Turizmas Lietuvoje ir pasaulyje

[oranger]

Vakar grįžau iš kelionės namo, į Vilnių. Apvažinėjau Čekiją, Slovakijos kalnus, pagaliau aplankiau Krokuvą, užsukau į Varšuvą. Pamažu įdėsiu savo nuotraukas.

Pirmieji įspūdžiai įvažiavus atgal į Lietuvą po minėtų šalių (pabandžiau kiek tai buvo įmanoma žvelgti užsienio turisto akimis ):
1. Tiesiog pasibaisėtinas sienos su Lenkija kirtimo punktas. Įspūdis toks, kad Šengenas Lietuvoje galioja laikinai - krūva kažkokių neaiškių apleistų pastatų, milijonas "furų" ir keistas vingiuotas kelias tarp jų be jokių rodiklių ar žymėjimo ant asfalto.
2. Jokios gyvybės beveik iki Kauno - vien degalinės. Paprastam turistui turėtų padaryti labai mistišką įspūdį.
3. Pirmas motelis Lietuvos teritorijoje vadinasi "Armėnija"
4. Keliai geri, bet šis privalumas vis labiau pradeda panašėti į praeities pasaką. Be to, vairavimo kultūra Lenkijoje tikrai žymiai pagerėjo.
5. Vilnius po Prahos ir Varšuvos yra tiesiog apleistas Rytų Europos miestas. Jokia meilė jam ir visokios krizės negali pateisinti dabartinės Vilniaus valdžios beviltiškumo.

Tai tiek negatyvo

[John]

Visiškai sutinku.

Problema, manyčiau, yra ne piniguose, bet estetikos ar apskritai vizualinės tvarkos suvokime ir įgyvendinime. Čia Lietuvoje daug problemų. Pavyzdžiui, kodėl Vilniuje visą vasarą ant gatvių daug kur nenuvalytas smėlis/žvyras? Nedažomos eismo juostos ir t.t. T.y. tokie "menkniekiai", kurie prisideda prie bendro aplinkos vaizdo.

Beje, šia prasme situacija kiek geresnė Klaipėdoje, o blogiausia Kaune. Bent jau toks įspūdis susidaro važinėjant po miestus. Tikrai įdomu, kuo teisinamas miestų apleidimas ir elementarus netvarkymas? Jei tikrai nėra pinigų, vertėtų pasiaiškinti, kodėl ir kaip tai pakeisti? Gal reiktų pertvarkyti finansų skirstymo sistemą? Juk tikrai nenormalu, kai šalyje, kurioje BVP vienam žmogui siekia apie 10000 Eur, nesugebama papaišyti eismo juostų mieste ar tiesiog nuvalyti gatvių, jau nekalbant apie gatvių ir šaligatvių būklę apskritai.

O Vilniaus geležinkelio stoties rekonstrukcijos vizijos, kaip suprantu, taip ir liks tik vizijomis, nors ten viskas atrodo kraupiai. O tai, kaip bebūtų, viena svarbiausiaų vietų, kurią pamato dažnas turistas.

[Wycka]

