L. Donskis „(ne)Mylimas miestas“

[manometras]

O miestuose gyvenantys nepraustaburniai darbininkai - kaimiečiai ar nelabai?

Ne, jie gali būti jau miestiečiai, jeigu nėra atvykę į Londoną iš kaimo tik trumpam, užsidirbti ir ketinantys grįžti į kaimą vėl knisti žemę ir auginti kiaules. Žmonės, nemokantys ir nenorintys gyventi kaime, nėra kaimiečiai.

Bet evil gerai pasakė, kad "kaimiečiais" vadinami nesugebantys toleruoti žmonių įvairovės. Kaime jos tiesiog nelabai daug ir tarsi nelabai reikia.
Norisi paklausti "iš kokio tu kaimo?" kiekvieno nepraustaburnio, kuris mieste kabinėjasi prie nepažįstamų lyg prie pažįstamų, lyg jie privalėtų būti tokie kaip jis įsivaizduoja, o ne tokie, kokie patys nori ir yra.

[manometras]

Bene pagrindinis "kaimiečio" bruožas yra netolerancija (siauraprotiškumas) ir nepagarba kitai religijai, gyvenimo būdui, nuomonei ar politiniams įsitikinimams. Kad ir kaip nepatiktų Skernelis ar Šimonytė visvien "miestietis" nevadintų jų politines idėjas palaikančių nemąstančiais kaimiečiais pensininkais.

sankauskas ir John...

Taip vadinu ne aš. Nemąstantis, pensininkas ir kaimietis man yra atskiri apibūdinimai. Ne[pakankamai] mąstantis apie politiką pensininkas - tai tas, kuriam pakanka, kad prezidentas ar partija pažadės pakelti pensijas. Žalieji valstiečiai pažadėjo, todėl Skvernelis jiems vertas būti Prezidentu. Taip, laikau kai kuriuos žmones per mažai mąstančiais apie, pvz., politiką, apie tai, ką šneka ir ką kuriam tikslui renka[si]. Nesakyti, kad laikau juos nepakankamai mąstančiais, būtų nesakyti, ką manau, nes... (nežinau, kodėl turėčiau nesakyti). Yra žmonių, kurie sugalvoja priežasčių nesakyti savo nuomonės. Tam tikrais atvejais nesakoma, bet dabar, šiame nepolitkorektiškame laisvame forume, galiu pasakyti, taip, manau, kad ne visi žmonės pakankamai pamąsto prieš balsuodami.

[Tomizmas]

O miestuose gyvenantys nepraustaburniai darbininkai - kaimiečiai ar nelabai?

Šiaip tai jeigu žmogus gyvena mieste, jis yra miestietis. O miestiečių, kaip ir kaimiečių, būna visokių - ir praustaburnių, ir nepraustaburnių.

Žodžius reikėtų naudoti pagal paskirtį. "Miestietis, kaimietis" - gyvenamosios vietos apibūdinimas, o ne žmogiškųjų savybių. Savybėms yra naudotini kiti žodžiai.

[mantasm]

O miestuose gyvenantys nepraustaburniai darbininkai - kaimiečiai ar nelabai?

[evil]

Pvz., sako, kad už Skverną balsuos kaimiečiai, Kaunas kaimas, jei Kaune laimės Skvernas. Na, gal pensininkai ir šiaip nemąstantys balsuos už jį. Tokių nemąstančių tikrai pilna ir mieste.

Bene pagrindinis "kaimiečio" bruožas yra netolerancija (siauraprotiškumas) ir nepagarba kitai religijai, gyvenimo būdui, nuomonei ar politiniams įsitikinimams. Kad ir kaip nepatiktų Skernelis ar Šimonytė visvien "miestietis" nevadintų jų politines idėjas palaikančių nemąstančiais kaimiečiais pensininkais.

[Tomizmas]

Žmonės yra padarai, kurie patys to nejausdami labai lanksčiai prisitaiko prie kitos vietos, kitokio gyvenimo tempo, kitokių papročių. 5 metus mieste pragyvenusio kaimiečio ar kaime pragyvenusio miestiečio galima ir neatskirti nuo vietinių.

