Švietimas Lietuvoje

[Ametistas]

Cambridge ir Oxford universitetai niekada Lietuvoje filialu neisteigs... prastesni galbut.

Be Kembridžo ir Oxfordo yra ir kitų gerų universitetų, nereikėtų apsiriboti tik geriausiais.

[DeSadas]

Be Kembridžo ir Oxfordo yra ir kitų gerų universitetų, nereikėtų apsiriboti tik geriausiais.

Taip Open university arba East anglia .

[r08n]

Oho...

G.Steponavičius Lietuvoje laukia britų universitetų filialų
http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=54223903

B. Burgio teigimu, užsienio universitetams reikia pasiūlyti geras verslo sąlygas – pavyzdžiui, atiduoti gerą pastatą miesto centre.

Kaip tik tai, ko trūksta LT švietimo sistemai -- gerų pastatų miesto centre. Kokia minties gelmė -- viename sakinyje visas LT aukštojo mokslo analizAS.

Gimnazijos direktorius sako, kad gerų studentų ir dėstytojų turime,

...trūksta tik gero pastato miesto centre?

be to, dėstytojų gali atvažiuoti ir iš užsienio.

Kas trukdo dėstytojams jau dabar atvažiuoti iš užsienio? (kiek žinau, kiekviename save gerbiančiame LT univere yra bent kažkiek dėstytojų iš užsienio). Kas trukdo LT dėstytojams dėstyti užsienio univeruose, kad būtų rotacija?
Šiaip visa šita "idėja" atrodo, lyg būtų surašyta kokiais 1989-aisiais.

[D.P]

Šiuo metu turime tik ISM, turintį padalinius Vilniuje ir Kaune (Norvegijos Vadybos institutas yra steigėjas) bei Baltic Managment Institute, kaip žinomų Europos ekonomikos, verslo ir vadybos universitetų konglomeratas, t.y., tų mokyklų konsorciumas, tačiau pastarasis, nors ir gerai akredituotas ir kurį sudaro iš esmės užsienio dėstytojai, bet yra orientuotas į emba executive education formą ir programą. Tik baigę mokyklas studentai ten nepriimami, reikia vadovaujančio darbo patirties. kiek žinau, jo patalpos - "Europoje".

---

Turint VGTU ir KTU, laisvai galima kooperuotis su pavyzdžiui Masačiusetso Technologijos Institutu. Be to, Rygoje esantis švedų padalinys, atrodo, yra žymiai patrauklesnis ir galbūt kokybiskesnis, tad tikrai yra įdomu, ar bus steigiama kas nors, ir kokie vardai ateis. Jeigu neklystu, Dubajuje irgi britai steigė padalinius, tad nieko keisto.

[tivoli]

Turint VGTU ir KTU, laisvai galima kooperuotis su pavyzdžiui Masačiusetso Technologijos Institutu. Be to, Rygoje esantis švedų padalinys, atrodo, yra žymiai patrauklesnis ir galbūt kokybiskesnis, tad tikrai yra įdomu, ar bus steigiama kas nors, ir kokie vardai ateis. Jeigu neklystu, Dubajuje irgi britai steigė padalinius, tad nieko keisto.

Na nei MIT, nei koks Caltech, ar ETH Zurich, nei tikriausiai TU Munich nesteigs čia filialo, kai paskutinės tendencijos rodo, jog tokie filialai kuriasi labiau BRIC (ypač 'C' for China). Ne tas kalibras Lietuva. Manau, užtektų ir gana stipraus Texas Tech, TU Delft ar skandinavišką KTH, kurie yra labiau 'applied' nei fundamentalaus mokslo centras, jei jau Lietuva save pozicionuoja kaip sėkminga šalis 'aptarnaujančiame' taikomojo pobūdžio servise. Va čia ir KTU ir VGTU potencialas yra, kuomet fundamentalieji mokslai nesudaro kritinės masės ir svorio viso universiteto mastu. Būtent dauguma Vokietijos universitetų (be kelių išimčių kaip TU Munich) ir yra taikomojo mokslo pobūdžio, kas manau vokiečių tokiai 'mittelstand' garantuoja, jog sava išsilavinus 'populiacija' tampa paklausia preke darbo rinkoj dėl tokių universitetų.
Svajonės gerai - bet truputi reikia ir realiau į tai žiūrėti, kuomet artima vizija tikrai netaps nei Oxbridge ar MIT filialai.

