Lietuvių kalba

[D.P]

Nes jie yra tarptautiniai seniai priimti į lietuvių kalbą. Be to kilę iš klasikinių (lotynų, graikų) kalbų.



Be abejo. Taip ir yra. Ir kuo toliau, tuo daugiau tokių iškabų. Koks nors įmantrus nelietuviškas pavadinimas ir angliškai "Coffee & Tea", ar "Bar", ar "Hotel", ar "Pizza & Pasta" ir pan. O dar blogiau, kai valstybinės įmonės imamos vadinti angliškai ar angliška santrumpa, pavyzdžiui, "Litgrid".

Bet juk taip yra iš esmės didžiojoje dalyje pasaulio, turiu omenyje viešo maitinimo ar apgyvendinimo paslaugas teikiančius subjektus. Ir nematau čia nieko žalingo. Anglų kalbos įtaka yra didelė, o tūlas užsenietis tikrai nesupras ką reiškia viešbutis, karčema ar dar bala žino kas. Be to, neretai lietuviams trūksta originalumo parenkant lietuviškus pavadinimus. Verslo interesai, ir tiek. Įdomu, kaip pats elgtumeis, jei investuotum milžiniškus pinigus į specifinę veiklą, kuri, beje, Lietuvoje, pavyzdžiui Vilniuje, yra rizikinga ir dėl konkurencijos šiame segmente? Ar rizikuotum ar laikytumeis kovingos pozos?
Kita vertus, tie subjektai, kurie ieško partnerių už jūrų marių, dažniausia rinksis angliškus pavadinimus arba tam tikrius trumpinius (ekspla), kita vertus, kai kurie lietuviski pavadinimai dėl jų paprastumo irgi yra patogūs (pvz, Fermentas). Čia yra paprasti verslo interesai ir neriekia metyti akmenų į kitų daržą.

[senasnamas]

Žinoma, juk tai taip lietuviška - įsteigi UAB Forumo rūmai, bet iškaboje stambiomis raidėmis užrašai FORUM PALACE. Gal koks užsienietis netyčia pro šalį praeis. Nesvarbu, kad tas Forum Palace jokios informacijos nesuteikia. Bet juk taip kiečiau, nes angliškai. Anksčiau reikėjo greitai išmokti rusų kalbą, dabar reikia greitai išmokti anglų. Ir ne tik išmokti, bet tą išmokimą visur demonstruoti. Tada būsi šiuolaikiškas, kietas ir neatsilikęs. Šiaip jau tai yra tuštybė ir kompleksų demonstravimas.
Pasiteisinimai dėl orientacijos į turistus yra niekiniai. Tiksliau reikėtų sakyti - esu baudžiauninkas ir man anglų kalba yra kultūros etalonas. Kaip kažkada bajorams tokia buvo lenkų kalba. Tiesiog stuburo ir pagarbos sau neturėjimas - madų vaikymasis, naujų tradicijų priėmimas. Kodėl restoranus Lietuvoje atidarantys kinai naudoja lietuviškus pavadinimus? Naujieji rytai, Kinų smuklė, Pekino antis. Jie gal prasti verslininkai ir neišmano, kaip pritraukti klientų? Taip išeina, kad kinai lietuvių kalbą ir šalį gerbia labiau nei patys lietuviai. Reikėtų susimąstyti.

[John]

Kaži kodėl tuomet Vokietijos miestuose kas antras pavadinimas angliškas?