Kuršių nerijos vertė — kopos, tinklai ir dainos

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pritarė parengtam Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašo projektui. Į vertingiausių šio regiono elementų sąrašą įtrauktos ir smėlio kopos, ir žvejų tinklai, ir jų dainos.
Projekte vertingiausi Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementai skirstomi į natūralius ir žmogaus pakeistus gamtinius darinius bei kultūrinius darinius, pranešė Neringos savivaldybė.
Pirmuosius elementus sudaro Didysis kopagūbris su parabolinėmis, pilkosiomis, pustomomis ir apželdintomis kopomis, žmogaus sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris, natūralios pajūrio ir pamario palvės, pamario pusiasaliai (ragai), sengirės, savita smėlynų augalija ir gyvūnija, paukščių migracijos kelias.
Kultūrinius darinius sudaro smėlio užpustyti kaimai ir kitas archeologinis paveldas, istorinė pašto kelio trasa, senųjų žvejų kaimų, virtusių kurortinėmis gyvenvietėmis erdvinė-planinė struktūra bei architektūra, senieji mediniai žvejų namai, XIX amžiuje atsiradę profesionalios architektūros statiniai: švyturiai, prieplaukos, bažnyčios, mokyklos, vilos, viešbučiai, vasarnamiai; jūrinio kultūros paveldo elementai.
Aprašo projekte pabrėžta, kad gyvumą, dvasingumą ir ypatingą nuotaiką, atmosferą kultūriniam kraštovaizdžiui suteikia, jo savitumą išryškina nematerialiojo paveldo formos, tradiciniai verslai. Tarp jų yra dainos, kostiumai, padavimai, istorijos, gintaro graibstymas tradiciniais įnagiais, taip pat jūrinio kultūros paveldo dariniai ir reiškiniai: žvejų laivai – kurėnai, laivų vėtrungės, žvejybos įrankiai – rankų darbo tinklai, poledinės žūklės įnagiai ir būdai, tradiciniai žuvies apdorojimo būdai.
Vertingais siūloma pripažinti ir žvejų gyvensenos etnografinius elementus – krikštą, tradicinius drožinius (langines, lėkius, vėjalentes), menines tradicijas, savitus apsauginio kopagūbrio tvarkymo, miško priežiūros būdus. Kaip išskirtinė Kuršių nerijos vertė minima ir XIX amžiuje susiformavusi poilsio kultūros tradicija.
Anot savivaldybės, Šiaurės Amerikos ir Europos pasaulio paveldo vertybių išskirtinės visuotinės vertės aprašai turi būti parengti iki 2011 vasario 11 dienos.
Aprašas kuriamas visai Kuršių nerijos teritorijai ir turės būti derinamas su Rusijos Federacija. Šį dokumentą turės tvirtinti Vyriausybė.
Bet kokia veikla, kelianti grėsmę Kuršių nerijos išskirtinei visuotinei vertei, bus laikoma neleistina.
Be to, apraše numatyta, kad iki 2017 metų bus privalu parengti Kuršių nerijos nacionalinio parko valdymo planą.
Kuršių nerija – 98 kilometrų ilgio ir 0,4-4 kilometro pločio ištįsęs pusiasalis dviejų valstybių – Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado srities) – teritorijoje. Lietuvai priklauso 50 kilometrų šiaurinės pusiasalio dalies. 2000 metais Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

[oranger]

Sudiev, Estija!

http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/sudiev.d?id=35881199

[Wycka]

Svečių Druskininkuose ir Birštone padaugėjo, Neringoje ir Palangoje — sumažėjo

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo 4,3 proc. daugiau svečių nei per tą patį 2009-ųjų laikotarpį. Svečių iš Europos Sąjungos (ES) šalių apsistojo 1,4 proc. daugiau, Lietuvos gyventojų - 3,4 proc., svečių iš ne ES šalių apgyvendinta 15,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Daugiausia svečių atvyko iš Lenkijos - 49,1 tūkst. (2009m. II ketv. - 44,1 tūkst.), Vokietijos - 33,8 tūkst. (2009m. II ketv. - 35,4 tūkst.), Rusijos - 22,1 tūkst. (2009m. II ketv. - 18,4 tūkst.), Latvijos - 19,5 tūkst. (2009m. II ketv. - 18,6 tūkst.), Baltarusijos - 15,8 tūkst. (2009m. II ketv. - 11,5 tūkst.), Suomijos - 11,1 tūkst. (2009m. II ketv. - 10,8 tūkst.), Estijos - 9,2 tūkst. (2009m. II ketv. - 10,1 tūkst.), Jungtinės Karalystės - 8,5 tūkst. (2009m. II ketv. - 7,8 tūkst.).
Druskininkų savivaldybės apgyvendinimo įstaigose apsistojo 46,7 tūkst. svečių, arba 16,7 procento daugiau nei 2009m. antrąjį ketvirtį, Birštono sav. - 6,1 tūkst., arba 35,5 proc. daugiau. Neringos ir Palangos sav. apgyvendinimo įstaigose svečių sumažėjo: Neringos sav. apsistojo 9,1 tūkst. svečių, arba 3,8 proc. mažiau, Palangos sav. - 40,2 tūkst., arba 1,9 proc. mažiau.
Pirmąjį 2010m. pusmetį apgyvendinimo įstaigose apsistojo 641,1 tūkst. svečių, arba 1,2 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Palyginti su 2009m. antruoju ketvirčiu, viešbučiuose ir svečių namuose apgyvendinta 5,3 proc. daugiau svečių, iš jų užsieniečių - 4,6 proc. daugiau. Šių metų antrojo ketvirčio viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas sudarė 38,1 proc. (2009m. II ketv. - 37,4 proc.).
Apgyvendintų svečių skaičius viešbučiuose ir svečių namuose pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 2,4 proc.
Vilniaus miesto viešbučiai ir svečių namai antrąjį šių metų ketvirtį priėmė 147 tūkst. svečių, arba 0,2 proc. daugiau nei tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, iš jų užsieniečių - 125,4 tūkst., arba 1,1 proc. daugiau. Antrojo šių metų ketvirčio Vilniaus viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas sudarė 51 proc. (2009m. II ketv. - 50,4 proc.).

