EURO įvedimas

[sigius]

va Estija kai isivede Eura, tai kainos soktelejo iskarto, Airijoi taip pat, kai jie prisijunge Eurozona 2003 m.

Kaip tik šiandien skaičiau straipsnį, kur buvo parašyta, kad sausio mėnesį Estijoje infliacija buvo 0,0 procento Tai kur čia tas šoktelėjimas iš karto?

[Silber418]

Pamąsčiau, kad labai įodmi situacija bus ateityje, jeigu euras taps valiuta daugelyje naujųjų ES valstybių. Mano žiniomis, švedai, danai ir britai dirbtinai palaiko kai kuriuos rodiklius netinkamais euro įvedimui, nors kartu ir remia Maastrichto kriterijų taikymą, priimant naujas nares į euro zoną. Įdomu, kaip bus, kai šios valstybės bus apsuptos euro zonos valstybių?
Beje, kronos šiuo metu stabilesnės už eurą.

[John]

Beje, kronos šiuo metu stabilesnės už eurą.

Kitaip tariant, SEK nėra spekuliacinių atakų ir bangų sūkūryje

Šiaip visiškai suprantu ir netgi pateisinu UK laikymasi savo £. Švediją gal irgi kažkiek galima suprasti. Bet Daniją? Juk jų valiuta kaip ir surišta su Euru... koks jiems skirtumas? Kaip suprantu, tai tik patriotiniai psichologiniai niuansai, neturintys nieko bendro su ekonomine logika.

Beje, Švedija turėtų išlošti įsivesdama Eurą. Panašiai, kaip ir Vokietija. Taip būtų todėl, kad tokius stiprius ekonomikos findamentalus turinti šalis turėtų sau "per pigią" valiutą, nors tos valiutos kursas nuo tos šalies įtakos nepakiltų. Tai reikštų, kad Švedijos ekspotas taptu dar konkurencingesnis ne ES šalyse. Vokietijai galioja lygiai tas pats, nors nuo jos kur kas labiau priklauso Euro kursas. Bet nepaisant to dėl visokių Graikijų, Airijų ir kitų "neįgaliųjų" ar šiap silpnesnių Eurozonos narių, Euro kursas yra žemesnis, nei jis būtų vien su Vokietija. Aišku, švedų perkamoji galia užsienyje gal labai nežymiai ir kristų, bet tai būtų menkniekis, nes tai visvien būtų viena turtingiausių šalių pasaulyje. O dabar Švedija žaidžia "savo valiutą".

Beje, UK galioja atvirkštinis variantas. Trapūs šios šalies ekonominiai fundamentalai ir šluba ekonomika bei dar šlubesni finansai reikštų, kad Euras jai būtų "per brangus". Kitaip tariant, tokios šalys, kaip Vokietija ar ta pati Švedija tiesiog "suvalgytų" Britaniją, kuriai smarkiai trūksta konkurencingumo ir paprasčiausio sugebėjimo gerai dirbti. Viskas baigtųsi tuo, kad arba Britai turėtų pasitempti ir būti kaip Vokiečiai ar bent jau Prancūzai (t.y. imti masiškai gaminti ir pardavinėti gerus ir kokybiškus daiktus bei juos eksportuoti) arba nusipiginti ir tiesiog tapti gerokai skurdesne šalimi.

[Eidvis]

Kad Lietuva įsivestų Eurą, reikia atitikti Mastrichto kriterijus.

Valstybės skola: šiuo metu siekia ~40% BVP ir nebedidėja. Šitą kriterijų (60%), regis, įveiksim be vargo.

Biudžeto deficitas: norint įsivesti Eurą nuo 2014 metų, šiemet valstybės biudžeto deficitas neturi viršyti 3% nuo BVP. Tokį tikslą yra užsibrėžusi ir vyriausybė, šiuo metu biudžetas yra surenkamas pagal planą ir atrodo, kad tikslą pasiekti pavyks.

