Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos įvaizdis užsienyje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimą
    Žiniasklaidai tai gera proga sudominti ir parodyti "kontrastą" tarp Prancūzijos ir Lietuvos, kurią kogero laiko Rusijos provincija.
    Nežinau, ar labai jau gera ta proga, žinant susidomėjimą krepšiniu Prancūzijoje.

    Comment


      Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimą
      Na bet suprask tai, kad vienas durnas žurnalistas gali padaryti taip, kad tūkstančiai žmonių susikurtų neigiamą įspūdį. O beto, prancūzai ir kiti sąjungininkai prisidėjo prie to kas yra šiandien, tad tai švelniai tariant pašiko ant galvos.
      Kiek žmonių tiek nuomonių, kas ką nori tegul ir rašo. Beje, tas vaizdas pro langą tikrai ne koks kaip ir krepšininkai pastebėjo. O šiaip turistai iš Prancūzijos, bent Vilniuje, kiek pastebėjau yra labai kultūringi, na kaip ir pati šalis, tad labai kažkokių toli einančių išvadų tikrai nereiktų daryti
      Prie to, kas yra dabar nemanau, kad jie galėjo prisidėti arba neprisidėti, ką ten tie vargšai žmonės galėjo padaryti? Dabar užtat prisideda per ES struktūrinius fondus
      Flickr

      Comment


        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
        Manau nereiktų pradėti varyti ant visos šalies vien dėl to, kad kažkoks žurnalistas sukritikavo Šiaulius.
        O kodėl? Jei turėčiau norą, irgi parašyčiau straipsnį apie prancūzų stebuklus, kuriuos teko patirti. Ir apie jų vaizdelius, po kurių Lietuva atrodo labai civilizuota šalis.

        Comment


          Supraskite, turbūt prancūzų žurnalistas pakankamai liūdnai leido laiką mūsų ramioje šalyje. Ogi jam darbas, reikia kažką parašyti itin intriguojančio apie mūsų šalį. Visgi, esame postsovietai, kuriems būdingas savitumas, todėl nepaslaptis, kad užkliuvo sovietinis reliktas. Pats esu gyvenęs Prancūzijoje, matęs panašių kvartalų, kuriuos publikavote šioje diskusijoje. Dažniausiai šie kvartalai buvo skirti išeiviams iš šiaurės Afrikos, kaip Alžyras, Marokas, Tunisas. Nežinau iš kur imtos tos nuotraukos, bet biškelį perdėta su tais šiukšlynais. Ten, yra šiek tiek normaliau, negu su mūsų "chrusčiovkėm", ar kaip kitaip jas pavadinti. Išvada tokia: mums verkiant reikia renovacijos...
          Vienas kolega minėjo, kad Prancūzija visa tokia... Norėjau paklausti, kur esi buvęs ir lankęsis? Turbūt niekur, todėl siūlau pirma apsilankyti šioje šalyje ir pamatyti, kokie yra tvarkingi ir skoningi miestai bei miesteliai.

          Comment


            Parašė evaldinas Rodyti pranešimą
            Vienas kolega minėjo, kad Prancūzija visa tokia... Norėjau paklausti, kur esi buvęs ir lankęsis? Turbūt niekur, todėl siūlau pirma apsilankyti šioje šalyje ir pamatyti, kokie yra tvarkingi ir skoningi miestai bei miesteliai.
            Pirma, nesakiau kad visa tokia.
            Sakiau, kad Prancūzijos provincijoje ir ne tokių vaizdelių gali pamatyti.
            Antra, koks tikslas man meluoti? Kalbėjau apie Akvitaniją, Burgundiją, Limuzeną, Franš-Komtė regionus. Ir ne apie mažus miestelius, o miestus maždaug Šiaulių dydžio. Kai kurios vietos ten atrodo ne geriau už Naują Vilnią prieš 10 metų. Tai kad iki Šiaulių jiems dar toloka

            Comment



              Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir ministrai trečiadienį padėjo pirmuosius elektroninius parašus ant Vyriausybės priimtų teisės aktų.
              Taip Lietuva žengė svarbų žingsnį vystant el. sprendimus ir prisijungė prie pirmaujančių Europos šalių, — praneša ELTA.
              (...)
              Įdiegusi Vyriausybės elektroninio pasirašymo informacinę sistemą, Lietuva įsijungė į šioje srityje pirmaujančių ES valstybių gretas. Kaimyninių valstybių — Latvijos ir Lenkijos Vyriausybės kol kas elektroninio parašo savo veikloje nenaudoja.
              (...)
              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

