Politkorektiškumas Lietuvoje ir pasaulyje

[digital]

Seattle becomes first US city to ban caste discrimination

Seattle has become the first US city to ban discrimination based on caste after a vote by the city council.

Councilwoman Kshama Sawant, who wrote the legislation, said the fight against caste bias "is deeply connected to the fight against all forms of oppression".

Advocates of the ban say that it is needed to prevent caste bias from becoming more prevalent in the US.

The caste system in India dates back over 3,000 years and divides Hindu society into rigid hierarchical groups.

The ordinance passed by Seattle on Tuesday follows similar bans on caste bias that have been introduced on the campuses of US universities in recent years.

[Zefyras]

Tai taip pat turės įtaka automobilių skaičiui, nes Lietuvoje jo nėra (registracijos mokestis nesiskaito)


Čia skatina mankštintis tuos kurie 15 minučių paeiti negali?


Kodėl man turi rūpėti planetos ateities kartų interesai?
O kokia sukurta vertė padarant infrastruktūrą, išmokant vietinius ir t.t.? Bendrai sudėjus kolonijos gavo daugiau naudos nei žalos. Ypač anglosaksiškos.

P.S. negras nėra rasistinis epitetas ir tą yra patvirtinę teismai Lietuvoje.

Oho, aukštas lygis. Maniau čia elementaraus etiketo dalykas, tas pats kaip šiukšles po savęs susirinkti.
Į kolonistinius argumentus neverta reaguoti, nes tamstos pasaulėžiūra tiesiog suformuota matyti visus kitus prastesniais.
Jaučiu kad ir su saulės ženklu vaikščioti yra OK nes juk teismai įrodė, kad ten ne svastikos. Klausimas kodėl išvis reikia vaikščioti su saulės ženklu.

[Bmweda]

Baudžiamoji byla Nr. 2K-91/ 2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.11.2.; 1.2.26.2.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 2 d.

https://liteko.teismai.lt/viesaspren...5-89ed2c2aaadc

Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl BK taikymo pagrindų, teigiant, jog tamsiaodžio asmens pavadinimas „negru“ ne dėl jo kitokios antropologinės savybės, o dėl asmeninio konflikto su tokiu asmeniu, nesudaro pagrindo taikyti BK 170 straipsnį. Reikia pripažinti, jog kasatoriai taip teigdami iš dalies yra teisūs, nes BK 170 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia, kurios tikslas kurstyti diskriminavimą tyčiojantis, niekinant ar skatinant neapykantą tam tikrai žmonių grupei ar asmeniui dėl jų rasės, tautybės, kalbos, kilmės ir kitų įstatyme nurodytų požymių. Išties, vien tik juodaodžio asmens pavadinimas „negru“, nesant tikslo kurstyti diskriminavimą dėl jo rasinės priklausomybės, negali būti laikomas kitos rasės žmogaus lygiateisiškumo pažeidimu. Žodžio „negras“ etimologinė reikšmė lietuvių kalboje istoriniu, socialiniu–kultūriniu požiūriu neturi niekinančio, žeminančio atspalvio, nes lietuvių tauta nenaudojo Afrikos gyventojų vergoviniam darbui, nebuvo įstatymais įteisintos diskriminacijos, segregacijos, nebuvo ir socialinio konflikto dėl odos spalvos bei priklausymo kitai rasei. Lietuvoje kitų rasių asmenys praktiškai negyveno arba tai buvo tik atsitiktiniai atvejai. Taigi, lietuvių tautos kultūroje, literatūroje bei mene negro vaizdinys susijęs su netiesiogine patirtimi, dažniausiai atkeliavusia per kitų šalių literatūrą, meną, todėl siejamas su išnaudojamu, sunkiai dirbančiu, užuojautos reikalingu asmeniu. Tuo tarpu tamsios odos spalvos asmens apibūdinimas „nigger“ yra kalbinė svetimybė – anglicizmas, kuris angliškai kalbančiose tautose turi neigiamą, žeminančią, niekinančią reikšmę, ypač jei minėtas žodis vartojamas kartu su žodžiu „fucking“, kuris turi vulgarią norminėje kalboje nevartotiną reikšmę. Todėl teismai pagrįstai pripažino, jog V. I. viešai, be konkrečios priežasties (nesant tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios jokių asmeninių santykių) apibūdindama šia įžeidžiančia fraze nukentėjusiąją, siekė paniekinti ir pasityčioti iš jos, kaip kitai rasei priklausančio individo. Šiuo atveju nėra svarbu, jog, kaip teigia kasatoriai, nukentėjusioji ir nuteistoji priklauso tam pačiam europidų antropologiniam tipui. Minėta angliška fraze nuteistoji išreiškė ne bendrus jų tapatumo požymius, o priešingai – kaip tik ir siekė pabrėžti jos ir nukentėjusiosios rasės bei tautybės išorinius skirtumus, suteikdama tam paniekinantį, pažeminantį turinį. Analizuodami tokio nuteistosios elgesio motyvus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, atskleidžiančiais jos šovinistinio atspalvio nacionalistines pažiūras. Todėl V. I. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 170 straipsnio 1 dalį.