[D.P]

Žinoma, juk tai taip lietuviška - įsteigi UAB Forumo rūmai, bet iškaboje stambiomis raidėmis užrašai FORUM PALACE. Gal koks užsienietis netyčia pro šalį praeis. Nesvarbu, kad tas Forum Palace jokios informacijos nesuteikia. Bet juk taip kiečiau, nes angliškai. Anksčiau reikėjo greitai išmokti rusų kalbą, dabar reikia greitai išmokti anglų. Ir ne tik išmokti, bet tą išmokimą visur demonstruoti. Tada būsi šiuolaikiškas ir kietas. Šiaip jau tai yra tuštybė ir kompleksų demonstravimas.
Pasiteisinimai dėl orientacijos į turistus yra niekiniai. Tiksliau reikėtų sakyti - esu baudžiauninkas ir man anglų kalba yra kultūros etalonas. Kaip kažkada bajorams tokia buvo lenkų kalba. Tiesiog stuburo ir pagarbos sau neturėjimas - madų vaikymasis, naujų tradicijų priėmimas. Kodėl restoranus Lietuvoje atidarantys kinai naudoja lietuviškus pavadinimus? Naujieji rytai, Kinų smuklė, Pekino antis. Jie gal prasti verslininkai ir neišmano, kaip pritraukti klientų? Taip išeina, kad kinai lietuvių kalbą ir šalį gerbia labiau nei patys lietuviai. Reikėtų susimąstyti.

Šiaip čia geras pastebėjimas. Labai paprasta - atkreipk dėmesį į iškabas : juose kinietiški, azijietiški simboliai, fragmentai. Bet kas susiorientuos. Iš esmės visos tokios jų iškabos ir dėl to jie nesuka galvos.
Kas dėl anglų kalbos, pasikartosiu : pasiklauskite tų asmenų, kurie renkasi angliškus pavadinimus. Ir kodėl jie tą daro. Lengva mėtyti akmenis į jų daržą ir grūmoti kumščiu dėl neva stuburo neturėjimo, bet pagalvojus - ar jūs investuojate į jų verslą? ))
Orientavimasis į turistus yra realus faktas. Pvz., ikime viešo maitinimo įstaiga kur nors Vilniaus senamiestyje. Visa sezoną, ypač vasarą, didžiausias pelnas jiems ateina iš turistų kišenių. Taip, vidurdienį, per pietų pertrauką ir dažniausiai vakarais ir vietiniai žmonės ten leidžia laisvalaikį, tačiau didžiausias pelnas - vasaros metu ir prisidėjus turistams. Pabandyk atlikti eksperimentą ir pasivadink "prisikiškiakopūsteliaudavome". Gal ir gražu bei įdomu, bet tuo pačiu - nemaža rizika. Taigi, mažiau keikime juos, nes nei aš, nei tu neinvestuojame savo lėšų ir neįkeičiame savo turto kurdami verslą.
Verslas lygu rizika.
Aišku, yra dar tokia kategorija asmenų,kuriuos mes vadiname žargonu "kolhozono pirmininkais" : jie dažniausiai rėkia ir keikia valstybę bei politiką, mat jie neva žlugdo smulkųjų verslą. Iš esmės dažnaiusiai tokiu būdu tokie rėksniai savo nemokšiškumą, trumparegiškumą bei nesugebėjimą įvertinti rizikos perkelia ant valstybės pečių prisidengdami it skydu valstybe...JEi koks noria kavinė yra nematoma, vadinasi, reikia kažką keisti.

[senasnamas]

Neseniai buvau Kinų smuklėje - hieroglifų iškaboje nemačiau. Lietuviui verslininkui nagi pasiūlyk žodį smuklė. Sakys, kažkoks senovinis kaimietiškas žodis. Be to, informaciją perteikia ne tik žodžiai, o ir simboliai, vitrinų apipavidalinimas. Iškaboje pavaizduoji alaus bokalą ir visi supras apie ką kalba. Be to, žodį baras irgi visi užsieniečiai supras. Galų gale bent jau vasarą užsieniečiai kavines tikrai atranda ne pavadinimus skaitydami. Pagal tokią logiką tai Palangoje arba Druskininkuose iškabos turėtų būti rusiškos, nes būtent tokių turistų daugiausia. Tačiau naujoji Druskininkų arena kažkodėl pavadinta Snow arena . Nors rusai ir supranta žodį Snow, manau, žodis Cнег jiems labiau patiktų. Čia vyrauja visai ne verslo ar rinkodaros motyvai, o ideologijos, mados ir kompleksų.

