Infliacija Lietuvoje

[Egiuxz]

O kai alga kyla, tai gerai ar blogai?

Nežinau nei vieno žmogaus, kuriam vien tik per kovą alga pakilo 15,6%. Viarslinykai nesiskaito.

[Kristisz]

Nežinau nei vieno žmogaus, kuriam vien tik per kovą alga pakilo 15,6%. Viarslinykai nesiskaito.

Reikia lyginti ne 2022 kovą su 2022 vasariu, o 2022 kovą su 2021 m. vasarį nes 15.6% čia metinė infliacija, ne mėnesinė. Ką teko iš rinkos girdėti tai ten kur atlyginimai peržiūrimi kartą metuose buvo papildomi pakėlimai po pusmečio, ar ten kur įprastinis atlyginimo metinis pakėlimas tose pačiose pareigose yra apie 5%, šiemet pakėlimai bent 10%. O tokioje darbo rinkoje keisdamas darbą gali ir 30% atlyginimą pasikelti, ar gauti 20% papildomą pakėlimą jei grasini išeiti. Čia visi realūs paskutinių metų pavyzdžiai Vilniuje.

Jeigu ties atlyginimo klausimu jokių veiksmų nesiimsi pats tai turbūt tau niekas nepaims ir nepakels tiek kad permuštų infliaciją, bet jeigu gerai dirbi, ir esi paklausus specialistas, dabar nesunku išsiderėti ar esamoj, ar naujoj darbovietėje atlyginimo pakėlimą, kompensuojantį infliaciją.

[Tomas]

ECB vis priešinasi. Pradėtų kelti palaipsniui palūkanų normą bent iki kelių procentų.

Išorinis spaudimas kainoms (energijos išteklių kainų augimas) nėra reguliuojamas keliant palūkanų normas.

[Tomas]

Nežinau nei vieno žmogaus, kuriam vien tik per kovą alga pakilo 15,6%. Viarslinykai nesiskaito.

Didesnė ar mažesnė infliacija yra žymiai mažiau žalinga ekonomikai ir paprastam žmogui, ir viarslinykui, nei 2009 metų stiliaus defliacinis šokas.

[mantasm]

Su tokia infliacija senų paskolų įmokos tuoj atrodys gerokai mažesnės. Nebent pasipils bankrotai ir nebus iš ko mokėt ir tu mažų įmokų.

[Lettered]

Kur teko alternatyvios ekonomikos paskaitas klausyt? Pas Erdoganą?

Kaip perkamąją galią padidintų padidėjusios būsto paskolos įmokos? Dabartinė didžiulė infliacija yra dėl Kremliaus vykdomos politikos, o ne dėl ECB, atitinkamai ir sprendimai turi būti priimami. Kas atsitiko Lietuvoje su ekonomika bankams pakėlus palūkans 2009 metais nepasakosiu, bet BVP susitraukė tiek, kiek dabar net Rusijai nėra prognozuojama.

Jeigu skolinimosi kaina pasidaro per didelė, tai gali savo turtą parduoti ir pirkti pigesnį arba rinktis pigesnį jei naujai imi paskolą, čia ne šildymas ar maistas, yra pasirinkimų. Ir žinai kas įvyksta kai daug kam pasidaro per brangu skolintis? Spaudimas mažėti kainoms.

Norit 2009 scenarijaus, kai žmonės dėl kosminių palūkanų pradėjo pardavinėti savo būstus? Tada irgi buvo defliacija, jei ji tikslas. Kremlius paskelbęs ekonominį karą Europai ir su aukštom energijos kainom kovoti reikia jas laikinai subsidijuojant, juolab eurų netrūksta, o ne išsigandus kelti palūkanų normas ir žlugdyti ekonomiką, Putinas to tik ir laukia, kad europiečiai išsigąstų kainų ir atbėgtų ant kelių prašyti atsukti dujas.

2,26 mlrd.

* Sprendžiama problemos esmė, o ne dalinami populiarūs saldainiukai – vienkartinės išmokos ar vartojimo mokesčių lengvatos, kurios nebūtinai pasiektų tuos kuriems labiausiai reikia pagalbos. Pajamos padidinamos keliant NPD ir pensijas, o patys gyventojai gali nuspręsti kur tuos pinigus išliesti.

