Švietimas Lietuvoje

[sankauskas]

Tau svarbiausia gerai mokėti rusiškai.

[Al1]

O pedagoginį universitetą uždaro. Amen.

[andyour]

Dėl mokslo, Tai neabejoju, kad techniniuose moksluose (ypač visokiuose lazeriuose ir biotechnologijose) VU ir KTU yra tikrai aukšto lygio. Čia subjektyvi profaniška nuomonė žvelgiant iš šalies. Bet kalbant apie humanitarinius ir socialinius mokslus - tai varge vargeli. Aš pasikalbu su VU baigusiais ekonomikos magistrais (turiu ir šeimos narių kurie šiais metais gaus VU EF magistrą), tai nei juoktis, nei verkti. 2 metai studijų skiriama nereikšmingoms, visiškai nebeaktualioms problemoms spręsti, kur Anglijoje aptariama prabėgomis per max mėnesį. Iš pagrindų nagrinėjami Ricardo ir Malthus veikalai Čia tas pats kas Aeronautikoje 2 metus mokytųsi oro baliono veikimo principus.

O kuo skiriasi UK universitetai iš esmės, tik dėstytojų profesionalumu? Kažin, ar galima būtų mūsų dėstytojams sudaryti kažkokias programas, pagal kurias jie turėtų dėstyti pažangiau.

[Al1]

Kas dėstytojams turi sudaryti programas? Visas tas Vakarų dėstytojų profesionalumas yra mitas. Pakaks nuolat šikti ant Lietuvos ir pezėti apie pažangius Vakarus. Ten tik pinigų daugiau, todėl ir gali aukštosiose likti gabesni ir profesionalesni žmonės. O pas mus jau rimtas verslas siūlo 2-3 kartus daugiau, nei gali uždirbti aukštojoje. Univerkėse norint gauti 1000 eurų per mėnesį reikia užimti 1,5 etato ar ekvivalentą valandinio uždarbio (visi projektai yra apmokami pagal valandas). Ir tai 1000 gali gauti tik profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas. O tai jau iš esmės per 45-50 metų perkopęs žmogus. Dar šiek tiek virš 1000 gali gauti katedrų vedėjai ar kartu užimantys padalinių vadovų pareigas, išskyrus dekanus, prodekanus, kurie šiaip jau gauna gan neblogą algą kaip administraciniai darbuotojai. Bet jiems mokslo darymui laiko nebelieka ir po 2 kadencijų dekanavimo jau sugįžti net į savo mokslo sritį ne visiems pavyksta, nes atsilikimas gaunasi. Docentams ir vyresniesiems mokslo darb., jau nekalbant apie žemesnes pareigas ir 800 yra sunkiai pasiekiami. Bet juk niekas iš karto profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo neduoda. Tai ir bėga jaunimas. Doktorantai gauna daugiau (nes gauna stipendiją, kuri neapmokestinana ir dar yra įdarbinami dalimi etato, gali dėstyti bei dirba projektuose, gali gauti LMT stipendiją už pažangumą) nei apsigynę disertacijas jauni mokslininkai. Bet taip buvo ir tarybiniais laikais. Paskui, kylant karjerai, jau mokslininkų atlyginimai didejo. Dabar didėjimas toks mažas, kad iš tiesų jaunimui nėra jokių paskatų likti aukštajame moksle. O senimas, nesant spaudimo iš apačios iš jaunimo pusės (nes jaunimas pabėga į verslą), rūgsta savo sultyse. Jiems tik iki pensijos datempti.

[Lettered]

O pedagoginį universitetą uždaro. Amen.

Ir labai gerai, pažiūrėkt, kas ir su kokiais stojomaisias balais į jį stodavo, norint atspausdinti diplomų, tai funkcijai atskirai nereikia universiteto.

[andyour]

O pedagoginį universitetą uždaro. Amen.

