Lietuvos demografija

[mantasm]

Nieko, dėl klimato kaitos pradės darytis nebegyvenama pietinė azijos dalis tai galėsim atsivežti daug "pabėgelių" ir padidinti populiaciją. Juk jiems užtenka čia pasidaryti vaiką ir va jau turim pilietį, lyg tai būtų įgimta teisė.

Neužtenka, neturim JAV stiliaus pilietybės pagal gimimo vietą.

[sankauskas]

Šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 2 mln. 840 tūkst. žmonių. Paskutinį kartą 3 mln. skaičiavome 2011 m. Taigi lietuvių mažėja
| Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/video/pa...azeja-n1200982

Lolz

[Kitas Džiugas]

Neužtenka, neturim JAV stiliaus pilietybės pagal gimimo vietą.

Nebent kaip pabėgėliai būtų praėję natūralizaciją arba vaikai gimtų be pilietybės.

[Creatium]

Pagal paskutines prognozes, visa žmonijos populiacija nustos augti ties 11 mlrd. Tai čia 30-40 metų. Blogi ženklai visiems, ne tik Lietuvai.

[Tomizmas]

Virš 50% pasaulio žmonių gyvena valstybėse, kur turima vidutiniškai mažiau nei 2 vaikus. Indija jau ant 2,1 ribos, tai tuoj bus 70%. Depopuliacija laukia vis didesnės dalies pasaulio, galiausiai - viso. Europoje tiesiog tai prasidėjo pirmiausiai, nes daug metų tai buvo labiausiai išvystytas ir išsilavinęs regionas žemėje (depopuliacija VISADA, išskyrus labai retas išimtis tokias kaip Izraelis, prasideda ten, kur žmonės sotūs, raštingi ir turintys laisvų resursų pramogoms).

Taip kad Lietuvos (ir visos Europos) situacija tik parodo, kas laukia visų. Va jau Rytų Azija, Lotynų Amerika, turtingesnės musulmonų šalys, net Indija (ypač pažangesni pietiniai regionai)...

Nematau tame katastrofos, nes tai dėsninga. O jeigu nenorim depopuliacijos - davai, susiorganizuojam visi vidutiniškai po 2,3 vaiko. Arba gyvenkim kaip amišai, kurių populiacijos augimas vienas didžiausių pasaulyje ir pralenkia net skurdžiausias Afrikos šalis, po 7 vaikus - tai tada ne tik kad neturėsim depopuliacijos, bet netgi turėsim demografinį sprogimą. Bet kažkodėl neypatingai žmonės nori...

[R.D.]

Tomizmas, esu įsitikinęs, kad demografiniai procesai Lietuvoje negali būti ekvivalentiškai prilydinti Vakarų Europos situacijai (ypač gero gyvenimo sampratai). Procesai po sovietijos žlugimo iki dabar gan kitokie ir tai, ką turime dabar, yra rezultatas daugelio reiškinių, procesų ir netinkamų sprendimų.

[TrippleA]

