Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[Tomas]

Tiesiog trumpesnis žodis

Bet pagal įstatymą administracinio suskirstymo vienetas Lietuvoje yra savivaldybė.

[digital]

Iki šiol net oficialioje kalboje dažnai sakoma "rajono meras", "rajono problemos", o ne "savivaldybės meras", "savivaldybės problemos".

Tiesiog trumpesnis žodis

[DKL]

Marijampolės naujai sukurta? O tai kokiai savivalybei priklausė Marijampoė prieš 1999 m?

Buvo "respublikinio" pavaldumo, o aplink buvo žiedinis Marijampolės rajonas, kurio žemės po reformos atiteko Kalvarijų, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybėms.

[Tomas]

Taip, rajono sąvoka yra sovietinis palikimas, kurio kažkodėl nenorima atsikratyti. Iki šiol net oficialioje kalboje dažnai sakoma "rajono meras", "rajono problemos", o ne "savivaldybės meras", "savivaldybės problemos".

[R.A.M.]

Taip susiklostė istoriškai. Visos ne "rajono" savivaldybės yra arba naujai sukurtos po 1999 metų administracinės reformos (Pagėgiai, Rietavas, Kazlų Rūda, Marijampolė, Kalvarija) arba istoriškai buvę didžiausi "respublikinio" pavaldumo miestai.

Marijampolės naujai sukurta? O tai kokiai savivalybei priklausė Marijampoė prieš 1999 m?

Kaip ten bebūtų ten kur nėra miesto vs. rajono (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevežys) turėtų būti tiesiog "X savivaldybė". Dabar kažkokia betvarkė.

[DKL]

Kodėl Savivaldybės į kurias suskirstyta yra Lietuva kai kurios yra "rajono savivaldybės", o kai kuriuos "paprastos savivaldybės" tipo jau ne "rajono"?

Taip susiklostė istoriškai. Visos ne "rajono" savivaldybės yra arba naujai sukurtos po 1999 metų administracinės reformos (Pagėgiai, Rietavas, Kazlų Rūda, Marijampolė, Kalvarija) arba istoriškai buvę didžiausi "respublikinio" pavaldumo miestai.

[R.A.M.]

Kodėl Savivaldybės į kurias suskirstyta yra Lietuva kai kurios yra "rajono savivaldybėmis", o kai kuriuos tik "paprastosiomis savivaldybėmis" - tipo jau ne "rajono"?

Apie ką čia einasi? Ar jos kažkuo skiriasi, savo kažkokiu statusu, dar kuo nors?

Suprantu kai yra pvz. Kauno miesto savivaldybė vs. Kauno rajono savivaldybė, bet kodėl pvz. didesnio centro savivalybė kokia yra pvz. Marijampolės savivaldybė yra ta "paprastąją" savivaldybe, kai tuo tarpu keliariopai maženio centro savivaldybė kokia yra Lazdijų rajono savivaldybė yra staiga jau "rajono"? Kad Lazdijų atveju nėra jokio padalijimo į miesto ir rajono savivalybes. Kodėl tokia Lazdūjų savivaldybė pavadinime turi tą "rajono"?

Ar už šito slypi kažkoks skirtumas tarp jų, ar tiesiog nepasistengta suvienodint ir tie kurie norėjo dasimest sau "svorio" liko prie arba įdėjo į pavadinimą "rajoną"?

[Stadionas]

Matosi kad nieko nesuprantat apie šį regioną ir turbūt net nesilankėte, jeigu jums tarp visų ežerų ir išskirtinės gamtos, "išskirtiniausias objektas" yra tas sovietinis griozdas. Viskas aišku. Ir dar siūlot jungti tai, kas nesujungiama.

išskirtinis Ignalinos rajonas, būtų to atvejų jei jis būtų Saudo Arabijoje, bet šio metu kiek tikrinau jis yra tarp Zarasų ir Molėtų rajonų, o IAE griozdas jus rimtai, koks technikos objektas aplamai Lietuvoje gali lygintis su IAE? Kruonis koks nebent. O dėl jungimosi tiek Ignalina tiek Visaginas sensta proporcingai laikui, po 30 metų aplamai bus ties išnykimu.

