Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

EURO įvedimas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Rodyti pranešimą
    Aukštos pridėtinės vertės eksportas yra tai į ką Lietuva turėtų orientuotis. Eksporto rinkų diversifikavimas ir nepriklausymas nuo kai kurių iš jų politinio stabilumo būtų privalumas. Dauguma kitų aspektų kaip, pavyzdžiui, darbo našumo didinimas, inovacijos yra priemonės pasiekti aukštai pridėtinei vertei ir produkcijos konkurencingumui užsienio rinkose išpildant pirmame sakinyje paminėto tikslo sąlygas.

    Tikrai būtų įdomu sužinoti tavo matomą alternatyvą. Ar kaip tokią matai ir tolimesnį gyvenimą iš ES fondų paramos bei paskolų su ekonomikos augimo imitacija, grįsta ne gamyba, bet vartojimu?

    Tiesa, nuklydome nuo euro.
    sutinku, jog prekyba yra vienas svarbiausių pamatų ant kurio laikosi mūsiškė emonomika, tam euras tikrai nepkliudytų, gaila, kad komunistai eilinį kartą viską sumovė.
    nesu ekonomistas, recepto neturiu, bet tikrai akivaizdu, jog mūsų pramonės eksportas nebus vienintelis ar pagrindinis "lokomotyvas" kylant į viršų. būtų pernelyg naivu tikėtis, jog mūsų ateitis ne mokslas ir kūryba, o visuotinis žemės ūkis ir traktorių gamyba (čia galėjo būti paminėta bet kuri industrinės ekonomikos šaka).

    Comment


      mokslui ir kūrybai reikia pašakninės švietimo sistemos reformos, investicijų ir proto nutekėjusio susigrąžinimo. Kiek manai tam reikia laiko? 2-3? ar 10 metų? Tuo tarpu, kad būtų iš ko tą reformą ir investicijas daryt, reikia ŠIANDIEN kažką daryti ir gelbėti bent vieną senąjį lokomotyvą. Be to, iš to mokslo ir kūrybos ką sukursim, tai irgi ne pirmi vidaus rinkoje naudosimės, o irgi reikės eksportuoti, parduoti, nes be masto ekonomijos mokslas ir kūryba tokiems nykštukams kaip mes yra prabanga ir lėšų švaistymas, kai mokytojai priversti rengtis humanose, o pensininkai neleidžia sau mėsos nusipirkti, atidavę šalies labui 40 metų darbo.

      Bet grįžkime prie euro. Pasvarstom, kas būtų, jei įvyktų ne euro zonos plėtra, o susitraukimas? Pvz. kokie graikai ar airiai, kurie dabar labiausiai rūko šiuo metu, imtų ir nuspręstų išstoti iš monetarinės sąjungos? čia aišku, ne vienos nakties darbas, bet vis dėlto apie tai kalbos vaikšto..
      Jūsų,
      Analitikas PlėtRa™

      Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

      Comment


        Parašė Analitikas PlėtRa Rodyti pranešimą
        mokslui ir kūrybai reikia pašakninės švietimo sistemos reformos, investicijų ir proto nutekėjusio susigrąžinimo. Kiek manai tam reikia laiko? 2-3? ar 10 metų? Tuo tarpu, kad būtų iš ko tą reformą ir investicijas daryt, reikia ŠIANDIEN kažką daryti ir gelbėti bent vieną senąjį lokomotyvą. Be to, iš to mokslo ir kūrybos ką sukursim, tai irgi ne pirmi vidaus rinkoje naudosimės, o irgi reikės eksportuoti, parduoti, nes be masto ekonomijos mokslas ir kūryba tokiems nykštukams kaip mes yra prabanga ir lėšų švaistymas, kai mokytojai priversti rengtis humanose, o pensininkai neleidžia sau mėsos nusipirkti, atidavę šalies labui 40 metų darbo.
        .

        absurdas. dar nebuvo mūsų civilizacijos istorijoje tokio momento, kad lėšos investuotos į mokslo pažangą ir kultūrą nueitų šuniui ant uodegos. viskas baigiau.

        Comment


          Parašė ilestmort Rodyti pranešimą
          absurdas. dar nebuvo mūsų civilizacijos istorijoje tokio momento, kad lėšos investuotos į mokslo pažangą ir kultūrą nueitų šuniui ant uodegos. viskas baigiau.
          be abejo, kad ne. tik tas investavimas turi būti pakankamas, pakeliamas valstybei. pvz. Indija skraido į kosmosą, kai šimtai milijonų žmonių gyvena skurde, Š.Korėja plėtoja branduolinę energetiką, kai badauja milijonai. sveikintina, tik ne tokia kaina. čia filosofinis ginčas. grįžtam prie euro.
          Jūsų,
          Analitikas PlėtRa™

          Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

          Comment


            Parašė Analitikas PlėtRa Rodyti pranešimą
            Bet grįžkime prie euro. Pasvarstom, kas būtų, jei įvyktų ne euro zonos plėtra, o susitraukimas? Pvz. kokie graikai ar airiai, kurie dabar labiausiai rūko šiuo metu, imtų ir nuspręstų išstoti iš monetarinės sąjungos? čia aišku, ne vienos nakties darbas, bet vis dėlto apie tai kalbos vaikšto..
            Nesu girdėjęs panašių išsišokimų iš graikų pusės, tačiau iš Airijos teko (esu apie tą pasisakymą rašęs ir šiame forume). Žinoma, Airijoje gana intensyviai veikia prieš ES federalizmą nukreiptos organizacijos, todėl neaišku, kiek tokie teiginiai yra pagrįsti ekonomiškai, o kiek jie neša ir papildomus principais ir ambicijomis grįstus interesus.