[Al1]

tai čia gi sovietinės kilmės monstrizmas alia "Sovgosneftprojekt"

Kažkodėl iki šios įmonės įsteigimo visi valstybinių įmonių, UAB'ų ir t.t. pavadinimai buvo lietuviški arba santrumpos iš lietuviškų žodžių.

Bet juk taip yra iš esmės didžiojoje dalyje pasaulio, turiu omenyje viešo maitinimo ar apgyvendinimo paslaugas teikiančius subjektus. Ir nematau čia nieko žalingo. Anglų kalbos įtaka yra didelė, o tūlas užsenietis tikrai nesupras ką reiškia viešbutis, karčema ar dar bala žino kas. Be to, neretai lietuviams trūksta originalumo parenkant lietuviškus pavadinimus. Verslo interesai, ir tiek. Įdomu, kaip pats elgtumeis, jei investuotum milžiniškus pinigus į specifinę veiklą, kuri, beje, Lietuvoje, pavyzdžiui Vilniuje, yra rizikinga ir dėl konkurencijos šiame segmente? Ar rizikuotum ar laikytumeis kovingos pozos?
Kita vertus, tie subjektai, kurie ieško partnerių už jūrų marių, dažniausia rinksis angliškus pavadinimus arba tam tikrius trumpinius (ekspla), kita vertus, kai kurie lietuviski pavadinimai dėl jų paprastumo irgi yra patogūs (pvz, Fermentas). Čia yra paprasti verslo interesai ir neriekia metyti akmenų į kitų daržą.

Kaži kodėl tuomet Vokietijos miestuose kas antras pavadinimas angliškas?

Kaip yra užsienyje mums neturi būti įdomu tokioje srityje kaip valstybinės kalbos vartojimas. Visų pirma visų tų šėryklų lankytojai yra lietuviai. O užsienietis ir taip supras, pamatęs iškabą. Galiausiai angliškai (ar kita kalba) gali rašyti mažesnėmis raidėmis kaip lietuviškos iškabos dublį.
Dar keisčiau, kai tik angliškai pavadinimas yra užkampyje, kur jokie užsieniečiai nesilanko.
Dar keisčiau, kad net Šalčininkų ar Vilniaus rajonuose, kurių gyventojai lenkai tipo nesupranta litewskai, lenkiškų iškabų ant kavinių ar pan. viena kita.
Ant verslo interesų nusispjauti - Konstitucija skelbia valstybine kalba tik lietuvių. O tie, kas dirba su užsieniečiais užsienio rinkoms skiriamą produkciją, aišku, gali vadinti ta kalba, kokios šalies rinkai prekės skirtos. Bet Lietuvos rinkai skirtos vietos gamintojų prekės ir paslaugos, nepriklausomai nuo jų tiekėjo šalies, turi būti vadinamos tik lietuviškai.

