Lietuvių kalba

[a_p]

Aš čia visai ne apie lenkus, bet jei mano vyro pavardė butu Wright, savo pase turėti Raitienė aš nenorėčiau.

Žinoma kad niekas nenorėtų. Niekas ir nesiūlo versti. Lietuvoje paprasčiausia būtų pasivadint ponia Rait. Nes parašius Wright ar Vright į tave būtų kreipiamasi kiek kitaip nei tikiesi.
Lygiai taip pat kaip ir koks nors Chuan turbūt nelabai norėtų, kad jį vadintų Juan.

[index]

Žinoma kad niekas nenorėtų. Niekas ir nesiūlo versti. Lietuvoje paprasčiausia būtų pasivadint ponia Rait. Nes parašius Wright ar Vright į tave būtų kreipiamasi kiek kitaip nei tikiesi.
Lygiai taip pat kaip ir koks nors Chuan turbūt nelabai norėtų, kad jį vadintų Juan.

Problema, kad "Wright" netariama kaip "Rait". Tada užrašinėkim visų pavardes fonetiškai t.y. "Wright" - /ɹaɪt/, "Georges-Eugène Haussmann" - [ʒɔʁʒ øʒɛn pʁə.mje ba.ʁɔ̃ os.man].

[a_p]

Problema, kad "Wright" netariama kaip "Rait". Tada užrašinėkim visų pavardes fonetiškai t.y. "Wright" - /ɹaɪt/, "Georges-Eugène Haussmann" - [ʒɔʁʒ øʒɛn pʁə.mje ba.ʁɔ̃ os.man].

Tai aš ne specialistas, labai galimas atvejis, kad egzistuoja geresnis lietuviškas šio vardo užrašas. Iš fonetinio užrašo mažai naudos, nes juk niekas nemokės jo perskaityt.

Vienaip ar kitaip, kad ir kur bebūtum, tavo vardą/pavardę žmonės adaptuos savo tarčiai. Todėl sunku tikėtis, kad jis išliks nepakitęs ir kad žmonės jį ištars kažkaip kitaip nei galima užrašyt jų kalbos simboliais.

[Mørtã]

...Vienaip ar kitaip, kad ir kur bebūtum, tavo vardą/pavardę žmonės adaptuos savo tarčiai....

Štai kur esmė! Kaip neįrašyk savo nelietuvišką vardą/pavardę vistiek skirtingi žmones įštars skirtingai ir ne taip, kaip skamba originalas. Tada klausimas: Kam stengtis rašyti nelietuvišką vardą/pavardę lietuviškai, jei vistiek niekas jo tiksliai neperskaitys/neištars? Ar nebutu geriau rašyti originalą taip kaip jis rašosi originaliai? Ponas Wright ir ponia Wright.

[Aleksio]

Kam stengtis rašyti nelietuvišką vardą/pavardę lietuviškai, jei vistiek niekas jo tiksliai neperskaitys/neištars? Ar nebutu geriau rašyti originalą taip kaip jis rašosi originaliai? Ponas Wright ir ponia Wright.

Jeigu Lietuvos pase bus įrašyta Aldona Rajt, tai Lietuvoje žmonės taip ir sakys. O kiap tai ištars užsienyje, neturi būti įdomu.
Geriau jau suvienodintų užsieniečių vardų tarimą, nes kažkodėl Anglijos karalienę dažniausiai vadina Elžbieta, o jos sūnų - Čarlzu (o ne Karoliu).

[a_p]

Štai kur esmė! Kaip neįrašyk savo nelietuvišką vardą/pavardę vistiek skirtingi žmones įštars skirtingai ir ne taip, kaip skamba originalas. Tada klausimas: Kam stengtis rašyti nelietuvišką vardą/pavardę lietuviškai, jei vistiek niekas jo tiksliai neperskaitys/neištars? Ar nebutu geriau rašyti originalą taip kaip jis rašosi originaliai? Ponas Wright ir ponia Wright.

Na yra skirtumas ar tik truptį iškraipoma ar perskaitoma apskritai ne į tuos vartus. Dėl manęs tai specialiai pageidaujantiems galėtų atskirame lape įamžinti tą originalią pavardę nors ir kinietiškais hieroglifais, bet vidaus vartojimui yra prasminga rašyt vietiniais simboliais.

Beje, pvz tokie kinai elgiasi būtent taip. Kažkada netgi smaginausi kolegei kinietei rodydamas lietuvos žemėlapį kinų kalba. Ir kas keisčiausia, didžiąją daugumą vietovardžių tais savo ženklais ji perskaitė visiškai tiksliai.

[index]

Jeigu Lietuvos pase bus įrašyta Aldona Rajt, tai Lietuvoje žmonės taip ir sakys. O kiap tai ištars užsienyje, neturi būti įdomu.

Tai kam tada išvis perrašyti kitaip nei originale, jei ir taip ir anaip bus tariama neteisingai?