            Aišku viena, kad likimas ES integracijos nuošalyje yra parankus tik tol, kol ES tokią išimtį traktuoja liberaliai. Pavyzdžiui, galioja aibė ES ir Šveicarijos susitarimų, kurie labai nemaža dalimi perkelia ES reglamentą į Šveicarijos sistemą pastarajai nesant ES dalimi. Arba kol autonomiškai veikianti šalis turi tam atitinkamus resursus. Pavyzdžiui, Norvegija ir jos naftos bei gamtinių dujų atsargos, tenkančios pakankamai mažai populiacijai.

            Tarkime, Airijos pasitraukimas būtų skausmingas tiek ES, tiek Eurozonai. ES tai kainuotų jos solidarumo autoritetą, integracijos plėtrą (nebūtinai horizontalią, vertikalią) tam tikram laikui. O Eurozonai - euro, kaip valiutos, patikimumo įvaizdį bei jos rinkos plėtrą, taip pat euras galėtų nukraujuoti ir kaip valiutos rezervas. Ir, apskritai, tai būtų neigiamas precedentas. Tačiau manau, jog tiek ES, tiek ECB yra mąstančios struktūros ir jos neleistų situacijai įkaisti iki tokio lygio. Juk dėl minėtų nuostolių tai yra jų pačių interesas.

            Panašiu radikaliu ultimatumu yra veikusi ir Prancūzija ES veiklos pradžioje (tik ne monetarinės politikos atžvilgiu). Tačiau aš galvoju, jog tolimesnė integracija yra racionalus sprendimas ir, to pasekoje, neišvengiamas. Kinta tik jos sparta. Tą patvirtino ta pati Prancūzija, tą, savu laiku, patvirtino D. Britanija, iš pradžių vaizdavusi aikštingą ir arogantišką, bet greitai persigalvojusi, kai jos eksporto rinkos pasisuko nuo Sandraugos prie žemyno, ir turėjusi tenkintis prastesnėmis integracijos sąlygomis.

            Galvoju, kad ateis laikas, kai Britanija vietoj principinio nacionalizmo įsives ir eurą, bet iki tol likimas ją pamokys (nebent staiga prašviesėtų protas), galbūt jau ir dabar moko. Vienos pamokos istorijoje nepakako. Kažkada britai įsivaizdavo save globaliai įtakinga geopolitine jėga, vėliau jie suskubo į ES (tuomet ši sąjunga vadinosi kitaip) tikėdamiesi būti centru Europoje. Dabar matome, kad šis vaidmuo yra Vokietijos rankose. Krizės metu tai ypač gerai išryškėjo. Retoriškai siūlau palyginti Vokietijos ir Britanijos politiką ES atžvilgiu.
            Paskutinis taisė ; 2009.02.28, 19:54.
            Įžvalgos.lt - FB - G+

            Comment


              /\ Kalbi tarsi euras būtų vaistai JK keisti savo svarą. Čia ne tik nacionalizmas, bet ir JK bankinė struktūra paremta svaru. Turi savo "nuosavą žaislą", kurį pripažįstama kaip valiuta numeris 3 ar bent jau 4 tarptautinėje monetarinėje sistemoje, ir gali žongliruoti "ekonomikos skatinimui", beje, kaip ir lietuviai...sakyčiau kuo toliau, tuo labiau britams nešviečia euras, nes nepaisant kritusio kurso, valiutos pasitikėjimas išliko labai stabilus (kitų valstybių rezervuose procentas svarais augo) + galimybė gamintis ir pilti į vidinę rinką milijardus savrų (jau ko Lietuva negali). Kad JK artimiuųaisu metu vestųsi eurą prošvaisčių jokių - nes svaras kaip žaisliukas yra dar nepriklausomas - nepririštas; t.y. kas reiškia britai yra savo ekonomikos/monetarinės politikos šeimininkai.
              Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
              Dordrechtas/Haarlemas
              Nesebaras/Plovdivas
              Kiolnas

              Comment


                /\ tiesa, tai jų žaisliukas ir jis jiems palieka tam tikras galimybes. Bet į artimiausią laikotarpį aš nesitelkiu. Manau, kad ilgalaikėj perspektyvoj daugiausiai laimės tos šalys, kurios gebės veikti per ES ir per bendrą kooperaciją, o ne mėgins maivytis kaip išsičiusčiusios praeities nostalgija gyvenančios damos.

                Dabartinė pasaulio geopolitika yra gerokai iškreipta ta prasme, kad tokios nykštukės (būtent) kaip D. Britanija ar net Vokietija vis dar kai kuriais lygmenimis bando varžytis pavieniui su tokiais gigantais kaip Kinija. Ši anomalija sąlygota istorijos raidos, kurios įvykių epicentru ilgą laiką buvo Europa ir kuri davė pradžią, tačiau tai nereiškia, kad ji duos ir pabaigą. Pasaulio geopolitikos galios pasiskirstymas yra tiesiog pasmerktas konverguoti į populiacijos santykio rodiklį, ypač jei oponentas yra konstruktyvus (kas galioja Kinijai, nors nelabai Afrikai) ir esant technologijų sklaidai, interaktyvėjančiam pasauliui.