Šiaip čia geras pastebėjimas. Labai paprasta - atkreipk dėmesį į iškabas : juose kinietiški, azijietiški simboliai, fragmentai. Bet kas susiorientuos. Iš esmės visos tokios jų iškabos ir dėl to jie nesuka galvos.
Kas dėl anglų kalbos, pasikartosiu : pasiklauskite tų asmenų, kurie renkasi angliškus pavadinimus. Ir kodėl jie tą daro. Lengva mėtyti akmenis į jų daržą ir grūmoti kumščiu dėl neva stuburo neturėjimo, bet pagalvojus - ar jūs investuojate į jų verslą? ))
Orientavimasis į turistus yra realus faktas. Pvz., ikime viešo maitinimo įstaiga kur nors Vilniaus senamiestyje. Visa sezoną, ypač vasarą, didžiausias pelnas jiems ateina iš turistų kišenių. Taip, vidurdienį, per pietų pertrauką ir dažniausiai vakarais ir vietiniai žmonės ten leidžia laisvalaikį, tačiau didžiausias pelnas - vasaros metu ir prisidėjus turistams. Pabandyk atlikti eksperimentą ir pasivadink "prisikiškiakopūsteliaudavome". Gal ir gražu bei įdomu, bet tuo pačiu - nemaža rizika. Taigi, mažiau keikime juos, nes nei aš, nei tu neinvestuojame savo lėšų ir neįkeičiame savo turto kurdami verslą.
Verslas lygu rizika.
Aišku, yra dar tokia kategorija asmenų,kuriuos mes vadiname žargonu "kolhozono pirmininkais" : jie dažniausiai rėkia ir keikia valstybę bei politiką, mat jie neva žlugdo smulkųjų verslą. Iš esmės dažnaiusiai tokiu būdu tokie rėksniai savo nemokšiškumą, trumparegiškumą bei nesugebėjimą įvertinti rizikos perkelia ant valstybės pečių prisidengdami it skydu valstybe...JEi koks noria kavinė yra nematoma, vadinasi, reikia kažką keisti.

Problemų nekiltų, jei iškabos būtų lietuviška su dubliuotu užrašu mažesniu šriftu angliškai. O pavadinimas turi būti tik lietuviškas. Nes turistams turi būti prieinama tik pati pagrindinė informacija - kas per įstaiga, įmonė. Pavadinimas nėra pagrindinė informacija, nes jis prasminės informacijos apie įstaigą gali ir neteikti.

[Aleksio]

Dar keisčiau, kad net Šalčininkų ar Vilniaus rajonuose, kurių gyventojai lenkai tipo nesupranta litewskai, lenkiškų iškabų ant kavinių ar pan. viena kita.

Nes vietiniai ir taip žino, kur galima gauti reikiamų dalykų.

Ant verslo interesų nusispjauti - Konstitucija skelbia valstybine kalba tik lietuvių.

Bet kad kaip tik verslas išlaiko seimą, prezidentą, universiteto docentus, poliklinikas ir t.t. Todėl verslui turi būti suteikiamos privilegijos - ekonomika, taip sakant.

O pavadinimas turi būti tik lietuviškas. Nes turistams turi būti prieinama tik pati pagrindinė informacija - kas per įstaiga, įmonė. Pavadinimas nėra pagrindinė informacija, nes jis prasminės informacijos apie įstaigą gali ir neteikti.

Turistas eina greitu žingsniu, informaciją skaito iš iškabų - akis neužsikabino už iškabos "Žuvies patiekalai" - nuėjo toliau, verslas (o tuo pačiu ir biudžetas) negavo pajamų, ligoninės neturi pinigų vaistams.

[Al1]

Nes vietiniai ir taip žino, kur galima gauti reikiamų dalykų.
Bet kad kaip tik verslas išlaiko seimą, prezidentą, universiteto docentus, poliklinikas ir t.t. Todėl verslui turi būti suteikiamos privilegijos - ekonomika, taip sakant.
Turistas eina greitu žingsniu, informaciją skaito iš iškabų - akis neužsikabino už iškabos "Žuvies patiekalai" - nuėjo toliau, verslas (o tuo pačiu ir biudžetas) negavo pajamų, ligoninės neturi pinigų vaistams.

Nieko jie nežino. Jie nesiorientuoja, jei nėra lenkiškų gatvių pavadinimų.

Taip, taip, verslui visada blogai ir viskas jam maišo. Jei verslininkai nemoka daryti verslo, tai patys ir kalti. O kalba čia ne prie ko. Jokių privilegijų negali būti.

Turistas daugiau nesuvalgys, nei leidžia jo organizmo poreikiai. O neužėjęs į vieną šėryklą, nes nepastebėjo, užeis į kitą. Jų ne viena mieste, kai kur jų pilna - viena šalia kitos.

