EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

[andyour]

Ši partija nori užtikrinti, kad pelningoms bendrovėms būtų sunkiau atleisti savo darbuotojus, nacionalizuoti privačias ligonines ir grįžti prie valstybinės sveikatos apsaugos sistemos, taip pat „reikšmingai“ padidinti minimalų atlyginimą.
http://www.delfi.lt/news/daily/world...#ixzz3QPweiiSU

Viskas aišku su jais.

[Lettered]

Ispanijoje - milžiniškos demonstracijos prieš taupymą
http://www.delfi.lt/news/daily/world....d?id=67052494
Kaip Ispanija panaši į Graikiją, taip Podemos panaši į Syriza. Panašu, kad rinkimai Ispanijoje baigsis taip pat kaip Graikijoje. Ir jei kokių nuolaidų išsikovos graikai, to paties reikalaus ir ispanai.

Merkel žadėjo nenusileisti, jeigu graikai gaus daugiau eurų, to paties užsimanys ir ispanai, italai, portugalai, o taupančioms šalims irgi gali nusibosti išlaikyti pietiečius.

[tadux]

Gal turėjai omeny Rusijos ekonomikoje?

Tai tikrai nėra normalu, nes indėliai yra apdrausti, bent jau iki 100k eurų. Paskolintus Graikijai pinigus taškė kaip ir eiliniai graikai, pabrangindami eilinių žmonių prekes.
Būčiau visai nieko prieš, jei ECB Lietuvai tiesiog duotų pinigų. Mes visi pasidalintume, nusipirktume po vokišką automobilį. Vokiečiai užtai kiek darbo turėtų

tai yra faktas, kad bankrutavus bankui didele tikimybe, kad jis indelininkui pinigu nebegrazins niekada. jai indelis draustas pinigus jam grazina draudimo fondas, o ne bankas.

aisku graikijos atveji gali ivairiai traktuopti pvz kad bankai paskoline graikams yra "apsidraude" nes nuo gauto pelno moka mokescius valstybemis todel esant sunkiai situacijai valstybe galetu bankui ir padeti, suveikti kaip draudimo fondas ir kompensuoti nesekminga banko indeli i graikija.

bet jai bankams taikysime tokias pat taisykles kaip indelininkam tai ir banku elgesys bus toks kaip indelinnku. jie tiesiog nes pinigus ten kur didziausi procentai nevertindami rizikos.

[senasnamas]

Ispanijoje - milžiniškos demonstracijos prieš taupymą
http://www.delfi.lt/news/daily/world....d?id=67052494
Kaip Ispanija panaši į Graikiją, taip Podemos panaši į Syriza. Panašu, kad rinkimai Ispanijoje baigsis taip pat kaip Graikijoje. Ir jei kokių nuolaidų išsikovos graikai, to paties reikalaus ir ispanai.

[Lettered]

Jeigu pas mus yra daug pigios darbo jėgos, tai bene vienintelis būdas spręsti šitą problemą yra įkurti daugiau darbo vietų, nes atlyginimai pradeda kilti tik tada, kada trūksta darbo jėgos ir įmonės tampa priverstos konkuruoti dėl darbuotojų, o tai reiškia kelti atlyginimus. Kadangi darbo vietas kuria verslas - tai šitą problema ir turime spręsti remdami ir skatindami verslą.

Mūsų verslininkai nėra kažkokie Rusijos Oligarchai, jie yra ganėtinai vakarietiško sukirpimo. O tai reiškia, kad dažniausiai jų tikslas yra daryti verslą, o ne prisipirkti sraigtasparnių ir vilų Prancūzijoje. Daug Lietuvos verslininkų galėtų sau tai leisti, bet kas iš tos Vilos Prancūzijoje, į kurią tu kartą į metus nuvažiuosi. Jau geriau tuos pinigus investuoti į naują gamyklą ir verslo plėtrą. Jie pasilieka sau pragyvenimui tiek kiek reikia ir nori, tačiau absoliuti dauguma verslo uždirbamo pelno yra skiriama reinvesticijoms ir plėtrai, dėl to nereikėtų tų verslininkų kažkaip demonizuoti, vaizduoti plėšikais. Kiekvienam suteiktos vienodos galimybės tapti verslininkais ir netikiu, kad kuriam nors iš jūsų tapus verslininkais jums labai rūpės 'kaip čia darbuotojams daugiau sumokėti', greičiausiai atvirkščiai, bent jau taip visur priimta