                Tai liečia kur kas platesnę temą nei valiuta, bet man valiuta yra vienas iš britų pasaulėžiūros veidrodžių. Tu pateiki nuosavos valiutos galimybes taip, tarsi jos aktualios būtų tik Britanijai. Vokietija galėjo mąstyti analogiškai. Tačiau, matyt, buvo motyvai, kurie žvelgti plačiau nesutrukdė.

                Yra pasirodę ir tokių naujienų. Nors jos tėra nuomonės.
                Paskutinis taisė ; 2009.02.28, 20:26.
                Įžvalgos.lt - FB - G+

                Comment


                  /\ Vokietija kaip ir Beneliuksas, Italija, Prancūzija ir kt. turėjo prieš eurą įdirbį - Eqiu, kitaip jokio euro nebūtų. Virtuali valiuta ir realybė pasitvirtino realybėje, todėl ir egzistuuoja dabar. Tuo viskas pasakyta.

                  Svaras kaip tik nesutrukdė Londonui praktiškai būti pasauliniu verslo ir fianansų centru NR. 1, nustumdamas NiuJorką į 2 vietą. Čia jau nebe geopolitika, tiesiog toks mąstymas autonomijoje, kas nėra blogai. Reikia atskirti politiką ir ekonomiką kažkiek, nes poto užgožia politinių pažiūrų polemikos racionalius pasirinkimus (kaip turėjimas savo valiutas ar kt.).

                  Geopolitikoje britai turi irgi atsvarą - savo Commonwealth/ ex imperiją...kaip nori taip vadink. Parodokslau, bet Britanija politiškai yra artimesnė PAR, Australijai, netgi galbūt Indijai, nei kažkuriai iš Europos valstybių. Britai turi savo ES praktiškai Jiems nereikia antros tokios...
                  Paskutinis taisė tivoli; 2009.02.28, 20:29.
                  Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                  Dordrechtas/Haarlemas
                  Nesebaras/Plovdivas
                  Kiolnas

                  Comment


                    Parašė tivoli Rodyti pranešimą
                    /\ Vokietija kaip ir Beneliuksas, Italija, Prancūzija ir kt. turėjo prieš eurą įdirbį - Eqiu, kitaip jokio euro nebūtų. Virtuali valiuta ir realybė pasitvirtino realybėje, todėl ir egzistuuoja dabar. Tuo viskas pasakyta.
                    Bet kaip tai neigiamai veikia Britanijos galimybes būti to dalimi?

                    Svaras kaip tik nesutrukdė Londonui praktiškai būti pasauliniu verslo ir fianansų centru NR. 1, nustumdamas NiuJorką į 2 vietą.
                    Dar būtų galima ginčytis Wall Street'as ar Sitis yra pasaulio finansų centras. Tačiau aš padarysiu savo spėjimą - Britanijos šioje srityje laukia ėjimas tik žemyn. Ir ne prieš Niujorką konkuruojant, o prieš Azijos rytus. Jokia pavienė Europos šalis čia nepastatys adekvataus argumento ir tik ES tą gali. Antra, Britanijos vietoje žvelgdamas į tolimąją perspektyvą ir galvodamas, kad vis viena pavieniui nepavyks išlaikyti to savo taip bandomo pasiskirti statuso, atsižvelgčiau dar ir į tai, jog ES finansų centras gali likti ir kur nors Frankfurte kartu su ECB.

                    Čia jau nebe geopolitika, tiesiog toks mąstymas autonomijoje, kas nėra blogai. Reikia atskirti politiką ir ekonomiką kažkiek, nes poto užgožia politinių pažiūrų polemikos racionalius pasirinkimus (kaip turėjimas savo valiutas ar kt.).
                    Visi ES kūrimo sprendimai buvo racionalūs individualioms valstybėms (ypač galingiausioms). Jei kažkuris atskiras sprendimas tokiu nebuvo, vadinasi, jis buvo priimtas kaip atsvara kitam interesui.

                    Tebūnie ir dabartinis britų požiūris jiems palankus, bet mano teiginys yra tai, kad ilgoji perspektyva jiems nepriklauso. Jų pasirinkimo valioje yra momentas, kada įeiti palankiausia, bet ne ar įeiti.

                    Geopolitikoje britai turi irgi atsvarą - savo Commonwealth/ ex imperiją...kaip nori taip vadink.
                    Aš nevadinu, kaip noriu, o kaip tai ir vadinama - Sandrauga.

                    Parodokslau, bet Britanija politiškai yra artimesnė PAR, Australijai, netgi galbūt Indijai, nei kažkuriai iš Europos valstybių. Britai turi savo ES praktiškai Jiems nereikia antros tokios...
                    Čia tu klysti ir aš tą jau pasakiau. Tą pasakė patys britai, kai pasimaivę ir atsisakę jungtis prie EB, jie vėliau grįžo savo iniciatyva ir jau stojo prastesnėmis sąlygomis. Jiems ES reikalinga. Jie bando iš abiejų dalių nugriebti grietinėlę ir iki šiol mėgina vaizduoti savo geopolitinę įtaką, kurios jau seniai nebėra. Tėra tik nostalgija ir gražiais prisiminimais paremta draugystė. Aš ironizuodamas šitą Sandraugą pavadinčiau JAV, nebe britų.
                    Paskutinis taisė ; 2009.02.28, 20:43.
                    Įžvalgos.lt - FB - G+

                    Comment


                      Mano nuomone geopolitika yra viena didžiausių "nonsensų". Nenoriu eiti į politinės globalizacijos "demagogijas"

                      Man nepatiko tik tas punktas, tarsi britai neturi galvos ir dėl savo kvailo konservatyvumo ir nacionalizmo neįsiveda euro. Galbūt tai ir yra kažkoks veiksnys - bet vien tokios nuomonės laikymasisi yra niekinis, nes abejoju ar finansų klerkai JK yra tokie buki, kad praleistų progą didinti gerovę JK. Minėjau, kuo parankus svaras ir monetarinė autonomija JK.

