Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ką darysi su 2 pakopa 2026.01.01 - 2027.12.31 ?

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Ar mes čia kažko nesuprantame tame straipsnyje? Nenoriu tikėti jog VU profesorius gali padaryti tokią kvailą klaidą...

    Comment


      #62
      Klaida ant klaidos pas jį: "pasiimadmas už dalį nusipirksit sodros taškų, kurie bus apsaugoti nuo nuvertėjimo geriau nei anuitetas."

      Aha, kai už 30 metų 1,6 dirbančio išlaikys 1 pensininką, tikrai Sodra bus geriau nei PF. Kliedesiai ant kliedesių.

      Kas bus su anuitetų vertėmis pasiliekančių?... - Raimondas Kuodis | Facebook

      Comment


        #63
        Pensijų dydžiai - politinis sprendimas. Kai artės pensija, būtinai balsuosiu už tuometinę blinkevičiūtę, kuri žadės mokėti orias pensijas.
        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

        Comment


          #64
          Parašė Tomas Rodyti pranešimą
          Pensijų dydžiai - politinis sprendimas. Kai artės pensija, būtinai balsuosiu už tuometinę blinkevičiūtę, kuri žadės mokėti orias pensijas.
          Skolos lygis po tam tikros sumos, nebėra politinis sprendimas.

          Comment


            #65
            Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

            Skolos lygis po tam tikros sumos, nebėra politinis sprendimas.
            Kokios ribos? Pietiečiai ramiai laužo visas buvusias ribas.

            Comment


              #66
              Parašė mantasm Rodyti pranešimą

              Kokios ribos? Pietiečiai ramiai laužo visas buvusias ribas.
              Užtat ir stagnuoja ne vieną dešimtmetį, o realios pajamos netgi smunka. Beje, yra rizika, kad ir Lietuva gali į panašią stagnaciją patekti, nes 2026 metų biudžeto išlaidos 30% viršija pajamas ir vien palūkanų reiks mokėti virš milijardo Eur.
              Flickr

              Comment


                #67
                Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                Užtat ir stagnuoja ne vieną dešimtmetį, o realios pajamos netgi smunka. Beje, yra rizika, kad ir Lietuva gali į panašią stagnaciją patekti, nes 2026 metų biudžeto išlaidos 30% viršija pajamas ir vien palūkanų reiks mokėti virš milijardo Eur.
                Turbūt labiau pasekmė, o ne priežastis. Pas mus dar gerai būtų jei pinigai sueitų pensijom ir t.t. Vietoj to nemaža dalis ištrinkelizuojama ir atitenka siauram ratui oligarchų.

                Comment


                  #68
                  Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                  Turbūt labiau pasekmė, o ne priežastis. Pas mus dar gerai būtų jei pinigai sueitų pensijom ir t.t. Vietoj to nemaža dalis ištrinkelizuojama ir atitenka siauram ratui oligarchų.
                  Reiktų išsivaduoti iš „viskas išvogiama“ runkelinio mąstymo.

                  Comment


                    #69
                    Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą

                    Reiktų išsivaduoti iš „viskas išvogiama“ runkelinio mąstymo.
                    Seniau irgi sakiau, kad runkelinis mąstymas. Paskutiniu metu žiūrint į visokias fegdas ir t.t... Dalis tikrai nueina ne ten kur turėtų. Klausimas tik kokia.

                    Comment


                      #70
                      Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                      Kokios ribos? Pietiečiai ramiai laužo visas buvusias ribas.
                      su tokiu gimstamumu pietų Europa bus ekonomikos stebuklas, kai "milenialsai" eis į pensiją.

                      Comment


                        #71
                        Buvo šiandien LRT forumas apie 2 PF reformą. https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...43/lrt-forumas
                        Idiotas R.Lazutka bent jau neišsižiojo apie tai ką prirašė savo straipsnyje
                        https://www.miestai.net/forumas/foru...67#post2237067
                        Paskutinis taisė Arunasx; 2026.01.05, 23:34.
                        Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                        Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                        Comment


                          #72
                          Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                          Kokios ribos? Pietiečiai ramiai laužo visas buvusias ribas.
                          Aha, kaip tik viena graikė skundėsi, kad per 15 metų pensija beveik nepakilo. Tuomet 700 eurų buvo visai neblogai, dabar - gana kuklu.

