Tai, kad Kupčinskas bent jau man buvo dar toks pusė velnio, apčiuopiau jau prie jo, kad tvarkymai po truputį pradeda įsivažiuot, lyginant su prieškriziniais metais. Kažkaip tikiu, kad tų darbų po paskutinės ekonom. krizės būtų padaugėję beveik bet kokiu atveju (nebent kažkoks išskirtinis atvejis), įskaitant jei Kupčinskas ir toliau merautų
Matijošaitis, mano galva, turi autoritarinių savybių, atrodo, kad kritikuoti merą tarp kokių pvz. bobučių yra tabu
Kupčinskas nebuvo blogiausias, primityviausias ir kvailiausias meras. Deja, nebuvo verslininkas. Bet nemanau, kad Kaunui tinka ir reikalingi TIK verslininkai, tik oligarchai, tik rusofilai diktatoriai Arba oligarchai diktatoriai. ANAIPTOL. Gali būti verslininkus gerbiantis ir suprantantis kultūringas demokratas. Ir tai būtų geriau, negu oligarchas diktatorius.
Nėra ir taip, kad Kaunas gali turėti tik tokius blogus arba gerus vadovus, kokius jau turėjo.
Nėra taip, kad verslininkas organizatorius privalo būti nekultūringas primityvus savanaudis diktatorius.
Turėjom "demokratų demokratą" Kupčinską. Miestas buvo nusivažiavęs į tokią šikną, kad net reikėjo kelt reklamas "ir Kaune galima gyvent". O dabartinis "diktatorius" pora metelių ir out.
Kupčinskas nebuvo blogiausias, primityviausias ir kvailiausias meras. Deja, nebuvo verslininkas. Bet nemanau, kad Kaunui tinka ir reikalingi TIK verslininkai, tik oligarchai, tik rusofilai diktatoriai Arba oligarchai diktatoriai. ANAIPTOL. Gali būti verslininkus gerbiantis ir suprantantis kultūringas demokratas. Ir tai būtų geriau, negu oligarchas diktatorius.
Nėra ir taip, kad Kaunas gali turėti tik tokius blogus arba gerus vadovus, kokius jau turėjo.
Nėra taip, kad verslininkas organizatorius privalo būti nekultūringas primityvus savanaudis diktatorius.
Baltarusija turbūt diktatūra, nežinau kokia stadija.
Lietuva turbūt kažkas tarp oligarchijos (diktatūros nebent regioniniu lygiu) ir patys piliečiai valdo. Gal rajonuose labiau visokios oligarchijos ar net diktatūros, o miestuose, ypač Vilniuje, bet dar ne Kaune (tiksliau Kaune mažiau), jau ir piliečiai šiokią tokią iniciatyvą didesnę rodo, pvz. Vilniaus miesto tvarkymu čia forume žmonės labiau domisi nei kauniečiai Kaunu, nors Kaune irgi nemažai komentuotinų kliurkų pridaro. Kaunui linkėčiau apskritai daug ko daugiau kaip iš universitetinio miesto.
Turėjom "demokratų demokratą" Kupčinską. Miestas buvo nusivažiavęs į tokią šikną, kad net reikėjo kelt reklamas "ir Kaune galima gyvent". O dabartinis "diktatorius" pora metelių ir out.
Tai tokiu atveju reiktų visus sklypus savivaldybei pardavinėti prieš tai pakeitus paskirtį į daugiabučiams - nuo to labiausiai užsidirbtų. Nors realiai nieko neužsidirbtų, nes žemė valstybinė. Bet realiai pradžioj išvalyti sklypą nuo pastatų reiktų nes negalėtum pardavinėti daugiabučių sklypo su visuomeninės paskirties pastatų likučiais. Visa šitai išeina už savivaldybės funkcijų ribų.
Užsidirba ne verslininkas statydamas butus, o tarpininkas suderinantis žemės paskirties keitimą. Ar savivaldybė neturėtų kur tų pinigų dėt? Plius būtų skaidresnis procesas, nes pirktų ne tik žinatys kur/ką/kaip suderinti.
