LV-RU, EE-RU. Latvių - rusų ir estų - rusų santykiai

[manometras]

Apolitiškumas - tai arba nesąmonė (neįmanomas dalykas, nes viskas yra politika, turi įtakos visuomenės ateičiai) arba pofigizmo (apatiškumo ir abejingumo visuomenei) forma. Kitas reikalas, atsargiai kalbėtis arba nebesikalbėti tam tikromis temomis su tais, su kuriais neįmanoma dėl to nesusirieti, nes nemoka net išklausyti svetimų argumentų.

[mantasm]

Pradėti varinėti kalbas apie politiką yra pats greičiausias būdas susipykti su aplinkiniais. Niekas taip žmonių nesukiršina, kaip politika. Reikia šito? Kasdieniniame gyvenime būtina išsiaiškinti, kokias politines pažiūras turi tavo kolega ar kaimynas?

O jeigu neturi jokių, nesidomi politika, tai kas tada?

Geriau sėdėt tyliai ir po rinkimų pykti ant viso pasaulio, kad sufalsifikavo rinkimus

Kaip tik gerai matyti, kad kaimynas, normalus žmogus, turi kitokias pažiūras. Tada nebėra kaip demonizuoti politinių oponentų. Pradedi suprasti, kad jie irgi tokie patys žmonės. Kitaip užsidaroma į virtualius burbulus kur politiniai oponentai yra tik naciai, komunistai ir visos kitos negandos vienoje vietoje. O tada jau ir kaimynas, jei sužinai jo pažiūras, automatiškai tampa viso to įsikūnijimu.

Iš vis nesidomint politika belieka būti arba bestuburiu be nuomonės, kuriam viskas tinka, arba nuolat skųstis koks neteisingas pasaulis.

[Lettered]

Apolitiškumas - tai arba nesąmonė (neįmanomas dalykas, nes viskas yra politika, turi įtakos visuomenės ateičiai) arba pofigizmo (apatiškumo ir abejingumo visuomenei) forma. Kitas reikalas, atsargiai kalbėtis arba nebesikalbėti tam tikromis temomis su tais, su kuriais neįmanoma dėl to nesusirieti, nes nemoka net išklausyti svetimų argumentų.

Jeigu aš neišmanau Konstitucijos, ekonomikos, užsienio politikos, geriau, jog likčiau apolitiškas ir už mane nuspręstų tie, kurie domisi ir išmano, ar geriau, jog balsuočiau už ką nors pagal gražias akis ar pažadus?
Čia panaši sutuacija kaip dabar su vakcinomis, kol žmonės buvo "apolitiški" ir ką kada ir kaip skiepyti sprendė tik profesionalai, epidemijos išvyko, dabar kai kiekvienas durnius demokratiškai sprendžia apie tokius dalykus, kurių neišmano, epidemijos vėl grįžta.

[manometras]

Jeigu aš neišmanau Konstitucijos, ekonomikos, užsienio politikos, geriau, jog likčiau apolitiškas ir už mane nuspręstų tie, kurie domisi ir išmano, ar geriau, jog balsuočiau už ką nors pagal gražias akis ar pažadus?
Čia panaši sutuacija kaip dabar su vakcinomis, kol žmonės buvo "apolitiški" ir ką kada ir kaip skiepyti sprendė tik profesionalai, epidemijos išvyko, dabar kai kiekvienas durnius demokratiškai sprendžia apie tokius dalykus, kurių neišmano, epidemijos vėl grįžta.

Nuspręsti nespręsti, ko neišmanai, nedalyvauti referendume - tai irgi sprendimas. Draudžiama balsuoti, būti išrinktam, spręsti tik neveiksniems. Aš sakau, kad verta pasistengti išmanyti, o ne tiesiog nusispjauti. Jei visi bus apolitiški, bus valdžios diktatūra, valdžia nieko nebijos. Vis tiek bus pasekmės ir jos bus blogos visuomenei.

[index]

Nuspręsti nespręsti, ko neišmanai, nedalyvauti referendume - tai irgi sprendimas. Draudžiama balsuoti, būti išrinktam, spręsti tik neveiksniems. Aš sakau, kad verta pasistengti išmanyti, o ne tiesiog nusispjauti. Jei visi bus apolitiški, bus valdžios diktatūra, valdžia nieko nebijos. Vis tiek bus pasekmės ir jos bus blogos visuomenei.