              Comment


                Teigiamesnis atsiliepimas apie Lietuvą iš vokiečių sirgaliaus:

                http://www.eurobasket.lt/lt/naujienos/66387/?cp=1
                Mano kelionių aprašymai/vadovai:
                Armėnija | Australija | Gambija | Gruzija | Iranas | JAE | JAV | Kosovas | Kinija | Kipras | Kuba | Kroatija | Makedonija | Malta | Marokas | Namibija | Omanas |
                Padniestrė | Pietų Korėja | Slovėnija | Svalbardas | Ukraina

                Comment


                  Eurobasket 2011: prieš gedinčių rusų ir suomių rungtynes - nesusipratimai dėl himnų
                  "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
                  Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

                  Adam Mickiewicz

                  Comment


                    THE GUARDIAN
                    End of the USSR: visualising how the former Soviet countries are doing, 20 years on

                    labai talpus grafikas apie visos buvusios SSRS pažangą per 20 metų:

                    Paskutinis taisė Zosys; 2011.09.19, 03:23.
                    blaivumas išlaisvina

                    Comment


                      Siūlome aplankyti vienintelį Maskvoje lietuvišką restoraną “Gedimino dvaras”

                      http://www.obzor.lt/events/e409.html
                      http://gedimino-dvaras.ru/lt

                      Comment


                        Parašė Bizkit-D Rodyti pranešimą
                        Siūlome aplankyti vienintelį Maskvoje lietuvišką restoraną “Gedimino dvaras”

                        http://www.obzor.lt/events/e409.html
                        http://gedimino-dvaras.ru/lt
                        Maskvoje atidaryti turbūt neužteko pinigų, pagal žemėlapį jis yra už Maskvos ribų

                        O štai ir kainelės...

                        Šaltibarščiai - 55 litai



                        http://gedimino-dvaras.ru/supy

                        O štai ir lietuviška kolbaska su bulvių koše už 75 litukus



                        http://gedimino-dvaras.ru/myasnye-blyuda
                        Paskutinis taisė oranger; 2011.09.23, 13:12.

                        Comment


                          Kaip ir buvo tikėtasi, Baltijos šalių ekonominis atsigavimas palaipsniui įeina į ekonomikos istoriją, bet prieš įeidamas drumsčia ją pačią t.y. ekonomiką kaip "mokslą".


                          FINANTIAL TIMES paskelbtame Johno Dizzardo straipsnyje "Talk show spats are obscuring the facts" Baltijos šalių pavydzys prisimenamas ne šiaip sau rubrikoje "nutikimai tolimose parapijose", bet (kaip tai vis dažniau nutinka) kaip profesinės polemikos argumentas (praeitą savaitę anglakalbėje spaudoje būta ir kitų vidinių tarpusavio kovų, kuriose atvirai naudotas "baltų precedento" ginklas).

                          Autoriaus nuomone pagirtinas baltų pavyzdys nepelnytai nurašomas "šou ekonomistų" Vakaruose, o kai kuriuos ekonomikos guru mūsų pavyzdys tiesiog atvirai erzina:

                          Kai kurių ekonomistų, tokių kaip Princtono profesorius Paulis Krugmanas, tikroji susierzinimo priežastis regis yra ta, kad Baltijos šalių atsigavimas neįvyko nei pagal argentinietišką modelį (devalvacija, infliacija ir atsisakymas išmokėti skolas), nei pagal viešojo sektoriaus gelbėjimą didžiulių mokesčių didinimo ar skolos išplėtimo keliu. Kai kas ekonomikos nelaiko net silpnu mokslu; tai kultas, kurio lyderiai negali pripažinti klydę.
                          Paskutinis taisė Zosys; 2011.09.26, 00:04.
                          blaivumas išlaisvina

                          Comment


                            Kurgi nedrums, kai dauguma "Vakarų" (suprask, JAV+UK) ekanamystų visus bando įtikinti, kad geriausias ir vienintelis būdas spręsti ekonominius sunkumus yra išlaidų didinimas ir naujai sukurtų pinigų skolinimas patiems sau. O čia mat kažkokie baltai sugalvojo, kad geriau taupyti ir efektyvinti veikimą.