Kazkiek noretusi situo klausimu savo trigrasi ikisti. Lietuvos demografija apipinta labai daug mitu. Pirmasis, kad 1989 Lietuvoj nuolat gyveno 3,7 mln. gyventoju. Tiesa ta, kad apie 200 tukst. tu "nuolatiniu gyventoju" buvo raudonosios armijos kariai ir ju seimos. Ta parodo ir ryskus rusu, baltarusiu ir ukrainieciu procentines dalies kritimas tarp 1989 ir 2001.
Antra, gyventoju gyvenimo trukme ilgeja. Ilgiau gyvenantis zmogus ir dirba ilgiau. Taip, ilgesne gyventoju gyvenimo trukme sendina populiacija, taciau svarbu nepamirsti, kad buvimas 50-ies pries 30 metu ir dabar skiriasi, t.y. kokybisko gyvenimo trukme irgi ilgeja.
Trecia, esam nedidele salis su didele diaspora ir tai yra privalumas. Mum issiprest demografines problemas yra lengviau negu didesnem salim, kaip Vokietija, Lenkija, Ispanija ar Italija. Cia i pagalba ateina ir diaspora, i kuria tik dabar pradedama vis labiau atsigrezti ir kuri yra didele. Tikrai manau, kad bendrai sudejus visus lietuvius ir lietuviu kilmes zmones gyvenancius ne Lietuvoje galima gauti apie 3.5 mln.-4mln. zmoniu (neskaitant kitu tautybiu Lietuvos kilmes zmones, kaip litvakus, lenkus ar vokiecius). Svarbiausias didziosios diasporos dalies dedamasis, kuri daug kas ignoruoja tai lietuviu kilmes zmones, bet cia jau atkira kalba. Trumpai tarian, didele diaspora didina sanasus pritraukti daugiau lietuviu kilmes zmoniu, kuriu pritraukimas ir integracija butu lengvesni.
Ketvirta, esam ndeidele salis, su didlem ambicijos, geru ir auganciu pragyvenimo lygiu, bei noru gyventi dar geriau. Uztenka pasiziureti is statistika i kaip pasikeite musu pragyvenimo lygis ir ekonomine raida per pastaruosius 30 metu. Gyvenimas gereja sparciai, o kas svarbiausia esam labai savikritiski niurzgos, kuriem norisi dar geriau. Tai yra svarbu, nes "apsipatoginimo jausmas", pasiekus gera issivystimo lygi atveda iki tokiu pavyzdziu, kaip PIGS (Portgalija, Italija, Graikija, Ispanija ), kur ekonomikos augimas ir vystimasis yra sustojes. Ekonomine stagnacija veda prie prastejancio gyvenimo lygio, ir kas aktualu sitoj temoj, pratejancios demografines padeties.
Penkta, auganti, besivystanti ekonomika- atvykstantys migrantai. Kaip jau manau daugelis pastebejot, Lietuvoj daug migrantu is Baltarusijos, Ukrainos ar net is kai kuriu Afrikos saliu. Tai signalizuoja musu auksta ir toliau vis auganti issivystimo lygi, bei parodo, kad esame patraulli salis migrantams. Kai kurie, sakys, kad esam jiem tik laikina stotele, nes paskui jie isvaziuos arba atgal, arba toliau i vakarus ir as atsakau jums, neisvaziuos. Neisvaziuos, nes jie atvyko del noro gyventi geriau ir/ar begdami nuo karo. Antra priezastis, kodel neisvaziuos, tik si kart i vakarus, nes mes jiems esam vakarai, t.y. mes jau esam pakankamai issivyste ju akyse, kad butume vakarais. Taip pat, vaizdas, kaip Vakarai atrode pries 15-20 metu, ypac mums skiriasi nuo dabartinio. Mazesnis noras pritraukti migrantus, suletejes ekonomikos augimas, ir pan. neprideda daugiau noro vyksti i Vakarus, o juo labiau isvykti is kitos Vakaru salies. Taip pat, manau man pritars tie, kurie yra gyvenekiek ilgiau UK, Vokietijoj, Skandinavijos salyse ar Pracuzijoj, vietiniai gyventojoj viduj yra labai konservatyvus ir sunkiai priima atvykelius, kaip sau lygius.
Ir galul gale, paskutiniu 20 desimtmeciu demogrfinis sukretimas turetu but matomas, kaip laikinas pokyciu soko sukeltas reiskinys. 50 metu gyvenimo tautu kalejime, ekonominis sokas perejus i rinkos ekonomika, pokyciai visuomenes suvokime ir mastyme, bei dar daugiau visokiu preizasciu sukele nemaza gyventoju skaiciaus svyravima, taciau dabartines tendencijos rodo, kad reikalai juda gera kryptim, tiesiog reikia laiko. Airija, Skandinavijos salys savu laiku panasius pokycius irgi perejo, bet dabar pukiai matome, kaip jos gyvena ir, kad tokie pokyciai priveda prie noro keistis.