[MedinisStrazdas]

Tuo tarpu "negras" yra labai specifiškas žodis su kolonijine, vergovine ir užkariavimo istorija, todėl nieko keisto, kad jis turi labai politizuotą atspalvį ir nejaukių niuansų, ypač kai pats esi tos rasės.

Ne, žodis negras nėra labai specifiškas žodis su kažkokia istorija. Lietuvoje nėra ir nebuvo nei kolonijineis nei vergovinės nei užkariavimo istorijos. O pats žodis yra ispanų skolinys reiškiantis tiesiog "juodas",

[mantasm]

Žodžiai labai panašūs. Siekiant išvengti nesusipratimų, geriau vartoti neutralius terminus.

Dar labai panašus žodis „negerai“.

Juk kiekviena kalba turi savo žodžius juodai ir baltai spalvoms. Vadinti tamsiaodžius žmones svetimu žodžiu reiškiančiu juodą spalvą, nėra jokios prasmės netgi iš lingvistinės pusės. Ta pati anglų kalba turi juk savo neutralius žodžius "Black, White" kurie tik atspindi biologinę išvaizdą. Kažkada anglų kalboje vartotas "Negro" buvo akivaizdžiai nenatūralus žodis, ką aiškiai rodė anglų kalbai nebūdinga galūne O, ir reikšdavo daugiau, negu vien tik išvaizdą. Tai yra amžiams sukompromituotas žodis.

Tamsiaodžiai yra ir pvz indai, dalis jų ir ganėtinai juodaodžiai. „Negras“ reikšmė gerokai siauresnė.

Šiais laikais labai daug žodžių „sukompromituoti“ Dėl „juodaodis“ jau irgi girdėjau kalbų, kad kažkoks -izmas ir nebegeras žodis. Įdomu koks bus sekantis „nesukompromituotas“ terminas.

O mes lietuvių kalboje neturime žodžių spalvoms įvardinti, kad reikia vartoti svetimą žodį, ir dar istoriškai stipriai supurvintą?

Naudojame daugybę istoriškai susiklosčiusių geografinių terminų kurių neverčiame. Kai kurių šalių ar regionų pavadinimus irgi gal reiktų versti pažodžiui, kai galima rasti +/- prasmingą kilmės paaiškinimą originalo kalboje.

Praktiškai bet kurios tautos bendrinė kalba yra unifikuota gramatikos, žodyno ir rašto sistema pagal kažkurią istoriškai dominavusią tarmę. Be jos skirtingi tos pačios tautos regionai irgi sunkiai susišnekėtų. Kinų standartinė putunghua - tai kaip ir standartinė bet kurios etninės valstybės kalba (tegul ir su didelėmis tautinėmis mažumomis).

Kinija arčiau imperijos su dominuojančia tauta nei tautinė valstybė.

Indijos atvejis visai kitoks, nes dauguma didžiųjų indoeuropietiškų ir dravidiškų kalbų Indijoje iš tikrųjų nuo seno turi savo standartizuotas bendrines kalbas ir netgi skirtingas tašto sistemas (pvz. tamilų raštas - visai kitoks, nei hindi naudojama devanagari). Tai yra pilnai išvystytos kalbos pilna to žodžio prasme, o ne tarmės.