[Big Cat]

Sudiev, Estija!

http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/sudiev.d?id=35881199

Jo...

[Silber418]

Neseniai aptikau linksmų filmukų seriją apie Pietų Švedijos provinciją, Skåne:

[c2h5oh]

Pastebiu, kad pastaruoju metu ant kelių labai padaugėjo tų rudų kelio ženklų į lankytinus objektus. Bėda, kad daugelis veda į tokius "objektus" kaip paprasčiausias prekybos centras, arba į tokius kur nėra į ką žiūrėti.

Pvz. ta vieta, kur siaurukas kertą Viabaltiką, atrodo išties apgailėtinai. Pastatytas milžiniškas rudas lankytino objekto ženklas, pranešantis apie "valstybės saugomą vertybę, siaurojo geležinkelio kompleksą", tačiau matosi tik į abi puses nuo kelio einanti proskyna. Apžėlę taip, kad nesimato, ar ten yra bėgiai ar jau nebe.

[qwe]

Na, kad jau apie tuos ženklus kalba pasisuko... Tenka pastebėti, kad jie ne tik, kad nurodo abejotinos vertės objektus(nors jie dažnai abejotinos vertės tampa dėl to, kad tiesiog apleisti ir užmiršti atrodo), bet nepakankamai tikslūs yra. Pvz važiavau čia prieš kokią savaitę pro Šimonių girią, užkliuvo žvilgsnis už lentos su nuoroda į pažintinį taką "Į girią" na ką sakau reik aplankyt. Pirmas ženklas viskas ok. Privažiavus kaimelį dar vienas ženklas. kolkas viskas gerai. ir pokšt! du keliai, ženklo jokio. Pirmas bandymas nepavykęs. bandom vėl. atrodo panašiau, bet ir vėl pokšt. du keliai. ženklų jokių. pirmas bandymas dėja dėja Na šiaip netaip pasiekėm tą taką. Į šiukšles stengiamės nekreipt dėmesio. Vaikštant taku darosi juokinga, kelios lentos pakabintos(pažintinis takas vistik ), suoliukai išlaužyti(čia jau nejuokinga, o graudu) na prieinam kažkokia aikštelę kurioj matyt būtų galima atsipūsti. Šiukšlių nematyt... nes žolė iki juosmens.
Apie apleistus ir užmirštus dvarus net kalbėt nesinori. Kalba, skundžiasi žmonės, kad turistų mažai, bet tai ką tie turistai gali pamatyti? Kaikuriose vietose ne tik kad pamatyt nėra ką, bet net jas rasti sunkoka.
O ir pabaigai. Tokį pat rudą ženklą kuris žymi lankytinas vietas turi ir Mega, Kaune. Aš būdamas užsienio turistu pasijusčiau keistai atvažiavęs pagal tokį ženklą į prekybcentrį...

[oranger]

Tokį pat rudą ženklą kuris žymi lankytinas vietas turi ir Mega, Kaune. Aš būdamas užsienio turistu pasijusčiau keistai atvažiavęs pagal tokį ženklą į prekybcentrį...

Už tą "Megos" nuorodą Kultūros ministerijai kiaušus nuraut maža. Matyt koks vadybinykas prasisuko, kyšį gavęs.

O dėl nuorodų apskritai - manau reiktų tiems, kurie jas stato, pasidomėti kaip tai daroma kitose šalyse. Juk dažniausiai ten padaromas ir objekto atvaizdas arba šalia yra jo aprašymas keliomis kalbomis. tada ir turistų bus, nes dabar neaišku kur važiuoji, kaip ir aprašė gwe.