Jeigu absoliuti dauguma baigusių pedagoginį nedirba pedagogais, tai WTF tas universitetas reikalingas. Kokia prasmė valstybei taškyti pinigus be jokio rezultato.
Kadangi pragyvenimo lygis nuolat auga, neišvengiamai švietimo įstaigoms, konkrečiai atlyginimams, reikės vis daugiau ir daugiau pinigų. Lietuvis biudžetas kuklus, teks kažko atsisakyti, kažką optimizuoti. Kitaip teks uždaryti visą švietimo sistemą.

[senasnamas]

Ir labai gerai, pažiūrėkt, kas ir su kokiais stojomaisias balais į jį stodavo, norint atspausdinti diplomų, tai funkcijai atskirai nereikia universiteto.

Bet tai nereiškia, kad uždarius pedagoginį pedagogų rengimas savaime pagerės arba kad sutaupytos lėšos (jei bus sutaupyta) pakels švietimo lygį.

[andyour]

Bet tai nereiškia, kad uždarius pedagoginį pedagogų rengimas savaime pagerės arba kad sutaupytos lėšos (jei bus sutaupyta) pakels švietimo lygį.

Tačiau reiktų padaryti taip, kad ten studijuotų tie, kas nori būti mokytojais. Bent jau dauguma, o ne atvirkščiai. Tam reikia pakelti mokytojų atlyginimus, sugriežtinti stojimus ir pagerinti studijų programas. Kol mokytojų specialybė nebus prestižinė, tol jos niekas nevertins.

[jpou]

Bet tai nereiškia, kad uždarius pedagoginį pedagogų rengimas savaime pagerės arba kad sutaupytos lėšos (jei bus sutaupyta) pakels švietimo lygį.

Jei Lietuvai reikia (sakykim) 100 mokytoju per metus, ar tikrai reikia viso universiteto jiem paruosti? Kodel to negali atlikti 1 fakultetas prijungtas prie kurio nors stipraus universiteto (kad ir VU)?

[Al1]

Ir labai gerai, pažiūrėkt, kas ir su kokiais stojomaisias balais į jį stodavo, norint atspausdinti diplomų, tai funkcijai atskirai nereikia universiteto.

Čia ne universiteto problema, o Lietuvos švietimo ir mokslo sistemos sisteminė problema. Tiesiog paskerdė vieną univerkę, nes kai kam reikia labai gerų sklypų ir kito NT, kurį turi pedagoginis.

[Lettered]

Bet tai nereiškia, kad uždarius pedagoginį pedagogų rengimas savaime pagerės arba kad sutaupytos lėšos (jei bus sutaupyta) pakels švietimo lygį.

Aišku, kad nereiškia, bet kam be reikalo švaistyti valstybės pinigus?

[andyour]

Jei Lietuvai reikia (sakykim) 100 mokytoju per metus, ar tikrai reikia viso universiteto jiem paruosti? Kodel to negali atlikti 1 fakultetas prijungtas prie kurio nors stipraus universiteto (kad ir VU)?

Tačiau tie 100 turi būti motyvuoti. Sugriežtinus stojimo reikalvimus, gali nesusirinkti tas 100. Reikia pedagogų specialybę paversti prestižinę. Kaip tai padaryti? Tai pirmiausia smarkiai padidinti atlyginimus, sugriežtinti kvalifikacinius reikalavimus, atstatyti mokytojų teises/įvaizdį prieš mokynius, suremontuoti mokyklas. Gal tiek užtektų.

[Al1]

Jeigu absoliuti dauguma baigusių pedagoginį nedirba pedagogais, tai WTF tas universitetas reikalingas. Kokia prasmė valstybei taškyti pinigus be jokio rezultato.
Kadangi pragyvenimo lygis nuolat auga, neišvengiamai švietimo įstaigoms, konkrečiai atlyginimams, reikės vis daugiau ir daugiau pinigų. Lietuvis biudžetas kuklus, teks kažko atsisakyti, kažką optimizuoti. Kitaip teks uždaryti visą švietimo sistemą.

Vaikų katastrofiškai mažėja ir mokyklos uždaromos. Todėl ir pedagoginis tapo kraštiniu. Bet jei valsybėje būtų tie, kurie rūpinasi realiai valstybės ateitimi, tai nei vaikų katastrofiškai mažėtų, nei pedagoginio reikėtų uždaryti. Buvo galima seniausiai jį sujungti su Vilniaus universitetu, atkratyti visokius nereikalingus dalykus, kaip kad vadybininkų ir pan. rengimą pedagoginiame, ir palikti grynai pedagogines studijas ta apimtimi, kuri reikalinga valstybei.
Bendrai paėmus tai aplamai dauguma baigusių aukštąsias nedirba pagal specialybes. Va ką pirmiausiai reikėjo raukti, tai visokių vadybininkų ir ekonomistų bei teisininkų štampavimą. vadybininkus turėtų rengti kolegijos, o ekonomistų ir teisininkų reikia jei ne du kartus, tai gal ir 3-5 kartus mažiau. Vis tiek dauguma nedirba pagal specialybę, o vadybininkams pakaktų ir kolegijos, kaip jau minėjau.

[jpou]

Čia ne universiteto problema, o Lietuvos švietimo ir mokslo sistemos sisteminė problema.

Kas verte VPU priimti visus kurie stojo? Niekas kitas, tik VPU nusprende kad vietoj to, jog mazintu (beverciu!!!) studiju programu skaiciu, jie geriau priims daugiau studentu, susurinks daugiau krepseliu ir toliau gvardija senu destytoju virs savo sultyse.

[senasnamas]

Jei Lietuvai reikia (sakykim) 100 mokytoju per metus, ar tikrai reikia viso universiteto jiem paruosti? Kodel to negali atlikti 1 fakultetas prijungtas prie kurio nors stipraus universiteto (kad ir VU)?

Viso universiteto nereikia. Tačiau esant dabartiniam mokytojo specialybės prestižui jokio skirtumo, kas ir kaip juos ruoš. Jei ir bus paruošta geresnių mokytojų, tai nereiškia, kad jie puls dirbti į mokyklas.

Kas verte VPU priimti visus kurie stojo? Niekas kitas, tik VPU nusprende kad vietoj to, jog mazintu (beverciu!!!) studiju programu skaiciu, jie geriau priims daugiau studentu, susurinks daugiau krepseliu ir toliau gvardija senu destytoju virs savo sultyse.

Čia ne tik VPU problema. Iš ministerijos nuleidžiama tvarka skatina taip elgtis, o universitetai tiesiog prisitaiko. Į švietimo įstaigas žiūrima kaip į eilinius ūkio subjektus, tai jos tokiais ir tampa.

[Al1]

Jei Lietuvai reikia (sakykim) 100 mokytoju per metus, ar tikrai reikia viso universiteto jiem paruosti? Kodel to negali atlikti 1 fakultetas prijungtas prie kurio nors stipraus universiteto (kad ir VU)?

Lietuvai reikia ne 100 mokytojų. Dabar didžioji pedagogų dalis jau yra pagyvenę žmonės, jaunimo palyginti nedaug ir už 10 ar 15 metų bus jau ir mokytojų trūkumas, nepaisant to, kad vaikų mažėja. Ypač prasta situacija bus rajonuose, nes rajonai ir dabar praktiškai veža ant vyresnio amžiaus pedagogų, o po 10-15 metų jie išeis į pensiją. Jaunimą pritraukti į rajonus nepavyksta. Tiesiog net ir nepritraukinėja, tik imituoja. Be to, turint omenyje demografinę padėtį, tai ir perspektyvos jaunimui rajone labai miglotos ir reikia rimtų bonusų, kad jaunimas ten važiuotų. Nes darbą šiandien, gal už 5 metų turėsi, o jei vėl ateis mokyklų uždarymo vajus, darbo gali ir nebelikti. Valstybė jauniems mokytojams duoti butus nemokamai rajone. Kaip minimum. Ir neatimti net jei mokyklos bus uždarytos ir mokytojai atleisti. Jei savo noru mes mokytojavimą, tada butą valstybė turėtų atsiimti.

