Vilnius - ne visa Lietuva

[Svecias]

Taip, Didžiasalį paminėjau kaip atsilikusią ir degradavusią vietą, iliustruodamas, kas gali atsitikti ir kitoms vietoms, jei vyks nesveika visa ko koncentracija Vilniuje. Šiaip, manau, vertėtų šioje temoje atskirti lygintinus dalykus, t.y. Vilnių ir kitus (gal tik universitetinius) miestus, nes lyginimas Vilnius vs. kaimai yra tikrai beprasmis ir iracionalus. Žinoma, miesteliai ambicingam žmogui negali ir negalės suteikti ateities perspektyvų, kad ir kaip jie mieli būtų.

Kokia padėtis yra Didžiasalyje tai nekalta nei Utena, nei Zarasai ar Ignalina. Iš esmės nekaltas ir Vilnius kaip miestas ir kaip sostinė, kurioje yra įsikūrusios visos pagrindinės šalies valdžios institucijos. Paprasčiausiai Lietuvoje ir pačiame miestelyje susiklostė nepalanki tam miesteliui ekonominė - socialinė situacija, kuri leido iš kitų didžiųjų šalies miestų suvežti asocialius asmenis į Didžiasalį. Tai žinoma šio miesto nepapuošė ir šiandien tikrai nepadeda jam atsistoti ant kojų. Dėl šios padėties galima kaltinti vyriausybę, gal apskrities valdžią, bet ne atskirus miestus ar Vilnių. Į Didžiasalį nusigyvenusius asmenis vežė ne tik iš Vilniaus . Vieno miesto ar kelių miestų intensyvesnis vystymasis yra neišvengiamas dalykas. Niekaip nepadarysi, kad visi regionai, miestai tolygiai vystytųsi, tai galima bandyti daryti tik totalitarinėje valstybėje ir tik stabdant sparčiau besivystančius ir leidžiant miegantiems ar todėl, kad išsirinko nevykusią valdžią, atsilikusiems regionams prisivyti kitus, galinčius sparčiau augti regionus. Tokiu būdų visa šalis tragiškai atsiliktų nuo kaimyninių šalių, kurios nežaistų komunistinių lygiavos žaidimų, o leistų savo miestams, regionams laisvai augti, vystytis.

[Edd]

@Metropolis: Pilnai sutinku, kad tuo centru galėtų tapti "dipolis" ir iš jo būtų galima išspausti naudą Lietuvai žymiai greičiau, nei tarkim "užauginus" vieną miestą. Tačiau kolkas ta linkme nelabai kas vyksta ir visi kažkaip nerimtai į tai žiūri.

[Sula]

Kokia padėtis yra Didžiasalyje tai nekalta nei Utena, nei Zarasai ar Ignalina. Iš esmės nekaltas ir Vilnius kaip miestas ir kaip sostinė, kurioje yra įsikūrusios visos pagrindinės šalies valdžios institucijos. Paprasčiausiai Lietuvoje ir pačiame miestelyje susiklostė nepalanki tam miesteliui ekonominė - socialinė situacija, kuri leido iš kitų didžiųjų šalies miestų suvežti asocialius asmenis į Didžiasalį. Tai žinoma šio miesto nepapuošė ir šiandien tikrai nepadeda jam atsistoti ant kojų.

Pats Didžiasalis yra nevykusio ir voliuntaristinio "regionų vystymo" auka ir pavyzdys.
Todėl siūlau pavyzdį.
Sakykime koks nors koncernas nutaria statyti automobilių surinkimo gamyklą Lietuvoje su 10000 darbo vietų. Ar Lietuvos Vyriausybė turi primygtinai liepti statyti ją kur nors Skuode, ar Pasvalyje, skirti tam didžiules mokestines lengvatas, nutiesti kelius? Po to atraportuoti apie sparčiai vystomą regioną?

[Svecias]

Pats Didžiasalis yra nevykusio ir voliuntaristinio "regionų vystymo" auka ir pavyzdys.
Todėl siūlau pavyzdį.
Sakykime koks nors koncernas nutaria statyti automobilių surinkimo gamyklą Lietuvoje su 10000 darbo vietų. Ar Lietuvos Vyriausybė turi primygtinai liepti statyti ją kur nors Skuode, ar Pasvalyje, skirti tam didžiules mokestines lengvatas, nutiesti kelius? Po to atraportuoti apie sparčiai vystomą regioną?