Būna atvejų, kad atvykėliai miestą pažįsta geriau, nei jame gimę ir augę. Koks nors studentas iš kaimo, Vilniuje keletą metų padirbęs taksistu, gali turėti daugiau "vilnietiškumo" už Vilniuje gimusį ir užaugusį bendraamžį, laiką leidžiantį prie kompo. Nes ir geriau žinos miesto gatves bei objektus, ir bus labiau pasitrynęs su pačiais visokiausias Vilniaus žmonėmis.

Viena pažįstama mergina iš Švenčionėlių išvažiavo studijuoti į Kauną (kas mūsų rajone yra labai nepopuliaru), bet aš šito nežinojau. Po kažkiek metų radau ją FB. Jos apsirengimas, šukuosena, kažkas jos išvaizdoje man pasakė, kad ji atrodo labai kaunietiškai. Pasižiūrėjau kur gyvena - akurat, Kaunas

[Eikantas X]

Vienas žymiausių lietuvių meno žmonių Vakaruose Jonas Mekas, gyveno turbūt didmiestiškiausiam pasaulio didmiesty, Niujorke, bendravo su visokiais Andy Warholais ir Johnais Lennonais, mokino prezidento Kenedžio vaikus filmuoti ir pan:

Jūs taip gerai kalbate lietuviškai!

Bet juk aš gimiau ir užaugau kaime. Tie, kurie užauga mieste, ir nekenčia savo gyvenimo, labai greitai įeina į kitus gyvenimus, kitas kalbas. Bet aš užaugau lietuviškame kaime. Nesvarbu, kad gyvenu Niujorke. Be to, nebendrauju su Amerikos lietuviais. Jų kalboje vis atsiranda vienas kitas amerikietiškas žodis. Lietuviški žodžiai pradeda keistis. Atsiranda atskira Amerikos lietuvių kalba. Geriau su jais nebendrauti! Man lietuvių kalba labai svarbi.

Kokį gražiausią prisiminimą iš Lietuvos saugote?

Jų daug. Lietuvoje praleidau pirmuosius 20 metų. Juk galėjau ir mirti tokių metų. Visi mano ankstyvieji prisiminimai yra iš Lietuvos, iš kaimo. Aš – kaimietis. Esu pilnas gamtos – spalvų, detalių, vaizdų, kvapų. Visa tai yra manyje.

https://www.moteris.lt/lt/veidai/g-4...tai-yra-manyje

Turbūt ryškiausias pastarojo laikmečio Lietuvos filosofas Arvydas Šliogeris (profesorius, mokslų daktaras, buvęs VU filosofijos katedros vedėjas) :

O koks gi tas kitas lemtingas dalykas, be kurio, esu tikras, žodis „filotopija“ man nebūtų buvęs padovanotas? Galėčiau pasakyti taip: man jį padovanojo pirmapradis, dar visai laukinis Lietuvos kaimas. Aš vartoju žodį „laukinis“ ne tik neįdėdamas į jį jokios negatyvios prasmės, o visai priešingai. Ir dabar visiškai nesimaivydamas sakau, jog esu kaimietis, tik pridedu, kad esu pasiklydęs kaimietis. Ne metafizinius traktatus man reikėjo rašyti, o arti žemę, auginti avis, karves, kiaules, sėti ir pjauti javus. Juk lemtinga, kad mano vaikystė buvo grynai kaimiška. Gimiau Valiliškių kaime, paskui tėvai pasistatė namelį Panevėžyje, bet mes gyvenome pačiame miesto pakraštyje, prie rugių lauko, aš turėjau rinkti kiaulėms arkliašūdžius, šienauti, ganyti ir melžti karvutę, mėžti mėšlą ir apskritai užsiimti kaimo ūkininko darbais, žinoma, kaip tėvų pagalbininkas. Tai pasakoju visai neketindamas čia atskleisti kokių nors egzotiškų biografinių dalykų, tai pasakoju tik todėl, kad jie nulemia žmogaus žvilgsnį į pasaulį ir jo mąstyseną, nes, pasak Antuano de Saint-Exupéry, mes visi ateiname iš savo vaikystės, ir man belieka šiai minčiai pritarti be jokių išlygų.

iš knygos Apie esmes, 2013

[manometras]