[senasnamas]

Taip, žinoma, eina užsienietis gatve ir ieško žodžio fish arba meat, o vegetaras ieško užrašo fresh salads . Taip galima ir iš bado numirti. Taigi pamato staliukus lauke arba pro langą ir užeina. Užėjęs jau sprendžia pagal aplinką, kvapus ir publiką, ar prisėsti, ar eiti lauk. Pagrindinę informacija suteikia vitrina, jos vaizdinis apipavidalinimas ir tai, kas matosi pro langą žiūrint iš lauko. Be to, kai kurių kavinių dvikalbiai meniu būna iškabinti lauke. Apibendrinus galima daryti išvadą, kad užsieniečiui nedidelis skirtumas, ar bus parašyta Kavinė, ar Cafe. Čia tik kai kuriems mūsų verslininkams atrodo, kad nuo užrašo priklauso verslo sėkmė. Pvz., kokioje Katpėdėlėje ar Marceliukės klėtyje turbūt nėra buvę nei vieno užsieniečio , nes juk užrašas lietuviškas. Kai kurie turistai juk kaip tik ieško autentikos, o ne to, ką gali rasti savo šalyje. Be to, važiuodami į užsienio šalį, kurios valstybinė kalba ne anglų, ir nesitiki, kad viskas bus pateikiama angliškai.

[Aleksas666]

Nieko jie nežino. Jie nesiorientuoja, jei nėra lenkiškų gatvių pavadinimų.

Kas dėl lenkiškų gatvių pavadinimų, tai teko vieną kartą pakrutinti smegenys, kad suvokčiau kur reikia važiuot lenkų sunkvežimiui. Žodžiu, sykį sustojo lenkas ir klausė manęs, kur yra "ulica Dobrawolska", tai man tik po poros minučių dašuto, kad tai savanorių, ką jau kalbėt apie tą lenką, kuris velniai žino, kaip atpažintų tą užrašą, kurio jis nėra nei girdėjęs nei regėjęs.

[John]

Čia tik kai kuriems mūsų verslininkams

Tiksliau, beveik visiems pasaulio verslininkams taip atrodo... nuo Vilniaus iki Bankoko pro Šanchajų iki Miuncheno.

[andyour]

Anksčiau reikėjo greitai išmokti rusų kalbą, dabar reikia greitai išmokti anglų. Ir ne tik išmokti, bet tą išmokimą visur demonstruoti. Tada būsi šiuolaikiškas, kietas ir neatsilikęs. Šiaip jau tai yra tuštybė ir kompleksų demonstravimas.

Argi ne pats dabar kompleksuoji? Jeigu bendrauji su kultūringais žmonėmis, jie tikrai nepagalvos, kad tu ne "kietas", nes nevartoji angliškų žodžių

[senasnamas]

Eilinį kartą naudoji argumentum ad hominem .

Šį reiškinį Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė linkusi vadinti „pasąmoniniu provinciališkumu“. Pasak jos, tik taip galima paaiškinti žmonių norą įstaigas vadinti nelietuviškai – neva tada jos bus kuo nors geresnės.
„Kažkodėl prancūzui ar norvegui nesinori savo kavinės pavadinti angliškai. Atrodo, uždanga griuvo prieš dvidešimt metų, bet, matyt, tas manymas, kad ten geriau ir pavadinimai ne sava kalba irgi yra geriau, skamba gražiau, išliko. Galbūt kada nors šia liga persirgsime“, – teigė J.Palionytė.