Tokiu atveju LRV turi pasiūlyti 3-5 galimas vietas Lietuvoje, kuriose jie galėtų įsikurti, o ne primygtinai sakyti, kad Telšiuose (jei Vagnorius ar Paksas premjerai) ar kuriam kitam krašte, iš kurio kilę svarbiausi LRV, Seimo vadovai ar prezidentas. Vietą turi rinktis INVESTUOTOJAS. Kitu atveju jis tą savo gamyklą pastatys Latvijoj, Lenkijoj, Vengrijoj ar kitoj šalyje, kuri pasiūlys daugiau, įvairesnių galimų variantų.

[Sula]

Kitu atveju jis tą savo gamyklą pastatys Latvijoj, Lenkijoj, Vengrijoj ar kitoj šalyje, kuri pasiūlys daugiau, įvairesnių galimų variantų.

Kodėl gi? Jeigu LRV taikys mokesciu lengvatas, na pvz.: nerinks is gamyklos darbuotojų GPM, savo lėšomis pastatys mokyklas, darželius, ligonines, nuties automagistralę, geležinkelį - turėtų pritraukti. Nesvarbu kur, bet svarbu toliau nuo didesnių miestų

[Metropolis]

Kadangi temoje daug buvo kalbama apie Lietuvos regionų plėros netolygumus ir jų priežastis, manau forumiečiams bus įdomu pažvelgti, ką apie tai mano ekspertai. Todėl pateiksiu ištrauką iš Ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros strategijos dalies, nagrinėjančios regionų plėtros strategiją iki 2015 m.
Forume, ir ne tik jame, dažnai diskutuojama "popieriniais" vėzdais, todėl pirmiausia įdedu ekspertų parengtus regioną įvertinančių rodiklius ir jų reikšmingumą:



Panagrinėję juos (kai kurie tikrai įdomūs), galime pereiti ir prie pačių regionų ar, tiksliau, apskričių būklės:




Ši medžiaga yra parengta 2002 m., taigi, jau kiek pasenusi, tačiau vis dėlto aktuali.
Tokios Lietuvos regionų padėties priežastis gerai iliustruoja ši citata:
"istoriškai Lietuvoje susiformavo tokia situacija, kad didžioji dalis pramonės prieškarinėje Lietuvoje buvo sukoncentruota Kauno ir Šiaulių miestuose. Tuo tarpu Klaipėda atliko transporto centro funkcijas, ir visas užsienio kapitalas, kuris buvo investuojamas šalyje, buvo nukreiptas į šios ūkio šakos plėtrą. Kitose Lietuvos vietovėse dominavo žemės ūkis.
Po karo situacija pasikeitė, nes regioninės plėtros pagrindu tapo pramonė. Jos augimas buvo planuojamas ir geografiniu aspektu. Lietuva, kaip vienas TSRS regionų, šalies išteklius naudojo visos šalies ekonominiams interesams tenkinti. Ūkinė veikla regionuose buvo plėtojama pagal tarybinio plano prioritetus, kurie sąlygojo atskirų miestų ir regionų specifiką bei jai atitinkančią kvalifikacinio potencialo, technologijos bei finansinių išteklių koncentraciją. Tai lėmė, jog didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, buvo plėtojamos beveik visos pramonės šakos. Kiti regionai dėl specializuotos veiklos įgavo savitą pobūdį, pavyzdžiui: Druskininkai, Birštonas – kurortiniai miestai su didžiule sanatorijų baze ir šiai veiklai skirtais ištekliais; Akmenė – statybinių medžiagų pramonės, Kėdainiai ir Jonava – chemijos pramonės centrai; Radviliškis – krovinių pervežimo geležinkeliu paskirstymo vieta; Ignalinos rajonas – energetinis centras ir t.t. Vos ne kiekvienas Lietuvos miestas ar rajonas turėjo nebazinį ekonominį variklį, kuris suko kitas bazines veiklas (prekybą, paslaugas, kultūrą, švietimą, sveikatos apsaugą ir kt.).
Pasikeitus ekonominiams santykiams Lietuvoje, vyko ūkio restruktūrizavimas ir veiklų pertvarka. Keičiantis išteklių ir prekių rinkoms, vyksta pramonės technologizacija, vis didesnį pagreitį įgijo smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, versle ir kitose veiklose stiprėjo partnerystė su užsieniu. Visi šie procesai išbalansavo miestų, rajonų ir kaimų, kaip teritorinių šalies vienetų, anksčiau vyravusias sistemas. Pramonės šakų inovavimas, bendrų su užsieniu įmonių kūrimas, priėjimo prie finansinio kapitalo gerinimas – tai reiškiniai, kurie dar labiau koncentravo kvalifikacinį potencialą, ypač jaunimą, šalies didžiuosiuose miestuose. Didieji Lietuvos miestai, turintys įvairiapusius išteklius, turi geresnes galimybes pertvarkyti sutrikusias veiklas.
Atgauto valstybingumo ir jo plėtros laikotarpiu Lietuvoje nebuvo kreipiama pakankamai dėmesio į didelius ir sudėtingus teritorinių transformacijų procesus, pasireiškiančius regionų lygmenyje. Susiformavo smunkančios pramonės su ilgalaikėmis neigiamomis pasekmėmis rajonai ir miestai: vietiniame ir apskričių valdymo lygmenyse per mažai dėmesio skiriama strateginiam investicijų planavimui (žemi administraciniai gebėjimai bei iniciatyvos stoka; savivaldybių biudžetų finansiniai sunkumai bei savivaldybės veiklos efektyvumo didinimo mechanizmo nebuvimas neleidžia tinkamai panaudoti žmogiškųjų išteklių ), sunkiai “skinasi kelią” ilgalaikės investicijų pritraukimo programos mažiau patraukliuose investicijoms regionuose; neišnaudojama “plyno lauko” investicijų svarba.
Ekonominė infrastruktūra, jungianti periferines vietoves su centrais bei užsienio rinkomis, yra nepakankamai išvystyta. Periferijoje silpniau nei centruose išvystytas privatus sektorius, ekonomikos struktūroje dominuoja paveldėtos, problemų turinčios pramonės įmonės bei santykinai silpnas paslaugų sektorius, tuo tarpu centruose ekonomikos struktūros pagrindą sudaro paveldėtos bei naujos pramonės įmonės bei paslaugų sektorius. Ypatingai dėl ekonominės veiklos koncentravimo centruose kenčia pasienio regionai."

Informacijos apie regionų būklę, šioje strategijoje yra labai daug, todėl nesiplėsiu. Regionų plėtros strategija dar nereiškia, kad ūkis plėsis taip, kaip parašyta. Tiesiog daugiau laimės tie regionai ir miestai, kurie gebės pasinaudoti stipriosiomis savo pusėmis ir šalinti silpnąsias.
Norintys diskutuoti apie tai, galėtų plačiau paskaityti čia:

http://www.lrti.lt/veikla/regpletros...oc#_Toc3803691

[sauls]

Wow.. pagal 'apskrities biudzeto islaidas vienam gyentojui', 'materialiniu investiciju dydi vienam gyventojui', 'TUI vienam gyventojui' Kauno apskritis - 6 vietoje Lietuvoje!

Beje, gerai atrodo technologiju pasiskirstymas Lietuvoje - beveik visur nuliai, isskyrus kelis didelius miestus. Zinant kiek technologijos lemia ateities klestejima, nesunkiai galima numatyti Lietuvos regionu ateities scenariju.

[Linas]

Kaip žinia, šiomis dienomis Krokuvoje vyksta penkių prezidentų susitikimas energetikos klausimais. Krokuva - istorinė Lenkijos sostinė, tačiau sostinės garbės jau netekusi XVII amžiuje. Kaip manote, ar galėtų panaši viršūnių konferencija vykti ne Vilniuje, bet kitame Lietuvos mieste? Ne koks šventinis susitikimas, ne pusdienio ekskursija, ne kokios nors pasienio sutarties pasirašymas tarp dviejų vadovų kokiam pasienio miestuke, bet normali, rimta tarptautinė viršūnių konferencija, kurios centras būtų būtent tame mieste ir kurios dalyviai į Vilnių gal nė neužsuktų. Aš nieko neteigiu, tiesiog norėčiau žinoti jūsų, kolegos, nuomonę. Savąją turiu, bet kol kas pasilaikysiu ją sau.

