Emigracija ir imigracija Lietuvoje

[sankauskas]

Skonio dalykas su tais mažais miesteliais. Aš ir pats gimiau ir užaugau mažame miestelyje, tuose pačiuose Anykščiuose esu ne kartą buvęs, pažįstu miestelį. Man labai nepriimtina tai, kad (čia tik mano nuomonė) tokiuose miesteliuose nėra galimybės laisvai kvėpuoti, per maža erdvė privatumui. Visi viską žino, visi visus pažįsta, pamatė kur nors einantį - klausinėja kur ten ėjai mūsų gatve (tarsi tai jų reikalas), tavo gyvenimo smulkmenų aptarinėjimas iki devintos kartos ir t. t. Aišku, tai yra tik mano kukli nuomonė, kiti gal negali be šito gyventi, bet man tai trukdė nuo mažens ir gyvendamas Vilniuje, galiu tik džiaugtis to atsikratęs. Aišku, tai egzistuoja ir Vilniuje, tačiau žymiai siauresniu - darbų, kolektyvų lygmeniu, o kadangi kolektyvai Vilniuje greit kinta, tai žmonės greit pasikeičia ir nesusidaro tokios ilgametės žmonių bendruomenės, kuriose nuolat verdi tose pačiose sultyse. Ir labai malonus pojūtis nuvažiavus į Švenčionių rajoną pas tėvus, kai eini gatve ir žinai kas tavęs čia jau beveik niekas nežino - spėjo pamiršti

Man tai keistas šita neigiamai vertinama miestelių savybė kad visi vieni kitus pažįsta, "nėra galimybės laisvai kvėpuoti, per maža erdvė privatumui" etc. Keistai atrodo šita perdėta reakcija į tai, ką žmonės kalba, jaudinimasis, kad kažkas apšnekės. Tai ko gero susiję su nepasitikėjimu savimi, nerimu kad aplinkiniai kalbės kažkaip neigiamai.

Todėl didelio miesto suteikiamas privatumas, anonimiškumas yra taip vertinamas, nes niekas tavęs nepažįsta, negali apkalbėti (žinoma, neigiamai), negali pakenkti savo apkalbomis ir panašiai.

[abruo]

Jei gyveni vadovaudamasis tradicionalistiniu požiūriu ir bendruomenės nuomone, tai gyvenimas kaime visai malonus. Ir dar jei esi heteroseksualus, laiku sukuri šeimą, prisigimdai vaikų, dirbi pastovų darbą. Krūva ribojimų. Kai kuriuos jie gniuždo, o kai kuriuos - išlaisvina.

[senasnamas]

Taip, žinoma, lietuviškai nekalbančiam juodaodžiui, gyvenančiam su tos pačios lyties asmeniu, mažame miestelyje gali būti sudėtinga .

[Tomizmas]

Jei gyveni vadovaudamasis tradicionalistiniu požiūriu ir bendruomenės nuomone, tai gyvenimas kaime visai malonus. Ir dar jei esi heteroseksualus, laiku sukuri šeimą, prisigimdai vaikų, dirbi pastovų darbą. Krūva ribojimų. Kai kuriuos jie gniuždo, o kai kuriuos - išlaisvina.

Tam net nereikia būti juodaodžiu ar gėjumi. Kaip jums toks variantas: vyresnio amžiaus moteriškė, našlė, aktyviai vaikšto į miestelio šventes, renginius (visokios joninės ir t. t.). Ateina ir išeina viena - pasižiūri koncertą. Greit atsiranda veikėjų, kurie sugeba sukurti istorijas: "vaikšto viena pakampiais, tai matyt ieško sau vyro". Čia yra adekvatu? Normalu? Pavyzdys tikras, iš realaus gyvenimo, pažįstamų žmonių.

Arba abiturientas šimtais išlaikė valstybinius egzaminus mokykloje. Iš karto: "tai matyt pažįstamų turi kažkur, nu iš kur čia tokie pažymiai". Išvažiavęs į Vilnių kieno nors sūnus ar dukra padaro karjerą - "prisitrynė, papirko, matyt giminės, pažįstami, švogeriai".