Ne tik Kaune, o visoje Lietuvoje. Savivaldybės neužsima NT plėtojimu, nes tai nėra jų funkcija. Nereikalingas turtas parduodamas taip kaip yra, o jau nusipirkusio darbas jį vystyti - nori keičia paskirtį, nenori nekeičia. Nes jei savivaldybės pradėtų užsiimti sklypų paskirties keitimu tai tada galėtų gal ir statybom užsiimt? Nes neduok dieve koks verslinkas nusipirks sklypą ir uždirbs pelno pastatydamas butus. Na o pastačius butus tai jau reiktų gal ir B&B veikla užsiimti savivaldybėm? Kur riba? Galėtų savivaldybės ir prieš parduodami nudėvėtus automobilius surenomontuot - brangiau parduotų.
Čia tiesiog idiotai medžių gynėjai konspiracijos teorijas kuria.
Kaip pusvelčiui įsigyti sklypą prie Nemuno Kaune? Pakanka palaukti, kol gardus kąsnelis atsidurs aukcione, turėdamas labai nepatrauklią visuomeninę paskirtį. Tuomet reikia išlaukti, kol gerokai nukris sklypo kaina, o po to – viskas kaip iš pypkės, skelbia INIT televizija. Kauno televizijos žurnalistai pasakoja tolesnę eigą: urbanistai perbraižo bendrąjį planą, urbanistų sutuoktinės parengia projektą paskirties keitimui, kažkas gauna didžiulį pelną, miestas ir jo gyventojai – riebią špygą.
INIT TV išsiaiškino, kad sklypą įsigijo bendrovė „Plėtros fondas“, įsikūrusi tais pačiais metais, kuris įvyko ir sandoris. Bendrovė skelbia užsiimanti nekilnojamojo turto supirkimu. Bendrovėje dirba vienas žmogus, o metinė apyvarta – pustrečio tūkstančio eurų. Atlyginimų eilutėje įrašytas nulis. INIT TV tvirtina, kad sklypo savininkas esą jau žino, kad sklypo paskirtis netrukus bus pakeista į gyvenamųjų namų, o be to – gauna ir dovanų – automobilių stovėjimo vietas už sklypo ribų, t.y. valstybinėje žemėje.
Visiems paskelbtiems projektams reikia žymiai daugiau - tiek nepaskolins. Vienintelis būdas jiems gauti - prijungti rajoną. Tokiu atveju forume bus mažiau klausimų "O kodėl tas ar anas projektas nevyksta". Atsakymas visada banalus - nėra pinigų. Ir jų tik mažės, o tada ir karaliaus karūna gali nukristi.
Praeitais metais savivaldybės biudžete atliko 24mln. kuriuos galėtų panaudoti kur nori, siemet panašu, kad vėl atliks. Tai apyvartinių lėšų trūkumas tikrai ne pagrindinis projektų stabdis. Skolintis irgi jei reikia tai gali ir paskolos dabar pigios - nėra tame problemų, reikia tik paskui turėt iš ko jas gražinti. Aišku rajonas reikalingas dėl GPM, nes realiai tas rajonas ir naudojasi miesto resursais, tai visiškai logiška, kad turėtų prisidėti prie miesto infrastruktūros gerinimo. Bet be to yra ir daugybė kitų pliusų pradedant patrauklumu investuotojams (kuriem mažiau patrauklus Kaunas su 260 tūkst. gyventojų nei su 350 tūkst., apie rajoną jie nėra net girdėję), viešojo transporto integracija (kuris stipriai dotuojamas ir dėl to negali teikti labdaros kitai savivaldybei), mokymų įstaigų vieninga sistema, lengviau derinti infrastruktūros projektus, galimybė mažinti biurokratiją ir t.t.
O kas liečia pinigus tai jų daugėja, kasmet Kauno biudžetas vis didesnis ir didesnis ir ne dėl centrinės valdžios palaiminimo, o pagrinde dėl GPM augimo, nes atlyginimai Lietuvoje auga, tuo pačiu ir sumokami mokesčiai didėja.
