Lietuvių kalba

[Ametistas]

Internete nerandu: tada jeigu žodis "verst" - ne bendratis, tai - kas?

Jau pasakiau. Bet galiu ir pakartoti - bendrinėje kalboje netinkamas vartoti žodis.

[Al1]

Aš dar leisčiau registruoti pavadinimus klasikinėmis, t. y. graikų ir lotynų kalbomis.

Jomis ir leidžiama.

Tai yra blogai. Vardus, pavardes uzteko proto leisti rasyti be -as, kodel imonems to neleidzia? Reikia keisti istatymus.

Būtent kad proto neužteko. Ir dar įvedė visišką nesąmonę - rašymą lietuviškais rašmenimis. Lietuvių kalbos gramatikoje jokie rašmenys neminimi.

Žinau, todėl reikia keisti įstatymą Debilizmas giliai šaknijasi Lietuvoje.

Debilizmas jau įsišaknijęs - tai savo kalbos, kultūros, tradicijų, tautos tapatybės niekinimas ir keliakalūpsčiavimas prieš Vakarus.

O tai yra labai kvaila - išimtys. Kaip ir su žemės pardavimu - kam reikia, tas apeina, o tik bereikalingų nepatogumų pridaro.

Jei būtų politinė valia, tai visus tuos žemės pardavėjus ir pirkėjus būtų galima išbuožinti ir netgi dalį jų pasodinti. Taip ir su kalbos pažeidėjais. Deja, valstybė užvaldyta kosmopolitų, šliaužiojančių ant kelių prieš Vakarus.

[bebop]

Debilizmas jau įsišaknijęs - tai savo kalbos, kultūros, tradicijų, tautos tapatybės niekinimas ir keliakalūpsčiavimas prieš Vakarus.

[Al1]

Ar reikia vėl lietuvius į Sibirą vežti, kad pradėtų viską, kas lietuviška gerbti?

[bebop]

Ar reikia vėl lietuvius į Sibirą vežti, kad pradėtų viską, kas lietuviška gerbti?

Na va, atsiskleidė sovietmetinis mąstymas. Ne kad kažką padarytum, kad būtų kuo didžiuotis. Tiesiog nori per prievartą viską įgyvendinti. Atsidarius sienoms ir išpopuliarėjus internetui, staigiai suvokėm, kad Lietuva nėra kažkokia stebuklų šalis, o tiesiog eilinė valstybėlė. Nė kuo ne geresnė nei kitos šalys.

Ir šiaip....

[Al1]

Na va, atsiskleidė sovietmetinis mąstymas. Ne kad kažką padarytum, kad būtų kuo didžiuotis. Tiesiog nori per prievartą viską įgyvendinti. Atsidarius sienoms ir išpopuliarėjus internetui, staigiai suvokėm, kad Lietuva nėra kažkokia stebuklų šalis, o tiesiog eilinė valstybėlė. Nė kuo ne geresnė nei kitos šalys.

Ir šiaip....
Atvaizdas

Taip, taip, ir sava kalba trukdo būti neeiline valstybe.
O jei tave tokios temos migdo, tai eik miegoti.

[bebop]

Taip, taip, ir sava kalba trukdo būti neeiline valstybe.

Kvaili įstatymai ir žmonės trukdo tapti neeiline valstybe O su kokia sritimi susijęs įstatymas - jau kitas klausimas.

[Al1]

Neišsisukinėk. Akivaizdu, kas tokiems kaip užkalniai, greiti ramanauskai, pagaliau tu, kliūtis yra lietuvybė kaip tokia, į kurią įeina ir lietuvių kalba.

[bebop]

Neišsisukinėk. Akivaizdu, kas tokiems kaip užkalniai, greiti ramanauskai, pagaliau tu, kliūtis yra lietuvybė kaip tokia, į kurią įeina ir lietuvių kalba.

Oi ne, man lietuvybė niekada netrukdė, nes aš jos nė kiek nesureikšminu Tokie dalykai kaip tautybės, kalbos ir kt. man didelės įtakos neturi. Todėl ir nesijaučiu kokia nors žemesne rūšimi.

[Kitas Džiugas]

Lietuvių kalbos gramatikoje jokie rašmenys

Visas skirsnis apie rašmenis yra. Apie svetimus net pastaba yra.

[Al1]

Nieko panašaus nėra. Norminiu leidiniu, kuriame išdėstytos lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklės yra "Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba", 1992 m. Mokslas, Vilnius. O "lietuviški rašmenys" jau vėlesnio laikotarpio net ne kalbininkų išradimas.

[taccido]

Jau pasakiau. Bet galiu ir pakartoti - bendrinėje kalboje netinkamas vartoti žodis.

Tai žinoma, kad netinkamas, bet nagrinėjant gramatiškai, tai yra bendratis, nes "bendrinėje kalboje netinkamas vartoti žodis" praktiškai nieko neapibūdina.

[Ametistas]

Tai žinoma, kad netinkamas, bet nagrinėjant gramatiškai, tai yra bendratis, nes "bendrinėje kalboje netinkamas vartoti žodis" praktiškai nieko neapibūdina.