[Tomizmas]

išskirtiniausias turistinis objektas šiame regione yra IAE

Matosi kad nieko nesuprantat apie šį regioną ir turbūt net nesilankėte, jeigu jums tarp visų ežerų ir išskirtinės gamtos, "išskirtiniausias objektas" yra tas sovietinis griozdas. Viskas aišku. Ir dar siūlot jungti tai, kas nesujungiama.

[Stadionas]

Nežinau kaip dėl kitų, bet kaip maždaug žinantis krašto specifiką galiu pasakyti, kad Ignalinos ir Visagino savivaldybių negalima jungti JOKIU BŪDU.

Visaginas - postindustrinis miestas su visomis iš to siekiančiomis problemomis, o Ignalina - kurortinis miestas turistiniame regione. Interesai absoliučiai nesuderinami ir konfliktai užprogramuoti iš karto.

Visaginas rusiškas, Ignalina lietuviška. Daug neaiškinsiu, bet manau suprantat, kokios tarp kai kurių gyventojų prasidėtų nuotaikos.

Čia tikrai tas atvejis, kai geriau tegul viskas lieka taip, kaip yra.

išskirtiniausias turistinis objektas šiame regione yra IAE, realiai butu geriausia jei Ignalina būtų centras ne Visaginas, ir tas ruskinas mažėtų, plius savivalda ne tiek būtų priklausoma nuo ruskių todėl ir mokyklas lengviau būtų uždaryt ir šiaip mažiau reiktu pataikauti.

O čia yra tas atvejis, kai logiškas būtų atskyrimas - Pabradės rajoną nuo Švenčionių rajono.

Rajono branduolys yra Švenčionių - Švenčionėlių dvimiestis rajono šiaurėje. Ir psichologiškai, ir ekonomiškai, ir politiškai beveik funkcionuoja kaip vienas 10 tūkst. gyventojų miestas, perskeltas į dvi dalis tik 10 km atstumu, įveikiamu per juokingą laiką.

Pabradė pietinėje dalyje su poligonu, pabėgėliais ir kitais tam tikrais niuansais, yra visiškai kitose erdvėse, ir tas labai jaučiasi politiškai (balsavimai per rinkimus, partijų pasirinkimai) ir žmonių nuotaikose. Pabradė visada yra kaip nuošalyje nuo "centro" reikalų, bet laikosi visai neblogai dėl Vilniaus artumo ir jau minėtų svarbių objektų, nors Švenčionims - Švenčionėliams daugiau trukdo, nei padeda koncentruotis į grynai savo reikalus.

Bet aišku, mažai šansų kad Pabradės rajonas atsiras. Priežastis yra viena iš tų "nepolitkorektiškų" apie kurias garsiai kalbėti nepriimtina, bet tarp eilučių dauguma supranta - daug kas nenori Lietuvoje trečio lenkiško rajono, tik aišku, niekad to garsiai nepasakys. Dabartinėje situacijoje, Švenčionių rajonas su ~55% lietuvių Pabradę tarsi "praryja". Atskyrus, tomaševskininkai rinktų daugumą jau 3 rajonuose, ko Lietuvoje norėtų... Matyt, tikrai ne visi.

jokių papildomai savivaldybių seniūnijų pagrindų nereik (Pabradės seniūnija 6tūkst) esmė reiktų padalinti Vilniaus rajoną i lietuviška (Vilniaus rajonas) pirmas seniūnijų žiedas ir koki Nemenčinės rajona su likusioms seniūnijom į kuri gal ir galima būtų pridėti Pabradė.

[PoDV]

Bet aišku, mažai šansų kad Pabradės rajonas atsiras. Priežastis yra viena iš tų "nepolitkorektiškų" apie kurias garsiai kalbėti nepriimtina, bet tarp eilučių dauguma supranta - daug kas nenori Lietuvoje trečio lenkiško rajono, tik aišku, niekad to garsiai nepasakys. Dabartinėje situacijoje, Švenčionių rajonas su ~55% lietuvių Pabradę tarsi "praryja". Atskyrus, tomaševskininkai rinktų daugumą jau 3 rajonuose, ko Lietuvoje norėtų... Matyt, tikrai ne visi.