Aš nesakau, kad Vilniuje to nėra. Yra, aišku - darbuose, kolektyvuose. Bet jau geriau tokios nesąmonės mažame kolektyve, nei visoje bendruomenėje, kur visi vieni kitus žino.

[mantasm]

Didesniam mieste tas pats, tik mažiau įasmeninta. Pvz "tas lochas naują džipą turi, matyt banditas ir dar organas mažas!". Didelis klausimas kas geriau. Viena vertus nuasmenintas pyktis galbūt mažiau kenkia jo gavėjui. Kita vertus, nuasmeninus daug paprasčiau prikurti nebūtų teorijų. Tada ilgainiui atsiranda visuomenės poliarizacija. Mažam miestelyje nori-nenori visi mato vieni kitus ir yra kažkeik supratimo, kad skirtingos visuomenės grupės yra irgi žmonės su panašiom problemom. Aišku prisideda ir tai, kad negyvenant burbule sunku nuvažiuot į kraštutinumus. Tiek lėčiau idėjos vystosi, tiek realybė prilaiko arklius.

[senasnamas]

Bet ta našlė turbūt daug geriau jaučiasi mažame miestelyje, kur daug pažįstamų ir gali pabendrauti, nei didesniame mieste, kur niekam nebūtų įdomi ir jaustųsi dar vienišesnė. Našlei ieškoti vyro nėra kažkoks gėdingas užsiėmimas, tai tegu kiti galvoja, ką nori. Visur yra žmonių, kurių pagrindinis hobis liežuvauti apie kitus.

[andyour]

Didesniam mieste tas pats, tik mažiau įasmeninta. Pvz "tas lochas naują džipą turi, matyt banditas ir dar organas mažas!". Didelis klausimas kas geriau. Viena vertus nuasmenintas pyktis galbūt mažiau kenkia jo gavėjui. Kita vertus, nuasmeninus daug paprasčiau prikurti nebūtų teorijų. Tada ilgainiui atsiranda visuomenės poliarizacija. Mažam miestelyje nori-nenori visi mato vieni kitus ir yra kažkeik supratimo, kad skirtingos visuomenės grupės yra irgi žmonės su panašiom problemom. Aišku prisideda ir tai, kad negyvenant burbule sunku nuvažiuot į kraštutinumus. Tiek lėčiau idėjos vystosi, tiek realybė prilaiko arklius.

Mažam miestelyje dažniausiai būtų aišku iš kur tas brangus džipas, t.y. arba uždirbo ir sektinas pavyzdys ir nėra ko pavydėti, arba banditas ir tai jau smerktinas pavyzdys. Tuo tarpu mieste neaišku iš kur gatvėje tiek daug naujų automobilių ir jei tu jo neturi, tai gali pagalvoti, kad kažkas negerai su tavim, arba jie gudresni pvz. kitų sąskaita. Mieste labiau jaučiasi socialinė nelygybė, nes yra didžiausi kontrastai.

[andyour]

Bet ta našlė turbūt daug geriau jaučiasi mažame miestelyje, kur daug pažįstamų ir gali pabendrauti, nei didesniame mieste, kur niekam nebūtų įdomi ir jaustųsi dar vienišesnė. Našlei ieškoti vyro nėra kažkoks gėdingas užsiėmimas, tai tegu kiti galvoja, ką nori. Visur yra žmonių, kurių pagrindinis hobis liežuvauti apie kitus.

Tačiau didesniam mieste dar yra šansų kažką susirasti. Bet dėl tos paties priežasties, didesnio pasirinkimo, mieste žmonės vienas kitą mažiau vertina, nesaugo santykių. Dėl to mieste santykinai daugiau vienišų žmonių.

[mantasm]

Mažam miestelyje dažniausiai būtų aišku iš kur tas brangus džipas, t.y. arba uždirbo ir sektinas pavyzdys ir nėra ko pavydėti, arba banditas ir tai jau smerktinas pavyzdys. Tuo tarpu mieste neaišku iš kur gatvėje tiek daug naujų automobilių ir jei tu jo neturi, tai gali pagalvoti, kad kažkas negerai su tavim, arba jie gudresni pvz. kitų sąskaita. Mieste labiau jaučiasi socialinė nelygybė, nes yra didžiausi kontrastai.