Didžioji dalis negautų dotacijų - būtent infrastruktūros projektams (gatvėms remontuoti ir S. Dariaus ir Girėno sveikatingumo centrui) - trūksta apie 1.3 mln.
Nuo kada D&G yra infrastruktūros projektas? Jam tikslinė dotacija skirta, bet komentaras buvo apie infrastruktūros projektus (atkelta iš tos temos) ir jom dotacijų nėra.
Gaila, kad Kauno meras, po jo išrinkimo antrai kadencijai, į savo komandą priėmė kai kuriuos veikėjus....
Vienas iš jų sakęs.. „Yra planas, kaip atp**ti Žygutį (greičiausiai energetikos ministrą Ž. Vaičiūną. – Red.), o aš tapčiau de facto energetikos ministru. Jungiam Energetikos ministeriją su Ūkio arba Aplinkos. Aš skiriamas viciku (viceministru. – Red.) ant energetikos, o Žygutis out. Tik reikia turėti ūkio ministrą. Žygutį kur nors į ambasadą Lenkijoje“, – skelbiamose pokalbių išklotinėse cituojamas p. Garasimavičius.
Dienraščio „Lietuvos rytas“ paskelbtose Valstybės saugumo departamento užfiksuotų pokalbių tarp p. Skvernelio dabar jau buvusio patarėjo energetikai p. Garasimavičiaus ir žurnalisto Tomo Dapkaus išklotinėse pateikiamas pasidalinimas mintimis apie tai, kaip pats p. Garasimavičius galėtų tapti faktiškai Energetikos ministru."
nu ir? ta prasme kitur kažkaip kitaip? MB baltic atveju pvz.
Gaila, kad Kauno meras, po jo išrinkimo antrai kadencijai, į savo komandą priėmė kai kuriuos veikėjus....
Vienas iš jų sakęs.. „Yra planas, kaip atp**ti Žygutį (greičiausiai energetikos ministrą Ž. Vaičiūną. – Red.), o aš tapčiau de facto energetikos ministru. Jungiam Energetikos ministeriją su Ūkio arba Aplinkos. Aš skiriamas viciku (viceministru. – Red.) ant energetikos, o Žygutis out. Tik reikia turėti ūkio ministrą. Žygutį kur nors į ambasadą Lenkijoje“, – skelbiamose pokalbių išklotinėse cituojamas p. Garasimavičius.
Dienraščio „Lietuvos rytas“ paskelbtose Valstybės saugumo departamento užfiksuotų pokalbių tarp p. Skvernelio dabar jau buvusio patarėjo energetikai p. Garasimavičiaus ir žurnalisto Tomo Dapkaus išklotinėse pateikiamas pasidalinimas mintimis apie tai, kaip pats p. Garasimavičius galėtų tapti faktiškai Energetikos ministru."
„Kiekvienas kelias turi pabaigą. Ir mano kelias dirbant Kaunui priartėjo prie jos. Pastarieji keleri metai buvo pilni visko – ir beprotiškų idėjų, ir didelių iššūkių ir kasdienio tikėjimo, kad žodis „neįmanoma“ yra skirtas tik bailiams ir tinginiams. Visa tai virto į Lietuvoje dar nematyto dydžio ir greičio pokyčius, ištikusius mano mylimą miestą. Man buvo garbė ir didžiulė laimė dirbti komandoje, kuri padarė tai, ką nesikuklinant galima vadinti sėkmės istorija. Atrodo dar visai neseniai pašaipų objektu buvęs Kaunas virto energingu, savimi pasitikinčiu ir sparčiausiai Lietuvoje augančiu miestu. Miestu, kuriuo didžiuojasi jame gyvenantys, ir į kurį lygiuojasi kiti.