Taip. Bet tai nekeičia fakto, kad daugybė žmonių supaprastintai populiariausią kalbą vadina „indų“ ir laiko ją dominuojančia.

Europiečiai - tai geografinė ir kultūrinė sąvoka, kaip pasakytų Huntingtonas - civilizacinė. Europiečiai nėra vien tik šnekantys indoeuropiečių kalbomis, kaip afrikiečiai nėra vien tik šnekantys bantu kalbomis (didžiausia kalbų šeima Afrikoje). Sakyti "jis yra europietis, nes gyvena Europoje" yra teisinga, bet sakyti "jis kalba europietiškai" yra labai kvaila.

Bet „kalba indo-europietiškai“ jau yra visiškai tikslu.

[Tomizmas]

Man asmeniškai toks įspūdis nesusidaręs. Gal priklauso nuo amžiaus grupių ir vietos.

Nelabai jaučiu egzotikos iš juodaodžių ar indų didžiuosiuose miestuose, bent jau Vilniuje, Kaune. Jau kelinti metai pilna studentų iš tų kraštų.
Vyresniems žmonėms kitų kraštų žmonės išlieka daugiau mažiau egzotika. Tai mažai keliaujanti, angliškai nemokanti karta, iš pažiūros "vos galą su galu suvedantys".
Sutinku, kad vargią ekonomiką turinčios provincijos vietovės žiūrės į juodaodžius irgi kaip į egzotiką. Nors tiesą sakant, jau visokie didesnių miestų komiblokai, kuriuos pasąmoningai laikau truputį skylėmis, kažkokie užsieniečiai ne rusakalbiai jau automatiškai egzotika, nereikia ir kitų rasių.

Vilniuje tai tikrai nepasakyčiau kad į žmones iš kitų pasaulio regionų žiūrima nustebus. Vis daugiau jų paskutiniu metu, labai daug afrikiečių ir indų vežioja maistą, taksistais dirba daug akivaizdžiai indams būdingos išvaizdos žmonių.

Kur iš tikrųjų žiūri nustebę, tai nebent provincijoje, bet ir tai, pvz. Švenčionėliuose ir tai jau yra mišrios rasės vaikų, o Pabradėje afrikiečiai įprastas vaizdas gatvėse (dėl miesto specifikos).

Dabar yra ne tiek jau ir mažai lietuvaičių, sugrįžusių iš UK, auginančių mišrios europietiškos - afrikietiškos kilmės vaikus.

Lietuvje yra daug regionų, kur net lenkai egzotika. Žinau realių atvejų, kai netgi neskiria rusų ir lenkų kalbų (kurių skambesys, netgi nesuprantant žodžių prasmės, yra labai jau specifinis kiekvienos, keista kaip galima neatskirti).

Su Nilo upės baseinu įdomiai. Yra Egiptas ir Sudanas.

Turime rasiškai žymiai besiskiriančius, bet panašia (pagal nutylėjimą sakykime ta pačia) kalba arabų tautybės žmones
Man asmeniškas tai daro įspūdį, kai pagal nutylėjimą esam įpratę, kad ta pati tauta tai daugmaž taip pat atrodyt turi.

Arabai yra gana įdomi tauta. Kalifato laikais arabų kultūra ir kalba paplito ne tiek per migraciją, kiek per "language shift". Magribo arabai turi labai daug arabizuotų berberų kraujo, Sudano arabai yra subsacharinės kilmės, Egipto arabai yra pagrinde arabizuoti senieji egiptiečiai, kurių senąją kalbą išsaugojo tik krikščionių koptų bendruomenė. Netgi netoli nuo pusiasalio esantys Irako ir Sirijos arabai kilo pagrinde iš vietinių semitinių tautų- aramėjų ir kitų (kadangi jų kalbos buvo giminiškos arabų kalbai, tai shiftas turėjo įvykti ypač lengvai).