                            O Paul'o Krugmano nuomonė šių dienų ekonomikoje ir JAV ekonominės žopos kontekste turėtų būti tiek pat autoritetinga, kiek Anderso Breiviko nuomonė apie jaunimo stovyklų rengimą Norvegijoje

                            Comment



                              suprantama; bet objektyvų Amerikos ekonomistų susierzinimą matyt dar paaštrina tai, kad išlindo mat kažkokie baltai ("užvakarykščiai komunistai") ir painiojasi čia po kojomis su savo nepatogiais precedentais.
                              blaivumas išlaisvina

                              Comment


                                Parašė Zosys Rodyti pranešimą

                                suprantama; bet objektyvų Amerikos ekonomistų susierzinimą matyt dar paaštrina tai, kad išlindo mat kažkokie baltai ("užvakarykščiai komunistai") ir painiojasi čia po kojomis su savo nepatogiais precedentais.
                                Šiaip jau, manau ne dėl to. Paprasčiausiai dabar griūna dar didžiosios depresijos laikų teorijos, kurių visi jie klausė universitetuose (O dabar jau ir patys jas dėsto) ir kuriomis šventai tikėjo ir tiki. Keynes'o teorijos mums visiems taip į kraują įaugusios, kad sunku (o kai kam ir neįmanoma) patikėti jog gali būti ir kitaip.
                                Post in English - fight censorship!

                                Comment


                                  Parašė index Rodyti pranešimą
                                  Šiaip jau, manau ne dėl to. Paprasčiausiai dabar griūna dar didžiosios depresijos laikų teorijos, kurių visi jie klausė universitetuose (O dabar jau ir patys jas dėsto) ir kuriomis šventai tikėjo ir tiki. Keynes'o teorijos mums visiems taip į kraują įaugusios, kad sunku (o kai kam ir neįmanoma) patikėti jog gali būti ir kitaip.
                                  Tai, kad pas mus nebuvo padaryta iš esmės nieko, siekiant atgaivinti ekonomiką ir sumažinti jos kritimą, tik buvo sumažintos išlaidos ir padidinti mokesčiai siekiant subalansuoti biudžetą ir tiek. Tad logiška, kad nesam kokie nors labai teigiami pavyzdžiai, nebent jei imtumėm tik finansų ministeriją.
                                  Paskutinis taisė Lettered; 2011.09.26, 07:40.
                                  Flickr

                                  Comment


                                    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                    Tai, kad pas mus nebuvo padaryta iš esmės nieko, siekiant atgaivinti ekonomiką ir sumažinti jos kritimą, tik buvo sumažintos išlaidos ir padidinti mokesčiai siekiant subalansuoti biudžetą ir tiek. Tad logiška, kad nesam kokie nors labai teigiami pavyzdžiai, nebent jei imtumėm tik finansų ministeriją.
                                    Čia būtent ir esmė, kad yra teorijų teigiančių, kad valstybė neturi kažkaip gaivinti ekonomikos (Nes tą darydama ji tik iškreips rinką ir trukdys jai atsigauti), o tik jai netrukdyti. t.y. ekonomika turi natūraliai pasiekti pusiausvyros lygį ir nuo ten vėl pradėti augti. Ir per šią krizę šalyse, kurios niekaip dirbtinai ekonomikos negaivino, ekonomikos augimas yra didesnis nei tose, kurios į rinkas kišo šimtus milijardų, o tais pinigais tebuvo sukeltos žaliavų kainos. Taip. Tuo patikėti sunku net visiems tiems žymiesiems ekonomistams.
                                    Post in English - fight censorship!