Infliacija: infliacija kartą mums pakišusi koją Euro įsivedime, regis ir šį kartą tai bus sunkiausiai įveikiamas kriterijus. Norint įsivesti Eurą nuo 2014 metų, Lietuvos prašymas bus vertinamas prieš 2014 metus, o tai reiškia, kad bus atsižvelgiama jau ir į šių mėnesių infliaciją. Infliacija neturi viršyti trijų mažiausią infliaciją turinčių valstybių vidurkį + 1.5%.

Gegužės mėnesį mažiausia infliacija Eurozonoje buvo: Graikija (0.9%),
Airija (1.9%), Ispanija (1.9%), taigi gegužės mėn. Mastrichto kriterijus: 1.56% + 1.5% =3.06%.

Lietuvoje Gegužės mėnesio infliacija - 2.6%.

Nors kol kas atitinkame visus Mastrichto kriterijus, tačiau padėtį blogina tai, kad krizės krečiamose šalyse šiuo metu vyksta vidinė devalvacija, t.y. mažinami atlyginimai, karpomos išlaidos, o tai mažina ir kainas. Tačiau pagrindinė gresmė visgi yra naftos kainos, kuriom sukilus, pakiltų ir tiesiogiai surištų dujų kaina, o tai smarkiai įtakotų infliacijos rodiklį Lietuvoje. Kad ir kaip bebūtų nesąmoninga, tačiau ar turėsim Eurą ar ne, labiausiai gali priklausyti nuo padėties Irane.

[kaunaz]

Kad Lietuva įsivestų Eurą, reikia atitikti Mastrichto kriterijus.

Valstybės skola: šiuo metu siekia ~40% BVP ir nebedidėja. Šitą kriterijų (60%), regis, įveiksim be vargo.

Biudžeto deficitas: norint įsivesti Eurą nuo 2014 metų, šiemet valstybės biudžeto deficitas neturi viršyti 3% nuo BVP. Tokį tikslą yra užsibrėžusi ir vyriausybė, šiuo metu biudžetas yra surenkamas pagal planą ir atrodo, kad tikslą pasiekti pavyks.

Infliacija: infliacija kartą mums pakišusi koją Euro įsivedime, regis ir šį kartą tai bus sunkiausiai įveikiamas kriterijus. Norint įsivesti Eurą nuo 2014 metų, Lietuvos prašymas bus vertinamas prieš 2014 metus, o tai reiškia, kad bus atsižvelgiama jau ir į šių mėnesių infliaciją. Infliacija neturi viršyti trijų mažiausią infliaciją turinčių valstybių vidurkį + 1.5%.

Gegužės mėnesį mažiausia infliacija Eurozonoje buvo: Graikija (0.9%),
Airija (1.9%), Ispanija (1.9%), taigi gegužės mėn. Mastrichto kriterijus: 1.56% + 1.5% =3.06%.

Lietuvoje Gegužės mėnesio infliacija - 2.6%.

Nors kol kas atitinkame visus Mastrichto kriterijus, tačiau padėtį blogina tai, kad krizės krečiamose šalyse šiuo metu vyksta vidinė devalvacija, t.y. mažinami atlyginimai, karpomos išlaidos, o tai mažina ir kainas. Tačiau pagrindinė gresmė visgi yra naftos kainos, kuriom sukilus, pakiltų ir tiesiogiai surištų dujų kaina, o tai smarkiai įtakotų infliacijos rodiklį Lietuvoje. Kad ir kaip bebūtų nesąmoninga, tačiau ar turėsim Eurą ar ne, labiausiai gali priklausyti nuo padėties Irane.

http://verslas.delfi.lt/business/nro....d?id=59096833
Kažkas karčiai "spjaudosi" po euro įvedimo, o Lietuvos gudručiai veržiasi į eurozoną, kaip vaikas į atrakcionų parką.

[Čikupakas]

Šiuo metu, apskritai nereikėtų skubėti su euro įvedimu. Reikėtų palaukti kuo ir kaip baigsis skolų krizė, tuo pačiu metu gerindami savo kriterijus ir augindami ekonomiką. Europa mus pati suras.

[Mørtã]

/\ visiskai pritariu, dabar tikrai ne laikas atsisakyti lito... ekonomiskai nenaudinga... bet gi pas mus ne ekonomistu, o politiku salis....