[John]

Kaip tik tai, ko trūksta LT švietimo sistemai -- gerų pastatų miesto centre. Kokia minties gelmė -- viename sakinyje visas LT aukštojo mokslo analizAS.



...trūksta tik gero pastato miesto centre?



Kas trukdo dėstytojams jau dabar atvažiuoti iš užsienio? (kiek žinau, kiekviename save gerbiančiame LT univere yra bent kažkiek dėstytojų iš užsienio). Kas trukdo LT dėstytojams dėstyti užsienio univeruose, kad būtų rotacija?
Šiaip visa šita "idėja" atrodo, lyg būtų surašyta kokiais 1989-aisiais.

Na va, prasideda

O kas trukto pasistatyti mums kosmodromą ir skraidyti į Mėnulį? Arba kas trukdo vietoj Guggenheimo arba kokios nors kitos žymios galerijos pasistatyti dar geresnę galeriją Vilijampolėje ir susikviesti visų geriausių galerijų ir autorių parodas? Kaip viename populiariame video buvo pasakyta "that's not how the world works".

[r08n]

O kas trukto pasistatyti mums kosmodromą ir skraidyti į Mėnulį? Arba kas trukdo vietoj Guggenheimo arba kokios nors kitos žymios galerijos pasistatyti dar geresnę galeriją Vilijampolėje ir susikviesti visų geriausių galerijų ir autorių parodas?

Tikriausiai, tai, kad niekam tokie dalykai nerūpi, o rūpi tik asmeninė pakazūcha su baisiais buzzwordais (Guggenheim... Cambridge... Auropos kul'tūros sostapilis...). Ar teko matyti originalų pasiūlymą dėl filialo?

Kembridžo universitetas Kaune? Seniai laikas!

Su tokiu versTlo planu siūlyčiau atidaryti McDonald's filialą studentyne: analizo lygis panašus, o ROI didesnis.

[John]

Tikriausiai, tai, kad niekam tokie dalykai nerūpi, o rūpi tik asmeninė pakazūcha su baisiais buzzwordais (Guggenheim... Cambridge... Auropos kul'tūros sostapilis...). Ar teko matyti originalų pasiūlymą dėl filialo?

Kembridžo universitetas Kaune? Seniai laikas!

Su tokiu versTlo planu siūlyčiau atidaryti McDonald's filialą studentyne: analizo lygis panašus, o ROI didesnis.

Jei bus reali iniciatyva, bus ir pasiūlymų. Guggenheimo pasiūlymas buvo, bet runkelynui tai netiko. Esmė ta, kad tai gali būti realiai įgyvendinta ir tai duotų naudos.

[Silber418]

Esmė ta, kad tai gali būti realiai įgyvendinta ir tai duotų naudos.

Ar tikrai tai dar gali būti įgyvendinta?

[Al1]

Oho...

G.Steponavičius Lietuvoje laukia britų universitetų filialų
http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=54223903

Startas duotas. Įvairaus plauko prafiesariai ir akadiemykai netrukus ims atsikosėdami ir su purslais lieti visokių spalvų putas, aiškindami, koks siaubingai ir nesuvokiamai blogas sprendimas tai būtų.

Va tokios konkurencijos tikrai reiktų pačioje Lietuvoje. Greit paaiškėtų, kas yra kas, bei kas yra verti universiteto vardo, o kas nelabai.