                      Čia tu klysti ir aš tą jau pasakiau. Tą pasakė patys britai, kai pasimaivę ir atsisakę jungtis prie EB, jie vėliau grįžo savo iniciatyva ir jau stojo prastesnėmis sąlygomis. Jiems ES reikalinga. Jie bando iš abiejų dalių nugiebti grietinėlę ir iki šiol mėgina vaizduoti savo geopoltinę įtaką, kurios jau seniai nebėra. Tėra tik nostalgija ir gražiais prisiminimais paremta draugystė. Aš ironizuodamas šitą Sandraugą pavadinčiau JAV, nebe britų.
                      Būtent...nepastebi, jog kiekvienas - ne tik tūlas britas nori atsigriebti didesnę grietinėlės dalį, tai jei turi net 2 "potencialias" savo gerovės didinimo rinkas (tarkim eksporto, finansų), kodėl nesinaudojus jomis. Pastatytum bet ką į šitą vietą, visi elgtųsi taip (paprasčiausias egoizmas) Sutinku, jog D. Britanija aikštinga mergelė politikoje, bet ekonomika yra kitas reikalas - kiekvieno nagai į save, tad jei būtą imtąsi kažkokių praktinių darbų, ar bent ES argumentacijos kaip euras naudingas pačiai JK ir ES, galbūt kitas rezultatas. Atsimenu kiek bendrų Airijos ir ES (paraigūnų ir oficialių atstovų) resursų buvo naudojama Airijos referendume dėl Lisabonos sutarties pasirašymo (kuris baigėsi šnipštu) - bent puse tiek pati ES nukreiptų pastangų į euro zonos plėtrą JK.

                      Diskusiją baigiau, pasakiau, ką norėjau pasakyti. Gero vakaro.
                      Paskutinis taisė tivoli; 2009.02.28, 21:22.
                      Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                      Dordrechtas/Haarlemas
                      Nesebaras/Plovdivas
                      Kiolnas

                      Comment


                        Britiskas nacionalizmas is tiesu yra viena priezasciu, kodel bijomasi €. Visgi, mano supratimu, tai aktualiau 'The Sun' ar panasiu laikrasciu kontingentui.

                        Uz salies monetarine politika atsakingos galvos, ko gero, vadovaujasi kitais motyvais.

                        Esme ta, kad jei UK pries sia krize butu turejusi €, salis dabar tikriausiai butu buvusi kur kas labiau apgailetinoje bukleje, nei yra dabar. Apie 20-25% £ kritimas kitu pagrindiniu valiutu atvzilgiu vos per pora menesiu buvo tas adjustment'as, kuris leido UK siek tiek pagerinti nekokia aksportuotoju dalia. Isivaizduokim, kas butu buve, jei nebutu galimybes svyruoti valiutai. UK, su savo nekokiais darbo produktyvumo rodikliais ir darbo jegos kaina, dabartines krizes metu butu visiskai teskusis veidu i purva, o nedarbas butu kur kas (keleriopai?) didesnis. O siuo metu viskas neatrodo taip jau blogai. Ziu, UK dar bus viena pirmuju saliu, kuriai pavyks islisti is viso sio jovalo.

                        Comment


                          Parašė Rodyti pranešimą
                          Dabartinė pasaulio geopolitika yra gerokai iškreipta ta prasme, kad tokios nykštukės (būtent) kaip D. Britanija ar net Vokietija vis dar kai kuriais lygmenimis bando varžytis pavieniui su tokiais gigantais kaip Kinija.
                          Manau nelabai supranti ka kalbi? Kuriais atzvilgiais Kinija (lygmeniu) didesne uz Vokietija? Alkanu burnu skaiciumi? Kinijos ir Vokietijos ekonomiku dydis visiskai vienodas, taigi nereikia skiesti apie lygmenis ir gigantus.

                          Comment


                            Parašė ilestmort Rodyti pranešimą
                            nelabai aš suprantu, kolkia prasmė devalvuot savo valiutą, bet nesvarbu. štai, kad pramonės eksportas bus pagrindinė ekonomikos kilimo priežastis -tai absurdas. bet nenoriu ginčytis, nes matau tu tuo absurdu nuoširdžiai tiki.

                            Visa devalvacijos prasme tame,kad kai po blogo vadovavimo jau nieko nebegalima padaryti ir niekaip nebeiseina istaisyti klaidu,tuomet visa padeties nasta perkeliama ant eiliniu pilieciu peciu ir jiems pasakoma: stai vakar tu turejai 100 litu ,o siandien beturi 10. Ir pradedame vel viska is naujo.

                            Comment


                              Parašė sauls Rodyti pranešimą
                              Manau nelabai supranti ka kalbi? Kuriais atzvilgiais Kinija (lygmeniu) didesne uz Vokietija? Alkanu burnu skaiciumi? Kinijos ir Vokietijos ekonomiku dydis visiskai vienodas, taigi nereikia skiesti apie lygmenis ir gigantus.
                              Pradėsiu nuo to, kad suklydai vien pasirinkęs pasisakymo toną. Nors jis nėra esmė, teiginiai yra.