                          Comment


                            #73
                            Parašė Sula Rodyti pranešimą

                            Aha, kaip tik viena graikė skundėsi, kad per 15 metų pensija beveik nepakilo. Tuomet 700 eurų buvo visai neblogai, dabar - gana kuklu.
                            O kaip valstybinė pensija galėjo pakilti, jei vidutinis atlyginimas dabar lygiai toks pats, koks buvo prieš 15 metų?
                            Flickr

                            Comment


                              #74
                              Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                              O kaip valstybinė pensija galėjo pakilti, jei vidutinis atlyginimas dabar lygiai toks pats, koks buvo prieš 15 metų?
                              Tai čia reikia referuoti prelegentams aukščiau, kurie teigia, kad labai net gali.

                              Comment


                                #75
                                O kas iš vis tikisi tą valstybinę pensiją gauti? Tokiais pensijinio amžiaus keitimo tempais valstybinę gausite tik jau po mirties. Tuoj bus kaip prieš 50 metų:

                                Comment


                                  #76
                                  Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                                  O kas iš vis tikisi tą valstybinę pensiją gauti? Tokiais pensijinio amžiaus keitimo tempais valstybinę gausite tik jau po mirties. Tuoj bus kaip prieš 50 metų:
                                  1000 Eur valstybinė pensija tikrai neišgelbės senatvėje, bet dabar pažiūrėjau LB duomenis, tai II pakopoje kaupiančiojo vidurkis 6,7 tūkst. Eur, trečios pakopos tik 2,7 tūkst. Eur, tai fondai panašu irgi nelabai išgelbės. Kas išgelbės tai gera sveikata ir galimybė dirbti būnant pensijinio amžiaus.
                                  Flickr

                                  Comment


                                    #77
                                    LRT forume apie 2 PF reformą buvo kalbėta, kad kuo daugiau pasitrauks iš II pakopos - tuo liekantiems bus anuitetų pasirinkimo nepalankesnės sąlygos.
                                    Buvo paminėta, kad palankiausia yra pasitraukti iš II pakopos 2027 metų gale, jeigu šiuo metu kaupiama su valstybės parama.
                                    Gali būti, kad dalis asmenų, kurie šiuo metu yra sustabdę įmokas (tokių yra apie 650 tūkst. pagal 2024 m. gruodžio mėn. SODROS duomenis ir jeigu jie visi atnaujintų įmokas - prireiktų apie 0.5 mlrd. EUR biudžeto lėšų per du metus), jų pervedimą atnaujins ir kitų metų gale nutrauks kaupimą.
                                    2 PF šiuo metu yra apie ~9,8 mlrd. Iš jų ~3 mlrd. grąžintinos valstybei. 2 PF valdytojai per visą savo gyvavimo laikotarpį gavo ~0,5 mlrd pajamų (2025 - 48 mln.).

                                    Comment


                                      #78
                                      Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                                      O kas iš vis tikisi tą valstybinę pensiją gauti? Tokiais pensijinio amžiaus keitimo tempais valstybinę gausite tik jau po mirties.
                                      Šalia reiktų pateikt ir prognozuojamos gyvenimo trumės grafiką. Vilniaus mieste vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 78,28 vyrams ir 86,17 moterims.