Niekas nepaaiškės. Nes užsienio univerkės čia ateina daryti biznio - įsisavinti valstybės skiriamų pinigų, kuriuos, pagal KT išaiškinimą, valstybė turės skirti ir užsienio aukštųjų filialams. Bei susirinkti babkes iš studentų. Dėstys tai vietiniai. Žinoma, atvyks ir dėstytojų iš užsienio, bet jų bus nedaug. Elementaru - iš mokslo verslą darantys universitetai neturės tam lėšų, nes gyvens iš valdiškų krepšelių ir studijų įmokų, kurios nebus didesnė nei Lietuvos universitetuose.
Mokslo tyrimų praktiškai nebus, nes daug didesni pinigai sukasi studijų srityje, be to filialai neturi jokios infrastruktūros moksliniams tyrimams, o jai sukurti reikia didelių investicijų.

Bet kokiu atveju, filialas, lyginant su motininiu universitetu nebus tokio paties lygio ir studijos neprilygs studijoms motininiame universitete.

[Al1]

Na va, prasideda

O kas trukto pasistatyti mums kosmodromą ir skraidyti į Mėnulį? Arba kas trukdo vietoj Guggenheimo arba kokios nors kitos žymios galerijos pasistatyti dar geresnę galeriją Vilijampolėje ir susikviesti visų geriausių galerijų ir autorių parodas? Kaip viename populiariame video buvo pasakyta "that's not how the world works".

Netrūksta tų patalpų. Bet kai mokslo idėjų nėra, tai geriau kai kam gal užsiimti statybomis... Otkatai juk bus.

[Lettered]

R.Dargis: už aukštą jaunimo nedarbą atsakinga švietimo sistema

[senasnamas]

Jeigu, pačių universitetų vertinimu, 67 proc. studijas baigusių žmonių eina persikvalifikuoti, tai rodo, kad kažkas su mūsų visa švietimo sistema negerai. Jeigu 90 proc. baigusiųjų mokyklas stoja į aukštąsias mokyklas, aišku, kad kažkas irgi yra negerai. Ko tikrai daug stokojame, tai profesinių specialistų, kurie galėtų kokybiškai atlikti darbą.

Nuo čia ir reikėtų pradėti reformas, o ne žaisti su kažkokiais studento krepšeliais. Tas specialybes, kurių specialistų rinkoje nereikia, padaryti vien mokamas ir gerokai sumažinti priėmimą, o reikalingų specialistų ruošimą skatinti: valstybės finansuojamos studijų programos, kokios nors privilegijos studentams ir t. t. Nes jaunam žmogui nėra taip paprasta iš karto sėkmingai pasirinkti specialybę ir įvertinti, kas bus po 5 arba 10 metų - veikia tėvų norai, mados, draugų įtaka, o savos patirties dar nėra.

[Silber418]

Iš tiesų, renkantis profilį, dar būnant jaunuliu mokykloje, yra gana sudėtinga spėti, ką būtent norima studijuoti. Nežinau, ar dar egzistuoja tokia sistema, tačiau profiliavimas tikrai kelia daug streso, o galiausiai studijuojama tai, kas patinka arba 'kaip aplinkybės susiklosto'.

[Lettered]

Iš tiesų, renkantis profilį, dar būnant jaunuliu mokykloje, yra gana sudėtinga spėti, ką būtent norima studijuoti. Nežinau, ar dar egzistuoja tokia sistema, tačiau profiliavimas tikrai kelia daug streso, o galiausiai studijuojama tai, kas patinka arba 'kaip aplinkybės susiklosto'.

Beto ir ekonominė situacija gali gana radikaliai pasikeisti per tuos 6-7 metus, kokių specialistų tuo metu reikia, gali vėliau nebereikėti.

[Wycka]

Beto ir ekonominė situacija gali gana radikaliai pasikeisti per tuos 6-7 metus, kokių specialistų tuo metu reikia, gali vėliau nebereikėti.