Arba atvirkščiai - gyveni rajone pagal savo finansus, darbe susiduri su panašaus statuso žmonėm (išskyrus lochą diriką su džipu arba lochą apsauginį)... Ir galvoji, kad arba visiems gyvenimas šūdas, arba visi gyvena kone kaip vakarų europoj. Aišku jei bandai įsitrinti į atitinkamą sluoksnį tai taip - aplink matai kaip visiems sekasi, o pats iš šūdino rajono atvažiuoji su škoda (ne lizingine, o su talonėliu). Juk ir prekybcentryje objektyviai tavo kasa juda lėčiausiai - 1/3 tikimybė, kad pasiseks stovėt greičiausioj eilėj.

[Tomizmas]

Tačiau didesniam mieste dar yra šansų kažką susirasti. Bet dėl tos paties priežasties, didesnio pasirinkimo, mieste žmonės vienas kitą mažiau vertina, nesaugo santykių. Dėl to mieste santykinai daugiau vienišų žmonių.

Juokingiausia yra tai, kad ta moteriškė nieko net neieškojo - ne kartą kalbėjo, kad antrą kartą tekėti net negalvoja.. Bet kai kurie žmonės sugebėjo padaryti labai idiotišką išvadą: vaikšto į renginius viena - viskas, reiškia kažko ieško. Kai pirmą kartą išgirdau šitą istoriją, ilgai juokiausi ir negalėjau patikėti, kad taip apskritai galima sugalvoti. Bet pasirodo, galima Niekada tokių bajerių nesu girdėjęs Vilniuje.

O kad miestuose daugiau vienišų žmonių ir gimstamumas mažesnis - ko gero tai yra susiję su biologiniais dalykais. Negaliu dabar rasti šaltinio, bet esu skaitęs apie eksperimentus su žiurkėmis ar triušiais, o gal ir su vienais ir su kitais - kai daug gyvūnų gyvena mažame plote, jie pradeda labai vangiai daugintis, mažai domisi giminės pratęsimu, net turėdami daug resursų. Matyt, gamta nemėgsta, kai daug vienos rūšies padarų gyvena stipriai susitelkę ir stengiasi pasirūpinti, kad tokių padarų sumažėtų, nes gamtoje tai būdavo pavojinga - visiems gali neužtekti maisto ir t. t. Turbūt neatsitiktinai gimstamumas mažėja, kai šalies urbanizacija didėja, o mažiausias pasaulyje gimstamumas - tik po 0,8 vaiko vienai moteriai, yra Singapūre, Hongkonge ir Makao.

Mažam miestelyje dažniausiai būtų aišku iš kur tas brangus džipas, t.y. arba uždirbo ir sektinas pavyzdys ir nėra ko pavydėti, arba banditas ir tai jau smerktinas pavyzdys. Tuo tarpu mieste neaišku iš kur gatvėje tiek daug naujų automobilių ir jei tu jo neturi, tai gali pagalvoti, kad kažkas negerai su tavim, arba jie gudresni pvz. kitų sąskaita. Mieste labiau jaučiasi socialinė nelygybė, nes yra didžiausi kontrastai.

Bet mieste tu važinėji su džipu ir daugumai yra dzin, o miestelyje tuoj daug kam pasidarytų ne dzin - vieni pradėtų trintis į draugus, kiti pavydėti ir bandyti įvairiais būdais pakenkti, nuteikti kitus prieš tave. Dar prisimintų giminės nuodėmes iki devintos kartos - "taigi čia anūkas Juozo, to alkašo, ir iš kur pas jį gali būti tokia mašina?"

Galėčiau papasakoti labai daug istorijų apie visų vieni kitus pažįstančių žmonių tarpusavio intrigas - ir laidotuvių vainikų nešimus naktimis sėkmingesniam žmogui prie namų ar įstaigos, ir tarkim tokius bajerius, kai abiturientų motinos nulekia viena pas kitą į darbą "išsiaiškinti santykių", atseit "kaip tavo vaikas taip gerai išlaikė egzaminus, nors man dukrelė sakė, kad jis durnas". Tiesiog yra labai gajus įsivaizdavimas, kad atseit mažuose miesteliuose žmonės geresni, bet iš tikrųjų nieko panašaus nėra. Išoriškai jaukiuose ir sutvarkytuose mažuose miesteliuose ne viskas yra gražu ir idiliška. Taip įsivaizduoti gali tik tie, kas juose negyveno.