Yep, įsivaizduoju variantą kai Vilniaus rajoną gali norėti suskaldyti tarp lietuviakalbių naujų savivaldybių, sumažinti esamą Vilniaus miestą, paliekant tik tankų miesto branduolį (centras+daugiabučiai), o lenkakalbes teritorijas prijungti prie kaimyninių savivaldybių, geriausia paliekant tik vieną grynai lenkišką Šalčininkų rajoną. Galbūt darant kokią funkcijų reformą, Šalčininkų rajonui suteikiant spec. statusą, kur gal leidžiama ES oficiali lenkų kalba, bet neleidžiama tam tikrų savarankiškų funkcijų atlikt dėl potencialaus separatizmo. Likusioms savivaldybėms kaip tik suteikti daugiau autonomijos, vystyti bendruomenes surištas su savivaldybe, tik kažkiek stebint žemaičių potencialaus separatizmo procesus, randant jei reikia kompromisinius variantus.

Vilniaus rajonas būtų išskaidytas, pvz. Maišiagalą prie Širvintų rajono prijungt ar Paberžę prie Molėtų rajono. Likusios Lietuvos kryptimi esantys regionai turbūt būtų siekiama atlietuvinti, nes jos ir buvo kažkada lietuviškos.

Jau turime dalinai lietuviakalbės savivaldybes, kai yra priglaustos lenkakalbes teritorijas, Švenčionių ir Trakų rajonas.

[Tomizmas]

aš esu minėjęs, kad mano nuomonė, Rietavas, Pagėgiai, Alytaus rajonas ir Ignalina (arba Visaginas) yra perteklinės savivaldybės. O Kauno ir Vilniaus rajonus reiktu skaidyti.

Nežinau kaip dėl kitų, bet kaip maždaug žinantis krašto specifiką galiu pasakyti, kad Ignalinos ir Visagino savivaldybių negalima jungti JOKIU BŪDU.

Visaginas - postindustrinis miestas su visomis iš to siekiančiomis problemomis, o Ignalina - kurortinis miestas turistiniame regione. Interesai absoliučiai nesuderinami ir konfliktai užprogramuoti iš karto.

Visaginas rusiškas, Ignalina lietuviška. Daug neaiškinsiu, bet manau suprantat, kokios tarp kai kurių gyventojų prasidėtų nuotaikos.

Čia tikrai tas atvejis, kai geriau tegul viskas lieka taip, kaip yra.

yra Švenčionių rajonas kur kelios didesnės gyvenvietes vienam rajone

O čia yra tas atvejis, kai logiškas būtų atskyrimas - Pabradės rajoną nuo Švenčionių rajono.

Rajono branduolys yra Švenčionių - Švenčionėlių dvimiestis rajono šiaurėje. Ir psichologiškai, ir ekonomiškai, ir politiškai beveik funkcionuoja kaip vienas 10 tūkst. gyventojų miestas, perskeltas į dvi dalis tik 10 km atstumu, įveikiamu per juokingą laiką.

Pabradė pietinėje dalyje su poligonu, pabėgėliais ir kitais tam tikrais niuansais, yra visiškai kitose erdvėse, ir tas labai jaučiasi politiškai (balsavimai per rinkimus, partijų pasirinkimai) ir žmonių nuotaikose. Pabradė visada yra kaip nuošalyje nuo "centro" reikalų, bet laikosi visai neblogai dėl Vilniaus artumo ir jau minėtų svarbių objektų, nors Švenčionims - Švenčionėliams daugiau trukdo, nei padeda koncentruotis į grynai savo reikalus.

Bet aišku, mažai šansų kad Pabradės rajonas atsiras. Priežastis yra viena iš tų "nepolitkorektiškų" apie kurias garsiai kalbėti nepriimtina, bet tarp eilučių dauguma supranta - daug kas nenori Lietuvoje trečio lenkiško rajono, tik aišku, niekad to garsiai nepasakys. Dabartinėje situacijoje, Švenčionių rajonas su ~55% lietuvių Pabradę tarsi "praryja". Atskyrus, tomaševskininkai rinktų daugumą jau 3 rajonuose, ko Lietuvoje norėtų... Matyt, tikrai ne visi.

[10.000]

Vilniaus r. savivaldybę būtų logiškiausia dalinti pagal dabar egzistuojančias seniūnijų ribas. Bezdonys ir Buivydžiai - prie Nemenčinės savivaldybės, o Mickūnai ir Lavoriškės - prie Kalvelių savivaldybės. Dviejų pilnai užtenka, ir jos būtų normaliai funkcionuojančios.

