Na, aš stebėjau švedus, danus, suomius, estus, latvius ir lietuvius tarp jų bei Lietuvoje. Pasidariau išvadą, kad lietuviai dažnai garsiau kalba, daugiau keikiasi, labiau visur skuba, nervinasi, daro staigesnius judesius. Anksčiau tokių besinervinančių, kad jei kažkur nebus pirmi, tai išvis nepateks kažkur, būdavo dar daugiau.
Lietuviai vaikai darželių kiemuose daug rėkauja, kaip ir jų auklėtojos, kartais tėvai, mamos. Lietuvės mamos ir tėvai kartais tampo vaikus, nervingai reiškia nepasitenkinimą, kad vaikai nėra tokie patogūs, atidūs, klusnūs ir įgudę, kaip suaugę.
Taip, intuityvu yra prilaikyti kitam žmogui duris, intuityvu praleisti išeinantį su pirkiniais arba išlipančius iš transporto, intuityvu yra laukti tvarkingoje eilėje ir nelįsti arti prie kitų žmonių, ramiai palaukti, kol kitas žmogus susitvarkys prie kasos, prie šaldytuvo ar pan. Man ne itin intuityvu vaikščioti šaligatviais tik kaire puse, nebent yra akivaizdus srautas. Na, ir ant eskalatoriaus elgiuosi taip, kaip dauguma, jei ten yra dauguma, bet šiaip man patogiau laikytis kaire ranka, būti kairėj, nes dalinai esu kairiarankė gal. Ir kažkaip ne visiems lietuviams vienodi dalykai intuityvu. Kai kas elgiasi taip, lyg kitų žmonių nebūtų arba jie būtų mažiau svarbūs už jį / ją / tuos, kas jo / jos, arba ‘iš to paties kaimo”, todėl jiems galima bet ką leptelt, bet kiek prisiartint.
Kažkada buvo įprasta ir normalu prilaikyti duris ar vartus, kad jie nesitrenktų. Tai vadinosi “uždarykite tyliai”. Dabar visi pripratę prie automatiškai sulėtintai užsidarančių durų, tai kur yra kitokios durys ar vartai, jie nuolat trankomi. Net neįsivaizduoju, kaip paaiškint žmonėms, kad jų įmanoma netrenkti.
Lietuviai vaikai darželių kiemuose daug rėkauja, kaip ir jų auklėtojos, kartais tėvai, mamos. Lietuvės mamos ir tėvai kartais tampo vaikus, nervingai reiškia nepasitenkinimą, kad vaikai nėra tokie patogūs, atidūs, klusnūs ir įgudę, kaip suaugę.
Taip, intuityvu yra prilaikyti kitam žmogui duris, intuityvu praleisti išeinantį su pirkiniais arba išlipančius iš transporto, intuityvu yra laukti tvarkingoje eilėje ir nelįsti arti prie kitų žmonių, ramiai palaukti, kol kitas žmogus susitvarkys prie kasos, prie šaldytuvo ar pan. Man ne itin intuityvu vaikščioti šaligatviais tik kaire puse, nebent yra akivaizdus srautas. Na, ir ant eskalatoriaus elgiuosi taip, kaip dauguma, jei ten yra dauguma, bet šiaip man patogiau laikytis kaire ranka, būti kairėj, nes dalinai esu kairiarankė gal. Ir kažkaip ne visiems lietuviams vienodi dalykai intuityvu. Kai kas elgiasi taip, lyg kitų žmonių nebūtų arba jie būtų mažiau svarbūs už jį / ją / tuos, kas jo / jos, arba ‘iš to paties kaimo”, todėl jiems galima bet ką leptelt, bet kiek prisiartint.
Kažkada buvo įprasta ir normalu prilaikyti duris ar vartus, kad jie nesitrenktų. Tai vadinosi “uždarykite tyliai”. Dabar visi pripratę prie automatiškai sulėtintai užsidarančių durų, tai kur yra kitokios durys ar vartai, jie nuolat trankomi. Net neįsivaizduoju, kaip paaiškint žmonėms, kad jų įmanoma netrenkti.
Šitas dalykas yra emocinis intelektas, intuicija, neverbaliniu būdu perduodamos informacijos jautimas, o neverbaliu būdu (kūno kalba) žmonės perduoda apie 70% info ir būnant "off" tas labai stipriai pasijaučia ir kelia nepatogumo, net gėdos jausmą.

Comment