[sankauskas]

Bet mieste tu važinėji su džipu ir daugumai yra dzin, o miestelyje tuoj daug kam pasidarytų ne dzin - vieni pradėtų trintis į draugus, kiti pavydėti ir bandyti įvairiais būdais pakenkti, nuteikti kitus prieš tave. Dar prisimintų giminės nuodėmes iki devintos kartos - "taigi čia anūkas Juozo, to alkašo, ir iš kur pas jį gali būti tokia mašina?"

O kodėl tau taip rūpi, ką kiti žmonės apie tave kalba ar galvoja?

[senasnamas]

O kad miestuose daugiau vienišų žmonių ir gimstamumas mažesnis - ko gero tai yra susiję su biologiniais dalykais. Negaliu dabar rasti šaltinio, bet esu skaitęs apie eksperimentus su žiurkėmis ar triušiais

Galima paaiškinti ir be analogijų su triušiais . Didmiesčiuose daugiau įtampos, skubėjimo ir darbo, mažiau poilsio ir laiko su darbu nesusijusiems dalykams. Vien kelionė į darbą ir atgal gali nemažai laiko suryti. Į didmiesčius pirmiausia atvažiuojama su tikslu daryti karjerą, o ne kurti šeimą. Todėl šeimos ir kuriamos vėliau bei rečiau.

[Tomizmas]

O kodėl tau taip rūpi, ką kiti žmonės apie tave kalba ar galvoja?

Kai kokie nors pavydūs ar norintys pašalinti konkurentą žmonės tikslingai siekia tau pakenkti, skleidžia apie tave visokią šmeižiančią informaciją (ką apie tave kalba, gali net nežinoti, tik jaučiasi pagal aplinkinius kad kažkas ne taip), sudarinėja prieš tave koalicijas, paveikia tavo darbdavius (o juk ne visi jie yra protingi ir atsirenkantys informaciją) ir tai atsiliepia tavo karjerai ar gyvenimui - tada tikrai pasidaro labai svarbu.

Visose bendruomenėse (ar tai būtų bendradarbių kolektyvas didmiestyje, ar mažas miestelis) ypatingai nekenčiami žmonės, kurie nori kažką pasiekti, prasimušti, daugelio supratimu - "išsišokti".

[andyour]

Arba atvirkščiai - gyveni rajone pagal savo finansus, darbe susiduri su panašaus statuso žmonėm (išskyrus lochą diriką su džipu arba lochą apsauginį)... Ir galvoji, kad arba visiems gyvenimas šūdas, arba visi gyvena kone kaip vakarų europoj. Aišku jei bandai įsitrinti į atitinkamą sluoksnį tai taip - aplink matai kaip visiems sekasi, o pats iš šūdino rajono atvažiuoji su škoda (ne lizingine, o su talonėliu). Juk ir prekybcentryje objektyviai tavo kasa juda lėčiausiai - 1/3 tikimybė, kad pasiseks stovėt greičiausioj eilėj.

Tačiau didmiesčiuose nėra tokių galimybių užsidaryti viename rajone, nes darbai ir paslaugos netolygiai pasiskirstę. Važiuodamas su talonėliu, pro škodos langą matai ne tik apynaujas(greičiausiai lizingines, bet tu nesi tikras) mašinas, bet ir kartais pralekiančias labai prabangias Ferrari, Bentley ir t.t.. Senų mašinų dažniausiai nepastebi, nes jos akies netraukia. Važiuodamas pro premium klasės rajonus pamatai, kur jie gyvena ir mintyse palygini kur gyveni tu. Atsiranda savokos - turtingų rajonai, skurdžių rajonai. Miestelyje geriausiu atveju bus koks vienas turtingas pvz. pagyrūnas sankauskas važinėjantis su savo tėvo direkoriaus asmenine atiduota apynauja mašina.