* Žinoma tuoj išgirsime, kad NPD didėja tik 80 eurų (arba grynos pajamos į rankas tik 16 eurų), bet priminsiu, kad jau šių metų pradžioje NPD didėjo 60 eurų. Tad NPD pokytis nuo metų pradžios +35 proc., o pensijos didėja daugiau nei 15 proc.

* Sudėtingiausias ir brangiausias sprendimas – dujų ir elektros kainų lubų nustatymas. Skirtumas tarp to ką mokės vartotojai ir rinkos kainos – daugiau nei pusė milijardo eurų – bus kompensuojamas iš valstybės biudžeto. Normaliomis aplinkybėmis toks sprendimas būtų sunkiai suprantamas, bet karo ir Europos energetinės krizės kontekste – labai sveikintinas.

* Iš kur tie pinigai? Lietuvos valstybės skola vos viršija 40 proc. BVP ir yra viena mažiausių ES. Tokios sumos skolintis nereikės, nes dalis yra paankstinamos ES išlaidos, o nemaža dalis bus viršplaninės biudžeto pajamos. Vien per pirmus du šių metų mėnesius centrinės valdžios balansas buvo 600 mln. eurų didesnis nei pernai. Biudžeto pajamas papildo ir sparčiai augęs (ir tebeaugsiantis) vartojimas, ir ta pati infliacija. Surenkama pinigų daug daugiau nei planuota, jie išdalinami, viskas gerai. Dėl šio plano biudžeto deficitas padidės tik apie 1 proc. BVP – peanuts.

* Manau, kad šis paketas pakels BVP augimą – tiesiogiai, per lūkesčius bei multiplikatorius – maždaug 2 procentiniais punktais. Ekonomikos nuosmukis ar stagnacija tampa daug mažiau tikėtini.

Nelengva užduotis opozicijai, reikės padirbėti ieškant sliekų ant asfalto.

https://www.facebook.com/nerijus.mac...58952400397989

[bimbam]

Dabartinė didžiulė infliacija yra dėl Kremliaus vykdomos politikos, o ne dėl ECB

Jei ir prispausdintų ir išdalintų kiekvienam po 1 milijoną €, irgi būtų dėl "koronos", "tiekimo grandinės sutrikimų", "blogųjų gobšuolių kapitalistų", arba "Putino". Jau galima spėti ką jie apkaltins sekantį. Valdžia sugalvos bet kokių priežasčių spausdinti ir kaltins visus tik ne save. Ir po šios, jau prasidėjusios krizės konsensusas bus, kad kapitalizmas sukelia krizes ir kad būtų ekonominis stabilumas, būtinai reikia daugiau valdžios.

Kas atsitiko Lietuvoje su ekonomika bankams pakėlus palūkans 2009 metais nepasakosiu, bet BVP susitraukė tiek, kiek dabar net Rusijai nėra prognozuojama.

Taip, kai priputi milžinišką ekonominį burbulą, visi pradeda nežmoniškai vartoti ar investuoti (asset misallocation) ir kai jis sprogsta, rinka normalizuojasi ir būna didelis ekonominis nuosmukis. Tai normalu ir yra pageidautinas procesas. Tai yra rinkos apsivalymas nuo tų ekonomikos dalyvių, kurių paslaugos yra visuomenės vertinamos tik per valdžių sukeltus ekonominius burbulus.

[TrippleA]

Sakykim paprastai ir be išvedžiojimų, Baltijos Šalys, lenkija, Čekija ir Slovakija patiria didesnę infiliaciją dėl bepreciadenčio augimo po 2008 metų krizės ir to reikėjo laukt, nes pastaruosius augimo metus praktiškai tikros infiliacijos nebuvo. Taip pat sekantis augimas per tuos kelis metus atpirks ir esamus nuostolius dėl infiliacijos visom šio šalim, ypač Lietuvai. Didžiausios problemos kils Aukšto išsivystymo Vakarų Europos šalims, kurios nebeturi tokių galimybių ekonominiam augimui ir yra pilnos besitempiančių ekoniminių problemų, kurios buvo glaistomos dešimtmečiais.

Kalbant apie infiliacijos kilimą Lietuvoj, jis buvo užprogramuotas jau kokiais 2017-2018 metais, kai prasidėjo didelis atlyginimų kilimas. Įvykus COVID-19 sukeltai krizei, privatus sektorius siekė išlaikyti atlyginimų augimą ir verslo plėtra keldami kainas, kurios dar labiau užkeltos dėl tiekomo grandinių ir žaliavų krizės, bei stipriaia išaugusios paklausos, todėl nereiktų nurašyt infiliacijos Lietuvoje ekonomikos gėlbėjimo pinigams.