Pas mus verslas labiau rytietiško stiliaus, orientuotas į greitą pelną ir visokių bmw ar lexus prisipirkimą, pvz. kur nors Berlyne ar Oslo vizualiai prabangių automobilių atrodo yra mažiau nei Vilniuje, bet čia ne esmė. Darbo rinka ES yra laisva ir manau ateityje pigios darbo jėgos gali pradėti trūkti, tik jau atgal parsivilioti darbuotojus yra žymiai sunkiau nei juos išlaikyti gerinant darbo sąlygas, bet čia jau kiekvienas renkasi, kas kam geriau, tiek darbo jėgos pirkėjas, tiek pardavėjas. Šiaip sutinku, kad reikia verslą skatinti, kai sumažės nedarbas, pradės trūksti darbuotojų, tuomet ir atlyginimai pradės sparčiau kilti, augti vidaus vartojimas ir t.t. Panašiai kaip buvo iki 2009 m.

[Eidvis]

Kai verslas turi daug pigios darbo jėgos, jis neinvestuoja į technologijas ir modernizaciją. O kai pigi darbo jėga baigiasi, toks verslas prašo leidimo įsivežti imigrantų ir Šri Lankos ir Bangladešo. Nes toks verslas tesugeba išsilaikyti išnaudodamas.Nauda iš tokio verslo plėtros tik verslininkams.

Ne verslas, o įmonių savininkai.

Jeigu pas mus yra daug pigios darbo jėgos, tai bene vienintelis būdas spręsti šitą problemą yra įkurti daugiau darbo vietų, nes atlyginimai pradeda kilti tik tada, kada trūksta darbo jėgos ir įmonės tampa priverstos konkuruoti dėl darbuotojų, o tai reiškia kelti atlyginimus. Kadangi darbo vietas kuria verslas - tai šitą problema ir turime spręsti remdami ir skatindami verslą.

Mūsų verslininkai nėra kažkokie Rusijos Oligarchai, jie yra ganėtinai vakarietiško sukirpimo. O tai reiškia, kad dažniausiai jų tikslas yra daryti verslą, o ne prisipirkti sraigtasparnių ir vilų Prancūzijoje. Daug Lietuvos verslininkų galėtų sau tai leisti, bet kas iš tos Vilos Prancūzijoje, į kurią tu kartą į metus nuvažiuosi. Jau geriau tuos pinigus investuoti į naują gamyklą ir verslo plėtrą. Jie pasilieka sau pragyvenimui tiek kiek reikia ir nori, tačiau absoliuti dauguma verslo uždirbamo pelno yra skiriama reinvesticijoms ir plėtrai, dėl to nereikėtų tų verslininkų kažkaip demonizuoti, vaizduoti plėšikais. Kiekvienam suteiktos vienodos galimybės tapti verslininkais ir netikiu, kad kuriam nors iš jūsų tapus verslininkais jums labai rūpės 'kaip čia darbuotojams daugiau sumokėti', greičiausiai atvirkščiai, bent jau taip visur priimta

[andyour]

Rinkos ekonomikoje visai normalus dalykas, kad bankas praranda paskolintus pinigus arba zmogus praranda padeta indeli banke.

Gal turėjai omeny Rusijos ekonomikoje?

Tai tikrai nėra normalu, nes indėliai yra apdrausti, bent jau iki 100k eurų. Paskolintus Graikijai pinigus taškė kaip ir eiliniai graikai, pabrangindami eilinių žmonių prekes.
Būčiau visai nieko prieš, jei ECB Lietuvai tiesiog duotų pinigų. Mes visi pasidalintume, nusipirktume po vokišką automobilį. Vokiečiai užtai kiek darbo turėtų

[tadux]

O jeigu nueitum į banką ir tau bankas pasakytų - "žinai, mes tavo pinigų nebeturime, mes juos Graikijoje pralošėme..."
Tada valstybė per TV visiems pareikštų, kad Tomui grąžinsime jo pinigus visos valstybės sąskaita, tiesiog atspaudinsime. Bus didesnė infliacija, jus visi tautiečiai išleisite daugiau pinigų, bet užtai Tomas atgaus savo pinigus.

Tai kad bankas praranda paskolintus pinigus arba zmogus padejes indeli i banka ar kitaip investaves praranda pinigus yra visai normalus dalykas rinkos ekonomijoje

Rinkos ekonomikoje visai normalus dalykas, kad bankas praranda paskolintus pinigus arba zmogus praranda padeta indeli banke. Normaliu atveju ir pagal visas logikos taisykles subjektui kuris negali grazinti pasiskolintu pinigu skelbiamas bankrotas, kitaip tariant abi puses patiria nuostolius del savo sprendimu ir is to pasimoko. Visais kitais atvejais problemos tik gilinamos ir nukeliamos tolesniam laikui, daroma zala visai susitarimu sistemai, visi pradeda galvoti kad duotu pazadu galima nesilaikyti ir bus galima isisukti.