[Aleksas666]

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Finnas Kydlandas: „Kol rūkas neišsisklaidys, Lietuvai neverta veržtis į euro zoną“

Lietuvoje viešintis Nobelio ekonomikos premijos laureatas, profesorius Finnas Kydlandas teigia, kad bendros Europos valiutos – euro – idėja buvo pasmerkta žlugti. Todėl jis pataria Lietuvai nesiveržti į euro zoną ir palaukti bent kol „rūkas išsisklaidys“, nes šiuo metu valiutos likimas pastatytas ant kortos.

F.Kydlandas atvyko į Vilnių skaityti pranešimo Europos operacijų tyrimo draugijų asociacijos konferencijoje. Išskirtiniame interviu 15min.lt jis kritikavo euro idėją ir skeptiškai šnekėjo apie šios valiutos ateitį.

Euro zona kelia abejonių

„Šnekant paprastai, euras yra tarsi monetarinės politikos įrankis, bet monetarinė politika negali būti visiškai atskirta nuo fiskalinės politikos, mokesčių ir kitų dalykų“, – pastebėjo F.Kydlandas.

Ekonominių problemų šerdis yra būtent fiskalinė politika – ji lemia mokesčius, skolų lygį, poreikį ir kt. Neturint bendro sutarimo kyla įvairių iššūkių: kas turi padengti išaugusias skolas, kas laukia ateityje, kokie bus mokesčiai ir panašiai. Kol visa tai nebus aiškiai sureguliuota, spartaus augimo tikėtis neverta.

Tyrimai, inovacijos, mokslas, pažanga nėra tos sritys, kur norėtumėte taupyti, nes jos lems augimą ilguoju laikotarpiu, – sakė F.Kydlandas.

Todėl profesorius patarė Lietuvai neskubėti į euro zoną ir palaukti „kol rūkas išsisklaidys“, kitaip sakant, kol situacija pagerės ir bus nustatytos aiškios fiskalinės taisyklės, atsiras apibrėžtumas.

„Kada tai gali nutikti? Niekas to negali nuspėti. Aš sakyčiau, kad atsižvelgiant į tai, kiek buvo investuota į euro zoną, ji turėtų veikti ir ji turi tam tikrų privalumų. Tačiau ekonominė teorija sako, kad valiutų zonų naudos tikimybė tuo didesnė, kuo panašesnės yra susijungusios šalys. Ar šios šalys panašios? Na, nepasakyčiau“, – kalbėjo F.Kydlandas.

Paini fiskalinė politika

Paklaustas, kodėl taip skeptiškai žiūri į eurą, pašnekovas situaciją Europoje lygino su Argentina 1990–2000 metais. Ankstesnis dešimtmetis šiai šaliai buvo tragiškas, tačiau 1989 metais prezidentu išrinktas Carlosas Menemas pasiūlė susieti valiutą 1:1 santykiu su doleriu. Kurį laiką atrodė, kad idėja gali pasiteisinti – Argentinos ekonomika sparčiai augo. Bet politikai užmiršo spręsti fiskalines problemas, provincijos skurdo ir vėliau tapo aišku, kad jos negalės išmokėti savo skolų. Todėl provincijos kreipėsi į vyriausybę paramos, federalinė skola smarkiai išaugo ir galiausiai pesą teko atrišti nuo dolerio.

„Panašiai matau situaciją Europoje. Man labai painu, kaip veikia Europos fiskalinė politika. Matau kooperaciją monetarinėje politikoje, tačiau nėra, bent kol kas, kooperacijos fiskaliniuose reikaluose, ir aš manau, kad tai yra svarbiausia problema. Fiskalinė politika yra kur kas svarbiau sprendimams, kurie lemia augimą, nei monetarinė politika“, – pabrėžė F.Kydlandas.

Geriau nei prieš krizę

Jis prisiminė neseniai viešėjęs Ispanijoje, kur sulaukė pastaruoju metu itin populiaraus klausimo: ar Europoje artėja antra krizės banga? Savo atsakymu jis nustebino auditoriją: jo nuomone, Ispanija, kaip ir kitos Europos valstybės, šiuo metu yra kur kas geresnėje situacijoje, nei buvo prieš 5–6 metus. Mat jau tuomet šalis turėjo didelių problemų, tik to nežinojo. Dabar problemos iškilo į paviršių, o jas žinant jau galima imtis tam tikrų veiksmų.