P.S. Žaliavų kainos ateity kris labiau negu bendros kainos, todėl atlyginimai ir toliau augs, taip pat ir finansai plėstis verslams.

[bimbam]

P.S. Žaliavų kainos ateity kris labiau negu bendros kainos

Iš kur tokią info gavai? Įdomu pasidarė.
Manau yra labai nelengva pasakyti ar kils žaliavų/energijos kainos, bet tikriausiai jos nebus mažesnės nei dabar. Galima pozityviai galvoti, kad "va čia taip užkilo aukštai, ilgai taip negali laikytis, tiesiog turi nukristi neužilgo, nes juk nesąmonė kad tokios kainos ir liktų dar daug metų", bet tai ignoruoja tai, kad centriniai bankai yra labai nenusiteikę stabdyti infliacijos ir jie tikisi, kad infliacija pati susitvarkys. Todėl nemanau kad išteklių kainos gali kristi, kai bus tęsiama ekonominė politika kuri yra vykdoma dabar.

[Lettered]

Iš kur tokią info gavai? Įdomu pasidarė.
Manau yra labai nelengva pasakyti ar kils žaliavų/energijos kainos, bet tikriausiai jos nebus mažesnės nei dabar. Galima pozityviai galvoti, kad "va čia taip užkilo aukštai, ilgai taip negali laikytis, tiesiog turi nukristi neužilgo, nes juk nesąmonė kad tokios kainos ir liktų dar daug metų", bet tai ignoruoja tai, kad centriniai bankai yra labai nenusiteikę stabdyti infliacijos ir jie tikisi, kad infliacija pati susitvarkys. Todėl nemanau kad išteklių kainos gali kristi, kai bus tęsiama ekonominė politika kuri yra vykdoma dabar.

Žaliavų kainos didelės dėl pasiūlos trūkumo, jį sutvarkius, kainos atitinkamai kris žemyn. Pvz. naftos kaina iki pat šių metų buvo gana nedidelė nepaisant to, kad ECB palūkanų norma buvo netgi neigiama, o valstybės spausdino pinigus. Dabar jūs siūlot spręst Putino šantažo klausimą baudžiant eilinius žmones, lyg padidinus palūkanų normas sumažės dujų paklausa ir kaina.

[Gator]

Palūkanų normos tai čia mažai eilinių žmonių reikalas, daugiau makroekonominio instrumemto reikalas.

[Zygis]

Žaliavų kainos didelės dėl pasiūlos trūkumo, jį sutvarkius, kainos atitinkamai kris žemyn. Pvz. naftos kaina iki pat šių metų buvo gana nedidelė nepaisant to, kad ECB palūkanų norma buvo netgi neigiama, o valstybės spausdino pinigus. Dabar jūs siūlot spręst Putino šantažo klausimą baudžiant eilinius žmones, lyg padidinus palūkanų normas sumažės dujų paklausa ir kaina.

NT kainos i kosmosa iskeliavo dar pries Putino invazija.

[TrippleA]

Iš kur tokią info gavai? Įdomu pasidarė.
Manau yra labai nelengva pasakyti ar kils žaliavų/energijos kainos, bet tikriausiai jos nebus mažesnės nei dabar. Galima pozityviai galvoti, kad "va čia taip užkilo aukštai, ilgai taip negali laikytis, tiesiog turi nukristi neužilgo, nes juk nesąmonė kad tokios kainos ir liktų dar daug metų", bet tai ignoruoja tai, kad centriniai bankai yra labai nenusiteikę stabdyti infliacijos ir jie tikisi, kad infliacija pati susitvarkys. Todėl nemanau kad išteklių kainos gali kristi, kai bus tęsiama ekonominė politika kuri yra vykdoma dabar.

Dabar žaliavų rinka yra krizėj- šoko fazėj. šoko fazė ilgai netrunka, o bendrai kalbant iš energitikos žaliavų pusės, kurių kainos augo labiausiai, Lietuva yra neblogoj būsenoj. Grįžtant atgal, nurimus šoko fazei, mano galva rudenį, matysim ženklų žaliavų kitimą.