Dažnas atvejis ir tai, kad savininkai, norėdami vienu ar kitu nelietuvišku žodžiu pavadinti savo barą ar naktinį klubą, paklausti, kodėl būtent nelietuvišku, patys neranda atsakymo.
„Būna, kad žmonės skambina, teiraujasi dėl nelietuviško pavadinimo, tada aš jų klausiu, o lietuviams ten bus galima užeiti? Atsako, žinoma, kad bus. Klausi, kodėl renkasi tokį pavadinimą, ir atsakymo labai dažnai neišgirsti“, – pasakojo VLKK pirmininko pavaduotoja.

Atsakymas paprastas - taip kiečiau .

Kitas dalykas – kur ir kaip bus tas pavadinimas naudojamas. Tai jau nebe Valstybinio patentų biuro pareiga žinoti ir kontroliuoti, nes Prekių ženklų ir paslaugų įstatymas naudojimo klausimų nereglamentuoja.
„Tai, kad pavadinimas registruotinas, dar nereiškia, kad jį galima naudoti. Mes jį įregistruojame, bet kaip ir kur jis bus naudojamas, yra kitų teisės aktų reguliavimo dalykas. Prekių ženklo registracija ir ženklo naudojimas reklamoje yra skirtingi dalykai. Jei kiti teisės aktai (Reklamos įstatymas, savivaldybės taisyklės dėl reklamos) nustato, kad negalima naudoti tokio pavadinimo, tai negalima.

Yra šiek tiek kreivų įstatymų, tai ir kyla problemų. Įregistruoja kokį nors kvailą pavadinimą, kurį pagal kitus įstatymus vienur naudoti galima, kitur negalima. Atsiranda darbo krūvai kitų institucijų. O užtektų paprasto dalyko - kad patentų biuras neregistruotų pavadinimų, dėl kurių gali kilti nesusipratimų. Nes verslininkai kurdami pavadinimus neaišku, kuo vadovaujasi. Ką reiškia pavadinimai Teo, Gala, Mezon, Zebra? Čia skirta užsienio klientams vilioti? Pavadinimai informatyvūs ir prasmingi kaip reta. Ką reiškia Mezon? Čia jau net ne anglų kalba, o kažkokia, matyt, dar šaunesnė. Zebra tai primena Kauno zoologijos sodą. Niekaip nesuprantu, kaip ta Bitė išsilaiko ir nebankrutuoja turėdama paprastą lietuvišką pavadinimą.
http://www.diena.lt/dienrastis/miest...#axzz1uBrQaGxs

[Berliner]

Eilinį kartą naudoji argumentum ad hominem .


Atsakymas paprastas - taip kiečiau .

Yra šiek tiek kreivų įstatymų, tai ir kyla problemų. Įregistruoja kokį nors kvailą pavadinimą, kurį pagal kitus įstatymus vienur naudoti galima, kitur negalima. Atsiranda darbo krūvai kitų institucijų. O užtektų paprasto dalyko - kad patentų biuras neregistruotų pavadinimų, dėl kurių gali kilti nesusipratimų. Nes verslininkai kurdami pavadinimus neaišku, kuo vadovaujasi. Ką reiškia pavadinimai Teo, Gala, Mezon, Zebra? Čia skirta užsienio klientams vilioti? Pavadinimai informatyvūs ir prasmingi kaip reta. Ką reiškia Mezon? Čia jau net ne anglų kalba, o kažkokia, matyt, dar šaunesnė. Zebra tai primena Kauno zoologijos sodą. Niekaip nesuprantu, kaip ta Bitė išsilaiko ir nebankrutuoja turėdama paprastą lietuvišką pavadinimą.
http://www.diena.lt/dienrastis/miest...#axzz1uBrQaGxs

Mąstymas įstrigęs sovietiniuose laikuose, kai buvo įprasta viską vadinti paprastai, kad kiekvienas proletaras suprastų.

