Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[Eimantas]

Tą aš žinau, turėjau galvoje, kad pavadinimas jų panaikinus apskritis pasikeistų.

[praetor]

Mano manymu apskritis reikia naikinti, ir jokių naujų darinių nereikia kurti. O dabartiniai vyriausybės atstovai apskrityse galėtų tapti atstovais tose savivaldybėse ir viskas.

Dabartiniai atstovai apskrityse yra vyriausybes deleguoti pareigunai atliekantys administracine prieziura konkreciu apskriciu teritorijose esanciose savivaldybese. Kiekvienas atstovas skirtingose apskrityse "priziuri" skirtinga skaiciu savivaldybiu.
Kitaip sakant vyriausybes atstovas apskrityje savivaldybems.

[Eimantas]

Mano manymu apskritis reikia naikinti, ir jokių naujų darinių nereikia kurti. O dabartiniai vyriausybės atstovai apskrityse galėtų tapti atstovais tose savivaldybėse ir viskas.

[c2h5oh]

Valdininkai nenori klausyti prezidento
Šalies prezidento Valdo Adamkaus išsakytas siūlymas kitąmet naikinti apskritis gali virsti tikrove.

Anokia čia sensacija - žinoma, kad apskričių viršininkai nenori, kad jų darbo vietos būtų panaikintos. Ir žinoma, kad jei jie pritartų pasiūlymui naikinti, tai prilygtų prisipažinimui kad dabar jie nieko naudingo neveikia.

Tik, man atrodo, lietuviškos administracinės reformos bėda ta, kad užuot išdiskutavus ir nusprendus, kiek ir kokių darinių reikia sukurti, vis kliedima apie kažkokių mistinių regionų atkūrimą

[Eimantas]

Valdininkai nenori klausyti prezidento
Šalies prezidento Valdo Adamkaus išsakytas siūlymas kitąmet naikinti apskritis gali virsti tikrove.

[c2h5oh]

[B][SIZE="3"]Nekilnojamojo turto pardavėjai potencialius individualių namų uostamiesčio prieigose pirkėjus ėmė vilioti teiginiais, neva netrukus dalis Klaipėdos rajono teritorijų - Mazūriškiai, Karklė, Ginduliai, Slengiai ar Triušeliai - bus prijungtos prie uostamiesčio.

Mane stebina tas Lietuvos miestų administracinis plėtimasis į laukus. Net juokinga - Vilniaus miestas administraciškai prasideda kažkur miškuose prie Trakų, bei prie Nemenčinės. Na, Vilnių dar galima suprasti - Vilniaus rajono "lenkiška" administracija stabdo plėtrą, bet nejaugi ir Klaipėdoje tas pats? Kodėl visus "miestietiško gyvenimo būdo" kaimus (t.y. tuos, kurių gyventojai nemelžia karvių, o važinėja dirbt į miestą) būtina prijungti prie miesto? Kuo tai geriau, ir kam?

Rajonų skaldymui į mažesnius pritariu, kaip visiems kitiems pasiūlymams mažinti centralizaciją.

[Eimantas]

Klaipėdos plėtra: priemiesčių gyventojai lieka už borto



Nekilnojamojo turto pardavėjai potencialius individualių namų uostamiesčio prieigose pirkėjus ėmė vilioti teiginiais, neva netrukus dalis Klaipėdos rajono teritorijų - Mazūriškiai, Karklė, Ginduliai, Slengiai ar Triušeliai - bus prijungtos prie uostamiesčio.

Tiek miesto, tiek rajono savivaldybės specialistai tai vadina tikrovės neatitinkančia informacija, tačiau pripažįsta, kad idėja rajono sąskaita praplėsti Klaipėdos miestą vis dėlto egzistuoja.

Beveik 10 ha miesto

Raimonda Gružienė, uostamiesčio Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja, sako, kad šiuo metu yra baigiamas naujo Klaipėdos bendrojo plano tvirtinimas. Šiame dokumente, galiosiančiame dešimt metų, administracinių ribų keitimas tarp rajono ir miesto nėra numatytas.