Beje, klasikinėje Graikijoje buvo net atskiras žodis apolitiškiems žmonėms - idiotas t.y. arba iš esmės neveiksnus žmogus (kuris negali dalyvauti politikoje) arba vergas, kuriam balsuoti neleidžia.

[abruo]

Jeigu aš neišmanau Konstitucijos, ekonomikos, užsienio politikos, geriau, jog likčiau apolitiškas ir už mane nuspręstų tie, kurie domisi ir išmano, ar geriau, jog balsuočiau už ką nors pagal gražias akis ar pažadus?

Gal offtopic, bet politinė veikla nereikalauja specifinių žinių - veikiau atitinkamos rūšies patyrimo, praktinio sąmoninigumo, kuris labai sunkiai pamatuojamas. Politiku netampama baigus TSPMI ar kokį Cambridge. Taip, yra teisiniai, ekonominiai, vadybos klausimai, kurie yra stipriai susiję su politine veikla ir nuo jos priklausomi, ir jiems spręsti jau reikia specifinių žinių. Tačiau politinė veikla yra kažkas esmingai kitokio, kažkas bendro visiems, ir iš esmės bet kuris žmogus potencialiai turi į politinį mąstymą (klausimas, kiek išvystytą). Idealiu atveju kiekvienas pilietis turėtų būti politikas ir tai niekaip nesipjauna nei su jo profesija, nei kita veikla ar žiniomis.

[luknas]

Rusijoje Stalino palankus vertinimas išaugo iki istorinių aukštumų. 51 % Rusijos gyventojų simpatizuoja Stalinui. Tautos degradacija didėja.

[Lettered]

Rusijoje Stalino palankus vertinimas išaugo iki istorinių aukštumų. 51 % Rusijos gyventojų simpatizuoja Stalinui. Tautos degradacija didėja.

Įdomu, ką apie tai mano Putinas ir jo draugeliai oligarchai? Carą vieną kartą liaudis jau nuvertė ir išbuožino visus turtinguosius.

[Milwaukee]

Įdomu, ką apie tai mano Putinas ir jo draugeliai oligarchai? Carą vieną kartą liaudis jau nuvertė ir išbuožino visus turtinguosius.

Nepanasu, kad siai dienai tas nusimatymu. Kol kas didziausia RU beda liaudyje - tai ekologija ir siuksles. Kituose frontuose niek naujo.

[Sula]

Nepanasu, kad siai dienai tas nusimatymu. Kol kas didziausia RU beda liaudyje - tai ekologija ir siuksles. Kituose frontuose niek naujo.

Revoliucija ten tikrai negresia. Nebent rūmų perversmas.

[Milwaukee]

Revoliucija ten tikrai negresia. Nebent rūmų perversmas.

Kad kazkas nuvers putino baltuosius rumus, tai greiciau as patikesiu pasakom apie Ali Baba ir 40 plesiku Siai dienai tuom net nekvepia. Nera nei vieno signalo. 0,00.

[Lettered]

Kad kazkas nuvers putino baltuosius rumus, tai greiciau as patikesiu pasakom apie Ali Baba ir 40 plesiku Siai dienai tuom net nekvepia. Nera nei vieno signalo. 0,00.

https://www.bbc.com/news/world-europe-47517263

[Milwaukee]

reiskia ne daugiau nei:

[Eikantas X]

Įdomu, ką apie tai mano Putinas ir jo draugeliai oligarchai? Carą vieną kartą liaudis jau nuvertė ir išbuožino visus turtinguosius.

Nieko jie nemano, viskas kontroliuojama, manau, per daug naivu sureaguoti į tokius rodiklius tiesiogiai, kaip kažką reiškiančius.
Šitas postmodernus režimas geba derinti tokias iš pirmo žvilgsnio nesuderinamas priešybes kaip komunistinio totalitaristinio diktatoriaus kultas ir klestinti oligarchija.

Siurrealus šiuolaikinės Rusijos autoritarizmas

http://doxa.lt/siurrealus-siuolaikin...utoritarizmas/

Tikrovės režisieriai

Pagrindiniai politinio spektaklio režisieriai Rusijoje – televizijos prodiuseriai ir politikos technologai. Televizijos įtaka šalies socialiniam-politiniam gyvenimui yra milžiniška. Pasak Pomerancevo, Rusijos gyvenimą „Ostankino“ vadovai pavertė realybės šou. Kiekvieną savaitę susitikę jie sutaria, ką rodyti, ką akcentuoti, nutylėti, ką su kuo sukiršinti, kokią naują sąmokslo teoriją paskleisti. Viename iš uždarų pokalbių Pomerancevas išgirdo įtakingą asmenį samprotaujant: „Mes visi suprantame, kad ten nebus jokios realios politikos. Bet turime žiūrovams sukurti įspūdį, kad kažkas vyksta. Jų dėmesį reikia prikaustyti pramogomis. Su kuo žaisime šįkart? Gal verta užsipulti oligarchus? Politika turi atrodyti… kaip filmas!“