                                    Comment


                                      Parašė index Rodyti pranešimą
                                      Čia būtent ir esmė, kad yra teorijų teigiančių, kad valstybė neturi kažkaip gaivinti ekonomikos (Nes tą darydama ji tik iškreips rinką ir trukdys jai atsigauti), o tik jai netrukdyti. t.y. ekonomika turi natūraliai pasiekti pusiausvyros lygį ir nuo ten vėl pradėti augti. Ir per šią krizę šalyse, kurios niekaip dirbtinai ekonomikos negaivino, ekonomikos augimas yra didesnis nei tose, kurios į rinkas kišo šimtus milijardų, o tais pinigais tebuvo sukeltos žaliavų kainos. Taip. Tuo patikėti sunku net visiems tiems žymiesiems ekonomistams.
                                      Tose šalyse ir kritimas buvo gerokai mažesnis arba eiliniams žmonėms beveik nepajuntamas. Beto ir psichologija ne paskutinėje vietoje, ministrai neturėtų svaidytis pareiškimais kaip čia viskas bus blogai, krizė ir t.t. Tada nereikia stebėtis, kodėl investicijos sustabdomos, kapitalas, darbo jėga išplaukia ir vartojimui skirti pinigai dedami į kojines. Čia labiau XIX ekonomikos filosofija, kad kuo mažiau valstybė kišis, tuo visiems bus geriau. Realiame gyvenime viskas taip nėra gražu kaip ant poprieriaus. Čia apie rinkos ekonomiką kalbant. Barclays, IBM arba Western union irgi nebūtų atėjusios be vyriausybės pagalbos. Tas pats galioja ir daugialyje ūkio šalys, ypač kalbant apie energetiką, renovaciją ir pan. Jei vyriausybė nesikištų, tai 100 metų ir sėdėtumėm su kiaurais daugiabučiais ir brangiu šildymu.
                                      Paskutinis taisė Lettered; 2011.09.26, 12:29.
                                      Flickr

                                      Comment


                                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                        Tose šalyse ir kritimas buvo gerokai mažesnis arba eiliniams žmonėms beveik nepajuntamas. Beto ir psichologija ne paskutinėje vietoje, ministrai neturėtų svaidytis pareiškimais kaip čia viskas bus blogai, krizė ir t.t. Tada nereikia stebėtis, kodėl investicijos sustabdomos, kapitalas, darbo jėga išplaukia ir vartojimui skirti pinigai dedami į kojines. Čia labiau XIX ekonomikos filosofija, kad kuo mažiau valstybė kišis, tuo visiems bus geriau. Realiame gyvenime viskas taip nėra gražu kaip ant poprieriaus. Čia apie rinkos ekonomiką kalbant. Barclays, IBM arba Western union irgi nebūtų atėjusios be vyriausybės pagalbos. Tas pats galioja ir daugialyje ūkio šalys, ypač kalbant apie energetiką, renovaciją ir pan. Jei vyriausybė nesikištų, tai 100 metų ir sėdėtumėm su kiaurais daugiabučiais ir brangiu šildymu.
                                        Iš dalies sutikčiau, iš dalies ir ne. Mano nuomone tai nei viena teorija nėra teisinga visada. Taip, valstybei kartais kištis į ekonomiką reikia ar net būtina, tačiau kartais ji gali tik pakenkti. Pavyzdžiui, mano nuomone, JAV per krizę vykdyti trilijoniniai quatative easingai (dėl to, kad investuotojai vis tiek nematė kur investuoti ir tik sukišo pinigus į žaliavų rinkas kas realias ekonomikas tik apsunkino).

                                        Pastarąjį beveik šimtą metų vakarų pasaulyje išvis vyravo Keinsistai fundamentalistai, kurie teigė, kad visų problemų sprendimas yra valstybei pinigų prispausdinti arba pasiskolinti ir taškytis į visas puses. Tačiau dabar pasimatė, kad tai veikia toli gražu ne visada ir kartais galų gale sukelia problemas pačios valstybės finansams (Graikija, Ispanija, galų gale netoli to ir pačios JAV), o kai kurios "nieko nedariusioms" (Ir čia reiktų žiūrėti piniginių išlaidų, o ne investicijų pritraukimo ala Barclay's, kas yra visai skirtingi dalykai) valstybėms pavyko iš krizės išlipti netgi greičiau. Va dėl to jie ir yra nustebę, kad vienintelis jų žinomas kelias šį kartą ne visai suveikė.

                                        Tai, aišku, visai nereiškia, kad Baltijos šalys elgėsi idealiai. Mintis tik ta, kad nei fiskalinio nei monetarinio ekonomikos stimulo nebuvimas nesutrukdė joms iš krizės išeiti pakankamai greitai ir vytis prieš krizę buvusį BVP. Geriau visada gali būti.
                                        Post in English - fight censorship!