                              Tiek Kinijos, tiek Vokietijos BVP gyventojui ar absoliutine verte man yra puikiai žinomi:
                              1. nežinau, kokiuose rėžiuose tu ekonomikas laikai lygiomis, tačiau Kinija jau pranoko Vokietiją;
                              2. dabartinė krizė Vokietijos ekonomikos augimą palietė kur kas skaudžiau, nei Kinijos. Tai sąlygos atitinkamas išdavas;
                              3. jau dabar Kinijos BVP augimo rodikliai yra milžiniški. Milžiniški atsižvelgiant į tos šalies ekonomikos dydį;
                              4. mano pasisakymas yra skirtas būtent tolimajai perspektyvai. Kaip jau nurodžiau, globaliame pasaulyje ekonomikos dydis neišvengiamai konverguos populiacijos santykio link. Todėl pavienė Vokietija su savo vargana 82 milijonų populiacija liks tik šešėliu Kinijos, kurios dispozicijoje 1321 milijonas.

                              Kinija ateityje pranoks ir Japoniją, labai tikėtina, ypač žinant JAV burbulo dydį, kad ir JAV.

                              Net jei kalbėsim apie tai, kad tų nykštukių (Vokietijos ir t.t.) darbo našumas yra nepalyginimai aukštesniame lygyje, skirtumas su laiku tik mažės, o tie kriterijai neatsvers šimteriopo tų pačių vartojančių ir dirbančių alkanų burnų kiekio skirtumo. Apskritai, ne tik kad Kinija, bet visas Rytų Azijos regionas turi milžinišką potencialą. Kartu su Japonija, Pietų Korėja, Malaizija, Singapūru ir t.t. jie turi visas galimybes kurti ES analogą (gali varijuoti integracijos lygis ar spektras, bet ekonominė sąjungos galimybės yra tiesiog milžiniškos). Pietų Korėja jau yra išreiškusi savo šios bei proazijietiško JTO varianto tematikos mintis. Rytų Azijos šalys, be kita ko, yra pakankamai inovatyvios ir technologiškai išprususios.

                              Ta pasaulio dalis, kurią mes suvokiame kaip Vakarus, dabar turi visą reikalingą pagrindą rimtai sunerimti išlaikant geopolitinį centrą transatlantiniame lygmenyje ir aš siūlyčiau tai itin deramai įvertinti.

                              Aš miniu būtent absoliutinio dydžio ekonomiką, nes geopolitiškai būtent tokia ir yra nagrinėjama, kai kalbama apie importo/eksporto rinkas (jų atvėrimą, kt.).

                              Kadangi tau nepavyko suvokti to, kas apskritai yra teigiama mano pasisakyme, aš galėčiau tavo atsakymo toną atgręžti į tave patį. Tačiau vien iš santūrumo ir savigarbos to nedarysiu.
                              Paskutinis taisė ; 2009.03.01, 00:41.
                              Įžvalgos.lt - FB - G+

                              Comment


                                Parašė Rodyti pranešimą
                                Pradėsiu nuo to, kad suklydai vien pasirinkęs pasisakymo toną. Nors jis nėra esmė, teiginiai yra.

                                Tiek Kinijos, tiek Vokietijos BVP gyventojui ar absoliutine verte man yra puikiai žinomi:
                                1. nežinau, kokiuose rėžiuose tu ekonomikas laikai lygiomis, tačiau Kinija jau pranoko Vokietiją;
                                2. dabartinė krizė Vokietijos ekonomikos augimą palietė kur kas skaudžiau, nei Kinijos. Tai duos atitinkamas išdavas;
                                3. jau dabar Kinijos BVP augimo rodikliai yra milžiniški. Milžiniški atsižvelgiant į tos šalies ekonomikos dydį;
                                4. mano pasisakymas yra skirtas būtent tolimajai perspektyvai. Kaip jau nurodžiau, globaliame pasaulyje ekonomikos dydis neišvengiamai konverguos populiacijos santykio link. Todėl pavienė Vokietija su savo vargana 82 milijonų populiacija links tik šešėliu Kinijos, kurios dispozicijoje 1321 milijonas.

                                Kinija ateityje pranoks ir Japoniją, labai tikėtina, ypač žinant JAV burbulo dydį, kad ir JAV.

                                Net jei kalbėsim apie tai, kad tų nykštukių (Vokietijos ir t.t.) darbo našumas yra nepalyginimai aukštesniame lygyje, skirtumas su laiku tik mažės, o tie kriterijai neatsvers šimteriopo tų pačių vartojančių ir dirbančių alkanų burnų kiekio skirtumo. Apskritai, ne tik kad Kinija, bet visas Rytų Azijos regionas turi milžinišką potencialą. Kartu su Japonija, Pietų Korėja, Malaizija, Singapūru ir t.t. jie turi visas galimybes kurti ES analogą (gali varijuoti integracijos lygis ar spektras, bet ekonominė sąjungos galimybės yra tiesiog milžiniškos). Pietų Korėja jau yra išreiškusi savo šios bei proazijietiško JTO varianto tematikos mintis. Rytų Azijos šalys, be kita ko, yra pakankamai inovatyvios ir technologiškai išprususios.