[taccido]

Kazkiek noretusi situo klausimu savo trigrasi ikisti. Lietuvos demografija apipinta labai daug mitu. Pirmasis, kad 1989 Lietuvoj nuolat gyveno 3,7 mln. gyventoju. Tiesa ta, kad apie 200 tukst. tu "nuolatiniu gyventoju" buvo raudonosios armijos kariai ir ju seimos. Ta parodo ir ryskus rusu, baltarusiu ir ukrainieciu procentines dalies kritimas tarp 1989 ir 2001.
Antra, gyventoju gyvenimo trukme ilgeja. Ilgiau gyvenantis zmogus ir dirba ilgiau. Taip, ilgesne gyventoju gyvenimo trukme sendina populiacija, taciau svarbu nepamirsti, kad buvimas 50-ies pries 30 metu ir dabar skiriasi, t.y. kokybisko gyvenimo trukme irgi ilgeja.
Trecia, esam nedidele salis su didele diaspora ir tai yra privalumas. Mum issiprest demografines problemas yra lengviau negu didesnem salim, kaip Vokietija, Lenkija, Ispanija ar Italija. Cia i pagalba ateina ir diaspora, i kuria tik dabar pradedama vis labiau atsigrezti ir kuri yra didele. Tikrai manau, kad bendrai sudejus visus lietuvius ir lietuviu kilmes zmones gyvenancius ne Lietuvoje galima gauti apie 3.5 mln.-4mln. zmoniu (neskaitant kitu tautybiu Lietuvos kilmes zmones, kaip litvakus, lenkus ar vokiecius). Svarbiausias didziosios diasporos dalies dedamasis, kuri daug kas ignoruoja tai lietuviu kilmes zmones, bet cia jau atkira kalba. Trumpai tarian, didele diaspora didina sanasus pritraukti daugiau lietuviu kilmes zmoniu, kuriu pritraukimas ir integracija butu lengvesni.
Ketvirta, esam ndeidele salis, su didlem ambicijos, geru ir auganciu pragyvenimo lygiu, bei noru gyventi dar geriau. Uztenka pasiziureti is statistika i kaip pasikeite musu pragyvenimo lygis ir ekonomine raida per pastaruosius 30 metu. Gyvenimas gereja sparciai, o kas svarbiausia esam labai savikritiski niurzgos, kuriem norisi dar geriau. Tai yra svarbu, nes "apsipatoginimo jausmas", pasiekus gera issivystimo lygi atveda iki tokiu pavyzdziu, kaip PIGS (Portgalija, Italija, Graikija, Ispanija ), kur ekonomikos augimas ir vystimasis yra sustojes. Ekonomine stagnacija veda prie prastejancio gyvenimo lygio, ir kas aktualu sitoj temoj, pratejancios demografines padeties.
Penkta, auganti, besivystanti ekonomika- atvykstantys migrantai. Kaip jau manau daugelis pastebejot, Lietuvoj daug migrantu is Baltarusijos, Ukrainos ar net is kai kuriu Afrikos saliu. Tai signalizuoja musu auksta ir toliau vis auganti issivystimo lygi, bei parodo, kad esame patraulli salis migrantams. Kai kurie, sakys, kad esam jiem tik laikina stotele, nes paskui jie isvaziuos arba atgal, arba toliau i vakarus ir as atsakau jums, neisvaziuos. Neisvaziuos, nes jie atvyko del noro gyventi geriau ir/ar begdami nuo karo. Antra priezastis, kodel neisvaziuos, tik si kart i vakarus, nes mes jiems esam vakarai, t.y. mes jau esam pakankamai issivyste ju akyse, kad butume vakarais. Taip pat, vaizdas, kaip Vakarai atrode pries 15-20 metu, ypac mums skiriasi nuo dabartinio. Mazesnis noras pritraukti migrantus, suletejes ekonomikos augimas, ir pan. neprideda daugiau noro vyksti i Vakarus, o juo labiau isvykti is kitos Vakaru salies. Taip pat, manau man pritars tie, kurie yra gyvenekiek ilgiau UK, Vokietijoj, Skandinavijos salyse ar Pracuzijoj, vietiniai gyventojoj viduj yra labai konservatyvus ir sunkiai priima atvykelius, kaip sau lygius.
Ir galul gale, paskutiniu 20 desimtmeciu demogrfinis sukretimas turetu but matomas, kaip laikinas pokyciu soko sukeltas reiskinys. 50 metu gyvenimo tautu kalejime, ekonominis sokas perejus i rinkos ekonomika, pokyciai visuomenes suvokime ir mastyme, bei dar daugiau visokiu preizasciu sukele nemaza gyventoju skaiciaus svyravima, taciau dabartines tendencijos rodo, kad reikalai juda gera kryptim, tiesiog reikia laiko. Airija, Skandinavijos salys savu laiku panasius pokycius irgi perejo, bet dabar pukiai matome, kaip jos gyvena ir, kad tokie pokyciai priveda prie noro keistis.