Geriau jau suvienodintų užsieniečių vardų tarimą, nes kažkodėl Anglijos karalienę dažniausiai vadina Elžbieta, o jos sūnų - Čarlzu (o ne Karoliu).

Ir vėlgi, "Charles" nelygu "Čarlzui". Arčiausias teisingam perrašymas būtų "Čialz" ar "Čiąlz".

Na yra skirtumas ar tik truptį iškraipoma ar perskaitoma apskritai ne į tuos vartus.

Tai ir šiuo atveju visai ne į tuos vartus, nes "Charles" tampa "Čarlzu", kas yra visiškai nepanašu į tikrąjį tarimą. O jei nebandome kopijuoti originalaus tarimo labai didelis klausimas koks perrašymo variantas turėtų būti teisingas.

[Al1]

Ir nereikia kopijuoti originalaus tarimo, nes to padaryti neįmanoma nemokant tos kalbos. Turi būti užrašoma lietuviškai daugiau mažiau pagal tarimą. O kai kuriuos vardus ar pavardes netgi reikia užrašinėti pagal tam tikrą susiklosčiusią tradiciją: Čarlzas, ir ne kitaip. Kaip jau seniai minėjau, turi būti VLKK nustatytos perrašymo taisyklės visoms ES kalboms ir kitoms pagrindinėms pasaulio kalboms. Tai būtų naudingas darbas, kurį atliktų kalbininkai, o ne sėdėtų ir seiliotųsi dėl vieno ar kito lietuviško žodžio kirčiavimo...

[Mørtã]

...turi būti VLKK nustatytos perrašymo taisyklės visoms ES kalboms ir kitoms pagrindinėms pasaulio kalboms...

Tai, jei dabar tokiu taisykliu nėra, reiškia rašo kas kaip nori... Vilniuje vienaip, Klaipėdoje kitaip... o po to kenčia žmones...

[Al1]

Rašo pagal tarimą. Daugiau mažiau. Bet aišku, kad yra betvarkė. Nes tos moteriškės, kurios dirba metrikacijos biuruose, pačios nėra kalbininkės ir gerai nemoka lietuvių kalbos.

[Mørtã]

Rašo pagal tarimą....

Pagal koki tarimą, ištark man kad ir Kloosterveen...

[a_p]

Pagal koki tarimą, ištark man kad ir Kloosterveen...

Tai jau ponas ar ponia su tuo vardu turėtų pasakyt kaip jį teisingai ištart.

Nes kitaip grįžtam prie tos pačios lenkų kuriamos rašybos problemos: nors visos raidės ir lotyniškos, bet kaip jas įgarsinti visiškai neaišku.

Todėl jei minėtas ponas/ponia panorėtų lietuviško paso su būtent taip parašyta pavarde, tai de facto pavirstų į Kloosterveeną, t.y. taip kaip lietuviai ją perskaitytų, o ne taip kaip jis/ji iš tikro vadinasi.

[index]

Tai jau ponas ar ponia su tuo vardu turėtų pasakyt kaip jį teisingai ištart.

Nes kitaip grįžtam prie tos pačios lenkų kuriamos rašybos problemos: nors visos raidės ir lotyniškos, bet kaip jas įgarsinti visiškai neaišku.

Todėl jei minėtas ponas/ponia panorėtų lietuviško paso su būtent taip parašyta pavarde, tai de facto pavirstų į Kloosterveeną, t.y. taip kaip lietuviai ją perskaitytų, o ne taip kaip jis/ji iš tikro vadinasi.

Užrašius pavardę originalia rašyba iš pradžių žmogui galbūt ir tektų paaiškinti kaip ją tarti (O aš tame, skirtingai nei daugelis, nematau jokios problemos), o ilgainiui jie tarimą tiesiog išmoktų, kaip užsieniečiai išmoksta tarti lietuviškas. O didžiajai daliai greičiausiai niekada konkretaus žmogaus pavardės tarti neteks, todėl jiems ir nereiktų jaudintis, o tiems kuriems teks tai išmokti naujų dalykų (kad ir kurios nors kalbos tarimo) tik į naudą.

[Aleksio]

Pagal koki tarimą, ištark man kad ir Kloosterveen...

Kažkas panašaus į Klosterven. Bet jeigu tarimas šiek tiek skirsis, tai nebus didelė problema. Juk Niujorkas, bet Naujasis Orleanas (nors vietiniai taria maždaug [Orlinz]).

[Mørtã]

Kažkas panašaus į Klosterven...

Nea... ne taip... ir tai yra gerai, kad Lietuvoje pasų poskyriuose niekas nežino kaip, tada aš galiu ištarti taip, kaip man reikia kad butu užrasyta...

[index]

Kažkas panašaus į Klosterven. Bet jeigu tarimas šiek tiek skirsis, tai nebus didelė problema. Juk Niujorkas, bet Naujasis Orleanas (nors vietiniai taria maždaug [Orlinz]).