[rat]

Na ir kas, užtat įsisavintos ES lėšos. Kas nors gal namuką pasistatė, išleis vaikus į mokslus angluose - vien tuo pasidžiaugti galima.

[vap]

Tai ne tik Mega, bet ir Akropoliai tokius turi. Bet palyginus lankytinas vietas prieš kokius 5 metus ir dabar matosi šiokios tokios teigiamos tendencijos.

[Wycka]

Sporto turizmas

Škotų užtvindytame Kaune alaus upės liejosi iki paryčių

Kauno gatves užplūdę sirgaliai nemalonumų miestui nepridarė, bet alaus upės baruose liejosi iki paryčių.
Draugiškai nusiteikusi škotų futbolo sirgalių minia po varžybų užtvindė Laisvės alėjos barus. Daugiausiai jų, anot kauniečių, susirinko į „Pizza Jazz“ piceriją, kuri specialiai atvykėliams grojo škotišką muziką ir dirbo tol, kol išėjo paskutinieji lankytojai. Kituose minią sirgalių pasiruošusiuose sutikti baruose jų buvo gerokai mažiau.
„Kauniečiai škotų sirgalius sutiko labai tolerantiškai – noriai su jais bendravo gatvėse ir baruose. Stebėtina, bet Laisvės alėja žygiuodama minia žmonių didelio triukšmo nekėlė“, – Alfa.lt šeštadienio rytą sakė kartu lygiąsias šventęs kaunietis.
Saugumą vakar Kauno centre palaikė didžiulės policijos pajėgos. Nors jų neprireikė, tačiau buvo galima matyti, kad pareigūnai užtikrinti tvarką pasiruošę. Viešosios policijos duomenimis, įkaušusių čempionato stebėtojų buvo nemažai, iš jų tik vienas škotas susikivirčijo su baro darbuotojais.
„Rimtų incidentų nebuvo, nors po varžybų mieste buvo daug ir lengvai išgėrusių, ir gerokai padauginusių žmonių, tiek lietuvių, tiek škotų. Vienintelis incidentas įvyko bare. Dar gauta pranešimų, kad kai kas nepamena kur ir kada dingo telefonas ar piniginės“, – sakė Kaunol. l. e. p. Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Virginijus Petraitis.
Kaune dar prieš varžybas buvo sustiprintos pareigūnų pajėgos, tačiau V. Petraičio duomenimis, kelios dienos miestui atnešė daugiau naudos nei nuostolių – škotai daugausia laiko leidžia baruose.
Šeštadienį ir sekmadienį dauguma atvykusių Škotijos komandos sirgalių jau suplanavę išvykti. Mieste dar budės kiek daugiau pareigūnų, nei įprastomis dienomis.
Skaičiuojama, jog užsienio sirgalių skaičius Kaune galėjo perkopti 3 tūkst. ribą. Škotai visą penktadienį laisvą laiką leido gatvėse spardydami kamuolius, skanduodami, draugiškai bendraudami su Lietuvos sirgaliais ar ragaudami lietuvišką alų baruose.
Kauno verslininkai užsieniečių minia suskubo pasinaudoti – miesto viešbučiai pakoregavo savo kainoraščius. Tačiau ne visi jie panoro papildomai užsidirbti – dalis viešbučių tiesiog nenorėjo priimti girtaujančių futbolo sirgalių ir juos baidė didelėmis kainomis.

[Eimantas]

Britai atranda Kuršių neriją
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...nerija-478420/

[adebisi]

Britai atranda Kuršių neriją
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...nerija-478420/

Pilnas straipsnis:
http://www.mirror.co.uk/advice/trave...5875-22556500/

[John]

Vertėtų Lietuvai kiek pareklamuoti Neringą, nes daug kas paprasčiausiai neįsivaizduoja, kas tai yra, ir kodėl ten reiktų važiuoti. O važiuoti ten reiktų tiems, kurie mėgsta ramybę, mažai žmonių, gražią gamtą ir nedideles kainas. Ko gero, Europoje tokios kombinacijos reiktų labai gerai paieškoti.