[sankauskas]

Kai kokie nors pavydūs ar norintys pašalinti konkurentą žmonės tikslingai siekia tau pakenkti, skleidžia apie tave visokią šmeižiančią informaciją (ką apie tave kalba, gali net nežinoti, tik jaučiasi pagal aplinkinius kad kažkas ne taip), sudarinėja prieš tave koalicijas, paveikia tavo darbdavius (o juk ne visi jie yra protingi ir atsirenkantys informaciją) ir tai atsiliepia tavo karjerai ar gyvenimui - tada tikrai pasidaro labai svarbu.

Visose bendruomenėse (ar tai būtų bendradarbių kolektyvas didmiestyje, ar mažas miestelis) ypatingai nekenčiami žmonės, kurie nori kažką pasiekti, prasimušti, daugelio supratimu - "išsišokti".

Čia klinikinis paranojos atvejis. Nebandei ieškoti profesionalios pagalbos?
Panašu kad šitą diskusiją reikia kelti į Medicinos temą.

[mantasm]

Tačiau didmiesčiuose nėra tokių galimybių užsidaryti viename rajone, nes darbai ir paslaugos netolygiai pasiskirstę. Važiuodamas su talonėliu, pro škodos langą matai ne tik apynaujas(greičiausiai lizingines, bet tu nesi tikras) mašinas, bet ir kartais pralekiančias labai prabangias Ferrari, Bentley ir t.t.. Senų mašinų dažniausiai nepastebi, nes jos akies netraukia. Važiuodamas pro premium klasės rajonus pamatai, kur jie gyvena ir mintyse palygini kur gyveni tu. Atsiranda savokos - turtingų rajonai, skurdžių rajonai. Miestelyje geriausiu atveju bus koks vienas turtingas pvz. pagyrūnas sankauskas važinėjantis su savo tėvo direkoriaus asmenine atiduota apynauja mašina.

Teoriškai - taip. Praktiškai.. Kokiam Vilniuj rimti premium rajonai taip užkišti, kad joks varguolis neužklys be reikalo. Kituose miestuose kur teko geriau pažinti - irgi panaši situacija Be to, varguoliai taloninėse škodose sėdi spūstyse Kalvarijų gatvėje. Lizinginė vidurinė klasė sėdi spūstyse geležiake. Biednesni lizinginiai - Ukmergės gatvėje (beje, vidutinė auto vertė tarp Ukmergės ir GV kamščių skiriasi žiūrint plika akim). O iš tiesų turtingi žmonės tuo metu ramiai dirba namuose ir savo Ferrari išvairuoja tik pasibaigus kamščiams.

Miestelyje irgi kartais pamatai mašiną brangesnę už ištisą kvartalą, kai kas nors pravažiuoja į savo sodybą Bet čia panašiai kaip su turistiniu senamiesčiu. Ferrari su lietuviškais (ar estiškais) numeriais labiau bado akis nei turistai iš už jūrų marių. Pažiūri kaip į ateivius ir tiek.

[mantasm]

Čia klinikinis paranojos atvejis. Nebandei ieškoti profesionalios pagalbos?
Panašu kad šitą diskusiją reikia kelti į Medicinos temą.

Tiksliau mažo miestelio atvejis, "visi į mane žiūri". Nors ir mažuose miesteliuose dažniausiai labiausiai žiūri į tuos, kas labiausiai rodosi. Jei pats labai nesirodai ir į apkalbas neatsakai apkalbom, kitiems irgi mažai įdomu. Bet kai norisi, kad į tave visi žiūrėtų ir tavim gėrėtųsi, o vietoj to gauni kritikos... Nu nemalonu, patyčios! Didesniam mieste bent užsidarai į savo burbulą ir gauni sau priimtino dėmesio.

[andyour]

Miestelyje irgi kartais pamatai mašiną brangesnę už ištisą kvartalą, kai kas nors pravažiuoja į savo sodybą

Bet tai tik pavieniai reti atvejai, jie nėra reguliarūs gyventojai. Taip pat pasiturintys sodybos neperka tipiniam miestelyje. Pvz. turtingi turistai neprisideda prie socialinės nelygybės jausmo, nes jie nėra mes. Dauguma emigantų Vakaruose dirbdami už minimumą ir prasčiausius darbus, nejaučia socialinės nelygybės, nes jie nesitapatina su Vakarų visuomene.