[Aš]

/\ jeigu aptariamas klausimas susijęs konkrečiai su kažkuria Lietuvos vietove, galima toje vietovėje ir rengti pasitarimą-susitikimą.

Jeigu tam tikras delegatas (ar delegatų grupė) jau viešėjo šalyje ir ne kartą buvo priimtas sostinėje, jei tai yra eilinis jo vizitas, galima svečią(us) priimti ir ne sostinėje, taip supažindinant su likusia Lietuvos dalimi. Nebūtinai kitame dideliame mieste, kodėl svečių nepriėmus, pavyzdžiui, Trakuose? Labai graži Lietuvos istorijos dalis, puiki "reklama" mūsų šaliai, tikėtina, kad ir malonūs įspūdžiai svečiams.

Jeigu vizitas ne eilinis (žinoma, ne vien šiuo atveju), tebūnie tai skirta sostinei.

Tikrai nesakau, kad tai reikėtų kažkaip skirstyti ar normuoti tam tikriems miestams, bet tam tikrais atvejais galima daryti motyvuotas išimtis, kodėl gi ne.

[deep'as]

/\ jeigu aptariamas klausimas susijęs konkrečiai su kažkuria Lietuvos vietove, galima toje vietovėje ir rengti pasitarimą-susitikimą.

Jeigu tam tikras delegatas (ar delegatų grupė) jau viešėjo šalyje ir ne kartą buvo priimtas sostinėje, jei tai yra eilinis jo vizitas, galima svečią(us) priimti ir ne sostinėje, taip supažindinant su likusia Lietuvos dalimi. Nebūtinai kitame dideliame mieste, kodėl svečių nepriėmus, pavyzdžiui, Trakuose? Labai graži Lietuvos istorijos dalis, puiki "reklama" mūsų šaliai, tikėtina, kad ir malonūs įspūdžiai svečiams.

Jeigu vizitas ne eilinis (žinoma, ne vien šiuo atveju), tebūnie tai skirta sostinei.

Tikrai nesakau, kad tai reikėtų kažkaip skirstyti ar normuoti tam tikriems miestams, bet tam tikrais atvejais galima daryti motyvuotas išimtis, kodėl gi ne.

Pilnai sutinku. Kodėl gi ne? Tik bijau, kad kaip pvz. Trakuose nėra sukurta atitinkamos infrastruktūros tokiai konferencijai. O Kaune ar Klaipėdoj manau atsirastų vieta kurioje galima rengti konferenciją. Taip pat ir viešbučių kur dalyviai bei žurnalistai galėtų apsistot.

[Andrew]

Lietuvoje ne viena karta susitikimai buvo rengiami ne (vien tik) Vilniuje. Svedijos karaliskoji pora lankesi Kaune. Palangoje daznai yra susitike Baltijos juros saliu , o dar dazniau Baltijos saliu vyriausybes (ir kiti) vadovai. Traku pilyje rengti vyriausybes vadovu susitikimai. Ir pan.

[lietuvis ataina]

O Druskininkuose susitike buvo Lietuvos ir Lenkijos vadovai. Valdas net su sraigtasparniu atskrido.

[tricky_kid]

Klaipedoj ivykdzius Juros vartu projekta, pilies teritorijoje turetu atsirasti tarptautinis konferenciju centras ... siaip ir dabar Klaipedoje vyksta konferencijos, kuriose daugiausiai sprendziami apie Baltijos jura isikurusiu valstybiu ivairus reikalai. Matyt pastacius si konferenciju centra galetu vykti ir tikrai svarbus renginiai.