Verslui reikia išskirtinumo o tai susiję su ryškiu, originaliu prekės ženklu. Pagalvojus apie tokį prekės ženklą kaip "Lietuvos telekomas" iki dabar mane nukrato iš siaubo. Tai dvelkia atgyvenusiomis technologijomis, sovietmečiu, šlykščiu aptarnavimu, visokiomis dubliuotomis linijomis, dial-up modemais, smirdančiais ofisais ir pan. dalykais. Panaikinti tokias asociacijas prireiktų dešimtmečių ir dešimčių milijonų reklamai. O štai jie paėmė ir persivadino į TEO. Ir visa ta praeitis nubraukta. Tą prekės ženklą gali kurti iš naujo, susikurti tokį, kokį nori. Ir dabar man TEO asocijuojasi su visai kitais dalykais, labiausiai su greičiausiu pasaulyje internetu, gera rinkodara ir pan. dalykais.

Taip kad TEO reiškia labai daug. Kaip ir Mezon. Kaip ir Apple. Kaip ir Samsung. Kaip ir Nokia. Kaip ir daug kitų prekės ženklų, kurie tūlam proletarui nieko nesako.

[senasnamas]

Mąstymas įstrigęs sovietiniuose laikuose, kai buvo įprasta viską vadinti paprastai, kad kiekvienas proletaras suprastų.

Būtent tai ir yra tie užkalniški kompleksai, kai stengiamasi nuo kažko ir kažkur pabėgti. Užkalniui nepavyko - grįžo . Susikuri mandrą pavadinimą ir įsivaizduoji, kad jau kažkur nubėgai. Ar ryški ir graži kepurė visada paslepia kvailą galvą? Tai tik rodo, kad bėgti dar reikės toli ir ilgai. Niekas juk to telekomo neperša, be to, tai irgi ne pats lietuviškiausias ir trumpiausias žodis. Toks įspūdis, kad tėra du variantai: Teo arba telekomas. Negi verslininkų žodynas toks siauras?
Yra tokia pasaulyje gana žinoma gitarų gamintoja „Zemaitis Guitars“. Įmonę įkūrė A. Žemaitis, 1935 m. gimęs Londone. Jam niekur ir nuo nieko nereikėjo bėgti, nekompleksavo nei dėl savo kilmės, nei dėl tautos, nei dėl pavardės, todėl gitaroms suteikė savo lietuvišką pavardę. Ir tai jam nei kiek nekliudo nei Europoje, nei Japonijoje, nei visame pasaulyje:

Zemaitis Guitars - gitarų gamybos kompanija, įsikūrusi Tokijuje (Japonija). Kompanija gitaras gamina pagal 2002 m. mirusio lietuvių kilmės anglų gitarų meistro Tonio Žemaičio (Tony Zemaitis) projektus. Kompanijai vadovauja jo sūnus Tonis Žemaitis Jaunesnysis (Tony Zemaitis, Jr.). Kompanija gamina tiek elektrines, tiek akustines gitaras.
Zemaičio gitaros yra visame pasaulyje vertinamos rankų darbo aukščiausios kokybės gitaros. Kai kurie modeliai vertinami kaip kolekciniai, jų kainos labai didelės. Gitaros išsiskiria ir tuo, kad puošiamos Danny O'Brien graviruotėmis.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Zemaitis_Guitars
Kažin, kiek šiandienos verslininkų taip pasielgtų analogiškomis aplinkybėmis? Bėgdami nuo savo kilmės ir kalbos net nesupranta, kad tai ir yra sovietmečio padariniai - įkaltas ir toliau per žiniasklaidą kalamas saviniekos kompleksas. Vien iškabų kaitaliojimas jo neišgydys. Matyt, ir laiko dar per mažai praėjo.

[bebop]

Iš dalies tenka pritarti ir senasnamas. Esmė produktas ar paslauga, kurią gamina. Juk Nokia, Samsung yra ne angliški pavadinimai, bet juos puikiai žino ir išpopuliarėti jiems netrukdė. Juk ir Skype yra "Sky peer-to-peer" trumpinys, kurį sutraukus visai dingsta prasmė. Dažniausiai žmonės tiesiog išmoksta pavadinimus ir jiems nekelia problemų, kokia tai kalba yra sukurtas. Bet aišku tų verslų ir tų paslaugų yra begale, todėl ir vienareikšmiškai kalbėti sunku.