O lietuviai lengviau priima atvykėlius kaip sau lygius?

Manau, kad esminė problema yra kalba. Lietuviai būdami tautų kalėjime tapo kalbiniais baudžiauninkais ir nedrįsta reikalauti normalaus dalyko – šnekėti lietuviškai.
Kaip rodo dabartinė situacija, rusiškos ir lenkiškos mokyklos sukuria atskiras izoliuotas žmonių grupes, kurių galimybės dirbti, bendrauti ir dalyvauti šalies gyvenime smarkiai skiriasi. Dviejų klasių visuomenė.
Atvykėlių atveju yra dar blogiau. Ne-rusakalbiai atvykėliai, jeigu iš jų nebus reikalaujama lietuvių kalbos, galės bet kada išvažiuoti į kitą Europos šalį, jų niekas nesies su Lietuva. Apie integraciją be kalbos išvis neverta net šnekėti. Tik čia prisidės dar rasizmo, diskriminacijos, kultūrinių skirtumų ir visos kitos problemos, kurias tik paaštrins nesusikalbėjimas ta pačia kalba.

[digital]

Kaip rodo dabartinė situacija, rusiškos ir lenkiškos mokyklos sukuria atskiras izoliuotas žmonių grupes, kurių galimybės dirbti, bendrauti ir dalyvauti šalies gyvenime smarkiai skiriasi. Dviejų klasių visuomenė.

Nepasakyčiau. Didžioji dauguma baigusių tas mokyklas moka gerai lietuviškai (būčiau rašęs visi, bet dabar atvažiavo vyresnių klasių ukrainiečių, kurie dar nespės išmokti), todėl jokios dviejų klasių visuomenės nėra. Bet taip, valstybinių mokyklų ne lietuvių kalba neturėtų būti.

[Tomizmas]

Tomizmas, esu įsitikinęs, kad demografiniai procesai Lietuvoje negali būti ekvivalentiškai prilydinti Vakarų Europos situacijai (ypač gero gyvenimo sampratai). Procesai po sovietijos žlugimo iki dabar gan kitokie ir tai, ką turime dabar, yra rezultatas daugelio reiškinių, procesų ir netinkamų sprendimų.

Analogiški demografiniai procesai, būdingi ir Vakarų Europai, ir Rytų Azijai, ir Š. bei P. Amerikoms, ir Turkijai, Iranui, JAE, pietinei pažangesnei Indijai... Kuo skiriasi?

Procesai gal ir buvo skirtingi, bet esminiai dalykai - sotus gyvenimas, medicinos prieinamumas, visuotinis raštingumas ir laisvas laikas pramogoms, šiais atvejais yra. O esant šiems dalykams, gimstamumas aukštas nebūna. Na, gal tik Izraelis išimtis.

[PoDV]

Demografiškai Rytų ir Vakarų Europos yra gana panašios. Būdingas senėjimas, kai kur ir gyventojų mažėjimas. Esminis skirtumas būtų posovietinis ekonominis, pilietinio įsitraukimo atsilikimas, kuris dabar mažėja, bet dar neišnyko. Tai skatina papildomą dedamąją, kuris buvo įvardintas "balsavimu kojomis" arba tiesiog emigraciją į Vakarų Europą.

Vakarų Europa, kaip beje pastaraisiais metais ir mes, taiso savo demografines skyles su imigracija, tik daug ilgiau nei mes patys (tuo pačiu mes patys taisėme ir taisome jų demografines skyles).

Nors ir esame ES bendroje rinkoje, nėra sveika ignoruoti padvigubintą depopuliaciją Rytų Europos santykinai naujose narėse. Kai šiaip žemas gimstamumas, senėjimas, dar yra papildomas emigracijos faktoriumi. Aišku nuo kokių 2017 m. čia Lietuvoje turim optimistiškesnę situaciją, bet nėra garantijų ar nebus vėl kokių bangų... Netgi manau, kad čia ne individualios šalys turi spręsti, o turi būti supratimas ES lygiu, kad neturi susidaryti tarsi antrarūšės narės tokioje sąjungoje iš kurios kažkaip labai nesukant galvos siurbama darbo jėga.
Nebent išnyks ES arba keisis sąjungų Europoje formos.