Geras mokytojas yra ne tas, kuris moko, o tas, iš kurio mokosi. Ir aš turėjau didžiulę privilegiją kasdien mokytis iš žmogaus, kuris visų pirma yra ne vadovas, o lyderis. Taip, kalbu apie Visvaldą, kuriam esu ir visada būsiu dėkingas už tai, kad manimi patikėjo ir įkvėpė nebijoti svajoti. Taip pat nuoširdžiai dėkoju visiems vadovų komandoje esantiems ir buvusiems žmonėms, kurių pavyzdys man padėjo tapti tuo, kas šiandien esu. Per visus šiuos metus anuometinis Viešųjų ryšių skyrius, turėjęs kelis darbuotojus, transformavosi į talentingą ir produktyvią komandą, kuri šiandien de facto yra pilnavertė in-house marketingo agentūra. Ar žinote tą jausmą, kurį tėvai patiria matydami augančius savo vaikus? Tokį patį jausmą aš turėjau matydamas, kaip auga kiekvienas mano komandos žmogus. Su šia chebryte mane visada sies ypatingas ryšys. Ne tik dėl to, ką kartu padarėme, bet ir dėl to, kad dirbdami kartu tapome gerais draugais. Kodėl tokie pokyčiai – paklausite. Per savo karjerą čia buvau gavęs ne vieną ir ne du pasiūlymus keisti darbą. Visų jų atsisakiau, bet paskutinis buvo toks (labiau ne toks, o apie tai), kurio negalėjau atsisakyti. Bet apie visa tai – šiek tiek vėliau“, – rašė T. Grigalevičius
„Kiekvienas kelias turi pabaigą. Ir mano kelias dirbant Kaunui priartėjo prie jos. Pastarieji keleri metai buvo pilni visko – ir beprotiškų idėjų, ir didelių iššūkių ir kasdienio tikėjimo, kad žodis „neįmanoma“ yra skirtas tik bailiams ir tinginiams. Visa tai virto į Lietuvoje dar nematyto dydžio ir greičio pokyčius, ištikusius mano mylimą miestą. Man buvo garbė ir didžiulė laimė dirbti komandoje, kuri padarė tai, ką nesikuklinant galima vadinti sėkmės istorija. Atrodo dar visai neseniai pašaipų objektu buvęs Kaunas virto energingu, savimi pasitikinčiu ir sparčiausiai Lietuvoje augančiu miestu. Miestu, kuriuo didžiuojasi jame gyvenantys, ir į kurį lygiuojasi kiti.
Geras mokytojas yra ne tas, kuris moko, o tas, iš kurio mokosi. Ir aš turėjau didžiulę privilegiją kasdien mokytis iš žmogaus, kuris visų pirma yra ne vadovas, o lyderis. Taip, kalbu apie Visvaldą, kuriam esu ir visada būsiu dėkingas už tai, kad manimi patikėjo ir įkvėpė nebijoti svajoti. Taip pat nuoširdžiai dėkoju visiems vadovų komandoje esantiems ir buvusiems žmonėms, kurių pavyzdys man padėjo tapti tuo, kas šiandien esu. Per visus šiuos metus anuometinis Viešųjų ryšių skyrius, turėjęs kelis darbuotojus, transformavosi į talentingą ir produktyvią komandą, kuri šiandien de facto yra pilnavertė in-house marketingo agentūra. Ar žinote tą jausmą, kurį tėvai patiria matydami augančius savo vaikus? Tokį patį jausmą aš turėjau matydamas, kaip auga kiekvienas mano komandos žmogus. Su šia chebryte mane visada sies ypatingas ryšys. Ne tik dėl to, ką kartu padarėme, bet ir dėl to, kad dirbdami kartu tapome gerais draugais. Kodėl tokie pokyčiai – paklausite. Per savo karjerą čia buvau gavęs ne vieną ir ne du pasiūlymus keisti darbą. Visų jų atsisakiau, bet paskutinis buvo toks (labiau ne toks, o apie tai), kurio negalėjau atsisakyti. Bet apie visa tai – šiek tiek vėliau“, – rašė T. Grigalevičius
Komentuoti: