Švietimas Lietuvoje

[Sula]

Kaip politikai žiūrėdami į šitą grafiką gali teigti, kad tikrai nereikia naikinti dalies universitetų, mokyklų, kolegijų, užtenka tik sujungti.

Todėl, kad nemaža dalis politikų ir valdininkų glaudžiai susiję su visa išpūsta sistema. Prisiminkim, kas yra Seimo pirmininkas, taip pat kas Švietimo komiteto pirmininkas ir pan.

[senasnamas]

Kai kurių universtitetų vadukai (administracija) naudodamiesi universitetų autonomija yra įgiję gana daug galių (panašiai kaip ligoninių vadovai) ir rūpinasi tik savo gerove. Todėl biurokratinis-administracinis aparatas yra didelis, neblogai gyvena ir priešinasi bet kokiems pokyčiams, o mokslo darbuotojai yra nustekenti.

[R.D.]

Rezultatai po stojimų:

Studentų nesurinko 60 studijų programų
https://www.delfi.lt/projektai/studi....d?id=78661411

Trys aukštosios mokyklos atbaidė stojančiuosius: kokių studijų jie nesirinko?
https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ko-233-1006416

Papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu Klaipėdos universitetas (KU), Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) ir Marijampolės kolegija (MK) nebekvies rinktis 20 studijų programų. Šias ugdymo įstaigas, kaip sulaukusias mažiausiai stojančiųjų dėmesio, trečiadienį spaudos konferencijos metu išskyrė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Įdomus rezultatas, kad KU šias programas nesurinko žmonių:

biologijos (iš 10 reikiamų studentų minimaliai grupei surinkti stojo 9); ekonomikos (iš 15 reikiamų stojo 8); logistikos (iš 15 stojo 8); socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos (iš 15 stojo 6); visuomenės sveikatos (iš 10 stojo 5); chemijos inžinerijos (iš 10 stojo 4); medijų filosofijos ir kultūrinės industrijos (iš 15 stojo 4).

Nepaisant tų, kur madingi žodžiai, keista, kad slopsta toji banga, kai stodavo į ekonomiką, biologiją, chemijos inžinerija (kodėl nestoja?).

Marijampolės kolegija visai nesudomino šitom programom:

automobilių techninis eksploatavimas; viešasis maitinimas; žemės ūkio technologija; pardavimų valdymas; sveikatingumo ir grožio verslas; verslo valdymas; įmonių ir įstaigų administravimas.

[J.U.]

Viso to šaknys yra vidurinio mokslo lygyje. Lietuvai norint tvirtai atsistoti ant kojų reikia ne vaizduoti kad kažko ten mokoma, bet labai kelti tiksliųjų mokslų lygį mokyklose, nekalbant jau apie universitetus. Čia yra ateitis.

[senasnamas]

Gabesni (ir turtingesni) turbūt net nemato prasmės studijuoti rimtų specialybių Lietuvoje, kur universitetai po liberalių reformų labiau orientuojasi ne į kokybę, o į kiekybę. Lietuva pirmauja Europoje pagal bent bakalauro laipsnį turinčių skaičių (trečdalis visuomenės). Tai rodo ne kad lietuviai ypač protingi, o kad aukštasis mokslas yra lengvai prieinamas (įstojimo ir mokymosi lengvumo prasme). Eilinių gebėjimų abiturientas nori aukštojo mokslo diplomo? Universitetai pasirengę tą poreikį patenkinti. Studentas gauna diplomą, universitetas gauna pinigų ir visi laimingi. Gabių abiturientų, kuriems pirmiausia reikia ne diplomo, o žinių, nėra labai daug, tai kam su jais terliotis? Nepelninga.

[andyour]

Gabesni (ir turtingesni) turbūt net nemato prasmės studijuoti rimtų specialybių Lietuvoje, kur universitetai po liberalių reformų labiau orientuojasi ne į kokybę, o į kiekybę. Lietuva pirmauja Europoje pagal bent bakalauro laipsnį turinčių skaičių (trečdalis visuomenės). Tai rodo ne kad lietuviai ypač protingi, o kad aukštasis mokslas yra lengvai prieinamas (įstojimo ir mokymosi lengvumo prasme). Eilinių gebėjimų abiturientas nori aukštojo mokslo diplomo? Universitetai pasirengę tą poreikį patenkinti. Studentas gauna diplomą, universitetas gauna pinigų ir visi laimingi. Gabių abiturientų, kuriems pirmiausia reikia ne diplomo, o žinių, nėra labai daug, tai kam su jais terliotis? Nepelninga.

Užsienyje tas pats, tai nėra išskirtingai Lietuvos problema. O kam tau VU ekonomikos diplomas dirbti vadybininku, kur reikia derinti elementarius dalykus ir vairuoti automobilį? Darbdaviai patys pageidauja elementariose pareigose aukštojo.

[senasnamas]

Apie švietimą, bet tinka ir kitoms sritims

Romas Lazutka. Grietinėlės graibymas arba Landsbergių verslo modelio nonsensas

Ar iš to seka, kad privatūs darželiai ar mokyklos – blogis? Ar tai reiškia, kad valstybei nedera partnerystė su privačiu sektoriumi? Anaiptol. Tik visa tai turi būti iš tikrųjų racionalu ir teisinga, o ne tik taip atrodyti. Privačios mokyklos gali būti šalia valstybinės mokyklų sistemos, gerbiant verslo ir klientų teisę. Tačiau nedera verslo subsidijuoti mokesčių mokėtojų pinigais. ES subsidijos verslui griežtai draudžiamos ir tik stebėtis tenka, kodėl tai neįdomu Konkurencijos tarnybai.

Lietuvoje geriausios mokyklos atsirenka geriausius, gabiausius, tėvų prižiūrėtus ir pinigais apkamšytus vaikus, o skurdi valstybė tai dar ir prifinansuoja papildomai.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=78963385

[Lettered]

Apie švietimą, bet tinka ir kitoms sritims

Romas Lazutka. Grietinėlės graibymas arba Landsbergių verslo modelio nonsensas

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=78963385

Geras pastebėjimas dėl subsidijų automobilių vairuotojams, kurie nesinaudoja VT. Šiaip tikrai absurdiška subsidijuoti privačias mokyklas ir darželius, kai valstybinės skursta ir neturi normalių pedagogų.

[R.D.]

Geras pastebėjimas dėl subsidijų automobilių vairuotojams, kurie nesinaudoja VT. Šiaip tikrai absurdiška subsidijuoti privačias mokyklas ir darželius, kai valstybinės skursta ir neturi normalių pedagogų.

tai net sunku absurdu pavadinti. Tie, kas bent kažkiek su švietimu susiję ir žino, kaip yra daroma kitose šalyse, negali atsistebėti, kodėl tai daroma Lietuvoje, ypač sostinėje, kur visi mato, visi žino... Be to, dar iki neseno laiko pačiam "Vaikystės sode" algos buvo lygiai tokios pačios kaip valstybinėse ir tik dabar, kai kilo šaršalas (Maldeikienė kažkada apie tai sakė, dabar Malinauskas), tai pakėlė.

[SoulMulticast]

Šiek tiek skaičių:

Pirmoku skaicius 2018 m:
EE: 15 000
LV: 18 443
LT: 29 500

Is viso mokiniu:
EE: 150 800
LV: 216 444
LT: 323 600

Mokiniu is 1000 gyventoju:
EE: 116
LV: 112
LT: 115
Palyginimui:
RU: 100
DE: 160

Mokiniu skaiciaus pokytis nuo 2008 iki 2018:
EE: 147 500 -> 150 800 = +3 000
LV: 251 000 -> 216 444 = -35 000
LT: 486 000 -> 323 600 = -162 000

Mokyklu:
EE: 533
LV: 676
LT: 1115
Vidutiniskai 10 000 gyventoju atitenka 4 mokyklos
Palyginimui: Rusijoje 3, Vokietijoje 6

Svietimo kokybes reitingas. Karta per 3 metus OECD pagal PISA testa (3 dalys - matematines, gamtos bei humanitarines zinios) analizuoja tarptautini mokyklinio ugdymo reitinga.
(pagal 2015 metu duomenis)

Matematines zinios:
EE: 9 vieta pasaulyje
LV: 34
LT: 36
Palyginimui
RU: 23
DE: 16

Humanitarines zinios:
EE: 6
LV: 29
LT: 39
Palyginimui
RU: 26
DE: 11

Gamtos mokslai:
EE: 3 vieta pasaulyje
LV: 31
LT: 36
Palyginimui
RU: 32
DE: 16

Source

Isvadas pasidarykite patys...

[Eikantas X]

Isvadas pasidarykite patys...

Pasidarėm. Viena iš išvadų yra, kad kažkaip liūdnai ironiška, kad žmogus postina apie Lietuvos švietimo padėtį, ir nesugeba parašyt su reikiamom raidėm...

„Paskutiniu metu tarp jaunimo matosi tendencija, jog rašant numetinėjamos lietuviškos raidės ž, š. Estijoje aš neatsimenu, kada gavau SMS arba elektroninį laišką be estiškų raidžių. Jie į tai žiūri pagarbiai, atsakingai.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/emig....d?id=67990544

[SoulMulticast]

Pasidarėm. Viena iš išvadų yra, kad kažkaip liūdnai ironiška, kad žmogus postina apie Lietuvos švietimo padėtį, ir nesugeba parašyt su reikiamom raidėm...

Laukiau sito komentaro

[SoulMulticast]

Mokytojų algos per mažos, būtų didesnės - būtų geresni ir pasiekimai...
https://lt.wiktionary.org/wiki/sarkazmas

nepriskirciau to prie sarkazmo. As manau nera normalu kad zmogus dirbantis mokyklos mokytoju turi balansuot ant isgyvenimo ribos. Jei atmesim pensijinio amziaus mokytoju armija, naturalu kad kai mokyti vaikus eina naujai iskepti mokytojai - buve atsilikeliai, jie nieko gero negali ismokyti vaiku. Zmogus turintis adekvatu pasaulio suvokima neis dirbti mokytoju uz 500-600 euru i rankas. Na reikia arba buti fanatiku, kokiu aciu dievui tikrai yra, bet nedaug. Arba jei stojant i universiteta abiturientas zino kad jo algos lubos bus tokios, tai jis tikrai arba stos i kita specialybe arba emigruos. Klaseje tarkim 30 mokiniu ir juos moko asmenys, kurie yra visiski vidutinybes, kuriems nera konkurencijos, nes ju vietu niekas nenori uzimt. Jais vadovauja tokie patys vidutinybes, tik prasedeje ilgiau kedese. Jie galvoja kad daro paslauga cia besiterliojant su tais vaikais uz grasius. Ko sita sistema gali ismokyti?
Mes gyvenam kapitalistiniame pasaulyje, dabar vidutine alga vln yra apie 900 i rankas. Mokytojai turi gauti daugiau, turi buti konkursai uzimti ju vietas, jie turi noreti tobuleti, kad tas vietas islaikyti. Tuomet jiems kazkiek prades rupet ir mokiniu zinios, kaip ju darbo ivertinimas.
Tai toli grazu ne viskas bet viena is sudedamuju, Estai tai seniai suprato.

[mantasm]

Ir dar nemažai mokytojų laisvu laiku vietoj poilsio ir saviugdos chaltūrina. Arba dirba dvigubu krūviu. Universitetuose ta pati padėtis.

Ant smūgio padvigubinti mokytojų algas ir ateičiai indeksuoti su vidutiniu atlyginimu turbūt būtų ne tik patikimiausias, bet ir pigiausias būdas pakelti švietimo kokybę. Ir mažinant emigraciją. Mokykla visgi yra pirmas kiekvieno žmogaus susidūrimas su valstybe. Mokytojas yra valstybės atstovas. Kokį vaizdą apie valstybę susidaro vaikas, kai mato pervargusį žmogų, kuris iš savo algos vos gali padoriai apsirengti? Tai tikrai ne paskutinėj vietoj, kodėl didelė dalis mokinių dar mokyklos suole planuoja krautis lagaminus.

[Lettered]

Ant smūgio padvigubinti mokytojų algas ir ateičiai indeksuoti su vidutiniu atlyginimu turbūt būtų ne tik patikimiausias, bet ir pigiausias būdas pakelti švietimo kokybę.

Norint mokytojų atlyginimus indeksuoti su vidutiniu atlyginimu, pirmiausia reiktų indeksuoti valstybės biudžetą, pvz. kad jis visada bus ne mažiau 50% BVP. Ar dabar siūlote mokytojams atlyginimus padidinti sumažinant juos medikams, gaisrininkams, kareiviams, bibliotekininkams ir t.t.?

[mantasm]

Norint mokytojų atlyginimus indeksuoti su vidutiniu atlyginimu, pirmiausia reiktų indeksuoti valstybės biudžetą, pvz. kad jis visada bus ne mažiau 50% BVP. Ar dabar siūlote mokytojams atlyginimus padidinti sumažinant juos medikams, gaisrininkams, kareiviams, bibliotekininkams ir t.t.?

Taip, mokytojų atlyginimai turėtų būti prioritetas.

[Lettered]

Taip, mokytojų atlyginimai turėtų būti prioritetas.

Bet gal pirma reiktų sutvarkyti valstybės biudžetą? Nemanau, kad atimti iš kitų sektorių finansavimą yra išeitis, juolab skursta daug kas, ne tik mokytojai.

[mantasm]

Bet gal pirma reiktų sutvarkyti valstybės biudžetą? Nemanau, kad atimti iš kitų sektorių finansavimą yra išeitis, juolab skursta daug kas, ne tik mokytojai.

Nemanau, kad įmanoma "sutvarkyti biudžetą". Kadanors vistiek kas nors bus nepatenkintas. Esmė yra kokie prioritetai. Taip, skursta daug kas. Mokytojus siūlau traukti pirmus. Nematau prasmės bet kokiose kitose švietimo reformose, kol mokytojų atlyginimai bus juokingo dydžio kaip dabar.

[Lettered]

Nemanau, kad įmanoma "sutvarkyti biudžetą". Kadanors vistiek kas nors bus nepatenkintas. Esmė yra kokie prioritetai. Taip, skursta daug kas. Mokytojus siūlau traukti pirmus. Nematau prasmės bet kokiose kitose švietimo reformose, kol mokytojų atlyginimai bus juokingo dydžio kaip dabar.

Dabar biudžetas vienas mažiausių tarp visų ES šalių, jei išlaidos nuo BVP pasiektų vakarų Europos šalių lygį, tada pinigų tikrai užtektų, bent tiek, kad mokytojams būtų galima mokėti didesnius atlyginimus nei vidutiniai kituose sektoriuose ir jiems nereiktų išeiti dirbti kokiais nors sandėlininkais ar pardavėjais. Dabar net nėra iš kur tuos pinigus paimti, daug viešojo sektoriaus, kultūros darbuotojų iš vis dirba už minimumą. Va estai kažkaip susitvarkė, BVP panašus į Lietuvos, bet mokytojai vidutiniškai uždirbs 1500 Eur, aišku, ne visiems tiek užteks, bet vis tiek yra skirtumas tarp 600 ir 1500. Ir tai nėra padaryta kitų sektorių sąskaita, medikai uždirba irgi gerokai daugiau, finansavimas kariuomenei dar didesnis ir t.t.

https://www.15min.lt/verslas/naujien...ru-662-1022700

[senasnamas]

Esmė ne pinigų kiekis, o jų panaudojimas. Lietuvos ir Estijos BVP per capita rodikliai juk praktiškai vienodi. Tai vadinasi estai kažką daro kelis kartus geriau: mokesčių surinkimas/lėšų paskirstymas/viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir pan. Įtariu, kad ne tik Estijos mokytojai geriau gyvena, bet ir bibliotekininkai, gaisrininkai bei policininkai.