O Kaunas irgi manau turi potencialo tokiems centrams ... ypac dabar apleisti itvirtinimai, kuriuos tikrai galima paversti i siuolaikiska konferenciju centra ... reikia tik teisingos architekturines minties

dvarai irgi turi didziuli potenciala tokiems susitikimams .. aisq jei butu sutvarkyti .

[ValdasJ]

Klaipedoj ivykdzius Juros vartu projekta, pilies teritorijoje turetu atsirasti tarptautinis konferenciju centras ...

Kad tas konferenciju centras pagal sena plana turejo but. Po to sumaste pili atstatinet. Galutinis sprendimas del to kas isikurs piliavietej neaiskus.

[Linas]

"Aš", kažin, ar Krokuvoj vykęs susitikimas sprendė tik Krokuvos ar jos regiono reikalus. Jis svarstė energetikos perspektyvas visame Rytų Europos regione.
"Andrew", Švedijos karališkos poros vizitas Kaune buvo gal tik pusdieniui, atvykus iš Vilniaus. Tokių ekskursijų yra buvę ir daugiau, tačiau tai ne tai, ką turėjau omeny. Taip, Palangoj gal yra buvęs toks susitikimas, bet jis buvo vasarą ir tai iš dalies sieta su poilsiu. Adamkaus ir Kwasniewskio susitikimų būtų ir ne Vilniuj, bet tai buvo daugiau proginiai susitikimai, pasirašant kažkokias sutartis ar priimant Kauno garbės piliečio vardą. Bet aš turėjau omeny tokias konferencijas kaip "Kaunas summit", "Klaipėda summit" ar kažką panašaus, kur suvažiuotų ne tik kaimynai, bet ir tolimesnių šalių lyderiai, kaip kad buvo Vilniuje berods pernai NATO konferencija "Vilnius summit". Kažin, ar vien infrastruktūros buvimas ar nebuvimas Lietuvoje tai lemtų.

[c2h5oh]

Nidoje taip pat kažkada kažkas buvo surengta (atsimenu, kad būdavo minima net kažkokia "Nidos iniciatyva", tik visiškai iš galvos iškrito, kokioj srity)

Pilnai sutinku. Kodėl gi ne? Tik bijau, kad kaip pvz. Trakuose nėra sukurta atitinkamos infrastruktūros tokiai konferencijai. O Kaune ar Klaipėdoj manau atsirastų vieta kurioje galima rengti konferenciją. Taip pat ir viešbučių kur dalyviai bei žurnalistai galėtų apsistot.

Prieš 2 metus, kai paskutinįsyk teko tuo domėtis, Kaune buvo 1 vienintelė vieta, kur galima surengti ~80 žmonių konferenciją, tuos žmones susodinti salėj, vienoj vietoj apgyvendinti ir maitinti - "Takioji neris".

[sauls]

Pateik, bent vieną pavyzdį, kai Lietuvoje 50% paramos nusėdo privačiose kišenėse, o nebuvo panaudota investicijoms.
Tokie pavyzdžiai, kai viena turgaus bobutė sakė....., netinka.

Na kad ir Traku rajono mero namas prie Margo ezero (oficialus pavadinimas - elingas), be viso kito statytas pazeidziant aplinkosaugos reikalavimus ir uz ES fondu lesas. Ne lesu svaistymas? 100%!

http://www.galve.lt/lt/numeriai/2007...alijos/elingas
http://www.galve.lt/lt/numeriai/2007...alijos/REFORMA

[Altaius]

Sveiki,
esu senas sio forumo lankytojas. tikrai idomu pasiskaityti apie architektura ir paziuret i puikias nuotraukas, bei kitu miestu/saliu ir savo gimtojo Vilniaus vaizdus, bet cia mano pirmasis pranesimas .
Idomu, kai apie architektura eina kalbos ir keiciamasi naujienomis, taciau kuomet nueinat i diskusijas tai nei verk nei juokis.
Tokiuose dalykuose jau aklas tikejimas savo nuomone ir fanatiskumas uzleidzia vieta racionalumui.

Taigi, kaip Vilnieciui, labai nemalonu kada aiskina, kad "viskas kisama i sostine". Sis "argumentas" daznai panaudojamas, ypac sioje diskusijoje. Kisama, taciau skaicius paziurekit...ne delfyje ar KD, o stat.gov.lt!