                                Ta pasaulio dalis, kurią mes suvokiame kaip Vakarus, dabar turi visą reikalingą pagrindą rimtai sunerimti išlaikant geopolitinį centrą transatlantiniame lygmenyje ir aš siūlyčiau tai itin deramai įvertinti.

                                Aš miniu būtent absoliutinio dydžio ekonomiką, nes geopolitiškai būtent tokia ir yra nagrinėjama, kai kalbama apie importo/eksporto rinkas (jų atvėrimą, kt.).

                                Kadangi tau nepavyko suvokti to, kas apskritai yra teigiama mano pasisakyme, aš galėčiau tavo atsakymo toną atgręžti į tave patį. Tačiau vien iš santūrumo ir savigarbos to nedarysiu.
                                Na tu pats sau priestarauji: visu pirma Vokietija pavadini "nykstuke", o po to Kinija, kurios ekonomika yra 1% didesne - "gigante". O Azijos salys vidutiniskai NIEKADA, net ir po 50 metu nevartos tiek, kiek vartoja JAV arba Europa. Jie tiek gyvenamos teritorijos ir istekliu vartojimui neturi. Pabandyk isivaizduoti, kas butu jei visi kinai turetu po nama 300 m2 arba po du automobilius?

                                Atsimink, vienas milijardas Kinijos gyventoju gyvena panasiai tokioje teritorijoje kaip trecdalis Europos (kurioje gyvena apie 750 mln. zmoniu).

                                Ukiskai tariant netures net kur siuksliu uzkasti.

                                Comment


                                  Parašė sauls Rodyti pranešimą
                                  Na tu pats sau priestarauji: visu pirma Vokietija pavadini "nykstuke", o po to Kinija, kurios ekonomika yra 1% didesne - "gigante".
                                  Aš dar sykį kartoju, kad tiek Vokietijos, tiek Kinijos BVP išreikšti ekonomikos dydžiai man yra puikiai žinomi. Todėl tau vertėtų iš tiesų gerai pasvarstyti, kad galbūt aš tokius epitetus parinkau ne atsitiktinai, bet vadovaudamasis tam tikra logika.

                                  Šiuo konkrečiu atveju abejoms šalims pritaikyti epitetai yra sąlygoti jų populiacijų skirtumų. Tačiau, kaip aš sieju populiacijas su ekonomikomis, jau nurodžiau.

                                  O Azijos salys vidutiniskai NIEKADA, net ir po 50 metu nevartos tiek, kiek vartoja JAV arba Europa. Jie tiek gyvenamos teritorijos ir istekliu vartojimui neturi. Pabandyk isivaizduoti, kas butu jei visi kinai turetu po nama 300 m2 arba po du automobilius?
                                  Prisiminkime tą faktą, kad kalba eina apie absoliutines ekonomikų vertes. Vadinasi, jei kiekvienas vokietis turi vidutiniškai po 300 kv. metrų ploto namą, kad Kinijoje būtų pasiektas atitinkamas vidinio vartojimo sąlygotas statybų sektoriaus industrijos dydis užtenka, kad kiekvienas kinas turėtų 18,7 kv. metrų namą. Jei pasitelktume praktinę logiką, tai netgi mažiau. Nes pastatyti du 25 kv. m. namus kainuoja brangiau, nei vieną 50 kv. m (atitinkamo prabangumo lygio).

                                  Po 50 metų, kaip kad tu sakai, geopolitinis pasaulio polius bus arba Rytų Azija arba pasaulis bus multipolinis. ES, siekdama glaudesnės integracijos, ir JAV, siekdama glaudesnio bendradarbiavimo su ES, gali pasiekti, kad pasiteisintų antrasis scenarijus.

                                  Atsimink, vienas milijardas Kinijos gyventoju gyvena panasiai tokioje teritorijoje kaip trecdalis Europos (kurioje gyvena apie 750 mln. zmoniu).

                                  Ukiskai tariant netures net kur siuksliu uzkasti.
                                  ES ir Kinijos gyventojų tankis skiriasi ne tiek ir daug. Keliomis dešimtimis gyventojų kv. km. Nuoširdžiai nemanau, kad tai yra tas faktorius, kuris lems Kinijos plėtros ribas.

                                  Galiu pasakyti netgi dar daugiau, Vokietijos gyventojų tankis viršija Kinijos beveik 100 žm. kv. km. T.y. 70%.

                                  ---

                                  Kadangi esu kaltinamas paviršutinišku mąstymu ir kad (galbūt; mažai tikėtina) nebereikėtų daugiau kartoti, pridėsiu komentarą į ironiškai pateiktą klausimą:
                                  Bangladesas gal irgi geopolitiskai uz UK svarbesnis?
                                  1. aš jau nurodžiau, kad tokia logika galioja tik konstruktyvioms šalims. Kinijai minėta konvergencija galios, o štai Afrikos valstybėms ne arba beveik ne. Bangladešas savo politika ir technologiniu išprusimu taip pat nėra lygintinas su Kinija;
                                  2. neteigiu, jog bus pasiekta visiška geopolitinio svorio proporcija populiacijų santykiui. Juk ir sakau "konverguos į" (perfrazuojant - link);
                                  3. būtina turėti omenyje, kad telkiuosi į ateities perspektyvą.


