srityje. O sakyti, kad lietuvių kalba sustabarėjusi - trumparegiška.

[lietus]

Aleksio kiek tenka bendrauti tai dar negirdėjau, kad kas vietoj gražios lūpos, sakytų gražios lupos; o vietoj kailį lupa, sakytų kailį lūpa. Ir u su ū pateiktuose pavyzdžiuose kai tariama labai aiškiai skiriasi, ypač kai pasako lupasi lūpos.
O dėl lietuviškų raidžių nebuvimo telefone, tai jau nuo 2005m. modelių visuose lietuviškos raidės yra jau nekalbu apie išmaniuosius telefonus, taigi tiesiog nusipirk naują modelį, o ne 199x metų senumo.

[Gnoss]

Iš mokyklinės patirties susidariau nuomonę, jog jaunimas nepabrėžia ilgųjų balsių. Aišku čia yra subjektyvi pedagoginė nuomonė, bet pastebėjimas visai teisingas. Vis dėlto pabrėždamas ilguosius balsus imi kalbėti kaip tikras marijampolietis ar šiaip suvalkietis. Bet negalima jų tiesiog išmesti iš rašybos, čia tik kažkokie teoretiniai Aleksio apmąstymai.

[Ametistas]

Iš mokyklinės patirties susidariau nuomonę, jog jaunimas nepabrėžia ilgųjų balsių. Aišku čia yra subjektyvi pedagoginė nuomonė, bet pastebėjimas visai teisingas. Vis dėlto pabrėždamas ilguosius balsus imi kalbėti kaip tikras marijampolietis ar šiaip suvalkietis. Bet negalima jų tiesiog išmesti iš rašybos, čia tik kažkokie teoretiniai Aleksio apmąstymai.

Pabrėžti nebūtinai reiškia persistengti. Bet kad kai kuriuos balsius daugelis taria per ilgai, o kai kuriuos - per trumpai - visiška teisybė.

[digital]

Visu nereikia, bet dalies galima atsisakyti - kalba turi visalaik eiti paprastejimo keliu. Pirmiausia - turi buti atsisakyta diaktriniu zenklu, i/y - visus linksnius ir pan. galima suprasti is teksto.

Tu neskiri paprastėjimo žmogui ir paprastėjimo kompui. Žmogui tikrai lengviau suprasti su diakritiniais ženklais. Kompai šiais laikais irgi problemų su diakritiniais ženklais nebeturi, taip kad tavo išvada yra klaidinga.

Labai geras pavyzdys yra su arabų kalba - anksčiau ten buvo rašomos balsės, todėl kalbos besimokančiam žmogui yra žymiai lengviau skaityti kelių šimtmečių senumo tekstus, negu dabartinius. Dabar balsės praleidžiamos, todėl perskaityti žodį gali tik tada, kai jį žinai. Va tau ir paprastinimo privalumai.

[Aleksio]

Aleksio kiek tenka bendrauti tai dar negirdėjau, kad kas vietoj gražios lūpos, sakytų gražios lupos; o vietoj kailį lupa, sakytų kailį lūpa. Ir u su ū pateiktuose pavyzdžiuose kai tariama labai aiškiai skiriasi, ypač kai pasako lupasi lūpos.

Vienodai taria, ypač miesto gyventojai. Net prieš porą metų atvažiavusių šiauliečių kalba beveik nesiskiria.

[Ametistas]

Vienodai taria, ypač miesto gyventojai. Net prieš porą metų atvažiavusių šiauliečių kalba beveik nesiskiria.

Nesutinku su šiuo teiginiu. Galbūt tiesiog klausydamas neužfiksuoji, bet aš girdžiu „u“ ir „ū“ skirtingai žodžiuose.

[r08n]

Visu nereikia, bet dalies galima atsisakyti - kalba turi visalaik eiti paprastejimo keliu. Pirmiausia - turi buti atsisakyta diaktriniu zenklu, i/y - visus linksnius ir pan. galima suprasti is teksto.

Pasiilgstu tų laikų, kai tokie tešlagalviai nebaigdavo vidurinės, o jų pezalų nereikėdavo matyti ir girdėti.

[senasnamas]

Interviu su Aldonu Pupkiu:
http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir...-akimis/157906
Jokio kategoriškumo, purizmo ar siūlymų kalbą saugoti po devyniais užraktais, kalba net optimistiškai. Turint galvoje, kad jam jau 74 metai, kalba blaiviai – visai nepanašu, kad gyventų praeitimi ir būtų atitrūkęs nuo realybės. Beraščiai patys prisigalvoja baubų ir paskui su jais kovoja.