Šią problemą spręstų pilietiškumas (tam kad fiziškai atsilaikyti prieš stipresnes realiai konkuruojančias šalis ilguoju laikotarpiu) bei ekonomikos augimas (kad konkuruoti būtų lengviau).
Pilietiškumas trauktų ir UK/Skandinavijoje gyvenančius lietuvius grįžti spręsti šalies reikalų, o ekonomika padėtų finansuoti šalies gerbūvį, kad jei ir švedas sutvarko ir kreidelėm (o po to plastiku) pažymi naują asfaltą, tai ir mes galim...

[Ångstrom]

Žodžiu, kas nemokat, mokykitės rusiškai, nes imigrantų lietuviškai mokytis mesjokiais būdais nepriversime.

[PoDV]

Žodžiu, kas nemokat, mokykitės rusiškai, nes imigrantų lietuviškai mokytis mesjokiais būdais nepriversime.

Štai dėl ko kartais galvoju, kad geriausia valdžia Lietuvai būtų kokia nors Sinicos tautininkų ir Raškevičiaus liberalų simbiozė, galbūt net utopinė, su gebėjimu realiai susikalbėti. Be visokių valdžioj žmonių, kuriems jau veide užrašyta, kad jiems tikrai giliai nusiš*kt ant Lietuvos ateities. Nors čia gal būdinga visokiems vyresnės kartos boomer'iams ne tik Lietuvoje, kurie labiau nori gyventi šia diena, nes o gal kils branduolinis karas....

[cozzamarra]

Procesai gal ir buvo skirtingi, bet esminiai dalykai - sotus gyvenimas, medicinos prieinamumas, visuotinis raštingumas ir laisvas laikas pramogoms, šiais atvejais yra. O esant šiems dalykams, gimstamumas aukštas nebūna. Na, gal tik Izraelis išimtis.

Na, čia kaip pažiūrėsi. Galbūt „geras gyvenimas“ tėra daugeliui gudriais būdais įbrukta iliuzija, o realybė vis dėlto yra juodas darbas, nuolatinis stresas ir gyvenimas kreditan iki senatvės (paskolos, lizingai ir pan. – įsipareigojimų dažnas turi ne po vieną)? Taip žvilgtelėjus nesunku sumesti, kodėl vaikų nesinori/norisi mažai – nelabai yra kada (vaikai trukdo) ir rūpesčių (vijantis gyvenimo iliuzijas) ir taip per akis.

[Tomizmas]

Na, čia kaip pažiūrėsi. Galbūt „geras gyvenimas“ tėra daugeliui gudriais būdais įbrukta iliuzija, o realybė vis dėlto yra juodas darbas, nuolatinis stresas ir gyvenimas kreditan iki senatvės (paskolos, lizingai ir pan. – įsipareigojimų dažnas turi ne po vieną)? Taip žvilgtelėjus nesunku sumesti, kodėl vaikų nesinori/norisi mažai – nelabai yra kada (vaikai trukdo) ir rūpesčių (vijantis gyvenimo iliuzijas) ir taip per akis.

Na, galima labai daug filosofuoti, bet demografiniai trendai skirtinguose pasaulio galuose, skirtingose kultūrose, religijose ir rasėse, aiškiai rodo - ar tai iliuzija, ar ne, bet tai veikia. Kai žmonės sotūs - vaikų gimsta mažai. Ar liberalioje Skandinavijoje, ar teokratiniame Irane, ar komunistinėje Kinijoje.

Šiaip aš manau kad tas "geras gyvenimas" nėra iliuzija, nes netgi su visais stresais ir kreditais mes turime visko žymiai daugiau (ir laisvo laiko taip pat), vidutinė gyvenimo trukmė ilga, vaikų miršta labai mažai (didelis gimstamumas buvo būtinas kai mirdavo 25% vaikų, bet praranda prasmę kai esi virš 90% garantuotas kad tavo 2 vaikai užaugs), turim gyvenime žymiai daugiau pasirinkimų, pramogų, galim keliauti ir t. t. Tie mūsų "sunkūs darbai" yra juokas, palyginus su fiziniais darbais laukuose ištisus metus nuo ryto iki vakaro, nuo kurių žmonės be laiko pasendavo (pasižiūrėkit kaip atrodė 50 - 60 metų žmonės XX a. pradžioje, ir kaip atrodo mūsų tėvai). Ką jau kalbėti, kai persivalgymas ir su juo susijusios ligos yra didžiausia visuomenės problema, o ne maisto trūkumas.