Matau, kaip dažnai Lietuvoj kalbama apie stereotipus (stereotipais), nors man asmeniškai įdomiau stebėt, kaip aplinka iš tikrųjų veikia žmones.
Pažįstu žmonių, kurie yra gimę ir augę kaime ar net vienkiemyje, bet paskui gyveno mieste ir nebenorėjo į kaimą, net neišmoko būti kaimiečiais. Laikinai grįžę į kaimą, jie, aišku, sulėtėja, žino, ko nekalbėti, ko iš jų tikisi kaimiečiai, pažįsta kaimiečius, bet savęs kaimiečiais nepavadintų. Jie pabėgo iš kaimo, nes niekada nebuvo ir nesijautė ten savi. Kartos jiems dzin. O kaimiečio fizinė ištvermė padeda ir mieste.
Lietuvoj pilna kaimiečių, kurių niekas kaimiečiais nepravardžiuoja, nes jie puikiai gyvena mieste.

Pvz., sako, kad už Skverną balsuos kaimiečiai, Kaunas kaimas, jei Kaune laimės Skvernas. Na, gal pensininkai ir šiaip nemąstantys balsuos už jį. Tokių nemąstančių tikrai pilna ir mieste.

[mantasm]

Mes kalbam apie stereotipus, kuriuos galima lipdyti bilekam ir jie tik koreliuoja su gyvenamųjų aplinkų pavadinimais ar visgi kaip žmogaus aplinka įtakoja jo elgesį?

Eilinis didmiesčio betoninių džiunglių marozėlis idealiai atitiktų tavo kaimiečio stereotipą. Turbūt net geriau nei didelė dalis gimusių irba augusių kaimiškose vietovėse.

[manometras]

Kad nemąstantis ir nelanksčiai besielgiantis ar ten kitų valdomas, manipuliuojamas, man atrodo, pagrindinis priekaištas, kai sako, ai, kaimietis. Atseit, žioplys, nevykėlis, nesiorientuoja, nepaslankus, neturi minčių, savų idėjų, elgiasi kaip dauguma.

Yra ir kitų dalykų, kuriuos jam prikiša: neturi skonio, per daug myli medžius mieste... Atsimenu, paauglystėj maniau, kad čia dėl to, kad daug kaimiečių, visur takeliai pratrypti per žolę, nors yra šaligatviai, o iš tikrųjų tų šaligatvių, nelaukinės aplinkos mūsų miestuose būdavo ir tebėra tiesiog per mažai.

O neapsiskaitęs todėl, kad neva būtinai ir neišvengiamai visą laiką turi ir nori skirti fizinei veiklai, daugumos kaimiečių vadinamai darbu.

[mantasm]

O kodėl kaimietis turi būti pasiduodantis gniuždymui ir neapsiskaitęs, neoriginaliai mąstantis? Miestuose pilna debresuotų, šabloniškai mąstančių ir nelabai apsiskaičiusių ntosios kartos miestiečių.

Dėl grubumo ir diplomatijos kaip miesto/kaimo skirtumų tai taip. Kaip ir asmeninės erdvės pojūtis. Dar erdvės įsivaizdavimas kai kitas kaimas už 10km gali atrodyti labai tolimas, o kitą galą didmiesčio laikyti ranka pasiekiamu. Kai miestietis turbūt vertintų visiškai atvirkščiai, nes važiavimo laiku tas kitas kaimas arčiau nei nuo miegamojo rajono iki centro.

[manometras]

Taip, patirtys skirtingos ir gali jaustis, kad žmogus augęs kaime ir augintas (slopintas) tikrų kaimiečių. Bet jis nebūtinai pasiduoda gniuždymui, gali būt labai apsiskaitęs, originaliai mąstantis, tikrai žinantis, kad neknis žemės ir neaugins gyvulių. Tai jis mažai kuo kaimietis. Visai nekaimietis ta prasme, kurią jam prikiša: kad naivus, kad domisi tik praktine nauda, kad juo lengva manipuliuot, lengva papirkt, kad neturi savo nuomonės, apolitiškas, iš principo remiasi grubia jėga, įžeidinėja.

Paskutinei pastraipai linkstu pritart.

[mantasm]

Mokysies ar nesimokysi ten gyventi, vistiek yra skirtingos gyvenimo patirtys. Ar ankstyva vaikystė prabėga ant betono ar kaime. Skiriasi ir mažas miestelis nuo didmiesčio ar nuo megapolio.

