Parašė Jemelia
Rodyti pranešimą
Cituoju Izraelio ambasadorių:
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...52260#_?copied
Ambasadorius, kaip drąsios šalies atstovas, pasisako drąsiai ir savimi pasitikinčiai. Būtų viskas gerai, bėda tik tame, kad pasitikėjimas savimi, kai tau trūksta informacijos, arba ta informacija tau pateikiama šališkai, nepadaro tavęs teisiu. O ambasadorius pateiktoj citatoj yra neteisus. Visų pirma, dėl Noreikos "galėjimo" neperdavinėti vokiečių nurodymų, liečiančių žydų segregaciją. Nepertoliausiai nuo Šiaulių yra Raseiniai. Kelios dienos prieš Laikinąjai LR vyriausybei Noreiką paskiriant Šiaulių apskrities viršininku, Raseiniuose tokias pačias pareigas ėjęs apskrities viršininkas Antanas Sabaliauskas atsisakė išplatinti vokiečių komisaro Geweckės nurodymus dėl žydų segregacijos ir... vokiečių buvo tiesiog sušaudytas! Nors vieną žydą tokiu savo pasirinkimu jis išgelbėjo? Daug Raseinių žydams jo atsisakymas ir mirtis naudos davė, kai tuoj pat į jo vietą buvo pastatytas kitas apskrities viršininkas, kuris, be jokios abejonės, žinodamas savo pirmtako likimą, vokiečiams buvo greičiausiai ypatingai paslaugus žydų klausimu? Noreika nuėjo ne į kapo duobę, todėl turėjo bent kažkokią galimybę padėti gete atsidūrusiems žydams, kaip tai liudija ir kunigas Borevičius, ir kitų liudytojų parodymai.
Tai dabar galim pereiti ir prie antro punkto
Noreikai Geweckės nurodymus dėl geto perduoti žemesnių lietuviškosios administracijos pakopų valdininkėliams, dėl kurių yra taip puolamas, teko maždaug trim savaitės vėliau, nei kad buvo sušaudytas Sabaliauskas. Tuo metu jau nedirbo Laikinoji vyriausybė ir Šiaulių administracija buvo pavaldi tik vokiečiams. Už vyriausybės nugaros nepasislėpsi, atsistatydinimo pareiškimo jiems neištelegrafuosi Apie Sabaliausko likimą greičiausiai jau esi girdėjęs, gal patys vokiečiai tau ranką uždėję ant mauzerio dėklo, papasakojo. Iš Vyriausybės jokie nurodymai krašto aukštesniems ar žemesniems administracijų valdininkams nebuvo išplatinti, jog jie privalo visuotinai atsistatydinti, po to kai tai padarė vyriausybė - lieki vienas prieš vokiečius. Ir reikia pačiam spręst, kaip elgtis. Jei turi planus (ar ir nurodymus) dirbti pogrindinį darbą Lietuvos naudai, tada pasirinkimas tik vienas - laikytis pareigose, į kurias buvai paskirtas. Tuo labiau, suprantant, kad jei tu to darbo nedirbsi, dirbs kitas ir gal būt nepadarys to, ką tikiesi padaryt tu. Prieinam išvadą, kad pasitraukti iš pareigų Noreika ir negalėjo, ir nenorėjo, dėl aukščiau išvardintų aplinkybių. Tai kur čia yra didžioji Noreikos nuodėmė, kad jo negalima laikyti jokiu didvyriu vien dėl tų vokiškos administracijos parėdymų perdavimo žemesnėms lietuviškos administracijos instancijoms? Kitoks jo pasirinkimas būtų tik pabloginęs situaciją toli gražu ne tik jam, bet ir Šiaulių apskrities žydams.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...52260#_?copied
Ambasadorius, kaip drąsios šalies atstovas, pasisako drąsiai ir savimi pasitikinčiai. Būtų viskas gerai, bėda tik tame, kad pasitikėjimas savimi, kai tau trūksta informacijos, arba ta informacija tau pateikiama šališkai, nepadaro tavęs teisiu. O ambasadorius pateiktoj citatoj yra neteisus. Visų pirma, dėl Noreikos "galėjimo" neperdavinėti vokiečių nurodymų, liečiančių žydų segregaciją. Nepertoliausiai nuo Šiaulių yra Raseiniai. Kelios dienos prieš Laikinąjai LR vyriausybei Noreiką paskiriant Šiaulių apskrities viršininku, Raseiniuose tokias pačias pareigas ėjęs apskrities viršininkas Antanas Sabaliauskas atsisakė išplatinti vokiečių komisaro Geweckės nurodymus dėl žydų segregacijos ir... vokiečių buvo tiesiog sušaudytas! Nors vieną žydą tokiu savo pasirinkimu jis išgelbėjo? Daug Raseinių žydams jo atsisakymas ir mirtis naudos davė, kai tuoj pat į jo vietą buvo pastatytas kitas apskrities viršininkas, kuris, be jokios abejonės, žinodamas savo pirmtako likimą, vokiečiams buvo greičiausiai ypatingai paslaugus žydų klausimu? Noreika nuėjo ne į kapo duobę, todėl turėjo bent kažkokią galimybę padėti gete atsidūrusiems žydams, kaip tai liudija ir kunigas Borevičius, ir kitų liudytojų parodymai.
Tai dabar galim pereiti ir prie antro punkto
Noreikai Geweckės nurodymus dėl geto perduoti žemesnių lietuviškosios administracijos pakopų valdininkėliams, dėl kurių yra taip puolamas, teko maždaug trim savaitės vėliau, nei kad buvo sušaudytas Sabaliauskas. Tuo metu jau nedirbo Laikinoji vyriausybė ir Šiaulių administracija buvo pavaldi tik vokiečiams. Už vyriausybės nugaros nepasislėpsi, atsistatydinimo pareiškimo jiems neištelegrafuosi Apie Sabaliausko likimą greičiausiai jau esi girdėjęs, gal patys vokiečiai tau ranką uždėję ant mauzerio dėklo, papasakojo. Iš Vyriausybės jokie nurodymai krašto aukštesniems ar žemesniems administracijų valdininkams nebuvo išplatinti, jog jie privalo visuotinai atsistatydinti, po to kai tai padarė vyriausybė - lieki vienas prieš vokiečius. Ir reikia pačiam spręst, kaip elgtis. Jei turi planus (ar ir nurodymus) dirbti pogrindinį darbą Lietuvos naudai, tada pasirinkimas tik vienas - laikytis pareigose, į kurias buvai paskirtas. Tuo labiau, suprantant, kad jei tu to darbo nedirbsi, dirbs kitas ir gal būt nepadarys to, ką tikiesi padaryt tu. Prieinam išvadą, kad pasitraukti iš pareigų Noreika ir negalėjo, ir nenorėjo, dėl aukščiau išvardintų aplinkybių. Tai kur čia yra didžioji Noreikos nuodėmė, kad jo negalima laikyti jokiu didvyriu vien dėl tų vokiškos administracijos parėdymų perdavimo žemesnėms lietuviškos administracijos instancijoms? Kitoks jo pasirinkimas būtų tik pabloginęs situaciją toli gražu ne tik jam, bet ir Šiaulių apskrities žydams.
Comment