Romanų kalbos ir tapatybės Romos imperijos laikais irgi paplito gana panašiu būdu - ne tiek migracija, kiek "language shift". Prancūzai, ispanai, rumunai nerodo didelio genetinio bendrumo su Italija, todėl akivaizdu kad jie daugiau romanizuoti vietiniai, negu Italijos romėnų palikuonys.

[PoDV]

Iš tikrųjų yra daug tiesos dėl Šiaurės Afrikos, bet dauguma žmonių kai kalba apie Afriką, turi omenyje būtent juodaodžių gyvenamą Afriką į pietus nuo Sacharos. Kažkas panašaus, kaip kalbant apie amerikiečius, turimi omenyje JAV amerikiečiai, kai tai yra iš tikrųjų yra platesnė sąvoka. Šiaurės Afrika yra kultūrinė Vidurio Rytų dalis, be abejo. Patys Magribo ar Egipto gyventojai vargu laiko save "Afrikiečiais", na nebent griežtai pagal geografiją, bet tikrai ne kultūriškai.

Su Nilo upės baseinu įdomiai. Yra Egiptas ir Sudanas.

Turime rasiškai žymiai besiskiriančius, bet panašia (pagal nutylėjimą sakykime ta pačia) kalba arabų tautybės žmones
Man asmeniškas tai daro įspūdį, kai pagal nutylėjimą esam įpratę, kad ta pati tauta tai daugmaž taip pat atrodyt turi.

[PoDV]

Deja, bet Lietuvoje vis dar pilna rasizmo ir toks jausmas, kad padaryta tik minimali pažanga nuo gūdaus sovietmečio. Pilna istorijų iš užsieniečių atvažiuvusių į Lietuvą, kad vietiniai pamatę juodaodį išsprogdina akis ir spokso. Turbūt netgi kokioje nors Rusijoje rasizmo būtų mažiau negu Lietuvoje. Dažniausiai rasizmo apraiškos matosi mažose, uždarose, vienos rasės visuomenėse, kokia Lietuva būtent ir yra.

Man asmeniškai toks įspūdis nesusidaręs. Gal priklauso nuo amžiaus grupių ir vietos.

Nelabai jaučiu egzotikos iš juodaodžių ar indų didžiuosiuose miestuose, bent jau Vilniuje, Kaune. Jau kelinti metai pilna studentų iš tų kraštų.
Vyresniems žmonėms kitų kraštų žmonės išlieka daugiau mažiau egzotika. Tai mažai keliaujanti, angliškai nemokanti karta, iš pažiūros "vos galą su galu suvedantys".
Sutinku, kad vargią ekonomiką turinčios provincijos vietovės žiūrės į juodaodžius irgi kaip į egzotiką. Nors tiesą sakant, jau visokie didesnių miestų komiblokai, kuriuos pasąmoningai laikau truputį skylėmis, kažkokie užsieniečiai ne rusakalbiai jau automatiškai egzotika, nereikia ir kitų rasių.

[Tomizmas]

„Negras“ yra nuo ispaniško žodžio juodai spalvai. Kaip ir daug kitų žodžių nusakančių vieną ar kitą žmonių grupę istoriškai atėjusių per kitas kalbas. Politizuotą atspalvį turi „nigeris“.

Žodžiai labai panašūs. Siekiant išvengti nesusipratimų, geriau vartoti neutralius terminus. Juk kiekviena kalba turi savo žodžius juodai ir baltai spalvoms. Vadinti tamsiaodžius žmones svetimu žodžiu reiškiančiu juodą spalvą, nėra jokios prasmės netgi iš lingvistinės pusės. Ta pati anglų kalba turi juk savo neutralius žodžius "Black, White" kurie tik atspindi biologinę išvaizdą. Kažkada anglų kalboje vartotas "Negro" buvo akivaizdžiai nenatūralus žodis, ką aiškiai rodė anglų kalbai nebūdinga galūne O, ir reikšdavo daugiau, negu vien tik išvaizdą. Tai yra amžiams sukompromituotas žodis.

O mes lietuvių kalboje neturime žodžių spalvoms įvardinti, kad reikia vartoti svetimą žodį, ir dar istoriškai stipriai supurvintą?