                                  Prašau atidžiau ir atsakingiau gilintis į mano išsakomą poziciją, o ne tik norėti pasiginčyti. Iš anksto dėkoju.
                                  Paskutinis taisė ; 2009.03.01, 02:29.
                                  Įžvalgos.lt - FB - G+

                                  Comment


                                    Parašė Rodyti pranešimą
                                    Kadangi esu kaltinamas paviršutinišku mąstymu ir kad (galbūt; mažai tikėtina) nebereikėtų daugiau kartoti, pridėsiu komentarą į ironiškai pateiktą klausimą:
                                    1. aš jau nurodžiau, kad tokia logika galioja tik konstruktyvioms šalims. Kinijai minėta konvergencija galios, o štai Afrikos valstybėms ne arba beveik ne. Bangladešas savo politika ir technologiniu išprusimu taip pat nėra lygintinas su Kinija;
                                    2. neteigiu, jog bus pasiekta visiška geopolitinio svorio proporcija populiacijų santykiui. Juk ir sakau "konverguos į" (perfrazuojant - link);
                                    3. būtina turėti omenyje, kad telkiuosi į ateities perspektyvą.
                                    Tiesa pasakius velnias zino. Tie patys konstruktyvus kinai nepaisant savo tukstantmetines istorijos pries 60 metu iskrete labai juokinga poksta. Dabartines kinijos ateitis irgi toli grazu nevienareiksmiska kaip beje ir ES ar JAV.

                                    Apskritai, bendras salies ekonomikos dydis pats savaime dar mazai ka lemia, labai daug kas priklauso ir nuo jos "kokybes".
                                    Kinu ekonomikos stebuklas paremtas pagrinde eksportu, kaip beje ir vokietijos. Tai sali padaro priklausoma nuo uzsienio, nuo dalyku kuriu pats nekontroliuoji. Todel tampi pazeidziamas. Kinai siek tiek maziau, nes salies versla pilnai kontroliuoja valstybe (ir deka to sukaupus rezerva). Bet visiskai neaisku ar to rezervo tikrai pakaks. Jei ne, tada kinijos tokios kokia ja zinome dabar gali ir nelikti.

                                    Comment


                                      Iš esmės, ką tu dabar pasakei yra tai, kad nieko negalima teigti visiškai garantuotai. Tai toks teiginys, su kuriuo nori nenori esi priverstas sutikti. Bet ateitis negali būti be perspektyvos ir renkantis kažkurią tai vieną logiška vadovautis paskutinio (tinkamo išvadoms padaryti) laikotarpio realijomis, tikėtinumu. Ne tik jomis, esu skaitęs ir tam tikrą studiją šiuo klausimu, bet tikrai nebepateiksiu konkrečios nuorodos (jau tiesiog nebeprisimenu). Joje buvo analizuojama ne tik ateities Kinija, bet visos potencialios supergalybės.

                                      Keletas mano atmenamų jos teiginių, tai optimizmas Kinijos atžvilgiu ir, berods, trys scenarijai Europai. Su dabartinio integracijos lygio išlaikymu bei dviejų lygių horizontalia plėtra. Didesnė integracija ten buvo pateikiama už didesnę geopolitinę galią. Tas logiška, tačiau nebūtinai horizontali (pabrėžiu, horizontali) integracija turėtų būti vykdoma apimant, pavyzdžiui, Turkiją ir kt. ES destabilizuoti galinčias valstybes vardan kažkokio principinio statuso. Aš manau, kad kitas plėtros etapas (išskyrus Kroatijos ir Islandijos priėmimą) turėtų sekti tik po nemažo vertikalios integracijos padidėjimo. Nes jau dabar matyti, kad ES tapo nevienalytė, ir tai jai nėra gerai. Tuo pačiu, laikau, jog gebėjimas glaudžiau veikti išvien gali ne mažiau, gal net daugiau apjungiant ES narių potencialą, didinti geopolitinį ES svorį.

                                      Bet, kaip jau minėjau tivoli, iš tiesų, dauguma sprendimų dėl ES integracijos yra priimami vardan egoistinių nacionalistinių paskatų (išskyrus tuos atvejus, kai įtakingiausioms ES narėms tai yra neutralu arba jos mainais apgina kitą savo nuostatą) ir geopolitinis supratimas čia nebūtinai vaidins pagrindinį vaidmenį, tuo aš netgi abejoju. Kitaip sakant, geopolitika bus reikšminga tiek, kiek ji bus reikšminga ekonomiškai arba šį rodiklį viršys santykinai ne daug.

                                      Apskritai, jei bandant paliesti dar tolimesnę temą, ateities pasaulį aš įsivaizduoju kaip 3-5 geopolitinių polių dėlionę. Vardinant: Vakarų pasaulis arba JAV (arba Šiaurės Amerikos sąjunga) bei ES, likusios buvusios Sandraugos šalys (1) ir Rusija bei prorusiška pasaulio dalis (Lotynų Amerikoje, galbūt Europoje, kitur) (2) (yra galimybė, kad šios dvi apsijungs, bet, dėl Rusijos ambicijų, tai gana sudėtinga), Kinija arba Rytų Azijos sąjunga (3), Indija (4) ir galbūt Arabų pasaulis su Iranu priešakyje (5). Mano nuomone, pasaulis vis labiau unifikuosis ir taip pakopomis (labai) tolimoj perspektyvoj bus pasiekta totali globalizacija. Aš suprantu, kad dėl pernelyg tolimo žvilgsnio, kurį pagrįsti šiandieniniais įvykiais dar yra gana sunku, kai kuriems, ypač emocionaliausiems, forumo nariams tai pasirodys neįtikima. Tačiau tokia būtų mano įžvalga, o ją galime turėti kiekvienas.