Tikroji politika nevyksta, nes politinį spektaklį režisuoja viešųjų ryšių specialistai, kuriems skirtis tarp faktų ir realybės, tiesos ir melo neegzistuoja. „Viskas yra piaras“, „viskas yra spektaklis“, – tiksliausiai Maskvos kasdienybės pulsą perteikiančios frazės, nuolat kartojamos „Ostankino“ koridoriuose ir sostinės kavinėse. Iš dalies priverstinis, iš dalies sąmoningas asmenybės susiskaidymas ir pasiryžimas nuolat „performatyviai“ transformuotis yra vienintelis būdas suktis šiame netikrų blizgučių pasaulyje. Vakaruose būtų neįsivaizduojama, kad televizijos vadovai homoseksualai inicijuotų masinę isteriją apie supuvusią „Gėjropą“ ir tyrą rusų dūšią nuodijantį LGBT virusą, tačiau Rusijoje tai nieko nestebina. Čia įprasta dieną tarnauti režimui, o po darbo klausytis opozicinės radijo stoties; oficialiai palaikyti agresyvų nacionalizmą, tačiau pinigus laikyti užsienyje ir vaikus siųsti mokytis į Vakarų universitetus. Šios prieštaros keistai sugyvena šiandienos rusų socialinėje vaizduotėje. Anot Pomerancevo, toks dvilypumas prisitaikėliams psichologiškai patogus: visada galima pasakyti, kad tai ne aš, o mano viešasis vaidmuo paėmė kyšį, mano sisteminis aš nusilenkė prezidentui, nors vidinis aš neva toliau išlieka moraliniu požiūriu tyras ir nuoseklus.

Pomerancevas atkreipia dėmesį ir į šalies istorinę raidą. Dabartiniai valdžios institucijų ir TV kanalų prodiuseriai per trumpą laiką „sukramtė“ net kelias politines santvarkas, kurių principais jie nė kiek netikėjo – vėlyvąjį sovietinį komunizmą, „laukinį” kapitalizmą, demokratijos ir modernizacijos daigus, šiuo metu vėl klestintį nacionalizmą ir šovinizmą. Dauguma jau pabuvo komunistais, liberalais, demokratais, nacionalistais, religiniais ortodoksais, tačiau visa tai – tik fasadas. Po juo slypi banalus pranašumo ir galios troškimas. Pokyčių tempai ir dar Brežnevo laikais įsišaknijęs cinizmas ir konformizmas sukūrė visuotinę jauseną, kad niekas nėra tikra, kuo nors nuoširdžiai tikėti beprasmiška, tačiau sykiu viskas įmanoma: įmanoma pakliūti į Forbes dešimtuką, nužudyti biznio konkurentą, permiegoti su šimtais supermodelių, publikai įpiršti bet kokį pramaną, atvirai į akis meluoti Vakarų „partneriams“ ir t. t.

[Romas]

Šiandien Narvoje nukeltas tankas. Jis bus išvežtas į Viimsi (šalia Talino) esantį Estijos karo muziejų
https://en.mapy.cz/turisticka?x=24.8...=11971680&ds=1

В связи с переносом Нарвского танка задержаны девять человек
Ryšium su Narvos tanko paminklu sulaikyti 9 asmenys

https://rus.delfi.ee/statja/12005210...evyat-chelovek

Valitsus teisaldas Narva tank-monumendi
Vyriausybė nurkėlė Narvos tanką-paminklą

https://www.err.ee/1608685876/valits...tank-monumendi

Narva tank arrives at Estonian War Museum
Narvos tankas atvežtas į Estijos karo muziejų

https://news.err.ee/1608686764/narva...ian-war-museum

[Elis]

Keista, kad dar toks išvis ten stovėjo. Po bronzinio paminklo skandalo bijojo užpykdyti vietinius?