„Visgi aš nesu labai optimistiškas, kad valstybių politikai priims reikiamus sprendimus. Iš dalies dėl to, kad politikų kaita vyksta nuolat ir jie jaučia pagundą galvoti apie trumpąjį laikotarpį, nors visada svarbiau ilgasis laikotarpis, – pastebėjo profesorius. – Technologinė pažanga, inovacijos ir panašūs dalykai skatina augimą, sujungus su gamybinėmis galimybėmis. Pvz., jei politikai tiesiog duos bankams papildomų pinigų, tačiau lėšos nebus panaudotos finansuoti perspektyviems projektams, tuomet nieko gero neįvyks. Taigi svarbu atsižvelgti, kur pinigai investuojami. Žinoma, tokie sprendimai yra sudėtingi, jie kainuoja brangiai šiuo metu, o grąžos galima laukti tik po 5–15 metų.“

Pakankamai objektyvus straipsnis atsakantis į daugelį klausimų.

[Čikupakas]

/\ Vienas straipsnis negali atsakyti į jokį rimtą klausimą. Mano nuomone, pati euro idėja yra labai gera, tačiau valstybėms įsivedusioms šią valiutą turi būti keliami griežti reikalavimai bei įsipareigojimai. Kai nėra drausmės tai būna kaip Graikijoj. O dėl pastarosios dabar kenčia visa Europa.

[Eidvis]

Na, išties bus sudėtinga su Euro įvedimu Lietuvoje ir visų pirma dėl žmonių nuomonės.

Mano manymu, tai euras yra labai geras sumanymas, nors galbūt dauguma ir nemato Euro privalumų, na gal tik tokius, kaip kad "važiuojant į užsienį nereikia keistis pinigų". Žinoma, tai irgi yra privalumas, tačiau tai yra menkniekis palyginus su tais kaštais, kurie yra sutaupomi prekyboje. Tokių mažų valstybių kaip Lietuvos, keičiant nacionalinę valiutą, kaštai gali sudaryti net iki kelių procentų - tai yra milžiniški pinigai, turint omeny, kad Lietuvos užsienio prekyba sudaro pagrindinę dalį mūsų BVP. Na, tebūnie tie kaštai ir būtų dešimtosios procento dalys - tai vistiek bus nežmoniški pinigai.

Be to dar yra ir kitų ne ką mažesnių privalumų: Šiuo metu lietuvių kišenėse ir sąskaitose sukasi šimtai milijonų eurų, t.y. kitos šalys juos "atspausdino", o mes juos importavome jiems už juos atsiskaitydami savo prekėmis. (nes jų sąskaitose ir piniginėse lietuviški litai neužsilaiko). Su laiku šitie eurai nuvertėja dėl infliacijos - tai mes importuojame naujų, už juos vėl susimokėdami savo prekėmis. Ir taip darome ne mes vieni, o daugybė pasaulio šalių. Amerika su savo doleriu labai gerai išmokusi žaisti šituos žaidimus, dėl to jų pagrindinė eksporto prekė ir yra doleris, kurį pagamintį beveik nieko nekainuoja.

Žinoma turi euras ir minusų: šiuo metu pietinės Europos šalys susiduria su skolų krize ir bankroto atveju būtų nusmukdytas euras, o tai jau pakenktų ir kitoms šalims. Dėl to šalys, kuriose bankroto tikimybė maža ir remia tas šalis, kurioms reikia pagalbos, kad nebankrutuotų. Tai yra pagrindinė problema su euru, antra vertus dėl šios priežasties šalims, kurios turi eurą, skolinimasis yra už kur kas mažesnes palūkanas nei toms, kuriose euro nėra. Mažesni skolinimosi kaštai, Lietuvos atveju, vėlgi sudarytų šimtus milijonų, o gal net ir milijardų, litų. Kažkur skaičiau, kad estijai vien dėl šios priežasties apsimoka turėti eurą, nes skolinimosi kaštai padengia tuos kaštus, kuriuos jie turi atiduoti kaip paramą pietinėms šalims.