[spirit]

Reiktų juos už vienos vietos pakabninti Lukiškių aikštėje už tokius dalykus. Arba iki gyvos galvos į kaliūzę.

Kam taip prastintis? Ant kryžiaus, arba ant laužo reikia juos siųst

[c2h5oh]

Yra šiek tiek kreivų įstatymų, tai ir kyla problemų. Įregistruoja kokį nors kvailą pavadinimą, kurį pagal kitus įstatymus vienur naudoti galima, kitur negalima. Atsiranda darbo krūvai kitų institucijų. O užtektų paprasto dalyko - kad patentų biuras neregistruotų pavadinimų, dėl kurių gali kilti nesusipratimų.

Išeitis tik viena šiai "problemai" išspręsti - Seimas turi patvirtinti sąrašą pavadinimų, kuriuos naudoti yra leidžiama Va tada tai bus tikra TVARKA.

Nes verslininkai kurdami pavadinimus neaišku, kuo vadovaujasi.

Kuo kuo - savo protu. Jie rizikuoja savo pinigais, tai ir pavadina taip, KAIP JIEMS ATRODO GERIAUSIA. Dabar angliškų pavadinimų mada. Prieš 10 metų buvo "euro - " mada. Dar anksčiau buvo visokių "Lit - poli - imp - ex" mada. Kada nors ateis kitokia mada.

[trilobitas]

Beraščių karta: dėl klaidų jau tenka atmesti ir disertacijas

Mokytojai, kalbininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai vieningai tvirtina: mokinių raštingumas mažėja. Jau pasiektas lygis, kai pagal įvairius reitingus geriausiame Vilniaus universitete (VU) disertacijos atmetamos dėl galybės klaidų. Ieškodami kaltų, specialistai baksnoja į mokyklą – esą kalbos mokymui pakenkė prieš keletą metų priimtas sprendimas gimtosios kalbos mokyti pagal užsienio kalbos mokymo metodikas.

[Al1]

Ir dabar man TEO asocijuojasi su visai kitais dalykais, labiausiai su greičiausiu pasaulyje internetu, gera rinkodara ir pan. dalykais.

Taip kad TEO reiškia labai daug. Kaip ir Mezon. Kaip ir Apple. Kaip ir Samsung. Kaip ir Nokia. Kaip ir daug kitų prekės ženklų, kurie tūlam proletarui nieko nesako.

TEO gerai išsilavinusiam žmogui reiškia vieną - DIEVAS. Graikiškai. Taip kad Telekomas tapo DIEVU!

Išeitis tik viena šiai "problemai" išspręsti - Seimas turi patvirtinti sąrašą pavadinimų, kuriuos naudoti yra leidžiama Va tada tai bus tikra TVARKA.


Kuo kuo - savo protu. Jie rizikuoja savo pinigais, tai ir pavadina taip, KAIP JIEMS ATRODO GERIAUSIA. Dabar angliškų pavadinimų mada. Prieš 10 metų buvo "euro - " mada. Dar anksčiau buvo visokių "Lit - poli - imp - ex" mada. Kada nors ateis kitokia mada.

Įstatymai turi būti tokie, kas mada ateitų ir praeitų, o pavadinimai būtų visuomet lietuviški. Ir jokių sąrašų sudarinėti tam nereikia. Tiesiog reikia užkamšyti spragas teisės aktuose. Nes šiaip jau teisės aktai nelietuviškus įmonių pavadinimus, taip pat nelietuviškus pavadinimus Lietuvoje gaminamoms vietinei rinkai skirtoms prekėms ir visoms paslaugoms draudžia, tačiau yra landų, kuriomis naudojamasi.