Sekant tokia logika, priešdėlis „pa“ irgi gali būti trumpinamas į „p“ arba „a“? Lietuvių kalboje nėra bendraties su priesaga „t“, o jei nori vartoti kitaip, tai ir vartok, bet neįrodinėk čia savo tiesų

[taccido]

Sekant tokia logika, priešdėlis „pa“ irgi gali būti trumpinamas į „p“ arba „a“? Lietuvių kalboje nėra bendraties su priesaga „t“, o jei nori vartoti kitaip, tai ir vartok, bet neįrodinėk čia savo tiesų

Prie ko čia tas priešdėlio trumpinimas, dabar kalbam apie realiai vartojamą kalbą. Kilo klausimas kaip gramatiškai klasifikuot ir išnagrinėt konkretų žodį "verst". Pasirodo, jeigu "kambaryje" virsta į "kambary", tai vis dar vietininkas, o "versti" į "verst" - tai jau nebe bendratis, o kažkokia tamsioji materija, kuri gramatiškai nagrinėjant žodį virsta "bendrinėje kalboje vartoti netinkamu žodžiu". O kas svarbiausia, kad "bendrinėje kalboje vartoti netinkamu vartoti žodžiu" galima apibūdinti šimtus kitų žodžių, nors pastarieji gali neturėti nieko bendro nei gramatiškai, nei pagal prasmę.
Va čia ir slypi visas įdomumas!
Tiek ir tenorėjau pasakyt.

Beje, aš juk nesiūlau naudot tamsiosios materijos vietoj bendračių bendrinėje kalboje, nebijokit

[Ametistas]

Prie ko čia tas priešdėlio trumpinimas, dabar kalbam apie realiai vartojamą kalbą. Kilo klausimas kaip gramatiškai klasifikuot ir išnagrinėt konkretų žodį "verst". Pasirodo, jeigu "kambaryje" virsta į "kambary", tai vis dar vietininkas, o "versti" į "verst" - tai jau nebe bendratis, o kažkokia tamsioji materija, kuri gramatiškai nagrinėjant žodį virsta "bendrinėje kalboje vartoti netinkamu žodžiu". O kas svarbiausia, kad "bendrinėje kalboje vartoti netinkamu vartoti žodžiu" galima apibūdinti šimtus kitų žodžių, nors pastarieji gali neturėti nieko bendro nei gramatiškai, nei pagal prasmę.
Va čia ir slypi visas įdomumas!
Tiek ir tenorėjau pasakyt.

Beje, aš juk nesiūlau naudot tamsiosios materijos vietoj bendračių bendrinėje kalboje, nebijokit

Kai neišmanai kalbos, tai prie kiekvieno kampo „slypi įdomumas“

O bijoti man nėra dėl ko - už tai, kas sklinda iš kito lūpų aš neįsipareigojęs atsakyti

[Aleksio]

Galūnė -as parodo, kad tai vardininko linskinis, kaip kad galūnė -e - kilmininko linksnį.

Kilmininko?

O kai leido pavardes be galūnės tai jos netinka jokiai linksniuotei, todėl logiškai yra nelinksniuojamos, o iš nelinksniuojamų daiktavardžių neįmanoma sudaryti lietuviškų sakinių.

"Seimas nepalaike Viktoro Uspaskich kandidatūrą" - be lietuviškos galūnės pavyko sudaryti lietuvišką sakinį.

Todėl manau, kad tai buvo klaida leist nelinksniuojamus žodžius Lietuvoje.

Vardai Viktor ir Viktoras yra du skirtingi vardai.

Iliatyvas nors dzūkų ir naudojamas, bet tai nėra dzūkų tarmės bruožas. Iliatyvas kilo Aukštaitijoje ir jis niekada nebuvo „įtrauktas“ į bendrinės kalbos vartotinus atvejus, tad ir „išbraukti“ nėra ką
Tai nereiškia, kad kiekvienas aukštaičių tarmės bruožas tinkamas vartoti bendrinėje kalboje.

Senais laikais, kai žmogus niekur neišvažiuodavo iš savo kaimo, tai buvo normalu. Šiais laikais, dėl didelės žmonių migracijos, vyksta tokia kalbomaiša, kai net vilniečiai savo kalbą "skiedžia" ne tik aukštaitiškais ar dzūkiškais žodžiais, bet ir įterpia vieną-kitą žodį iš žemaičių kalbos.

[Al1]

Vardai Viktor ir Viktoras yra du skirtingi vardai.

Lietuviškai turi būti tik Viktoras. Tarpukaryje buvo įvesta tvarka. Visi Lietuvos piliečiai turėjo lietuviškai užrašytus vardus ir pavardes (išimtis Klaipėdos krašte). Dar daugiau, nepriklausomai nuo tautybės, visos ištekėjusios moterys tapdavo -ienėmis, o mergaitės, nepriklausomai nuo tautybės, turėjo atitinkamas lietuviškas pavardžių priesagas.

[Aleksio]

Lietuviškai turi būti tik Viktoras. Tarpukaryje buvo įvesta tvarka. Visi Lietuvos piliečiai turėjo lietuviškai užrašytus vardus ir pavardes (išimtis Klaipėdos krašte). Dar daugiau, nepriklausomai nuo tautybės, visos ištekėjusios moterys tapdavo -ienėmis, o mergaitės, nepriklausomai nuo tautybės, turėjo atitinkamas lietuviškas pavardžių priesagas.

Tarpukaris buvo pries n metu. Viskas - dabar nauji laikai. O del motreru pavardziu - tokie variantai kaip Ivanovaite arba Kozloviene ir skamba negraziai.

[Kitas Džiugas]

Ivanova ar Kozlova gražiau?

[Al1]

Tarpukaris buvo pries n metu. Viskas - dabar nauji laikai.

Lietuvių kalba per tą laiką iš esmės nepakito, daiktavardžiai vis dar su galūnėmis.