Taigi euras, netgi toks, koks yra dabar, mano nuomone turi daugiau privalumų, nei trūkumų, tačiau šiuo metu yra ruošiamasi sutartim (berods daugybė jų jau yra ir pasirašytų, kaip kad susitarimas dėl fiskalinės drausmės), rengiamasi įsteigti bankų priežiūros tarnybą ir kontroliuojančią instituciją, kuri stebėtų vyriausybių išlaidavimą ir skolinimąsi ir neleistų joms priartėti prie tokios situacijos, dėl kurios duobėje šiuo metu sėdi Graikija. T.y. diegiami mechanizmai, kad tokia situacija, kokia yra šiandieną, daugiau nebepasikartotų.

Iki 2014 metų krizė jau turėtų būti praėjusi, reformos įvykdytos ir tokiu atveju Lietuvai tikrai reikėtų jungtis prie euro. Euras yra jauna valiuta ir tikrai nėra nuostabu, kad iškilo problemų su juo, tačiau jas galima išspręsti. Juk iškilus kokiai nors politinei krizei nereiškia, kad reikia atsisakyti demokratijos ir įvesti kokią nors socializmo ar monarchijos formą ir juolabiau nereiškia, kad demokratija nėra geriausia valdymo forma. Taip ir su euru.

Beje, vienas pagrindinių euro neturėjimo privalumų yra tai, kad šalis gali vykdyti laisvesnę fiskalinė politiką. Tačiau Lietuvoje litas yra pririštas prie lito ir užėjus krizei, mes tiesiog negalėjome vykdyti tokios politikos, kokią vykdėl Baltarusiją, kai dėl krizės nuvertino savo valiutą. Mūsų atveju reikėjo karpyti išlaidas, mažinti atlyginimus, kelti mokesčius, o tai yra daug sudėtingesnis procesas, dėl to ir buvo kalbama apie devalvaciją (lito/lato atsiejimą nuo euro). Taigi šiuo metu litas vistiek yra susietas su eurų, t.y. beveik tas pats, kas turėti eurą, tiesiog nesinaudoti euro teikiamais privalumais.

[a_p]

Beje, vienas pagrindinių euro neturėjimo privalumų yra tai, kad šalis gali vykdyti laisvesnę fiskalinė politiką. Tačiau Lietuvoje litas yra pririštas prie lito ir užėjus krizei, mes tiesiog negalėjome vykdyti tokios politikos, kokią vykdėl Baltarusiją, kai dėl krizės nuvertino savo valiutą. Mūsų atveju reikėjo karpyti išlaidas, mažinti atlyginimus, kelti mokesčius, o tai yra daug sudėtingesnis procesas, dėl to ir buvo kalbama apie devalvaciją (lito/lato atsiejimą nuo euro). Taigi šiuo metu litas vistiek yra susietas su eurų, t.y. beveik tas pats, kas turėti eurą, tiesiog nesinaudoti euro teikiamais privalumais.

Taigis kad. Lietuva realiai visą laiką gyvena su Euru, bet dar papildomai moka už konvertavimą (tuo labai džiaugiasi bankai), išvengia kai kurių bankų reguliavimo dyrektyvų (tuomi vėl labai džiaugiasi bankai), beigi visą laiką moka už riziką, kad litas galbūt kažkada teoriškai gali būti atrištas nuo euro. Tuom vėlgi labai džiaugiasi bankai.

Vienaip ar kitaip, visi puikiai žinom, kad lito atrišimas ir devalvacija mūsų problemų neišspręstų ir netgi nei kiek nesušvelnintų. Mes tam banaliai pernelyg maži, pernelyg atviri ir turim pernelyg šviežią patirtį. T.y. kartą devalvuot žinoma galima, bet tada galima ir pamiršt valiutą kaip tokią ir grįžt prie atsiskaitymų eurais/usd.

Žodžiu bent jau aš jokių privalumų iš lito nematau, nei žmonėms nei valdžiai.