[andyour]

Vaikų katastrofiškai mažėja ir mokyklos uždaromos. Todėl ir pedagoginis tapo kraštiniu. Bet jei valsybėje būtų tie, kurie rūpinasi realiai valstybės ateitimi, tai nei vaikų katastrofiškai mažėtų, nei pedagoginio reikėtų uždaryti. Buvo galima seniausiai jį sujungti su Vilniaus universitetu, atkratyti visokius nereikalingus dalykus, kaip kad vadybininkų ir pan. rengimą pedagoginiame, ir palikti grynai pedagogines studijas ta apimtimi, kuri reikalinga valstybei.
Bendrai paėmus tai aplamai dauguma baigusių aukštąsias nedirba pagal specialybes. Va ką pirmiausiai reikėjo raukti, tai visokių vadybininkų ir ekonomistų bei teisininkų štampavimą. vadybininkus turėtų rengti kolegijos, o ekonomistų ir teisininkų reikia jei ne du kartus, tai gal ir 3-5 kartus mažiau. Vis tiek dauguma nedirba pagal specialybę, o vadybininkams pakaktų ir kolegijos, kaip jau minėjau.

Universitetai šiaip turėtų sekti darbo rinką. Žinoma, negali nuspėti kokių specialistų reikės po 20 metų. Dabar baigę studijas ir dirbantys nepagal specialybę gal sugalvos po 20 metų dirbti pagal specialybę.

[Al1]

Kas verte VPU priimti visus kurie stojo? Niekas kitas, tik VPU nusprende kad vietoj to, jog mazintu (beverciu!!!) studiju programu skaiciu, jie geriau priims daugiau studentu, susurinks daugiau krepseliu ir toliau gvardija senu destytoju virs savo sultyse.

O kaip buvo ir yra finansuojamas aukštasis mokslas: kažkiek tai duoda valstybė, kas liko - užsidirbkit patys. Taip kad kalta valstybė su savo politika (įskaitant ir krepšelių sistemą, kuri, beje tokia pat kenksminga ir vidurinio išsilavinimo srityje, nes mokyklos suinteresuotos laikyti tinginius ir lodarius), o ne universitetas.

[Al1]

Universitetai šiaip turėtų sekti darbo rinką. Žinoma, negali nuspėti kokių specialistų reikės po 20 metų. Dabar baigę studijas ir dirbantys nepagal specialybę gal sugalvos po 20 metų dirbti pagal specialybę.

Lietuva iš viso per maža, kad galėtų sekti, o pokyčiai tokie, kad jau po 5 metų tavo specialybė gali būti nereikalinga. Tik didelei valstybei tinka tokia liberastinė laisvo rinkos sistema. Mažos valstybės turi planuoti toli į ateitį ir vykdyti nuoseklią valstybės kuruojama ir deramai palaikoma politiką, o ne žaisti laisvą rinką.

[andyour]

Ypač prasta situacija bus rajonuose, nes rajonai ir dabar praktiškai veža ant vyresnio amžiaus pedagogų, o po 10-15 metų jie išeis į pensiją. Jaunimą pritraukti į rajonus nepavyksta. Tiesiog net ir nepritraukinėja, tik imituoja. Be to, turint omenyje demografinę padėtį, tai ir perspektyvos jaunimui rajone labai miglotos ir reikia rimtų bonusų, kad jaunimas ten važiuotų. Nes darbą šiandien, gal už 5 metų turėsi, o jei vėl ateis mokyklų uždarymo vajus, darbo gali ir nebelikti. Valstybė jauniems mokytojams duoti butus nemokamai rajone. Kaip minimum. Ir neatimti net jei mokyklos bus uždarytos ir mokytojai atleisti. Jei savo noru mes mokytojavimą, tada butą valstybė turėtų atsiimti.

O ar bebus ką mokyti provincijoje? Faktas, kad į provinciją be gero atlyginimo ir suteikto buto, nelabai kas norės vykti dirbti. Net jei patys nusipirktų butą nykstančioje provincijoje, tai yra rizika sudeginti pinigus, paliekant turtą likimo valiai su užkaltais langais.