Kinijoje yra subendrinta rašto sistema, kurios dėka gali sklandžiai komunikuoti žmonės kurie dėl savo „tarmių“ skirtumų labai sunkiai susikalbėtų. „Kinų“ kalba paprastai vadinama kinų-mandarinų. Kita didesnė grupė yra kinų-kantoniečių. Ir dar n smulkesnių.

Praktiškai bet kurios tautos bendrinė kalba yra unifikuota gramatikos, žodyno ir rašto sistema pagal kažkurią istoriškai dominavusią tarmę. Be jos skirtingi tos pačios tautos regionai irgi sunkiai susišnekėtų. Kinų standartinė putunghua - tai kaip ir standartinė bet kurios etninės valstybės kalba (tegul ir su didelėmis tautinėmis mažumomis).

Indijos atvejis visai kitoks, nes dauguma didžiųjų indoeuropietiškų ir dravidiškų kalbų Indijoje iš tikrųjų nuo seno turi savo standartizuotas bendrines kalbas ir netgi skirtingas tašto sistemas (pvz. tamilų raštas - visai kitoks, nei hindi naudojama devanagari). Tai yra pilnai išvystytos kalbos pilna to žodžio prasme, o ne tarmės.

Taip. Bet tai netrukdo apibendrinti. Nors ir techniškai nevisai teisingai, bet iš principo perteikiant didelę dalį esmės. Kaip ir suplakant europiečius su indoeuropietiškom kalbom ir užmirštant baskus, vengrus, suomius ir estus bei tuos kelis airius su škotais nepamiršusius savo protėvių kalbos.

Europiečiai - tai geografinė ir kultūrinė sąvoka, kaip pasakytų Huntingtonas - civilizacinė. Europiečiai nėra vien tik šnekantys indoeuropiečių kalbomis, kaip afrikiečiai nėra vien tik šnekantys bantu kalbomis (didžiausia kalbų šeima Afrikoje). Sakyti "jis yra europietis, nes gyvena Europoje" yra teisinga, bet sakyti "jis kalba europietiškai" yra labai kvaila.

„Afrikietiškai“ yra labai netikslu, nes tada įtraukiama ir šiaurinė arabiška dalis. Kalbant apie „negriškai“ aišku, kad kalbama apie užsacharinę dalį. Aišku ten irgi yra įvairovės. Kaip ir „šneka europietiškai“ yra tiesiog nuoroda į indo-eruopietiškas kalbas su daug lotynų ir graikų kalbos įtakos. Kas žiūrint iš kito planetos galo atrodo ganėtinai didelis panašumas

Iš tikrųjų yra daug tiesos dėl Šiaurės Afrikos, bet dauguma žmonių kai kalba apie Afriką, turi omenyje būtent juodaodžių gyvenamą Afriką į pietus nuo Sacharos. Kažkas panašaus, kaip kalbant apie amerikiečius, turimi omenyje JAV amerikiečiai, kai tai yra iš tikrųjų yra platesnė sąvoka. Šiaurės Afrika yra kultūrinė Vidurio Rytų dalis, be abejo. Patys Magribo ar Egipto gyventojai vargu laiko save "Afrikiečiais", na nebent griežtai pagal geografiją, bet tikrai ne kultūriškai.

[digital]

Tuo tarpu "negras" yra labai specifiškas žodis su kolonijine, vergovine ir užkariavimo istorija, todėl nieko keisto, kad jis turi labai politizuotą atspalvį ir nejaukių niuansų, ypač kai pats esi tos rasės. O anglų kalbos įtaka dabar tokia, kad tas neigiamumas labai persismelkia į kitas kalbas.

Man tas žodis siejasi su (dabar pasenusia - obsolete) Negroidų rase - https://en.wikipedia.org/wiki/Negroid, o su jokiu kolonializmu ar vergove nesiasocijuoja. Na bet čia man, gal kitiems išgirdus žodį negras, iš karto mintyse iškyla vergovė?

Negras tikrai negrįš kaip normalus žodis. Čia tas pats kas homoseksualius žmones vadinti pyd*****.

Man tai visiškai ne tas pats.