Todėl ir ateityje galios tik tie pakeitimai, kurie buvo padaryti dar 1996 metais, kai prie miesto buvo prijungtos Labrenciškės, Tauralaukis, dalis Klemiškės gyvenvietės, Virkučių ir Šaulių kaimai, dalis Sudmantų ir Lypkių, Švepeliai, Rimkai, dalis Laistų kaimo ir Žardės bei Paupių kaimai.

Nuo tada Klaipėdos miesto teritorija padidėjo maždaug trim tūkstančiais hektarų ir šiuo metu užima 9 826 ha.

"Geografiškai miesto šiaurinis taškas nūdien yra už Girulių, ties "Žuvėdros" poilsiaviete, toliau administracinės ribos nubrėžtos miškų kirtimais ir "kerta" pusiau Kalotę bei Jakų žiedą. Jakuose, ties buvusia Klaipėdos asfalto baze, yra rytinis miesto ribų taškas", - pasakojo R. Gružienė.

Įtakos zonos

Nors administracinės miesto ribos artimiausiais metais nesikeis ir šiuo metu sparčiai besiplečiančios naujos gyvenvietės miesto pašonėje liks rajono teritorijoje, Klaipėdos valdžia į jas nenumoja ranka.

"Pavyzdžiui, paskutiniame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje derinome rajono gyvenviečių specialių tinklų išvystymo planą. Negalime neprisidėti, nes naujų kvartalų infrastruktūra tampriai susijusi su miesto tinklais. Todėl ir miesto Savivaldybė domisi ir dalyvauja tokių rajono gyvenviečių kaip Slengiai, Mazūriškiai ar Triušeliai planuojamame tinklų vystymo procese", - "Vakarų ekspresui" teigė R. Gružienė.

Kita vertus, anot jos, pastaruoju metu vyksta spartus gyvenviečių suartėjimas bei pramonės plėtra.

Pasak R. Gružienės, naujais bendraisiais planais - ir miesto, ir Klaipėdos rajono, yra nustatytos uostamiesčio įtakos zonos: "Pramonės plėtros teritorija Gargždų kryptimi per Dovilus bei dėl sparčios individualių namų statybos neišvengiamas gyvenviečių artėjimas su Klaipėdos miestu ties Romais, Kalote ir Ginduliais."

Rengia vystymo planus

Tiesa, R. Gružienė pripažino, kad miesto ribų išplėtimas vis dėlto galėtų būti ypač naudingas praktiniu atžvilgiu kelioms šiuo metu perpus perskeltoms gyvenvietėms.

"Pavyzdžiui, Kalotėje gyvenantiems žmonės, ko gera, iš tiesų būtų patogiau, jeigu visa gyvenvietė priklausytų miestui. Bent jau dėl to, kad, esant reikalui, specialiosios tarnybos - policija ar greitoji medicinos pagalba - iš Klaipėdos gali operatyviau atvykti nei iš Gargždų. Tačiau geri ketinimai kol kas taip ir liks ketinimais, nes tokioms mūsų mintims nepritarė rajono Savivaldybė."

Rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė dienraščiui teigė, kad atsižvelgti į siūlymą sutrukdė laiko stoka.

"Tokios gairės iškeltos tada, kai Taryba jau ruošėsi tvirtinti Klaipėdos rajono bendrąjį planą. O tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl vienos ar kitos teritorijos perdavimo Klaipėdos miestui bei administracinių ribų keitimo, dera atlikti tam tikras viešąsias procedūras, apklausti gyventojus. Todėl rajono politikai nenorėjo skubėti. Numatyta tik tai, kad Klaipėdos miesto įtakos zonomis reikia laikyti pramoninę teritoriją ties bendrove "NEO Group" bei vadinamąjį Kalotės ir Purmalių trikampį už "Pakrantės" sodų", - aiškino V. Vytienė.