                                      Labai jau nuo temos nuklydome. Galbūt kažkuris iš administratorių apsiimtų sutvarkyti.
                                      Paskutinis taisė ; 2009.03.01, 03:54.
                                      Įžvalgos.lt - FB - G+

                                      Comment


                                        Kai kuriems punktams turiu kritikos taškų
                                        Parašė Rodyti pranešimą
                                        [LIST=1][*]nežinau, kokiuose rėžiuose tu ekonomikas laikai lygiomis, tačiau Kinija jau pranoko Vokietiją;
                                        BVP rodiklį Kinijos statistika klastoja (visgi komunistinė valdžia ). Ne paslaptis visiems, jog Kinijos rodikliai kaip BVP ar pramonės produkcijos indeksai yra nepatikimi (. Neperseniausiai "Economist" podcastą klasusantis, kaip pasakojo kaip klastojami statistiniai socioekonometriniai duomenys, truputį prisminiau Sovietų Sąjungos penkmečio planus ir "oficialią statistiką" apie tą patį BVP (visur skaičiuojami buvo 8-10 proc. BVP kiekvienais metais, nors realusis spėjama buvo daugiausia 6proc. ir tai tik piko metu 7dešimtmetyje). Tad reikia atsargiai žvelgti į Kinijos ir kitų šalių BVP. Rekomendacija yra centrinio banko ir PMI duomenys...


                                        [*]dabartinė krizė Vokietijos ekonomikos augimą palietė kur kas skaudžiau, nei Kinijos. Tai sąlygos atitinkamas išdavas;
                                        Albanijos iš vis nepalietė krizė . Palietė kolkas mažiau ne tik dėl didelės rinkos ir populiacijos; bankininkystės ir finansų sektorius visiškai valstybinis; specialiai NT vertė smukdoma centrinės valdžios; juanio kursas specialiai nuvertintas; plius riaušių nebus - armija ir kitos pajėgos solidžios numalšinti dėl visa ko nepatenkintus (komunizmo rezultatas). O kad nepalietė galima abejoti jau dabar, krizei tik beldžiant į duris Kinijoje, darbo neteko 20 milijonų darbininkų; be to, šių metinis Kinijos biudžetas deficitinis (aišku nereikia su JAV deficitu lyginti). Nors Kinija susikaupusi dolerių atsargas (tik jų dėka dabar gali "užsukti" vidinį vartojimą), bet dabar dėl žinomų priežasčių investuotojų ratas mažėja ir traukiasi ("shrinking industry" efektas ir yra tie 20 mln., kuris prognozuojama didės - niekam nebereikia tokioje ekonomikos stadijoje kaip dabar prekių vakarams+ Japonijai - pagrindiniams savo eksportuotojams, kurie mano manymu net savo vidinį vartojimo maksimalius mąstus pasiekė), o be jų (t.y. tų pačių vokiečių, britų ir svarbiausia amerikiečių) - be gerai apgalvoto plano kaip leisti savo dolerių rezervus Kinijai gali vėl likti prie suskilusios geldos. Gerai, jog bent rezervai leidžiami infrastruktūrai gerinti + valstybinius gniaužtus atleidžia NT sektoriuje - tad turės kaip bristi iš krizės. Tad manau palyginti reikia po dvejų šių metų ketvirčių.

                                        [*]jau dabar Kinijos BVP augimo rodikliai yra milžiniški. Milžiniški atsižvelgiant į tos šalies ekonomikos dydį;
                                        Minėjau dėl Kinijos BVP. Vienas iš pavyzdžių:Kinija kitais šais metais oficialų augimą planuoją 8 proc., nors realusis augimas spėjama (pagal PMI, gamybos aktyvo, centrinio banko paskolų ir išlaidų, ir netgi "power generation" indeksai) bus 4 punktai.

                                        [*]mano pasisakymas yra skirtas būtent tolimajai perspektyvai. Kaip jau nurodžiau, globaliame pasaulyje ekonomikos dydis neišvengiamai konverguos populiacijos santykio link. Todėl pavienė Vokietija su savo vargana 82 milijonų populiacija liks tik šešėliu Kinijos, kurios dispozicijoje 1321 milijonas.
                                        Nepamiršk, kad dabar Kinija yra viena sparčiausiai senstančių valstybių pasaulyje (su savo vieno vaiko politika) kartu su Japonija, Šveicarija, Italija ir Ispanija. Taip žiauriai "kertama" populiacija po 50 metų gali sumažėti trečdaliu. Jau dabar pagal medianinį amžių Kinija patenka "tarp senų su Europa.


                                        China had an extreme youth bulge until the 1960s, when it sharply curbed partly as an effect of the one-child policy.
                                        2005 m. duomenys
                                        Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                                        Dordrechtas/Haarlemas
                                        Nesebaras/Plovdivas
                                        Kiolnas

                                        Comment


                                          Kinai puikiai irode, kad gali buti efektyvus darbo lageris, t.y. jos valdzia moka mobilizuoti ir kryptingai isnaudoti dideles zmoniu mases.
                                          Kinijos konkurencingumas yra nupirktas vidinio gerbuvio ir vartojimo saskaita.
                                          Dabar jie turi irodyti, kad gali buti subalansuota salis, t.y. tos zmoniu mases gali pasirupinti pacios savimi, be isorines komandos, vien is savo vartojimo. O tai yra zymiai sudetingiau.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X