[Metropolis]

Įdomu, ar kiti Lietuvos miestai irgi jau įgyvendina tokią turisto kortelę? Manau, kad Lietuvoje galėtų veikti ir visos Lietuvos turisto kortelė, tačiau dėl skirtingų interesų nežinia, kada tokią visuotinę kortelę turėsime.

Nuo šių metų rugsėjo Kauno svečiai gali įsigyti miesto nuolaidų kortelę.

Jos savininkai, kaip pranešama, tris dienas nemokamai galės važinėti viešuoju miesto transportu. Be to, jiems galios 50% siekianti nuolaida įvairiose muziejuose, galerijose, ekskursijose ir prekybos centruose

info iš: http://www.balsas.lt/naujiena/504084...olaidu-kortele

Daugiau apie šią kortą radau čia:http://www.kaunas.lt/index.php?2602973283

Keista, kad ši kortelė galioja 7 dienas (The Card costs 68.99 Lt (19.98 Eur) and is valid for 7 days from the purchasing date), tačiau miesto viešuoju transportu leidžia važiuoti vos 3 (a card owner can enjoy unlimited travel for 3 days in Kaunas public transport network of busses and trolleys). Antrajame nurodytame puslapyje t.p. yra ir kortelės bukletas anglų k.

[oranger]

Įdomu, ar kiti Lietuvos miestai irgi jau įgyvendina tokią turisto kortelę? Manau, kad Lietuvoje galėtų veikti ir visos Lietuvos turisto kortelė, tačiau dėl skirtingų interesų nežinia, kada tokią visuotinę kortelę turėsime.

Nuo šių metų rugsėjo Kauno svečiai gali įsigyti miesto nuolaidų kortelę.

Jos savininkai, kaip pranešama, tris dienas nemokamai galės važinėti viešuoju miesto transportu. Be to, jiems galios 50% siekianti nuolaida įvairiose muziejuose, galerijose, ekskursijose ir prekybos centruose

info iš: http://www.balsas.lt/naujiena/504084...olaidu-kortele

Daugiau apie šią kortą radau čia:http://www.kaunas.lt/index.php?2602973283

Keista, kad ši kortelė galioja 7 dienas (The Card costs 68.99 Lt (19.98 Eur) and is valid for 7 days from the purchasing date), tačiau miesto viešuoju transportu leidžia važiuoti vos 3 (a card owner can enjoy unlimited travel for 3 days in Kaunas public transport network of busses and trolleys). Antrajame nurodytame puslapyje t.p. yra ir kortelės bukletas anglų k.

http://www.vilnius-tourism.lt/topic.php?tid=170

[c2h5oh]

Aš čia nuolat burbu dėl nesąmoningos turizmo informacijos Lietuvoje. Bet gal geriau iliustruosiu konkrečiu pavyzdžiu.

Girdėjau, kad kažkur prie Aukštadvario yra tokia "Velnio duobė". Einam į Google ieškoti, žiūrim ką randam:

- Vikipedija http://lt.wikipedia.org/wiki/Velnio_duob%C4%97 pateikia na tokią enciklopedinę informaciją, sužinom kad duobė yra "4 km į šiaurės vakarus nuo Auktadvario"
- "Oficialus Lietuvos kelionių gidas" http://www.travel.lt/turizmas/catalo...&inlanguage=lt vėlgi pateikia šiek tiek enciklopedinės informacijos, 4 nuotraukas ir padavimų. Nieko daugiau, negu vikipedija, nerašo. Informacijos, kaip rasti duobę, nėra.
- Aukštadvario regioninio parko puslapėlis http://www.aukstadvaris.lt/Parkas/duobe.htm - jame vien tik pievos apie prasmegusias mergas ir panašiai. Nulis naudingos informacijos.

Ir tik antroje-trečioje dešimtyje (iš Google rezultatų puslapių) galima atrasti keletą blogų, kurie parašo konkrečiai - Aukštadvaryje sukti link Vievio ir Elektrėnų, pavažiavus kelis šimtus metrų rodyklė į kairę, tada 3 km miško keliuku.

[adebisi]

google'u irgi mokėt naudotis reikia. perskaičius tavo post'ą, nusprendžiau pats pamėgint surast... rezultatas: ~30 sekundžių kol pavyko rasti aukštadvario regioninio parko žemėlapį su visom lankytinom vietom... http://www.aukstadvaris.lt/Parkas/mapsbig.jpg