Ji abejojo, ar ir po dešimties metų kitos Klaipėdos pašonėje augančios gyvenvietės, pavyzdžiui, Jakai, Slengiai, Mazūriškiai ar Ketvergiai, ateityje bus prijungtos prie miesto.

"Sparti gyvenviečių plėtra yra didžiulis skaudulys rajonui, nes būtent iš rajono biudžeto lėšų reikia spręsti ten iškilusias problemas. Vargu ar miesto valdžia norėtų po savo sparneliu priglausti tas gyvenvietes, kurios reikalauja didelių investicijų ir kelia aibę problemų",- sakė V. Vytienė, pridūrusi, kad šiuo metu rajono Savivaldybė jau rengia specialiuosius planus, kurie numatys kelių ir pagrindinių inžinerinių magistralių tinklą naujose gyvenvietėse.

"Greičiau Klaipėda ir Gargždai, per ateinančius penkerius metus sparčiai artėsiantys vienas prie kito, susijungs nei apie uostamiestį dygstantys individualių namų kvartalų gyventojai galės vadintis klaipėdiečiais", - juokavo V. Vytienė.

Humoro nestokojo ir R. Gružienė: "Nors miesto ribos nesikeičia, pagal nustatytas miesto vystymosi perspektyvas erdvės plėtrai pritrūkti neturėtų, todėl Klaipėda pagal užimamą plotą ir toliau išliks trečias pagal dydį Lietuvos miestas. Mūsų tikrai neturėtų aplenkti nei Šiauliai, nei Panevėžys. Priešingai, galime net viena pozicija pakilti aukščiau ir tapti antruoju šalies miestu pagal dydį - jei tik Vilnius ir Kaunas susijungs."

Natalija MOGUČAJA
www.ve.lt

[Eimantas]

Reformos planuose - ir Priekulės savivaldybės steigimas

2006 m. Gruodžio 13 d.



Jau kitais metais politikai imsis įgyvendinti ilgai brandintą idėją - atiminėti funkcijas iš apskričių viršininkų administracijų ir steigti naujas savivaldybes.

Teigiama, esą ši administracinė reforma žmonėms leistų efektyviau spręsti savo problemas bei priartintų prie municipalinės valdžios. Tačiau bent jau dabartinės Seimo narių nuotaikos šiuo klausimu žada aršias diskusijas.

Prieštaraujantieji naujų savivaldybių steigimui sako, kad reikia labiau stiprinti esamas bei leisti joms iki 2013 metų pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų pinigais.

Be kita ko, vakar Seimas pritarė Lietuvos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimui, pagal kurį dokumentai turėtų būti parengti iki kitų metų liepos.

Suskaldytų rajonus

Šiuo metu Vyriausybėje svarstomi bei kuriami įvairūs modeliai, kaip reikėtų pakeisti Lietuvos administracinį suskirstymą iki 2011 metais vyksiančių savivaldos rinkimų.

Pagrindinis siūlymas - panaikinti didžiuosius miestus žiedu juosiančių rajonų savivaldybes, teritoriją suskaldant į mažesnius administracinius vienetus.

Pavyzdžiui, vietoje didžiulės Vilniaus rajono savivaldybės atsirastų keletas mažesnių.
Brandinami trys modeliai: šalia dabar esančių 60 savivaldybių įsteigti 4, 7 arba net 28 naujas. Naujame administraciniame darinyje turėtų gyventi ne mažiau kaip 15 tūkst. žmonių, o jo centre - ne mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų. Sukurtas administracinis vienetas būtų ne arčiau kaip už 20 kilometrų nuo jau egzistuojančio savivaldybės centro. Pranešama, kad pagal vieną iš alternatyvų būtų įsteigtos Kuršėnų, Ariogalos, Nemenčinės, Kalvelių, Pabradės, Eišiškių, Vilkijos, Ramygalos, Jašiūnų, Salantų, Kybartų bei Jiezno savivaldybės. Tokiu būdu būtų panaikintos Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybės.