[Tomizmas]

Tas 2 pasaulinio karo sakralizavimas tarp kai kurių rusų yra kažkoks perlenktas. Tame kare kovojo daug valstybių ir tautų, daug kas prisidėjo prie pergalės prieš fašizmą, daug tautų stipriai nukraujavo. Bet kažkodėl niekur kitur iš to nedaroma tokio kulto. Na taip, prisimenamos aukos, pagerbiami kovojusieji, yra minėjimai. Bet kad taip fanatiškai "dedy vojevali", nežinau ar kur nors kitur taip yra. Kas nors daugiau vadina šį karą "didžiuoju tėvynės karu"?

[PoDV]

Tas 2 pasaulinio karo sakralizavimas tarp kai kurių rusų yra kažkoks perlenktas. Tame kare kovojo daug valstybių ir tautų, daug kas prisidėjo prie pergalės prieš fašizmą, daug tautų stipriai nukraujavo. Bet kažkodėl niekur kitur iš to nedaroma tokio kulto. Na taip, prisimenamos aukos, pagerbiami kovojusieji, yra minėjimai. Bet kad taip fanatiškai "dedy vojevali", nežinau ar kur nors kitur taip yra.

Kartais galvoju, kad WWII garbinimas ir Stalinizmas yra savotiška Krikščionybės atšaka arba tiesiog religija pati iš savęs.

Kartais mūsų krepšinį pavadina religiją, bet iš karto aišku, kad tai daugiau juokais.
Su stalinizmu ir WWII garbinimu juokai menki.

---
Beje Estijoje ar tik ne pirmą kartą taikė komendanto valandą?

[Tomizmas]

Kartais galvoju, kad WWII garbinimas ir Stalinizmas yra savotiška Krikščionybės atšaka arba tiesiog religija pati iš savęs.

Kartais mūsų krepšinį pavadina religiją, bet iš karto aišku, kad tai daugiau juokais.
Su stalinizmu ir WWII garbinimu juokai menki.

Pastebėjimas gana įdomus. Komunizmas bandė išguiti religiją, bet pakeitė ja kita, dirbtine pseudoreligija, su savais ritualais, "šventaisiais" ir kankiniais (karo sakralizavimas, veteranų garbinimas, Lenino mauzoliejus, pergalės diena, spalio šventės ir t. t.)

Bet abraominis krikščionybės kultūrinis pagrindas niekur nedingo - ir komunizmo idėja, ir netgi ateizmas (kaip bebūtų ironiška) buvo skleidžiami su labai krikščioniškai - islamišku (abraominiu) mesianizmu. Tarkim komunistiniai Kinija ir Vietnamas, kurių kultūros pastatytos ne ant abraominės religijos pamatų, tokio mesianizmo neturi. Pas juos daugiau ekonominiai paskaičiavimai.

Po 1990 metų tarp rusų religija stipriai atgimė, dėl ko gavosi įdomi situacija, kad nereligingoje Estijoje tarp tikinčiųjų yra daugiau pravoslavų, nei protestantų. Iš viso tarp nemažos dalies rusų gavosi įdomus postkomunistinis miksas su ateistinės TSRS nostalgija ir atgimusia krikščionybe.

[PoDV]

Pastebėjimas gana įdomus. Komunizmas bandė išguiti religiją, bet pakeitė ja kita, dirbtine pseudoreligija, su savais ritualais, "šventaisiais" ir kankiniais (karo sakralizavimas, veteranų garbinimas, Lenino mauzoliejus, pergalės diena, spalio šventės ir t. t.)

Bet abraominis krikščionybės kultūrinis pagrindas niekur nedingo - ir komunizmo idėja, ir netgi ateizmas (kaip bebūtų ironiška) buvo skleidžiami su labai krikščioniškai - islamišku (abraominiu) mesianizmu. Tarkim komunistiniai Kinija ir Vietnamas, kurių kultūros pastatytos ne ant abraominės religijos pamatų, tokio mesianizmo neturi. Pas juos daugiau ekonominiai paskaičiavimai.

Po 1990 metų tarp rusų religija stipriai atgimė, dėl ko gavosi įdomi situacija, kad nereligingoje Estijoje tarp tikinčiųjų yra daugiau pravoslavų, nei protestantų. Iš viso tarp nemažos dalies rusų gavosi įdomus postkomunistinis miksas su ateistinės TSRS nostalgija ir atgimusia krikščionybe.

Daugmaž kai daugiau galvoji, tai vos ne savaime aišku pasidaro.

Ypač jei Kremliaus bokštus pamatai.

Uždraudi religiją, bet religijos žmonėms reikia. Pakeiti į savo tikėjimą. Kryžius pakeičia į raudonąją žvaigždę.