                                      Comment


                                        #79
                                        Mindaugas Busila ·

                                        Šiandien LRT Forume apie II pensijų pakopą vėl kartojosi ta pati tema. Ir, tiesą sakant, kuo daugiau klausau, tuo labiau ima jausmas, kad mes kalbame ne apie finansus, o apie socialinę inžineriją, apsimetančią finansiniu „raštingumu“.
                                        Perklausiau laidos dalį ir nusprendžiau užduoti vieną paprastą klausimą: kas realiai laimi II pakopoje, o kas ją subsidijuoja?
                                        Nes skleidžiama tokia legenda, kad būtent neturtingiems kaupti labiausiai apsimoka. Nors pasitelkus sveiką protą ir šiokią tokią gyvenimišką patirtiį man taip neatrodo.
                                        Ir štai čia profesoriaus Raimondo Kuodžio mintis, kurią, mano nuomone, verta skaityti labai lėtai:
                                        „…išeis tie, kurie greičiausiai gyvens trumpiau negu vidurkį.
                                        todėl, kad žmonėms, kurie turi prastesnes pajamas, greičiausiai jie dirba kažkokius sudėtingesnius darbus.
                                        gal tai bus, nu, griovių kasimas… kažkas, kas gali paveikti sveikatą.“
                                        (~43:40–43:57)
                                        Toliau – dar svarbiau:
                                        „Žmonės, kurie turi didesnes pajamas,
                                        jie sėdi universitetuose, seimuose…
                                        kažkur versluose,
                                        tai jie gali gyvent ilgiau – jie tą gali jaust.“
                                        (~43:57–44:07)
                                        O tada – „tikimybių logika“:
                                        „Mes nieks nežinom, kaip baigsis ta loterija,
                                        bet tikimybės tai mes žinom.“
                                        (~44:07–44:11)
                                        (Tai yra jie žino, kas gyvens ilgiau ir kas trumpiau tikimybiškai).
                                        Ir dar vienas sakinys apie anuitetus:
                                        „Šansai, kad kas pasiliks, priklauso nuo to, kiek išeis,
                                        nes tavo anuiteto vertės nuo to mažės.“
                                        (~44:14–44:18)

                                        Čia jau mano interpretacija
                                        Kitaip tariant:
                                        trumpiau gyvenantys — dažniau tie, kurie dirba fiziškai sudėtingus, sveikatą alinančius darbus ir mažesnes pajamas gaunantys.
                                        jie labiau linkę trauktis iš sistemos. Tik nelabai suprantu, kodėl kažkas tuo stebisi? Juk tai racionalu!
                                        o tie, kurie gyvena ilgiau —
                                        lieka ir gauna geresnes anuitetų sąlygas.
                                        Ir jie bando įtikinti tuos, kurie gyvens trumpiau pasilikti ir kaupti. Nes jiems tai irgi racionaliai naudinga .
                                        Tai — sistemos veikimo principas, pagrįstas gyvenimo trukmės skirtumų tikimybėmis.
                                        Aš jį išverčiau į paprastą kalbą:
                                        II pakopa geriau veikia tiems, kurie tikėtina gyvens ilgiau.
                                        O gyvenimo trukmė Lietuvoje labai dažnai susijusi su:
                                        • darbo pobūdžiu,
                                        • sveikatos rizikomis,
                                        • pajamomis,
                                        • socialine padėtimi.

                                        Tai dabar toks lyg ir logiškas klausimas:
                                        Ar tikrai galime vadinti „finansiškai neraštingais“ tuos žmones, kurie:
                                        • sunkiai dirba ir gauna mažesnes pajamas
                                        • tikėtina gyvena trumpiau,
                                        • dažniau susiduria su sveikatos rizikomis,
                                        • ir nusprendžia nefinansuoti tų, kurių gyvenimo trukmė ilgesnė tikimybiškai?
                                        Jeigu taip sakant populistiškai, tai ar tikrai neteisinga, kai paprastas žmogus nusprendžia nefinansuoti seimo nario sotesnės pensijos? ))
                                        Gal jie — kaip tik elgiasi racionaliai?
                                        Ir taip pat supranta tikimybes ir priima racionalius paskaičiuotus sprendimus SAVO naudai? O ne dar papildomai subsidijuoja ir taip turtingesnius ir ilgiau gyvenančius visuomenės narius?

                                        Ką jūs manot?
                                        ar ši „tikimybių loterija“ yra teisinga žmonėms, kurie savo gyvenimą išdirba ne kabinetuose?
                                        ar ji mažina nelygybę — ar tiesiog ramiai ją institucionalizuoja?

                                        Comment


                                          #80
                                          Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                          1000 Eur valstybinė pensija tikrai neišgelbės senatvėje, bet dabar pažiūrėjau LB duomenis, tai II pakopoje kaupiančiojo vidurkis 6,7 tūkst. Eur, trečios pakopos tik 2,7 tūkst. Eur, tai fondai panašu irgi nelabai išgelbės.
                                          Šitie duomenys - dabartinių pensininkų, kurie kaupė nuo juokingų algų. Būtų įdomiau sužinoti, kokie modeliuojami skaičiai po 30 metų.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X