[mantasm]

Žodžiai tokie kaip juodaodis, baltaodis, afrikietis, europietis atspindi akivaizdų biologinį faktą ar protėvių kilmės vietą, ir pats savaime neneša jokios pajuokos, kaip ir mėlynakis, garbanotas, šviesiaplaukis ir t. t. Tuo tarpu "negras" yra labai specifiškas žodis su kolonijine, vergovine ir užkariavimo istorija, todėl nieko keisto, kad jis turi labai politizuotą atspalvį ir nejaukių niuansų, ypač kai pats esi tos rasės. O anglų kalbos įtaka dabar tokia, kad tas neigiamumas labai persismelkia į kitas kalbas.

„Negras“ yra nuo ispaniško žodžio juodai spalvai. Kaip ir daug kitų žodžių nusakančių vieną ar kitą žmonių grupę istoriškai atėjusių per kitas kalbas. Politizuotą atspalvį turi „nigeris“.

Kinijos atveju, kinų kalba yra normalus terminas, nes tai yra hanių/kinų tautos, sudarančios virš 80% Kinijos gyventojų, oficiali kalba (taip, žinau kad kinai turi daug tarmių, bet kiekviena kalba jų turi, mūsų žemaičiai ar Voketijos bavarai juk neišskiriami kaip "ne lietuviai, ne vokiečiai").

Kinijoje yra subendrinta rašto sistema, kurios dėka gali sklandžiai komunikuoti žmonės kurie dėl savo „tarmių“ skirtumų labai sunkiai susikalbėtų. „Kinų“ kalba paprastai vadinama kinų-mandarinų. Kita didesnė grupė yra kinų-kantoniečių. Ir dar n smulkesnių.

Indijos atveju hindi kalbą vadinti "indų kalba" yra netikslu, nes tie kuriems ta kalba gimtoji, nesudaro daugumos Indijos gyventojų. Tai yra labiau tarptautinio bendravimo kalba jų valstybėje, negu daugumos gimtoji kalba.

Taip. Bet tai netrukdo apibendrinti. Nors ir techniškai nevisai teisingai, bet iš principo perteikiant didelę dalį esmės. Kaip ir suplakant europiečius su indoeuropietiškom kalbom ir užmirštant baskus, vengrus, suomius ir estus bei tuos kelis airius su škotais nepamiršusius savo protėvių kalbos.

Afrikos kalbas vadinti "šneka negriškai", na gerai, "šneka afrikietiškai" yra baisiai netikslu, nes logikos tame tiek pat, kiek "šneka europietiškai".

„Afrikietiškai“ yra labai netikslu, nes tada įtraukiama ir šiaurinė arabiška dalis. Kalbant apie „negriškai“ aišku, kad kalbama apie užsacharinę dalį. Aišku ten irgi yra įvairovės. Kaip ir „šneka europietiškai“ yra tiesiog nuoroda į indo-eruopietiškas kalbas su daug lotynų ir graikų kalbos įtakos. Kas žiūrint iš kito planetos galo atrodo ganėtinai didelis panašumas

[Čikupakas]

Negras tikrai negrįš kaip normalus žodis. Čia tas pats kas homoseksualius žmones vadinti pyd*****. Deja, bet Lietuvoje vis dar pilna rasizmo ir toks jausmas, kad padaryta tik minimali pažanga nuo gūdaus sovietmečio. Pilna istorijų iš užsieniečių atvažiuvusių į Lietuvą, kad vietiniai pamatę juodaodį išsprogdina akis ir spokso. Turbūt netgi kokioje nors Rusijoje rasizmo būtų mažiau negu Lietuvoje. Dažniausiai rasizmo apraiškos matosi mažose, uždarose, vienos rasės visuomenėse, kokia Lietuva būtent ir yra.

[Stadionas]

Tai kad kiek žinau, jis tik pas rusus turi neigiamą atspalvį. Nei lietuvių, nei lenkų kalbose jisai niekad neturėjo neigiamos prasmės.