Šis argumentas tinka tik kalbant apie vidutinio ir žemo lygio (pagal paruošimą) specialistus. Itin geras, kone išskirtinis specialistas, kad ir ką jis bebūtų baigęs, visada ras savo nišą. Todėl ir reikėtų skatinti studijuoti būtent tai, kas jaunam žmogui yra itin prie širdies, kad tos studijos (o vėliau ir darbas pagal specialybę) jam būtų ne tik darbas, bet ir kartu hobis bei malonumas. Kai žmogus dirba daugiau nei dėl pinigų, jis visur ir visada yra laukiamas. Tai pats matau savo aplinkoje. Patys pagalvokite — ar kada nors buvo / yra / bus perteklius itin gabių ir darbščių teisininkų, vadybininkų, mokytojų, žurnalistų, technologų, inžinierių, architektų ir kitų specialistų?
Tame ir mūsų krašto problema, kad iki šiol ne tik nesulaikėme, bet netgi netiesiogiai ir skatinome studijuoti 'pagal madas'. Rezultatą ir be mano įžvalgų patys matote...

[Lettered]

Šis argumentas tinka tik kalbant apie vidutinio ir žemo lygio (pagal paruošimą) specialistus. Itin geras, kone išskirtinis specialistas, kad ir ką jis bebūtų baigęs, visada ras savo nišą. Todėl ir reikėtų skatinti studijuoti būtent tai, kas jaunam žmogui yra itin prie širdies, kad tos studijos (o vėliau ir darbas pagal specialybę) jam būtų ne tik darbas, bet ir kartu hobis bei malonumas. Kai žmogus dirba daugiau nei dėl pinigų, jis visur ir visada yra laukiamas. Tai pats matau savo aplinkoje. Patys pagalvokite — ar kada nors buvo / yra / bus perteklius itin gabių ir darbščių teisininkų, vadybininkų, mokytojų, žurnalistų, technologų, inžinierių, architektų ir kitų specialistų?

Geriausi visada ras darbą, bet kas iš to, jei 5-10% yra tame tarpe, o kiti veikia visai ką kitą ar iš vis emigruoja, nes tiesiog daugiau nei 10% įdarbinti rinkoje nėra poreikio, kad ir kokie geri jie būtų? Dargis labai teisingai viską pasakė. Su žemesnės specializacijos specialitais yra kaip tik priešingai, todėl ir samdom vairuotojus, statybininkus iš Baltarusijos, Kinijos.
Beje, dirbti, tai kas nepatinka, nereiktų bijoti, 95% žmonių tokį darbą dirba, nepatenka į šį tarpą nebent kokie menininkai.

[JlL]

Ivertinus tai kad didzioji dalis stojanciu isvis nezino ko jie nori is gyvenimo o geriausia profesija jiems atrodo kazkas pan i "noriu daug pinigu- darbo nesiulyti" tai ir atrast kas jaunam zmogui yra prie sirdies yra gana sudetinga. O tam kam tikrai prie sirdies tai mados ir kt mazai itakos daro, taigi tas skatinimas labai sudetingas per sia prizme pasidaro

[Ametistas]

Ivertinus tai kad didzioji dalis stojanciu isvis nezino ko jie nori is gyvenimo o geriausia profesija jiems atrodo kazkas pan i "noriu daug pinigu- darbo nesiulyti" tai ir atrast kas jaunam zmogui yra prie sirdies yra gana sudetinga. O tam kam tikrai prie sirdies tai mados ir kt mazai itakos daro, taigi tas skatinimas labai sudetingas per sia prizme pasidaro

Mokyklose prie š renkantis profilius, mokiniai gali konsultuotis su karjeros patarėjais - tai būna socialinis darbuotojas arba psichologas (žiūrint kuris turi kvalifikaciją). Taip pat Darbo birža jaunimui organizuoja seminarus apie darbo rinką, universitetų mugėse irgi daug galima sužinoti, internete apstu karjeros planavimo testų, kurie padeda suprasti, kokios profesijos žmogui labiausiai tiktų. Taigi būtų save atrasti yra daug, tik ne visi jais naudojasi. Man kiek juokinga, kai 12 klasių baigęs žmonės net neįsivaizduoja ko nori, bet vis tiek stoja bet kur - tai tegul pailsi metus kitus, kaip JAV ar Vakarų Europoje įprasta, ir supras. Arba imasi mano minėtų priemonių ir save atranda... Yra ir 30-mečių, kurie nežino ko nori iš gyvenimo, ypač vyrų, nes pastariesiems vėjavaikiškumas būdingesnis.

[bebop]