[Lettered]

Taigis kad. Lietuva realiai visą laiką gyvena su Euru, bet dar papildomai moka už konvertavimą (tuo labai džiaugiasi bankai), išvengia kai kurių bankų reguliavimo dyrektyvų (tuomi vėl labai džiaugiasi bankai), beigi visą laiką moka už riziką, kad litas galbūt kažkada teoriškai gali būti atrištas nuo euro. Tuom vėlgi labai džiaugiasi bankai.

Vienaip ar kitaip, visi puikiai žinom, kad lito atrišimas ir devalvacija mūsų problemų neišspręstų ir netgi nei kiek nesušvelnintų. Mes tam banaliai pernelyg maži, pernelyg atviri ir turim pernelyg šviežią patirtį. T.y. kartą devalvuot žinoma galima, bet tada galima ir pamiršt valiutą kaip tokią ir grįžt prie atsiskaitymų eurais/usd.

Žodžiu bent jau aš jokių privalumų iš lito nematau, nei žmonėms nei valdžiai.

Visa tai galioja ir Lenkijai, JK, Švedijai, Danijai, Šveicarijai ir dar suomiai nori prie jų prisijungti. Taip, kad euras dar savaime nėra toks gėris, jei ES institucijos dirba neteisingai kaip iki šiol. Vokietijoje žmonės irgi skundžiasi, kad pasikeitus markėms į eurus, atlyginimai sumažėjo pagal kursą, o kainos liko tokios pat. Beto gali devalvuotis ir pats euras, t.y. dabar jo vertė smunka dolerio atžvilgiu ko pasekoje brangiau mokam už importines prekes ir resursus, nors Baltijos šalys taupo ir laikosi fiskalinės drausmės, žodžiu gaunasi, kad dvigubai esam baudžiami.

[kaunaz]

Kažkur skaičiau, kad estijai vien dėl šios priežasties apsimoka turėti eurą, nes skolinimosi kaštai padengia tuos kaštus, kuriuos jie turi atiduoti kaip paramą pietinėms šalims.

Baikit jūs tuos estus kišt, jie visiškai nesidžiaugia tuo euro įvedimu.

[Čikupakas]

Baikit jūs tuos estus kišt, jie visiškai nesidžiaugia tuo euro įvedimu.

Geriau baikim neargumentuotas ir beprasmes žinutes rašinėt.

[kaunaz]

Geriau baikim neargumentuotas ir beprasmes žinutes rašinėt.

Čia pačių estų nuomonė, skirtingai nuo jūsų nuo realybės atšokusių rašinėlių iš ekonomikos teorijos, kurie vargiai atitinka tikrovę.

[Čikupakas]

Čia pačių estų nuomonė, skirtingai nuo jūsų nuo realybės atšokusių rašinėlių iš ekonomikos teorijos, kurie vargiai atitinka tikrovę.

Tu gal koks estų atstovas būsi?

[a_p]

Visa tai galioja ir Lenkijai, JK, Švedijai, Danijai, Šveicarijai ir dar suomiai nori prie jų prisijungti. Taip, kad euras dar savaime nėra toks gėris, jei ES institucijos dirba neteisingai kaip iki šiol. Vokietijoje žmonės irgi skundžiasi, kad pasikeitus markėms į eurus, atlyginimai sumažėjo pagal kursą, o kainos liko tokios pat.

Čia tokia subjektyvi daugelio nuomonė nebūtinai atitinkanti realybę. Realiai valiutos konvertavimo momentu daug kas bandė iš to pasipelnyt, bet labai mažai kam išdegė ir objektyvūs tyrimai sako, kad iš tikro pabrango labai mažai kas.
Na bet jau kartą įsišaknijęs stereotipas žmonių galvose lieka labai ilgam. O ir pasiskūst juk labai madinga.

Kas dėl kitų šalių, tai visai ne faktas, kad ta nuosava valiuta eiliniams piliečiams tikrai naudinga. Sakyčiau kitaip - kuo didesnė šalis tuo labiau nesvarbu.