[Tomizmas]

Čia klinikinis paranojos atvejis. Nebandei ieškoti profesionalios pagalbos?
Panašu kad šitą diskusiją reikia kelti į Medicinos temą.

Kažkas matyt dar nepajautė ant savęs, arba nematė iš šalies žmonių intrigų "saldumo". Nieko, galiu patikinti - gyvenimo eigoje bus visko.

Tiksliau mažo miestelio atvejis, "visi į mane žiūri". Nors ir mažuose miesteliuose dažniausiai labiausiai žiūri į tuos, kas labiausiai rodosi. Jei pats labai nesirodai ir į apkalbas neatsakai apkalbom, kitiems irgi mažai įdomu. Bet kai norisi, kad į tave visi žiūrėtų ir tavim gėrėtųsi, o vietoj to gauni kritikos... Nu nemalonu, patyčios! Didesniam mieste bent užsidarai į savo burbulą ir gauni sau priimtino dėmesio.

Bet kokioje mažoje bendruomenėje (darbe, mažoje gyvenvietėje) tu esi "geras" tol, kol su visais dejuoji, skundiesi gyvenimu, esi kažkuo nepatenkintas - maža alga, sveikata, skolos, šeima ir t. t. Taip, tada tu savas, draugas, "žmogiškas". Jeigu tik bandai padaryti karjerą, sukurti verslą, kolektyve sugebi dirbti geriau už kitus ir nevengi to parodyti (ir kas logiška - dėl to sieki geresnių pareigų), nusiperki geresnę mašiną, geriau susitvarkai namą ir t. t. - tik laiko klausimas, kada atsiras išskirtinai nuodingų personų, kurios pradės ne tik galąsti į tave dantis, bet netgi kenkti. Todėl manau, kad norinčiam kažko gyvenime pasiekti žmogui geriau yra toje bendruomenėje, kurioje esi pusiau "incognito" ir niekas tavimi nesidomi.

[dondc]

Kai kokie nors pavydūs ar norintys pašalinti konkurentą žmonės tikslingai siekia tau pakenkti, skleidžia apie tave visokią šmeižiančią informaciją (ką apie tave kalba, gali net nežinoti, tik jaučiasi pagal aplinkinius kad kažkas ne taip), sudarinėja prieš tave koalicijas, paveikia tavo darbdavius (o juk ne visi jie yra protingi ir atsirenkantys informaciją) ir tai atsiliepia tavo karjerai ar gyvenimui - tada tikrai pasidaro labai svarbu.

Visose bendruomenėse (ar tai būtų bendradarbių kolektyvas didmiestyje, ar mažas miestelis) ypatingai nekenčiami žmonės, kurie nori kažką pasiekti, prasimušti, daugelio supratimu - "išsišokti".

Studijų laikotarpiu teko susidurti su kaimiečiais atvykėliais. Čia gal tik pas mane taip, bet studentai pasiskirstė maždaug į atskiras grupes: 1) ruskeliai su ruskeliais (nesvarbu ar iš tolimo vienkiemio ar iš Naujanų, Stoties); 2) vilniečiai su vilniečiais labiau (arba kas turi bendrų interesų, kaip fulė ar parūkymas žolės); 3) atvykėliai iš miestelių, kaimų ir pan.

Buvo toks vilnietis (nors be pilietybės, šiaip užsienietis jis), kuris bendravo su manim (vilniečiu) ir su trečiąja grupe – atvykėliais iš miestelių ir kaimų. Po kažkurio, bet ilgo laiko paaiškėjo, kad kažkodėl tie valstiečiai buvo nusiteikę prieš mane ir visaip buvau neigiamai nuolatos apkalbamas. Taip ir nesupratau priežasties. Va tokia mano bloga patirtis su vietos migrantais, o tos visos įvardintos "koalicijos", kuriomis nusistebėjo sankauskas, yra visiška tiesa.