Čia kaip kokie Weaboo kurie bando tapti japonais Gal darysi kažkokius ritualus net tiksliau už etninį japoną užaugusį toje aplinkoje. Bet vistiek skirtumas bus.

Kaimiečius dažniausiai smerkia būtent tokie bandantys apsimest tikrais miestiečiais kuriem patiem žagrė iš kišenės kyšo. Čia kaip ir su kitais identitetais - kuo labiau pats abejoji, tuo labiau bandai apsimest, kad esi tikras.

[manometras]

Mano manymu, dažnai skiriasi grynai praktiškai, o ne dėl kažkokių kartŲ. Žmogus arba moka ir mėgsta gyventi mieste, arba moka ir mėgsta gyventi kaime, arba niekur nemoka ir nemėgsta gyventi. Aišku, miestas ir kaimas skiriasi. Bet šiais laikais gali būt gimęs kaime, bet nenorėti ir nesimokyti ten gyventi nuo pirmos klasės. Iškrisi, išvažiuosi iš pradžių į vidurinę į rajono centrą, paskui į VU arba VDU, ir viskas. Būsi užaugęs nekaimiečiu.
Be to, Lietuvoj "kaimietis" yra niekinamasis terminas. Nebūtina jų niekint. Yra ir kaimiečių, kurie gyvena laimingai. Ir gal mūsų tikslas turi būti, kad ir kaime būtų galima gyventi? Kad kaimiečiai nebūtų nurašomi, neprasigėrinėtų? Juos tiesiog smerkt ir niekint yra gal per lengva ir žema? Gal neverta ir nenaudinga visai visuomenei?

[mantasm]

Jei tokių yra nedaug - reiškia blogas terminas? Nematau nieko blogo turėti kažkokį terminą kuris pabrėžtų, kad žmonės glaudžiai susiję su tam tikra vieta irba gyvenimo būdu.

Nesakyk, skiriasi pirmos kartos kaimietis hipsteris, kurio n kartų gyveno mieste nuo tikro kaimiečio.

[Tomizmas]

reikia keturių ar devynių kartų miestiečių giminėje, kad nebebūtum kaimietis.

Aš tai iš viso nesuprantu kas šitą gana dažnai kartojamą bullsh*tą sugalvojo. Turint omenyje, kad pasaulyje urbanizacija rimčiau įsibėgėjo tik XX amžiuje, tai "tikrais miestiečiais" vadinti galima tik labai kuklų procentą žmonių. Be to, sunkiai įsivaizduojama kad kelios kartos dar ir pastoviai gyventų viename ir tame pačiame mieste. Žmonės gi juda - išvažiuoja, atvažiuoja, susiženyja, emigruoja, ieško karjeros galimybių ir t. t.

[sankauskas]

Mano manymu, reikia tiesiog mokytis, tiesiog gerbti vienas kitą, mylėti gyvenimą, neniekinti kitokių žmonių, o ne manyti, kad viską geriausiai žinai, todėl kiti - durniai.

Pritariu. Aš pats taip pat gyvenime elgiuosi pagal šitą credo.

[manometras]

Ačiū.
Myliu miestus, nemokėčiau gyventi kaime, todėl man keisti tvirtinimai, kad reikia keturių ar devynių kartų miestiečių giminėje, kad nebebūtum kaimietis. Du iš keturių mano senelių būtų mokėję ir pajėgę gyventi kaime. Kaimiečius laikau labai stipriais ir neniekinu, bet nesu tokio stiprumo ir patyriau kaimiečių paniekos. Mano manymu, reikia tiesiog mokytis, tiesiog gerbti vienas kitą, mylėti gyvenimą, neniekinti kitokių žmonių, o ne manyti, kad viską geriausiai žinai, todėl kiti - durniai. Tokį manymą, kad iš kitokių reikia tyčiotis, sieju su kaimietiškumu. Kaimuose tiesiog mažai įvairovės, gal mažai jos ir reikia ten, iš to ir netolerancija, nepagarba kitokiems.

[Eikantas X]

Na ne, gimęs kauniečiu, miestiečiu netapsi.

Na tikrai, vienus plūgus generuoja, kaip pavyzdžiui, Ziemką:

R. Zemkauskas apie Kauną: šitas miestas ugdo gerą skonį ir niekada nepasiduoda

[Valiukas]

Tikrai, taip ir nesupratau ką jis ten norėjo pasakyt..