Beto gali devalvuotis ir pats euras, t.y. dabar jo vertė smunka dolerio atžvilgiu ko pasekoje brangiau mokam už importines prekes ir resursus, nors Baltijos šalys taupo ir laikosi fiskalinės drausmės, žodžiu gaunasi, kad dvigubai esam baudžiami.

Žinoma kad gali devalvuotis, bet tikimybė gerokai mažesnė nei tarkim lito, jei jis būtų laisvai plaukiojantis, o valdžia turėtų laisvę spausdint kiek tinkama.

Kas dėl euro, tai buvo laikas kada už 1 eurą negalėjai nusipirkt net vieno dolerio, todėl šiam momentui mes netgi visai neblogai laikomės

[Lettered]

Čia tokia subjektyvi daugelio nuomonė nebūtinai atitinkanti realybę. Realiai valiutos konvertavimo momentu daug kas bandė iš to pasipelnyt, bet labai mažai kam išdegė ir objektyvūs tyrimai sako, kad iš tikro pabrango labai mažai kas.
Na bet jau kartą įsišaknijęs stereotipas žmonių galvose lieka labai ilgam. O ir pasiskūst juk labai madinga.

Kas dėl kitų šalių, tai visai ne faktas, kad ta nuosava valiuta eiliniams piliečiams tikrai naudinga. Sakyčiau kitaip - kuo didesnė šalis tuo labiau nesvarbu.



Žinoma kad gali devalvuotis, bet tikimybė gerokai mažesnė nei tarkim lito, jei jis būtų laisvai plaukiojantis, o valdžia turėtų laisvę spausdint kiek tinkama.

Kas dėl euro, tai buvo laikas kada už 1 eurą negalėjai nusipirkt net vieno dolerio, todėl šiam momentui mes netgi visai neblogai laikomės

Ar tų šalių piliečių gyvenimas blogesnis? Lenkija laikosi iš buvusių bloko šalių geriausiai, skandinavai, šveicarai taip pat gerai gyvena, JK atlyginimai irgi aukštesni nei Prancūzijoje ar Vokietijoje. Taip, kad Eurozona ne taip ir įspūdingai atrodo prieš nepriklausomų valiutų šalis.
Pamenu, kiek prieš 10 metų kainavo doleris, bet taip pat pamenu, kad ir nafta kainavo 20 USD

[tivoli]

http://verslas.delfi.lt/business/nro....d?id=59096833
Kažkas karčiai "spjaudosi" po euro įvedimo, o Lietuvos gudručiai veržiasi į eurozoną, kaip vaikas į atrakcionų parką.

Roubini sedėdamas NY žino, jog Suomija tuoj išstos iš euro zonos... Unreal, straipsnis kaip aukso garantas, ir kaip Roubini netikėti?

[tivoli]

/\ Vienas straipsnis negali atsakyti į jokį rimtą klausimą. Mano nuomone, pati euro idėja yra labai gera, tačiau valstybėms įsivedusioms šią valiutą turi būti keliami griežti reikalavimai bei įsipareigojimai. Kai nėra drausmės tai būna kaip Graikijoj. O dėl pastarosios dabar kenčia visa Europa.

taip, sangaluda euro zonoje turi būti stipresnė ne tik monterinėj, bet ir fikslinėj politikoje... bet visgi fiskalinė politika turi būti palikta nacionalinėms valstybėms su aiškiais kriterijais. Nes nemanau
Ne dėl Graikijos Europa kenčia...jinai tik simbolis pačios eurozonos ligų, nes Graikija tik lašas jūroje... Pavyzdžiui tokia Italija, prasiskolinimo lygis irgi žiaurus, bet sugeba išlaviruoti dėka savo diversifikuotos ekonomikos, stiprios ekonomikos bazės, kai Ispainijos ekonomika nors irgi diversifikuota, bet statoma ant paslaugų sektoriaus ir NT buv, kur vienas linkęs labiau trauktis visuomet kriziniu laikotarpiu, o kitas yra krizinio laikotarpio šaltinis. O ta Graikija tik lakmuso popierėlis lyginant su tom dviem, tik svarbu tabloiduose ir mass media konstruoti kažkokį priešą kaip pvz. "Graikia praės vokiečių/eurozonos šalių pensijas"...