Tokius priemiesčius, kurie jau realiai tapo Vilniaus dalimi (Zujūnai, Avižieniai, Riešė, Galgiai, Nemėžis) vis dėlto būtų galima jungti prie miesto. Bet tik ne kažkokius laukus ir miškus, ir taip jų prie Vilniaus prijungta per daug.

Nesuprantu, kokia prasmė formuoti kažkokią Kalvelių savivaldybę, jei tie Kalveliai realiai net nepatenka į TOP10 didžiausių Vilniaus rajono gyvenviečių. Kokia prasmė Mickūnų gyventojams tapti naujos savivaldybės dalimi, kurios centras būtų mažesnis negu patys Mickūnai ? Bezdonims žymiai arčiau Nemenčinė negu kažkokie Kalveliai.

Manau kad Mickūnus (ir Bezdonis) būtų galima jungti prie Nemenčinės savivaldybės, o Kalvelius, Lavoriškes, Buivydžius - prie Pabradės savivaldybės. Likusias pietines seniūnijas galima prijungti prie Šalčininkų savivaldybės (Pagirius gal prie Trakų). Juodšilius, Zujūnus, Avižienius bei galbūt Riešę - prie Vilniaus. Tik va, klausimas ką daryti su Maišiagala, Dūkštomis ir Suderve - jungti prie Nemenčinės ? Nors Širvintos gal tiems miesteliams arčiau, o ir ryšiai didesni

[Romas]

Lrytas.lt / Vilniaus m. savivaldybė 2023.12.16
Nuo Naujųjų metų – naujos Vilniaus ribos: nebelieka kaimų, jie išregistruojami

Nuo sausio 1 d. įsigalioja patikslintos Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribos. Kartu su šiais pokyčiais tvarkomas ir Adresų registras, kuriame dar likusios neišregistruotos kaimiškos vietovės, nors šios teritorijos jau ne vieną dešimtmetį priklauso Vilniaus miestui.

Pagal Adresų registrą, Vilniaus miesto teritorijoje yra apie 90 dar likusių kaimų, tokių kaip Pilaitės, Pašilaičių, Tarandės, Mažųjų Gulbinų ir kt. Vien Pilaitėje tokių kaimų – apie 15. (...)

Šios vietovės prie miesto teritorijos buvo prijungtos dar 1995–1996 m. Tačiau Registrų centro Adresų registro vidinėse duomenų bazėse jos liko kaip kaimo gyvenamosios vietovės su savo pavadinimais, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo panaikintos ir išregistruotos.
Anot Vilniaus m. savivaldybės atstovės G. Auglienės, gyventojams dėl to niekas nesikeis, nes šios gyvenamosios vietovės neatsispindi adresuose. (...)

Kiek kitokia situacija susiklostė dėl dviejų dar likusių kaimiškųjų vietovių – Salų ir Neravų kaimų. Šios teritorijos Vilniaus miestui priskirtos kartu su Grigiškių miesto gyvenamąja vietove. Jos ribojasi tiek su Vilniaus, tiek su Grigiškių miestu, gyventojai turi galimybę pasirinkti, prie kurio miesto, kaip gyvenamosios vietovės, norėtų būti prijungti. Susitikimas su gyventojais dėl šio klausimo jau buvo organizuotas ir dar bus tęsiamas.

https://www.lrytas.lt/bustas/nekilno...ojami-29619531

[PoDV]

Siaubas... Ta senoji siena dar kažkam aktuali?

Tai toks geek dalykas. Niekam iš pašalies per daug nerūpintis.
Pirmą kartą girdžiu, kad Priekulei neįtiktų Gargždai, nors savivaldybės pastatas berods Gargžduose.