Kartais tie patys etnonimai skirtingose kalbose turi skirtingą atspalvį, pvz. lenkai save vadina polacy, vokiečiai deutschen, bet Lietuvoje lenkų ir vokiečių pavadinimas poliakais ar doičiais skambėtų kaip pajuoka. Beje, vien įterpus porą raidžių (rusai ir ruskiai) iš karto prasmė keičiasi.

Na Vilniaus žydai pas mus iš principo yra rusakalbiai, bet jo aš sutinku su jumis, bet manau negras toks pats žodis, žinoma be jo irgi išgyvent galima ir kiekvienam žingsni minėt, kad jis legalus irgi yra absurdas.

[Tomizmas]

Panašiai ir su negru. Neigiamą atspalvį turi pakeitus kelias raides anglų kalboje.

Spėju tuoj „negras“ grįš kaip tinkamas žodis. Girdėjau kažkam jau ir „juodaodis“ netinka ir rasizmu neša. Arba dar ką nors naujo sugalvos. Kaip ir „alkoholikas“ ar „narkomanas“ kai kurioms snaigutėms per daug XX amžius

Dėl kalbų, natūralu, kad toli esantis regionas sumetamas į vieną katilą. Kaip pas mus neišmano skirtumų tarp Kinijos ar Indijos regionų ir skirtingų kalbų. Dažnai net galvoja, kad tiesiog yra viena „kiniečių“ kalba.

Žodžiai tokie kaip juodaodis, baltaodis, afrikietis, europietis atspindi akivaizdų biologinį faktą ar protėvių kilmės vietą, ir pats savaime neneša jokios pajuokos, kaip ir mėlynakis, garbanotas, šviesiaplaukis ir t. t. Tuo tarpu "negras" yra labai specifiškas žodis su kolonijine, vergovine ir užkariavimo istorija, todėl nieko keisto, kad jis turi labai politizuotą atspalvį ir nejaukių niuansų, ypač kai pats esi tos rasės. O anglų kalbos įtaka dabar tokia, kad tas neigiamumas labai persismelkia į kitas kalbas.

Kinijos atveju, kinų kalba yra normalus terminas, nes tai yra hanių/kinų tautos, sudarančios virš 80% Kinijos gyventojų, oficiali kalba (taip, žinau kad kinai turi daug tarmių, bet kiekviena kalba jų turi, mūsų žemaičiai ar Voketijos bavarai juk neišskiriami kaip "ne lietuviai, ne vokiečiai").

Indijos atveju hindi kalbą vadinti "indų kalba" yra netikslu, nes tie kuriems ta kalba gimtoji, nesudaro daugumos Indijos gyventojų. Tai yra labiau tarptautinio bendravimo kalba jų valstybėje, negu daugumos gimtoji kalba.

Afrikos kalbas vadinti "šneka negriškai", na gerai, "šneka afrikietiškai" yra baisiai netikslu, nes logikos tame tiek pat, kiek "šneka europietiškai".

[mantasm]

Tai kad kiek žinau, jis tik pas rusus turi neigiamą atspalvį. Nei lietuvių, nei lenkų kalbose jisai niekad neturėjo neigiamos prasmės.

Kartais tie patys etnonimai skirtingose kalbose turi skirtingą atspalvį, pvz. lenkai save vadina polacy, vokiečiai deutschen, bet Lietuvoje lenkų ir vokiečių pavadinimas poliakais ar doičiais skambėtų kaip pajuoka. Beje, vien įterpus porą raidžių (rusai ir ruskiai) iš karto prasmė keičiasi.

Panašiai ir su negru. Neigiamą atspalvį turi pakeitus kelias raides anglų kalboje.

[Tomizmas]

O kaip su žodžiu žydas reikalai?

Tai kad kiek žinau, jis tik pas rusus turi neigiamą atspalvį. Nei lietuvių, nei lenkų kalbose jisai niekad neturėjo neigiamos prasmės.

Kartais tie patys etnonimai skirtingose kalbose turi skirtingą atspalvį, pvz. lenkai save vadina polacy, vokiečiai deutschen, bet Lietuvoje lenkų ir vokiečių pavadinimas poliakais ar doičiais skambėtų kaip pajuoka. Beje, vien įterpus porą raidžių (rusai ir ruskiai) iš karto prasmė keičiasi.