[cozzamarra]

Žinoma, materialiais kriterijais vertinant gyvename žymiai geriau. Kita vertus, manau, jog psichologiniai sunkumai šiais laikais yra gerokai rimtesni. Nereikia ir statistikos – kiek laiko šiuolaikinis standartinis žmogus skiria mąstymui (galvojimas vėpsant insta ar fb nesiskaito)?

Kaip kažkas sakė, mirties patale turbūt nei vienas negalvos „ot, galėjau daugiau feisbuke sėdėti“. Bus svarbu, kaip ir kiek bendravai su artimaisiais, kas paskutines tavo akimirkas būna su tavimi. Roboto-šiknaplovėjo šalia nesinorės, ko gero...

[Tomizmas]

O artimiesiems skirti laiko tikrai niekas netrukdo. Internetas, FB - jie neprivalomi. Randu labai daug bendros veiklos su artimais žmonėmis - išvykos, pramogos, tiesiog bendravimas namie. Nemanau, kad traukiant plūgą nuo ryto iki vakaro (ir pergyvenant koks bus derlius, ką valgysim), siuvantis rūbus patiems sau, statantis pirkią patiems, laiko bendravimui būtų daugiau.

Mano a. a. seneliai daug man pasakojo apie jaunystę. Darbas darbą vydavo, nelabai buvo kada atsikvėpti. Niekada nepasakė, kad bendravimas buvo kažkoks labai nuostabus ir kitoks.

Beje, mes šiais laikais žymiai daugiau šnekame apie bendravimo su artimaisiais svarbą, laiko skyrimą jiems, bendrą veiklą, laisvalaikį kartu ir t. t. nes kiek susidariau įspūdį iš senų žmonių pasakojimų - tokiomis sąvokomis anais laikais žmonės tiesiog net nekalbėjo. Užtat labai daug dėmesio buvo skiriama karvės pamelžimui laiku, rugiapjūtei, šienapjūtei, gyvuliams, rakandams, ką valgysim ir t. t...

[TrippleA]

Žodžiu, kas nemokat, mokykitės rusiškai, nes imigrantų lietuviškai mokytis mesjokiais būdais nepriversime.

Tai pala, jie kazkokius kalbejimo sutrikumus masiskai turi, ar kaip cia gaunas? Ir visi migrantai su kalbejimo sutrikimais tik i Lietuva vyksta? O tai jei zmogus yra is JAV ar kokiu Filipinu ir nori, kalbet angliskai ar bando lietuviskai susisneket, tai man su juo rusiskai sneket? O kaip su draugais ir giminem? Uch, sunkus tas bendravimas su zmonem.

[MedinisStrazdas]

Pagal paskutines prognozes, visa žmonijos populiacija nustos augti ties 11 mlrd. Tai čia 30-40 metų. Blogi ženklai visiems, ne tik Lietuvai.

Blogi ar geri? 11 mlrd. yra 10 mlrd. per daug.

Internetas, FB - jie neprivalomi.

Alkoholis irgi neprivalomas, bet dauguma jį vartoja.

Tai pala, jie kazkokius kalbejimo sutrikumus masiskai turi, ar kaip cia gaunas?

Turi sutrikimus. Sutrikimai vadinasi "aš kalbu rusiškai tai jūs su manim irgi privalote kalbėti rusiškai". Sutrikimai smegenyse.

[R.D.]

Prognozė Lietuvai – vos 2 mln. gyventojų: dalis ekspertų pabrėžia – imigracija yra neišvengiama demografijos gerinimo dalis
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...gerinimo-dalis

Skaičiuojama, kad per 30 metų gyventojų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu. Nuo 3 milijonų 700 tūkstančių 1992-aisiais iki 2 milijonų 800 tūkstančių pernai. Prognozuojama, kad 2030 metais Lietuvoje liks mažiau nei pustrečio milijonų gyventojų, o 2045 metais – 2 milijonai. Užpernai vieną pensininką išlaikė daugiau nei 3 dirbantieji. Jei demografinė padėtis nesikeis, 2050 metais vieną pensininką išlaikys mažiau nei du.