Čia vėlgi ta pati problema ir su vietovardžiais, kai jų tarimai skirtingose kalbose skiriasi. Pavyzdžiui Orleans galima ištarti ir prancūziškai ir angliškai, panašiai ir su Amarillo. Jei tipiškai lietuviškai jį pavadintumėm Emerilo ar Amarijo ("daug maž pagal tarimą" ), tai žmogus išgirdęs net pagooglint negalės, nes net žmogui mokančiam anglų ar ispanų kalbas bus sunku atgal atversti žodžius parašytus tik "daug maž" pagal tarimą. Va čia ir viena pagrindinių problemų kai šiais laikais žmonės informacijos ieško ne tik lietuviškai.

[Al1]

Eina kalba ne šiaip apie pavardžių ir vardų rašybą originalo kalba. Tai yra neįmanoma, esant dabartinei lietuvių kalbos gramatikai. Vadovaujantis Konstitucija ir KT išaiškinimu visi piliečių asmenvardžiai turi būti rašomi lietuviškai. Eina kalba apie tai, kad norima keisti lietuvių kalbos gramatiką ir tokiu būdu įteisinti asmenvardžių rašybą kitomis kalbomis, bet su iškraipymais - diakritinių ženklų ir kai kurių raidžių nerašant. Žinoma, lenkai vėliau pareikalaus ir diaktritinių ženklų. Ir jei jau pirmas žingsnis iš Lietuvos pusės bus žengtas, antrą žengti bus lengviau ir bus daugiau argumentų. O kaip su kitomis kalbomis? Kaip iš viso su kitų kalbų žodžiais? Ar nebus pradėta reikalauti ir tarptautinius žodžius ar naujus skolinius rašyti su visomis naujomis abėcėlės raidėmis ir t.t. Kas gi gausis? Visa kalbos gramatika bus sudarkyta, nes parsidavėliai ir išdavikai darys nuolaidas jų reikalaujantiems tautos priešams...

[Al1]

Čia vėlgi ta pati problema ir su vietovardžiais, kai jų tarimai skirtingose kalbose skiriasi. Pavyzdžiui Orleans galima ištarti ir prancūziškai ir angliškai, panašiai ir su Amarillo. Jei tipiškai lietuviškai jį pavadintumėm Emerilo ar Amarijo ("daug maž pagal tarimą" ), tai žmogus išgirdęs net pagooglint negalės, nes net žmogui mokančiam anglų ar ispanų kalbas bus sunku atgal atversti žodžius parašytus tik "daug maž" pagal tarimą. Va čia ir viena pagrindinių problemų kai šiais laikais žmonės informacijos ieško ne tik lietuviškai.

Taip, taip, pavardžių keisti negalima, nes mat Googlas nevisagalis ir neras...

[index]

Taip, taip, pavardžių keisti negalima, nes mat Googlas nevisagalis ir neras...

Ir ne tik googlas. Iš kur žmogui, nemokančiam anglų kalbos, suprasti, kad hipotetinis Andžejus Abramovskis yra tas pats kaip Andrzej Abramowski? Gausis taip, kad žmogus turės du vardus ir dvi pavardes. Vienoje šalyje, ir tos kalbos informaciniuose šaltiniuose, jis vadinsis vienaip, o kitur kitaip. Kaip tada suprasti, kad čia tas pats asmuo?

[a_p]

Tai ir šiuo atveju visai ne į tuos vartus, nes "Charles" tampa "Čarlzu", kas yra visiškai nepanašu į tikrąjį tarimą. O jei nebandome kopijuoti originalaus tarimo labai didelis klausimas koks perrašymo variantas turėtų būti teisingas.

Šis spaudos atvejis šeip jau mažai turi ką bendro su buitine vardų rašyba dokumentuose.

Visi juk puikiai žinom, kad vardų rašybos tvarka spaudoje paskutiniais dešimtmečiais keitėsi bent porą kartų. Buvo laikas kada viską lietuvino, po to visi staiga puolė rašyt originalo kalba. Kas IMHO ir nekaip skaitosi ir tik įneša sumaišties, nes realiam gyvenime visi sako Šarlis de Golis, o ne Charles de Gaulle.
Todėl tokiu būdu minėtam piliečiui realiai suteiksi naują vardą ir tautoje jis bus žinomas ne kaip Golis bet Gaule (skaitant lietuviškai). O kaip kreiptis į poną Óðinn aš net nenutuokiu, spėju bus koks nors Odin, bet toli gražu nebūtinai.
Analogiškai koks nors Alexandre Dumas yra toli gražu ne ponas Dūmas ar Dumas, o ir jo vardas tikrai ne Alexandre, o greičiau panašesnis į Aleksandr.

Bent jau mano galva vistik mažesnis blogis spaudoje tokius vardus yra lietuvinti. Nes negali tikėtis, kad visi tautiečiai moka visų lotyniškas raides naudojančių kalbų rašybą ir tartį. Jei simbolių eilutė neasocijuojama su garsais tai automatiškai negali būti suvokta mūsų smegenyse.