[Stadionas]

Tas žodis iš N raidės gal Lietuvos kontekste ir nėra rasistinis, bet vis tiek skamba kaip kažkas iš XX amžiaus vidurio. Niekas jo jau seniai viešumoje nevartoja.

Prisiminiau tokią vaikystėje skaitytą lenkų - žydų rašytojo J. Korčiako knygą "Karalius Motiejukas Pirmasis", parašytą 1923 metais, o lietuvių kalba išleistą apie 1960 metus. Knyga šiaip labai gera, pasisakanti už lygybę ir laisvę, ir šiaip gana gili (nors orientuota į vaikus, bet tikroji jos žinia yra arčiau suaugusių suvokimo). Tik kai viena iš veikėjų - juodaodė Kliu Kliu, šneka atseit "negriškai", tai šiais laikais tas skamba juokingai. Ne jorubų, akanų, bakongo, svahili ar kokia kita kalba - ne, tiesiog "negriškai".

Ir beje, pats vardas Kliu Kliu skamba kaip kūdikiška šneka be be, me me. Tarsi pabrėžia kažkokį primityvumą. Iš tikrųjų Afrikos tautų vardai visai kitokie.

O kaip su žodžiu žydas reikalai?

[mantasm]

Spėju tuoj „negras“ grįš kaip tinkamas žodis. Girdėjau kažkam jau ir „juodaodis“ netinka ir rasizmu neša. Arba dar ką nors naujo sugalvos. Kaip ir „alkoholikas“ ar „narkomanas“ kai kurioms snaigutėms per daug XX amžius

Dėl kalbų, natūralu, kad toli esantis regionas sumetamas į vieną katilą. Kaip pas mus neišmano skirtumų tarp Kinijos ar Indijos regionų ir skirtingų kalbų. Dažnai net galvoja, kad tiesiog yra viena „kiniečių“ kalba.

[Tomizmas]

Tas žodis iš N raidės gal Lietuvos kontekste ir nėra rasistinis, bet vis tiek skamba kaip kažkas iš XX amžiaus vidurio. Niekas jo jau seniai viešumoje nevartoja.

Prisiminiau tokią vaikystėje skaitytą lenkų - žydų rašytojo J. Korčiako knygą "Karalius Motiejukas Pirmasis", parašytą 1923 metais, o lietuvių kalba išleistą apie 1960 metus. Knyga šiaip labai gera, pasisakanti už lygybę ir laisvę, ir šiaip gana gili (nors orientuota į vaikus, bet tikroji jos žinia yra arčiau suaugusių suvokimo). Tik kai viena iš veikėjų - juodaodė Kliu Kliu, šneka atseit "negriškai", tai šiais laikais tas skamba juokingai. Ne jorubų, akanų, bakongo, svahili ar kokia kita kalba - ne, tiesiog "negriškai".

Ir beje, pats vardas Kliu Kliu skamba kaip kūdikiška šneka be be, me me. Tarsi pabrėžia kažkokį primityvumą. Iš tikrųjų Afrikos tautų vardai visai kitokie.

[mantasm]

Tai ar mes iškeliam ekonominę sistemą ar na, kiek įmanoma planetos ir ateities kartų interesus?
Sakykim ne grupinė bausmė, o tarptautinis solidarumas nes sukurta pridėtinė vertė iš dykai išnaudotos darbo jėgos ir resursų net neįsivaizduoju kiek siektų.
Na o galiausiai dalintis rasistiniais epitetais labai skanu, net ir šitame forume

Negras nėra rasistinis epitetas.

Jei bausmę pavadinsi „solidarumu“, tai esmės nekeičia. Ar šiandienos žmonės yra atsakingi už darbus prieš gerus 100 metų? O kolonijinis santykis buvo daug labiau komplikuotas. Su besipelnančiais abiejų pusių elitais, investicijom į šiokią tokią infrastruktūrą ir t.t. Ir reiktų nemaišyti kolonijinių santykių su vergove.

Be to, reikia nepamiršti, kad kolonijas turėjo tik dalis dabar gerai gyvenančių valstybių.