Taigi nuosekliai: 1) Sumoketi mokesciai (tukst ar mln neindikuota ir ne esme) 2006 IV ketv
Vilniaus apsk -1927330,3
Kauno apsk - 795022; 2,4 kart maziau uz Vln
Klaipedos - 257334,5; 7,49 kart maziau uz Vln

Valstybes islaidos pagal apsk 2005*

Vilniaus apsk - 1107947,7
Kauno apsk - 885793,3; 1,25 kart maziau uz Vln
Klaipedos apsk - 543933; 2,03 kart maziau uz Vln

Taigi, Kaunas inesa i biudzeta 2,4 kart maziau lesu uz Vilniu, bet gauna tik 1,25 karto maziau is to paties biudzeto.
Ne vetui Vilniaus savivaldybe siekia gauti didesne biudzeto lesu dali! Ne i Vilniu kisami pinigai, o is Vilniaus jie imami vykdant regionine politika.
Verta pabrezt, kad valstybes islaidos apima visas sritis - gynyba, kultura ir t.t, tad i ta skaiciu ieina ir Kauno arena, ir galimas Seskines stadionas.

Del Citygroup(jokio rysio su sia imone neturiu) "propogandos", kad Kauno senamiestis griuna, tai cia ekspertu nereik. Buvau Kaune nesenai ir padetis tikrai tragiska! Jau Vilniuje senamiestyje kai kurie pastatai akis bado, bet Kaune tai isvis baisu, net Kauno veidas- laisves aleja, baisiai atrodo. Pagrindinis pasididziavimas- Prisikelimo baznycia, tai supanti teritorija visiskai nesutvarkyta. Savanoriu prospekte stovi neuzbaigtas monstras.
Laisves alejos rekonstrukcija tikrai turetu buti prioritetinis uzdavinys, o ne kazkokia arena!
O del pinigu, tai Kaunas nelabai gali patempt arenos, todel kad miestas yra netoli isiskolinimo ribos.
Man labai keistas kai kuriu veikeju fanatiskas uzsidegimas tureti arena saloje, jei mieste yra kur kas didesniu problemu, kurios jau buvo minetos.
Argumentas, kad Zalgiriui reikia arenos, kad gerai atstovautu miesta irgi keistokas...kazkas pranesime, esanciame auksciau nurode priekaista, kad ant operhouse'o isleidziama ~80mln. Pastato, skirto menui(ypac aukstajam) lyginti su sporto arena, kurioje dar vyktu pramoginiai renginiai tiesiog neimanoma! Sportas yra svarbu, bet kultura yra kur kas svarbiau!

Aciu uz sugaista laika
Ilga laika tylejau tai dabar issiplepesiu

*- del laikotarpio trumpumo ir pakankamai vienodo vystymosi tempo faktas, kad naudojami skirtingi laikotarpiai nera esminis, ypac turint omeny, kad naudojamos proporcijos, kurios yra apvalinamos.

[Gator]

aha dar vienas teigiantis, kad lopykim gatves, o ne arena staytkime. Tik graziau ir protingesnemis frazemis kalbantis

[Altaius]

Aciu uz grozio ir fraziu protingumo ivertinima
Cia tiesiog prioritetu klausimas, kuris musu salyje labai jau sujauktas...
Geriausias pavyzdys pseudoistorinis, istoriku patyciu objektas Valdovu rumai. Kam jie reikalingi- net neisivaizduoju, kaip buvo nutarta statyti- nesuvokiu.
Noretu autentisko meno- naujas/atnaujintas muziejus ir ispirkti bei surinkti lietuviu kurynius is uzsienio, investuot i tikrus istorinius tyrinejimus butu racionaliau, bet...
Cia tas pats su arena- pastatys, tada miestas atsinaujins. Kodel, kaip? O ar nebutu racionaliau tuos pinigus tam atnaujinimui ir panaudoti nesiejant vilciu su arenos geraja karma sklindancia po miesta ir viska tvarkancia pakeliui? Mano galva racionaliau imtis konkreciu veiksmu ir visu pirma investuoti i laisves alejos atnaujinima, bet...