Antra vertus, ir norminimo, ir kalbos tvarkybos srityje būtina atsižvelgti ir į naujas aplinkybes, ypač į dabartinį bendrinės lietuvių kalbos funkcionavimą Lietuvoje ir svetur. Negalima išleisti iš akių iš esmės pakitusio bendrinės kalbos ir tarmių santykio, dabartinio kokybiškai naujo bendrinės kalbos vartosenos lygio. Savo dėmesį būtina telkti į kitus kalbos tvarkybos dalykus, negu tai buvo daroma pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Verkiant reikia greičiau priimti Valstybinės kalbos įstatymą, atitinkantį Konstitucijos nuostatas ir dvasią. Jau seniai laikas iš esmės persvarstyti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą ir apskritai apsvarstyti jo tikslingumą. Kalbos priežiūros srityje reikia pertvarkyti seniai kalbos tvarkybos stabdžiu tapusią šių institucijų sistemą, perkelti daugiau kalbos tvarkybos atsakomybės svertų įstaigų vadovams ir patiems kalbos vartotojams ir t. t. Į tai jau einama, bet labai pamažu, nes įvairios kalbos institucijos užverstos ar užsivertusios daugiausia projektiniais darbais, kurie dažnai pasirodo vienadieniai ir kalbos vartosenai neduodantys jokios apčiuopiamesnės naudos.

Džiaugiuosi, kad dabar bendrinė kalba labai sutvirtėjusi, išsiplėtusios jos funkcijos, sėkmingai įgyvendinamas valstybinės kalbos statusas. Nėra mūsų kalboj ir ko labai blogai, nors rašinių apie tikras ar tariamas blogybes žiniasklaidoje kartais paskleidžiama pluoštais. O šiaip mane žeidžia ne vienur nepagrįstai platinama nepagarba pačiai lietuvių kalbai, per įvairius kanalus plūstantis tautinės ir kalbinės saviniekos diskursas, sąmoningas kalbininkų autoriteto menkinimas, nuolatiniai mėginimai priešinti kalbininkus ir visuomenę.

[Aleksio]

Nesutinku su šiuo teiginiu. Galbūt tiesiog klausydamas neužfiksuoji, bet aš girdžiu „u“ ir „ū“ skirtingai žodžiuose.

Tu girdi, nes zinai, kad ten turi buti ilgoji arba trumpoji, kirciavimas augantis ar krentantis ir pan. Kas del galimybes kelis garsus rasyti viena raide arba atvirksciai - anglu kalba gyvena su tuo ir nelabai bando kazka keisti, prancuzai taip pat gamina visokius Renaultus ir Peugoutus, zydai is vis neturi dalies raidziu.

[digital]

Aš jau tau rašiau apie raidžių praleidimą (arabų pavyzdys), panašiai ir su kelių skirtingų garsų rašymu viena raide - kam to reikia? Kam nuo to bus geriau/lengviau?
P.S. Aš irgi girdžiu ir skiriu i/y, u/ū.

[Ametistas]

Tu girdi, nes zinai, kad ten turi buti ilgoji arba trumpoji, kirciavimas augantis ar krentantis ir pan. Kas del galimybes kelis garsus rasyti viena raide arba atvirksciai - anglu kalba gyvena su tuo ir nelabai bando kazka keisti, prancuzai taip pat gamina visokius Renaultus ir Peugoutus, zydai is vis neturi dalies raidziu.

Girdžiu, nes esu šios kalbos naudotojas. Mūsų pradinėse klasėse dėl to ir moko rašybos, moko abėcėlės - kaip kiekvienas garsas rašomas.

Gerai, anglų ir prancūzų kalbose yra vienaip, o lietuvių - kitaip. Tai nereiškia, kad ir mūsų kalboje turi būti taip, kaip anglų ar prancūzų. Nors visos šios trys kalbos susiformavo iš lotynų, bet per daugelį metų smarkiai išsiskyrė.

Rašai, nes girdi pasakymą galiu išversti į kitą pusę - anglai ir prancūzai irgi rašo „Peugeot“, nes girdėdami „Pežo“, žino, kaip rašyti.

[Aleksio]

Girdžiu, nes esu šios kalbos naudotojas. Mūsų pradinėse klasėse dėl to ir moko rašybos, moko abėcėlės - kaip kiekvienas garsas rašomas.

To mokė mus dar praeitame amžiuje. Nuo to laiko kalba pasikeitė. Dingsta intonacijos, keičiasi leksika, maišosi dialektai. IMHO, oficialioji kalba turi eiti paskui žmones, o ne atvirkščiai, nes gali atsitikti taip, kad žmonės kalbės viena kalba, o rašyti teks visiškai kita.