Cia kaip suda uzdengti splavota servetele ir papurksti gaivikliu

[Lettered]

turejau omenyj, jog jis gan akademiskas. T.y. pasakoja per pavyzdzius, issisuka nuo tiesaus atsakymo ir toliau sako pavyzdi, o destymo stilius labai "teviskas". Akademiniam pasaulyj tokios savybes labai vertinamos

Akademikai realių pavyzdžių ir praktikos nemėgsta, labiau patinka aiškinti visokias teorijas.

[andyour]

Kalba apie simptomus ir ligas, bet vengia pasakyt, kad pagrindine liga ir yra ispustos soc garantijos, nekonkurencinga ekonomika ir net neturi ka pasiulyt ekonomikoj

Buvo paminėjęs investicijas, bet nepasakė kaip jas pritrauks ir kodėl jos turėtų ateitį šalį, kur nuolat vyksta sukilimai. Iš turizmo, manau, jie jau išspaudę ką gali. Nebent užvežtų pabėgelių iš pvz. Sirijos ir sumažinę darbo jėgos kaštus praplėstų turizmo sektorių, konkuruodami su Turkija ir Egiptu.
Kadangi Graikija nebeturi savo valiutos, nebegali devalvuoti soc. garantijų, taip "apgaunant" tipinį jų gavėją, o jas sumažinti nebus politinės valios. Apskritai, graikams nebūdinga finansinė drausmė, tad peršasi išvada, kad jiems reikia atsisakyti euro.

[andyour]

kur tinginiai, nieko nesugebantys graikai gavo tokias krūvas eurų? Tikrai nieko neužpuolė ir per jėgą neatėmė. Bankai transformavo ir monetizavo graikų įsipareigojimus tikėdamiesi iš to uždirbti. Toks jau tas bankų darbas. Kartais (dažniausiai) prisiimta rizika pasiteisina ir uždirbama, kartais pralošiama. Kokie bankai? Dalis - pačios Graikijos. Ir tai jos vidinė problema. Dalis - vokiečių (ir kitų taupių, kuklių, darbščių ir šiaip etikos besilaikančių šiauriečių).

O jeigu nueitum į banką ir tau bankas pasakytų - "žinai, mes tavo pinigų nebeturime, mes juos Graikijoje pralošėme..."
Tada valstybė per TV visiems pareikštų, kad Tomui grąžinsime jo pinigus visos valstybės sąskaita, tiesiog atspaudinsime. Bus didesnė infliacija, jus visi tautiečiai išleisite daugiau pinigų, bet užtai Tomas atgaus savo pinigus.

[andyour]

atlyginimus sureguliuoja laisva rinka, kaip ir kainas. Visi bandymai dirbtinai riboti ar reguliuoti dažniausiai duoda priešingą efektą, pvz. kainos šiuo metu labiausiai reguliuojamos socialistinėje Venesueloje ir nepaisant to, kad ji yra skurdi šalis, tačiau kainos tenais didesnės nei Norvegijoje. Panašiai ir su atlyginimais, verslininkai nemelžia darbuotojų, jie tiesiog moka tiek, kiek jie yra verti ir kiek jiems mažiausiai gali mokėti. Jeigu norim šitą situaciją pakeisti - reikia ne varžyti verslą, reguliuoti atlyginimus, o atvirkščiai - jį atpalaiduoti ir skatinti, kad verslas išsiplėstų ir sustiprėtų, nes tikslas turi būti priversti verslą konkuruoti dėl darbuotojų, o kai jie konkuruos - tai ir atlyginimus didesnius pradės mokėti. Tai, kad Lietuvoje produktyvumas kilo bene labiausiai ES reiškia, kad verslas dėl to gavo daug naudos. O kai verslas gauna naudos - jis plečias. O kai plečias - samdo daugiau darbininkų. O kai nebelieka ką samdyti - kelia atlyginimus. Dėl to aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje taip sparčiai kilo produktyvumas, nes žiūrint į ateitį tai bet kokiu atveju atsipirks, tame tarpe ir tų pačių atlyginimų prasme.

Reikia skatinti žmonių verslumą, kad į rinką nuolat ateidinėtų naujų žaidėjų/konkurentų.