Jei būtų nuspręsta savivaldybes suskaldyti iki 88 administracinių vienetų, į naujus municipalinius centrus patektų ir Priekulė, Varniai, Šeduva, Tytuvėnai bei kitos galimos savivaldybės.

Viena didžiausių tokios reformos problemų - pinigai, mat ji gali kainuoti kelis šimtus milijonų litų.

Nuomonės išsiskiria

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jonas Jagminas "Vakarų ekspresui" sakė, kad miestelių savivaldybių steigimas kol kas tėra mitas.

"Kai kurie politikai prieš rinkimus važinėja po kaimus ir žada, kad juose bus įsteigtos savivaldybės. Tokio siūlymo Vyriausybės lygiu net nėra. Kol kas tai - tik politinės spekuliacijos, rinkėjų apgaudinėjimas. Žmonės renka parašus, neša juos man, o idėjos autoriai neria į krūmus", - sakė J. Jagminas.

Parlamentaras pastebėjo, kad naujų savivaldybių kūrimas tėra tolima perspektyva, nes šiuo metu reikėtų stiprinti vadinamąsias žiedines savivaldybes.

"Yra 2007-2013 metų finansinė perspektyva, Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Savivaldybės jau pateikė ir teiks pasiūlymus, projektus, verslo planus, norės rekonstruoti objektus. Jei mes per trejus metus įsteigiame naują savivaldybę, ji nieku gyvu nesuspės pasinaudoti Europos parama, nes trūks administracinių resursų", - sakė politikas.

Parlamento liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis teigė esąs savivaldybių "smulkinimo" šalininkas.

"Kuo šalis tampa stipresnė ekonomiškai, tuo daugiau savivaldybių reikia. Juk jau buvo savivaldybių smulkinimas, kai atsirado Pagėgių, Rietavo, Elektrėnų savivaldybės. Žmonės liko patenkinti, nes valdžia "apsigyveno" arčiau, nebereikia toli važiuoti spręsti reikalų. Be to, pavyzdžiui, Rietave iki savivaldybės įkūrimo nebuvo net policijos nuovados, o dabar yra", - sakė E. Masiulis.

Politikas siūlė panaikinti apskričių viršininkų administracijas, o naujas savivaldybes steigti už tokiu būdu sutaupytus pinigus.

Nukraujuos apskritys

Kad ir koks modelis būtų pasirinktas, aišku viena - kitų metų Seimo pavasario sesijoje bus svarstomos įstatymų pataisos, naikinančios daugelį apskričių viršininkų administracijų funkcijų bei stiprinančios savivaldybių administracijas, seniūnijas.

Seime yra ne mažai ir idėjos visai panaikinti apskritis šalininkų, tačiau tam reikėtų keisti Konstituciją.

"Labai svarbu ir stiprinti seniūnijas. Neseniai Seime buvo priimtos įstatymo pataisos, pagal kurias seniūnijoms leista atsidaryti sąskaitas bankuose, turėti žemėtvarkininką, žemės ūkio specialistą. Dabar seniūnijos galės prieiti prie struktūrinių fondų", - sakė J. Jagminas.

Iš apskričių administracijų būtų atimtos teisės spręsti žemės grąžinimo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinius reikalus bei palikta prerogatyva administruoti struktūrinių fondų panaudojimą.

Svarstoma ir galimybė įstatymais suteikti įgaliojimų vadinamosioms regioninėms taryboms, kurias sudarytų regione esančių savivaldybių atstovai.

Tam, kad prailginta Vyriausybės ranka vadinamoms apskričių viršininkų administracijoms būtų "nuleistas kraujas", pritaria ir didžiosios Seimo frakcijos - Darbo, konservatorių, iš dalies - socialdemokratų.

Šiuo metu Lietuvoje yra 10 apskričių, 60 savivaldybių ir 546 seniūnijos.

Denisas NIKITENKA
www.ve.lt

Gerai, jei tą irštvą Vilniaus rajono savivaldybėje panaikins, tik ar nepereis tie patys veikėjai į naujas mažesnes...