[Ametistas]

To mokė mus dar praeitame amžiuje. Nuo to laiko kalba pasikeitė. Dingsta intonacijos, keičiasi leksika, maišosi dialektai. IMHO, oficialioji kalba turi eiti paskui žmones, o ne atvirkščiai, nes gali atsitikti taip, kad žmonės kalbės viena kalba, o rašyti teks visiškai kita.

Nesuplak visko į vieną.

Praeitame amžiuje mūsų mokė vieno, dabar moko kitko. Per šimtmetį kardinaliai visa kalba nepasikeičia, nebent tai būtų koks nors politinis sprendimas.

Kad kalba pasikeitė, niekas juk nesiginčija. Tiesiog bandai įteigti, kad ji pasikeitė tiek, kiek jos nemoka kiti. T.y., kalbos normatyvai neturi būti derinami pagal nemokšas - jie turi būti derinami pagal natūralius, motyvuotus pokyčius, o ne keičiami pasiduodant tinginių ir nemokšų spaudimui.

Intonacijos nedingsta - jei jų negirdi, tai tavo bėdos. Leksika visada keitėsi ir keičiasi. Dialektai seniai susimaišę. Gimtoji kalba ir eina paskui žmones, tik ne taip greitai, kaip nemokšos norėtų, nes nemokšos neturi netgi kalbos pagrindo ir nesugeba suvokti kalbos procesų, jiems atrodo, kad kalboje beveik viską galima pakeisti tiesiog pirštų spragtelėjimu.

Na, paskutinis tavo sakinys tai jau už tvoros - neatitinka realios situacijos.

Paklausiu, nes man įdomu: kokių pokyčių lietuvių kalboje norėtum? Ką norėtum kalboje priimti, kaip sunormintą ir leistiną vartoti bendrinėje kalboje atvejį? O ką norėtum eliminuoti ir paversti nevartotinu? Konkrečiais pavyzdžiais mums būtų lengviau susikalbėti.

[senasnamas]

Kai kurie technokratai ar šiaip neskiriantys š nuo ž arba y nuo į kalbą suvokia vien kaip bendravimo priemonę. Tai yra kaip įrankį. Bet kalba yra ir paveldo dalis, atlieka kultūrinę funkciją. Galima pasižiūrėti, kaip savo kalbas tvarko kitos Europos tautos. Juk neskuba keisti (paprastinti) rašybos, naikinti visokių išimčių ir iš kalbos padaryti paprastą ir lengvai prieinamą prekę. Yra daug inercijos ir tradicijų laikymosi. Lietuvių kalbos rašyba turėtų užkliūti mažiausiai, nes raštas formavosi vėlai, todėl puikiai atitinka tarimą. Ilgesnę rašto istoriją turinčiose tautose atotrūkis nuo tarimo daug didesnis. Galima palyginti kad ir su minėta prancūzų kalba, kur žodyje tariama pora garsų, o rašytinė forma dar turi ir krūvą priebalsių. Ir nieko, visi kažkaip išmoksta rašyti tuos netariamus priebalsius ir nekelia problemos.
Aš tai nelabai suprantu, kodėl seniau, kai žmonės buvo primityvesni (vyraujantis stereotipas ), kalba buvo sudėtingesnė. Jiems reikėdavo keturių vietininkų, kai kurios galūnės nebuvo sutrumpėjusios ir t. t. Tai yra laikui bėgant kalba tik primityvėja. Plečiasi nebent leksika, o gramatinės konstrukcijos paprastėja. Dabar reikėtų išmokti vartoti keturis vietininkus, tai būtų daug vargo .

[Al1]

Nes žmonės durnėja. Kad ir kaip kai kam atrodytų keista.

[bebop]

Nes žmonės durnėja. Kad ir kaip kai kam atrodytų keista.

Ir A|1 puikus to pavyzdys

[tivoli]

Aleksio, žmonės neskiriantys ū nuo u ir y nuo i lietuvių bendrinėje kalboje - tai totalus kaimas, o ne rodiklis man. Čia net ne 12 ar 10 klasės kursas, o 5 klasės. Kai kur tai net 4 klasės kursas. Tad kyla didelių klausimų, ką veikė, kurie to neskiria iš viso pereinant į vidurinę iš pagrindinės. Tikriausiai lietuvių kalbos egzaminą vos išlaikė... Ir čia dar diskusija vyksta? Vokietijoje irgi neskiria visokie kaimiečiai iš Bavarijų ir Badenų ä atvažiavę į Berlyną nuo a, o kartais net nuo e - tai berlyniečiai vadina tokius "vollständig Dorf" (aka. totaliai iš kaimo").

[Al1]

Ir A|1 puikus to pavyzdys

Gal tau nupirkti veidrodį?