Manau, pagrindinė priežastis, noras koncentruotis aplink Klaipėdą. Būti tokia Klaipėdos apylinkių savivaldybė

Dėl žiedinių savivaldybių,
Jau turime precedentą Latvijoje, kai atkūrė senuosius rajonus, tik paliko naudoti novads pavadinimą, o Rygos rajoną padalino tarp priemiestinių gyvenviečių.
Manau kažką tokio reiktų padaryt su Vilniumi, Kaunu, gal Klaipėda, Šiauliais.
Panevėžio ir Alytaus rajonų dalint nereikia. Alytaus rajoną galbūt sujungti su miestu. Panevėžio rajonas iš savęs yra kaimiškas, Panevėžio miestas gali būti, nes iš viso Panevėžio r. ploto yra mažiukas ekslavas, ir miestas yra pakankamai didelis, kad nusipelnytų atskiros savivaldybės.
Dėl pavadinimų. Man irgi neįtinka žodis rajonas. Manau visuomenėje galėtų pritapti kitas žodis - kraštas. Turime X krašto muziejus, galėtų būti oficialus admin. vieneto pavadinimas. Pvz. Priekulės kraštas, Gargždų kraštas, Rokiškio kraštas. Miestų savivaldybėms galbūt naudoti "valstybės reikšmės miestas" arba mažiau griozdišką ir labiau prigijusį "didysis miestas" pavadinimą, latviai naudoja "valstpilseta" pavadinimą.

Tam tikrus tvarkymo dalykus galima būtų atiduoti apskritims, taip pat įkuriant didžiųjų miestų aglomeracijų apskritis. Turiu omeny, žemėtvarka, ir kiti dalykai, dėl kurių sunkiai mažesnės savivaldybės randa darbuotojų.

[Tomizmas]

Siaubas... Ta senoji siena dar kažkam aktuali?

[Savitarnos kasa]

Atrodo, nelabai patenkinti būtų rajono pavadinimo pakeitimu į Gargždų būtų už aplinkkelio esančių priemiesčių gyventojai, dirbantys ir vaikus bemokantys Klaipėdoje.

Šitie per daug užsiėmę kėlimuisi 5 ryto kad spėtų į mokyklą, tai net nepastebės

[Romas]

Klaipėdos <rajoną> kolkas manau galima palikt pervadinus į Gargždų savivaldybė.

Kažkad la buvo keli straipsniai, kad Priekulė ir kitos ex Klaipėdos krašto teritorijos jaustųsi nejaukiai (ta prasme ne fasonas), jei rajonas vadintųsi ne Klaipėdos,o už senosios sienos esančių Gargždų vardu.
Atrodo, nelabai patenkinti būtų rajono pavadinimo pakeitimu į Gargždų būtų už aplinkkelio esančių priemiesčių gyventojai, dirbantys ir vaikus bemokantys Klaipėdoje.

[Tomas]

Ar tai būtų Vilniaus gatvių standartas, ar savivaldybių pavadinimai, mes vis dar laikomės įsikibę sovietmečio palikimo.

Žinai, jei Rokiškio rajono savivaldybę pavadintų tiesiog Rokiškio savivaldybe, gali įsižeisti Pandėlys ir Kamajai !

[Stadionas]

Per tautinę prizmę - variantas būtų prijungti prie Vilniaus Riešės, Gineitiškių ir Zujūnų lietuviškas naujakurių gyvenvietes. Kurias gyvenvietas - labai aiškiai rodo rinkimų rezultatai.
Behje, niekas neverčia vidinių migrantų palikti mylimus Gedziūnėlius ar Mauručius, kad kokiuose Kalveliuose (Kowalczuki) taptų "lenkų įkaitais".

Kalveliuose (Kowalczuki): Šiaip nežinau kaip pačiose Kalveliuose jie save labiau vadina, bet bendrai žiūrint Vilniaus rajone kiekvieną vietovę kitu vietovių/gyvenviečių gyventojai vadina lietuviškai, šiaip per 20 metų gyvenimo Vilniaus rajone, nesu girdėjęs "Kowalczuki".

Kas čia tyliai sutiks su tokiais perbraižymais kaip pvz.1-as variantas, kai jo pagrindinis tikslas yra pagreitinti vidinę migracija ir lenkų asimiliaciją. Jo rezultatas bus nulinis, tik kylančios tautinės įtampos sukels džiaugsmą Rusijai ir Lukašenkai

1 variantas (dvi žiedinės savivaldybės) yra optimaliausiais vatnikų partijai (o todėl ir vietiniam "lenkam"), atskiri lietuvius ir gauni kokioms 2-4 kadencijom sau nauja rajoną, lietuviai irgi sutiktų.