                                        Comment


                                          Parašė index Rodyti pranešimą
                                          Iš dalies sutikčiau, iš dalies ir ne. Mano nuomone tai nei viena teorija nėra teisinga visada. Taip, valstybei kartais kištis į ekonomiką reikia ar net būtina, tačiau kartais ji gali tik pakenkti. Pavyzdžiui, mano nuomone, JAV per krizę vykdyti trilijoniniai quatative easingai (dėl to, kad investuotojai vis tiek nematė kur investuoti ir tik sukišo pinigus į žaliavų rinkas kas realias ekonomikas tik apsunkino).

                                          Pastarąjį beveik šimtą metų vakarų pasaulyje išvis vyravo Keinsistai fundamentalistai, kurie teigė, kad visų problemų sprendimas yra valstybei pinigų prispausdinti arba pasiskolinti ir taškytis į visas puses. Tačiau dabar pasimatė, kad tai veikia toli gražu ne visada ir kartais galų gale sukelia problemas pačios valstybės finansams (Graikija, Ispanija, galų gale netoli to ir pačios JAV), o kai kurios "nieko nedariusioms" (Ir čia reiktų žiūrėti piniginių išlaidų, o ne investicijų pritraukimo ala Barclay's, kas yra visai skirtingi dalykai) valstybėms pavyko iš krizės išlipti netgi greičiau. Va dėl to jie ir yra nustebę, kad vienintelis jų žinomas kelias šį kartą ne visai suveikė.

                                          Tai, aišku, visai nereiškia, kad Baltijos šalys elgėsi idealiai. Mintis tik ta, kad nei fiskalinio nei monetarinio ekonomikos stimulo nebuvimas nesutrukdė joms iš krizės išeiti pakankamai greitai ir vytis prieš krizę buvusį BVP. Geriau visada gali būti.
                                          Mano supratimu, QE nepakako dėl kitų priežasčių. Šiuo metu pasaulyje yra dvi itin galingos jėgos, kurios nori atidėti savo vartojimą, kitaip tariant, nori dirbti šiandien, o valgyti rytoj. Tos jėgos žinoma tai natūraliųjų resursų savininkai (JAE, Kataras, Rusija ir kt.) bei JAV baby boomeriai, kurie po 10-15 metų išeis į pensiją. Problema kyla tame, jog kad ir kiek pinigų būtų spausdinama, šios dvi grupės vistiek norės taupyti, net su neigiamom palūkanų normom, o ne leisti pinigus. Dėl ekonomikos struktūros ironiška, jog didelė dalis QE būtent ir pasiekia šias dvi grupes. Būtent dėl šitokio disbalanso tarp noro taupyti ir vartoti ir kyla daugiausiai problemų - visi Keynso modeliai aprašo daugmaž statinę visuomenę, kur norinčių taupyti yra panašiai kiek norinčių vartoti arba bent jau nėra didelių nuokrypių nuo to. Deja, dabartinė situacija yra kita ir tik vienas būdas gali kažkiek privesti dabartinius amerikiečius 50mečius leisti pinigus bei priversti leisti pinigus arabus - infliacija. Tik pajutę, jog reali palūkanų norma ritasi gerokai virš -5%, šie rinkos dalyviai bus priversti pradėti leisti pinigus, nes su tokia grąža vistiek ant pensijų/pasibaigus naftai jų pinigai taps beverčiai. Tuo pačiu, infliacija atliktų ir dar vieną labai svarbią funkciją: esant infliacijai didėja nominalus šalies BVP bei biudžeto pajamos, o skola taip ir lieka nominali. Tokiu būdu visos prasiskolinusios vyriausybės susimažintų savo skolos/BVP santykį iki normalaus ir sveiko. Tik tada galima bus grįžti į normalias teorijas, kadangi dabartiniai skolos/BVP lygiai tiesiog stumia visus į liquidity trapą - net ir norėdama tuoj nei viena vyriausybė negalės per CB nustatyti aukštesnių palūkanų normų, kadangi tiesiog nebus kaip aptarnauti skolos. Įsivaizduokite Japoniją, kur skola/BVP yra 200%. Jei už jenas būtų mokami bent 3% palūkanų, tai reikštų, jog kasmet Japonijos biudžetas vien skolos aptarnavimui išleistų 6% nuo BVP. Tačiau visos šios problemos išsprendžiamos keliant infliaciją. Sako, jog infliacija stabdo ekonomikos augimą. Tačiau norėčiau paklausti, ar dar yra ką stabdyti šiais laikais...

                                          Comment

                                          Working...
                                          X