[ViR2]

turejau omenyj, jog jis gan akademiskas. T.y. pasakoja per pavyzdzius, issisuka nuo tiesaus atsakymo ir toliau sako pavyzdi, o destymo stilius labai "teviskas". Akademiniam pasaulyj tokios savybes labai vertinamos

[John]

Butkevičius yra šiaip nevalingas ir kalbos rišlumo problemų turnti vidutinybė Lietuvos politikoje. Varoufuckis, on the other hand, yra kažkoks prietranka, bandantis dar labiau sužlugdyti Graikiją ir pakenkti visai EU. Tokie atmatos turėtų sėdėti kaliūzėje. Dėl šarmo, tai jo turi daug kriminalų ir maniakų. So?

[ViR2]

turi sharmo ministras. Kaip destytojas - labai geras, bet kaip ekonomistas - tipiskas graikas. Kalba apie simptomus ir ligas, bet vengia pasakyt, kad pagrindine liga ir yra ispustos soc garantijos, nekonkurencinga ekonomika ir net neturi ka pasiulyt ekonomikoj bet siaip idomiai sukasi, sako viena, daro kita, galvoja trecia, o skirtingais laiko momentais dar skirtingai, visai, kaip musu butkevicius

[haveimooed]

The debt write-off behind Germany's 'economic miracle'

Pasirodo vokiečiai prieš 60 metų patys išsiderėjo pusės savo skolos nurašymo. Tame tarpe ir Graikijai, kuri paskolą buvo davus per prievartą kai ją okupavo, kitaip nei vokiečių bankai noriai dalinę pinigus, o dabar neprisiimantys atsakomybės už riziką. Likusios skolos dalies grąžinimą Vokietija tada susiejo su pajamomis iš eksporto, taip paskatindami kreditorius importuoti iš jų, dėl ko patys galėjo lengviau vystyti savo ekonomiką orientuojami eksportui. Kodėl jie negali dabar to pačio padaryti Graikijai?

[nesekasi]

Račas sakot? Nu nors charizmos turi.

[Aleksio]

Tai, kad Lietuvoje produktyvumas kilo bene labiausiai ES reiškia, kad verslas dėl to gavo daug naudos.

Ne verslas, o įmonių savininkai.

[senasnamas]

Kai verslas turi daug pigios darbo jėgos, jis neinvestuoja į technologijas ir modernizaciją. O kai pigi darbo jėga baigiasi, toks verslas prašo leidimo įsivežti imigrantų ir Šri Lankos ir Bangladešo. Nes toks verslas tesugeba išsilaikyti išnaudodamas. Ir dar kartais padejuoja, kad Lietuvoje lėtai auga vartojimas, silpna vidaus rinka, nors BVP ir auga. Nauda iš tokio verslo plėtros tik verslininkams. O valstybė tokio verslo darbuotojams dar ir pašalpas turi mokėti, nes šie nepragyvena. Realiai toks verslas artina šalį prie Bangladešo, o ne prie išsivysčiusių šalių lygio.
Pvz., graikai nekvaili - atlyginimai krito, tai ir produktumą sumažino, nes nemato reikalo plėšytis.

[Eidvis]

atlyginimus sureguliuoja laisva rinka, kaip ir kainas. Visi bandymai dirbtinai riboti ar reguliuoti dažniausiai duoda priešingą efektą, pvz. kainos šiuo metu labiausiai reguliuojamos socialistinėje Venesueloje ir nepaisant to, kad ji yra skurdi šalis, tačiau kainos tenais didesnės nei Norvegijoje. Panašiai ir su atlyginimais, verslininkai nemelžia darbuotojų, jie tiesiog moka tiek, kiek jie yra verti ir kiek jiems mažiausiai gali mokėti. Jeigu norim šitą situaciją pakeisti - reikia ne varžyti verslą, reguliuoti atlyginimus, o atvirkščiai - jį atpalaiduoti ir skatinti, kad verslas išsiplėstų ir sustiprėtų, nes tikslas turi būti priversti verslą konkuruoti dėl darbuotojų, o kai jie konkuruos - tai ir atlyginimus didesnius pradės mokėti. Tai, kad Lietuvoje produktyvumas kilo bene labiausiai ES reiškia, kad verslas dėl to gavo daug naudos. O kai verslas gauna naudos - jis plečias. O kai plečias - samdo daugiau darbininkų. O kai nebelieka ką samdyti - kelia atlyginimus. Dėl to aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje taip sparčiai kilo produktyvumas, nes žiūrint į ateitį tai bet kokiu atveju atsipirks, tame tarpe ir tų pačių atlyginimų prasme.