Jie kalbant kas sąlygojo visą šitą šoko fazę-krizę, tai karas Ukrainoj, Rusijos enregetinis šantažas, COVID'as pasaulyje, kvailas COVID'o valdymas Kinijoj, žaliavų rinkos cinkliškumas ir t.t.Taigi spendžiantis ir sprendžiant problemas rudeniop kainos turėtų grįžti i normalesnį lygmenį.

[Lettered]

NT kainos i kosmosa iskeliavo dar pries Putino invazija.

Tai siūlot ir taip brangų NT daryti dėl didelių palūkanų dar mažiau įperkamu ir taip mažinti viduriniosios klasės perkamąją galią? NT kainos į viršų iškeliavo ne dėl to, kad visi butų prisipirko už pigias paskolas (dabar kaip tik už grynus perkama daugiau per pandemiją), o dėl tų pačių žaliavų ir darbuotojų deficito.

[Zygis]

Tai siūlot ir taip brangų NT daryti dėl didelių palūkanų dar mažiau įperkamu ir taip mažinti viduriniosios klasės perkamąją galią? NT kainos į viršų iškeliavo ne dėl to, kad visi butų prisipirko už pigias paskolas (dabar kaip tik už grynus perkama daugiau per pandemiją), o dėl tų pačių žaliavų ir darbuotojų deficito.

Nu vel - alternatyvus ekonomikos sugokimas pas tamsta. Pakelus palukanas - sumazeja paklausa ir kainos krenta, o ne kyla. Perka su paskolom masiskai.

[acetonas]

Tai siūlot ir taip brangų NT daryti dėl didelių palūkanų dar mažiau įperkamu ir taip mažinti viduriniosios klasės perkamąją galią? NT kainos į viršų iškeliavo ne dėl to, kad visi butų prisipirko už pigias paskolas (dabar kaip tik už grynus perkama daugiau per pandemiją), o dėl tų pačių žaliavų ir darbuotojų deficito.

Per pandemiją nekilo masinis antrojo būsto pirkimo bumas?

[Lettered]

Per pandemiją nekilo masinis antrojo būsto pirkimo bumas?

Kilo, už santaupas. Bankai antram būstui nelabai nori skolinti (mano šeimai asmeniškai sąlygos buvo 50% pradinis įnašas).

[Tomas]

Nu vel - alternatyvus ekonomikos sugokimas pas tamsta. Pakelus palukanas - sumazeja paklausa ir kainos krenta, o ne kyla. Perka su paskolom masiskai.

Palūkanų didinimas ir mažinimas homeopatiniais skaičiais turi tik statistinės paklaidos dydžio įtaką realiai ekonomikai. Bet EZ nėra pagrindo palūkanas kelti net tais homeopatiniais dydžiais, nes atmetus energijos išteklių kainų kilimą infliacijos eurozonoje praktiškai nėra (butų Vilniuje ar Palangoje kainos augimas nėra pagrindas kelti palūkanas EZ mastu, patinka tai jums, ar nepatinka).

[bimbam]

Žaliavų kainos didelės dėl pasiūlos trūkumo, jį sutvarkius, kainos atitinkamai kris žemyn.

Tai ne dėl pasiūlos trūkumo, o dėl masiškai padidėjusios paklausos. Jeigu sakai, kad tai vien dėl pasiūlos trūkumo, tai reiškia kad sakai, kad gamyba per 2 metus sumažėjus maždaug tiek, kiek per 2020-2022 sumažėjo euro perkamoji galia. Bet tai nesąmonė. Pasiūla tik didėjo ir didėja, bet infliacija greitesnė už ją ir dėl to kyla kainos. Statybų kiekis juk labai padidėjo per 2020/21 lyginant su 2019. Kaip galima sakyti kad tai "pasiūlos trūkumas", jeigu iš tikrųjų yra labai padidėjusi?? Tai yra grynai paklausos padidėjimas, o ne pasiūlos trūkumas.
Paklausos padidėjimas ir yra pinigų pripumpavimas. Juk kai padidini money supply, o pasiūla ta pati, jos trūksta ir nepakanka sugerti masinio paklausos padidėjimo.

[Tomas]

Paklausos padidėjimas ir yra pinigų pripumpavimas.

Kur čia pumpuoja pinigus? Norėčiau prisijungti prie vamzdyno